Konsultavosi su „ChatGPT“
Lentelėje, kuri paskelbta kai kuriose „Facebook“ grupėse ir pavienių žmonių paskyrose, keliamas retorinis klausimas: „Kas gali aiškinti Konstituciją?“. Prie atsakymo prieinama cituojant kai kuriuos straipsnius.
1-ą – kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. 2-ą – kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, o suverenitetas priklauso Tautai.
3-ią – kad niekas negali savintis Tautos suverenių galių, o Tauta turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į valstybės nepriklausomybę ar konstitucinę santvarką.
4-ą, 6-ą ir 7-ą – kad aukščiausią galią Tauta vykdo tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus atstovus, o Konstitucija yra viršesnė už visus įstatymus.
9-ą – kad svarbiausi Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
„Taigi: tik Tauta, referendumu priėmusi Konstituciją, gali nuspręsti, kaip suprasti 23 ir 24 straipsnius“, – apibendrinta lentelėje.
Tuomet priminta, kas rašoma pastaruosiuose dviejuose straipsniuose: „nuosavybė neliečiama“ ir „būstas neliečiamas“.
„Tauta yra Konstitucijos autorė. Autorius vienintelis gali pažinti savo kūrinio prasmę“, – pažymėta pabaigoje.
Beje, tikėtina, kad lentelę sudarė lietuvių kalbos nemokantis žmogus – tekste matyti nelietuviškų raidžių arba diakritiniai ženklai visai nenaudojami, kelis kartus parašyta „straipsis“, paskutinis žodis („kurinpasmę“) išvis beprasmis, turėtų būti „kūrinio prasmę“.
Vienas lentelę paskelbęs „Facebook“ vartotojas ne tik pacitavo šiuos Konstitucijos straipsnius (visus, nes lentelėje daugumos parašyta tik esmė), bet ir pateikė dirbtiniu intelektu (DI) paremto pokalbių roboto „ChatGPT“ sugeneruotą komentarą.
„Nuosavybė yra neliečiama, – nurodė DI. – Ji gali būti paimta tik išimtiniais atvejais, tik visuomenės poreikiams, ir tik teisingai atlyginus.
Būstas taip pat neliečiamas, tai reiškia, kad mokesčiai, kurie grasina netekimu, prieštarautų šiai nuostatai, jei jie sudaro netiesioginę ekspropriaciją.“
Anot pokalbių roboto, tik Tauta, kaip suverenas, gali galutinai ir autoritetingai nuspręsti, ką reiškia jos pačios priimtos Konstitucijos nuostatos, įskaitant 23 ir 24 straipsnius. „Tauta – vienintelė galutinė Konstitucijos interpretatorė suverenios galios požiūriu“, – apibendrino „ChatGPT“.
Mokesčių nereglamentuoja
Apie pasipiktinimą siūlomais NT mokesčio pakeitimais kaip tariamai prieštaraujančiais Konstitucijai portalas 15min jau rašė. Konstitucijoje įtvirtinta, kad būstas ir kita nuosavybė yra neliečiami, todėl internete buvo iškelta prielaida, esą mokestis kirstųsi su šia nuostata.
Toks mokestis jau seniai galioja, bet pasipiktinimas buvo pareikštas ėmus kalbėti apie pokyčius, dėl kurių mokėti reikėtų daugiau gyventojų.
„Facebook“ aktyviai platintame vaizdo įraše buvo cituojamas jau minėtas Konstitucijos 23 straipsnis: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“
Taip pat – 24-as: „Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.“
Nei viename, nei kitame straipsnyje nekalbama apie konkretų NT mokestį ar mokesčius apskritai.
Taip pat skaitykite: Konstitucija gina žmogaus būstą ir nuosavybę, ar saugo ir nuo naujojo NT mokesčio?
Konstitucijos 127 straipsnyje nurodyta, kad „mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“. Joje nekalbama, kad galima nemokėti kurių nors mokesčių, nes taip būtų apsaugotas žmogaus turtas ar kurios nors jo teisės, konkretūs mokesčiai visai neminimi.
