Drausmės bylą A.Purvainiui dėl nepagarbaus bendravimo su kolegomis ir teismo darbuotojais (kai jis dar ėjo pirmininko pareigas) gegužę iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Ji konstatavo, kad A.Purvainis pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus.
Tai nebuvo galutinis elgesio ir veiksmų įvertinimas. Byla perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui, kuris gali savo sprendimu arba nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo, arba paskirti drausminę nuobaudą – pareikšti pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, net pasiūlyti LR Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.
Teisėjų garbės teismo posėdis buvo kelis kartus atidėtas dėl teisėjų atostogų. Svarstymas pagaliau įvyko rugsėjo 12-ąją.
Pateikė nušalinimą
Vos tik prasidėjus posėdžiui, A.Purvainis pareiškė nušalinimą vienai iš Teisėjų garbės teismo narių – Giedrei Jakštienei, nes ji dirba Kauno apylinkės teisme.
Kitaip, anot jo, nebūtų užtikrintas nešališkas bylos nagrinėjimas.
Teisėjų garbės teismas išprašė A.Purvainį iš patalpos ir ėmėsi spręsti pareikšto nušalinimo klausimą.
Pasitaręs teismas nusprendė nušalinti teisėją G.Jakštienę. Teismas pabrėžė neįžvelgiantis jokių požymių, kad ši teisėja gali būti asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, bet tokį sprendimą priėmė norėdamas užtikrinti visišką proceso nešališkumą.
Neturėtų kilti atsakomybė
Teisėjų garbės teismas paviešino visus kaltinimus ir paprašė A.Purvainio, teikiant paaiškinimus, pasistengti sutilpti į 20 minučių. Teismo nariai teigė susipažinę su visa medžiaga, tad nereiktų išsiplėsti.
A.Purvainis pripažino, kad jo bendravimas susirinkimų su pavaldiniais metu „galbūt nebuvo be trūkumų“, tačiau tai neturėtų sukelti drausminės atsakomybės.
Jis pabrėžė, kad garso įrašais užfiksuoti jo žodžiai, metaforos, kiek aštresni pasisakymai buvo paimti iš konteksto.
A.Purvainis negailėjo kritikos ir Teisėjų etikos bei drausmės komisijai. Pavyzdžiui, tikino, kad priimtas sprendimas negalioja, nes jo nepasirašė vienas iš komisijos narių. Todėl vien dėl to drausmės byla turi būti nutraukta.
Pasak jo, dauguma kaltinimų yra nepagrįsti ir neįrodyti. A.Purvainio teigimu, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos išvados, dėl kurių iškelta drausmės byla, padarytos remiantis kaltumo, o ne nekaltumo prezumpcija.
Bandymas sukompromituoti
A.Purvainis kalbėjo ne 20 minučių, kaip buvo prašyta – o kone 4 kartus ilgiau. Jo pasisakymai truko daugiau nei valandą.
Vienas iš teisėjų jam uždavė klausimą, ar pripažįsta tai, kas pateikta kaltinimuose – posakius, apibūdinimus, elgesį. A.Purvainis nesigynė tik to, kas objektyviai užfiksuota dviejų susirinkimų metu padarytuose garso įrašuose.
„Tai, kas objektyvu, ginčyti būtų kvaila. Du susirinkimai, garso įrašai. Taip, posakiai nuskambėjo.
Kiti visi, iš paaiškinimų išplaukę, – bandymas mane sukompromituoti. Ir pasirinktas tam momentas – pirmininko atranka. Objektyvius įrašus aš pripažįstu, apkalbų – ne. To, kas ne mano padaryta, aš negaliu pripažinti“, – kalbėjo A.Purvainis.
Teisėjų garbės teismo narys perklausė, ar gerai suprato, kad A.Purvainis pripažįsta tik tuos spalvingus posakius, kurie buvo užfiksuoti, o tų, kurie neužfiksuoti, – ne.
Atsakyta: kad tų pokalbių, kurie neužfiksuoti, arba nebuvo, arba buvo, bet interpretuoti žodžiai kitaip nei nuskambėjo tikrovėje.
Kai kurių posakių, „šlykštynių“, kaip pats įvardijo, paminėtų kaltinimuose, A.Purvainis tikino nei savo mintyse, buityje, tyloje nevartojantis, tad tikrai iš jo lūpų negalėję nuskambėti garsiai.
Tam tikrų savo metaforiškų pasisakymų jis, vis dėlto, nesigynė, nes metaforomis neva labiau atkreipiamas dėmesys, akcentuojama, pabrėžiama pateikiama informacija.
„Pripažįstu, gal yra tam tikrų trūkumų, tai galima apsvarstyti, diskutuoti, išklausyti patarimų. Bet kai bandoma mane sukompromituoti, paimant keletą tikrų frazių ir vėliau bandant patiražuoti tam tikromis panašiomis frazėmis...
Aš nesišalinu atsakomybės, bet čia ir mano, kaip teisėjo, nepriklausomumas gali būti pažeistas nepagrįstai“, – kalbėjo A.Purvainis.
Byla baigta nagrinėti. Posėdis užtruko 3 valandas.
Objektyvius įrašus aš pripažįstu, apkalbų – ne.
Savo verdiktą Teisėjų garbės teismas skelbs po 30-ties dienų – spalio 13 dieną.
Nustatė pažeidimų
15min primena, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra vertinusi kelis galimai netinkamo A.Purvainio elgesio epizodus nuo 2022-ųjų ir daugumoje iš jų nustatė pažeidimo požymių.
Dėl nepagarbaus, įžeidžiančio bendravimo ne vienas teismo darbuotojas išėjo iš darbo.
Komisija konstatavo, kad yra požymių, jog A.Purvainio veiksmai neatitiko teismo pirmininkui keliamų aukštų elgesio standartų, jie buvo kenkiantys teisminės valdžios autoritetui.
-
Dėl įžeidimų išėjo iš darbo: Kauno teismo pirmininkui gali būti iškelta drausmės byla
-
Skundą dėl galimo mobingo pateikusi teisėjo padėjėja: „Apmaudu, jei mano situacija bus tyliai numarinta“
-
Dalis Kauno teismo pirmininkui Purvainiui pareikštų kaltinimų bliūkšta – mobingo apraiškų neįžvelgė
-
Kels drausmės bylą ar ne? Mobingu ne vieno darbuotojo apkaltintas teisėjas Purvainis išgirdo verdiktą
A.Purvainis negerbė teisėjų nepriklausomumo principo, išreiškė kritiką teisėjų priimtiems procesiniams sprendimams, liepdavo dėl jų pasiaiškinti, darė spaudimą.
Kai kuriems teisėjams, kurie skundėsi pirmininko elgesiu Teisėjų tarybai, A.Purvainis draudė komentuoti priimtus sprendimus žiniasklaidai. Taigi buvęs pirmininkas jautė antipatiją tam tikriems teismo darbuotojams.
Pasak komisijos, garso įrašai patvirtina, kad A.Purvainis nebuvo pakankamai dalykiškas, bendravo pakeltu, įsakmiu tonu, buvo emociškai įsiaudrinęs, retkarčiais pašaipiai emociškai reagavo į teisėjų komentarus, nesuteikė kolegoms galimybės išsakyti savo nuomonės, juos pertraukdavo, ignoruodavo, kreipdavosi tokiais išsireiškimais kaip „iš kokios epochos, teisėja, esate“, „liaudiškai tariant, nenusileiskime iki vaikų darželio lygio“, kaltino, vartojo grasinančio pobūdžio posakius.
Be to, komisija nustatė, kad A.Purvainis kitų teisėjų ir darbuotojų akivaizdoje nepagarbiai atsiliepdavo apie kai kuriuos teisėjus, juos žemino, pavyzdžiui, nurodydamas „pasižiūrėk, kaip atrodo pati teisėja“, „ji padarys gėdą teismui“, „stoties lygis“, „negalima pasitikėti“, „žemiau plintuso“.
Teigiama, kad jis grubiais išsireiškimais iki ašarų privedė besilaukiančią teismo darbuotoją. Uždraudė kai kuriems teisėjams bendrauti su žiniasklaida.
Teisėjų etikos ir garbės komisija taip pat nustatė esant požymių, kad A.Purvainis teismo vidinio administravimo veikloje laikėsi nepriimtino požiūrio į teisėjų nepriklausomumo principą, jo elgesys nebuvo grindžiamas nepriklausomumo ir nešališkumo gerbimu, šių vertybių puoselėjimu.
Gynėsi
Tuo metu pats teisėjas savo veiksmuose sakė nematantis jokių mobingo požymių, taip pat jaučiantis kolektyvo palaikymą.
Pasak jo, bandoma dirbtinai sukurti teisėjų etikos pažeidimą ar net mobingo situaciją vien tik dėl to, kad atitinkamos vidinio administravimo priemonės, siekiant numatytų tikslų, įgyvendinamos principingiau, reikliau, nuomonę išsakant griežčiau.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijai A.Purvainis teigė pasigedęs įrodymų. Kaltinimai, anot jo, nukreipti į jį, kaip asmenį, o ne į jo konkrečius veiksmus, elgesį ar faktus, kuriuos būtų galima objektyviai vertinti teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.
Suteikė pranešėjos statusą
Ši istorija prasidėjo pernai rudenį Teisėjų tarybai gavus vienos Kauno apylinkės teismo teisėjos pareiškimą dėl pirmininko A.Purvainio galimai vykdomo mobingo darbuotojų atžvilgiu. Šiai teisėjai prokuratūra net suteikė pranešėjos statusą.
Teisėja pranešė apie A.Purvainio jos atžvilgiu galimai vykdomą ilgalaikį psichologinį smurtą, privalomų profesinės etikos normų, Teisėjų etikos kodekso normų pažeidinėjimą. Įžvelgtas pirmininko elgesyje net galimas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, teismo resursų švaistymas.
Teisėjų tarybos sudaryta komisija nustatė pažeidimų A.Purvainio veikloje, konstatavo, kad teisme sukuriama psichologiškai nesaugi darbo aplinka.
Tuometis pirmininkas, pasak liudytojų, nepakelia jokios konstruktyvios kritikos, yra kerštingas dėl atviros tiesos jam sakymo, išsiskiria sunkiai valdoma emocijų kaita. Kai kuriuos darbuotojus jis apdalijęs epitetais: „visiškai gluša“, „asilų ar avinų banda“, „debilė“.
15min šaltinių teigimu, Kauno apylinkės teismo bendruomenė drausmės bylą įvertino kaip beprecedentį sprendimą – tai gali būti pirmas kartas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai teismo pirmininkui keliama drausmės byla dėl galimo mobingo.
Kol buvo laukiama sprendimo, iškelti drausmės bylą A.Purvainiui ar ne, Teisėjų tarybą kovo pabaigoje pasiekė dar vienas naujas skundas dėl tariamo mobingo. A.Purvainio neva skleidžiama „toksine kultūra“ darbo vietoje pasiskundė jau nebe Kauno, o Jonavos rūmų darbuotoja – teisėjo padėjėja N.S.
Vyksta atranka
A.Purvainio kadencija Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigose baigėsi balandžio 10 dieną, šiuo metu jis dirba to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju.
Teismui laikinai vadovauja pirmininko pavaduotoja Vaida Motiejūnienė.
Šiuo metu vykdoma atranka, sprendžiama, kas užims Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas.
Kaip 15min informavo Vija Kudzienė, Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus patarėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, šiuo metu atrankoje yra paskelbta pertrauka.
Atrankoje į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas dalyvauja Vaidotas Granickas, Kristina Imbrasienė ir A.Purvainis.
V.Granickas Kauno apylinkės teisme dirba nuo 2020 metų, K.Imbrasienė – nuo 2013 metų.