Įgaliojimus aiškinti Konstituciją turi KT
Konstitucijoje tikrai nurodyta, kad suverenitetas priklauso Tautai ir jo niekas negali varžyti ar riboti. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
KT išimtiniai įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją bei pateikti oficialią Konstitucijos nuostatų sampratą kyla iš pačios Konstitucijos.
Suverenitetas, kaip paaiškinta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, yra valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai nustatyti visuomeninę ir politinę santvarką, spręsti valstybės vidaus gyvenimo kitus klausimus, pasirinkti tarptautinių santykių formą. Tai yra visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas.
Ši politinė sąvoka reiškia ir valstybėje dominuojančią galią arba aukščiausią valdžią. Monarchijoje aukščiausia valdžia priklauso suverenui, pavyzdžiui, karaliui. Šiuolaikinėse demokratijose suvereni valdžia priklauso žmonėms ir yra įgyvendinama per atstovaujamąsias institucijas – parlamentus.
Bet kurioje valstybėje suverenitetas priskiriamas asmeniui, įstaigai ar institucijai, turinčiai aukščiausią valdžią kitiems žmonėms ir keisti galiojančius įstatymus.
Nepaisant įtvirtinto Tautos suvereniteto, ji neturi galios interpretuoti pagrindinį šalies įstatymą.
„KT yra konstitucinės justicijos institucija, vykdanti oficialią teisminę kontrolę, ir jos išimtiniai įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją bei pateikti oficialią Konstitucijos nuostatų sampratą kyla iš pačios Konstitucijos, kaip yra aiškiai pabrėžta teismo praktikoje“, – yra sakiusi tuometė KT pirmininkė, prof. dr. Danutė Jočienė.
Mokestis galioja jau dešimtmetį
NT mokestis Lietuvoje jau galioja. Jį apibrėžia Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, priimtas dar 2005-aisiais. Nuo kitų metų pradžios buvo apmokestintas komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas, išskyrus gyvenamuosius būstus.
2012 m. sausio 1 d. mokestis pradėtas rinkti ir už gyvenamąjį bei kai kurį kitą fiziniams asmenis priklausantį nekilnojamąjį turtą. Statiniai, kurių vertė viršijo 1 mln. litų, buvo apmokestinti 1 proc. mokesčio tarifu.
Pagal dabartinį įstatymą, mokėti reikia tik už būstą, vertą daugiau nei 150 tūkst. eurų. NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Už 300-500 tūkst. eurų vertės būstus mokama 1 proc., už daugiau nei pusę milijono eurų vertus būstus – 2 proc. atitinkamos sumos.
Mokestis yra valstybės įstatymais nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.
Lietuvoje galioja kelios dešimtys mokesčių. Įstatymuose nenurodyta, kad mokėjimas už tam tikrą dalyką, pavyzdžiui, turimą žemę, būtų tolygus jo nusavinimui.
Vienas iš turto nusavinimo būdų yra „ChatGPT“ minėta ekspropriacija – privačios nuosavybės prievartinis paėmimas iš pavienių savininkų ar jų grupės tam tikro politinio klano, socialinio sluoksnio ar visos visuomenės naudai. Tuomet už atimtą turtą neatlyginama arba išmokama kompensacija.
Šiuo būdu gali būti nusavinama privati nuosavybė, kurios buvimas trukdo valstybinės reikšmės objektų (autostradų, užtvankų ir pan.) statybai.
Balsavimas – su kliūtimis
Kaip žinoma, Seimas gegužės 20 d. po pateikimo priėmė svarstyti aštuonis mokesčių pakeitimų įstatymų projektus, tačiau, pritrūkus balsų, – be NT mokesčio.
Jau kitą dieną Vyriausybė pritarė naujam Finansų ministerijos parengtam pataisų dėl NT mokesčio variantui. Siūloma leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės grindis ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., tačiau mažiausia žemutinė riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui. Mokesčio grindis ne pagrindiniam būstui ministerija siūlo padidinti nuo 20 iki 50 tūkst. eurų.
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, pakeitimai parengti po konsultacijų su valdančiųjų ir opozicijos atstovais bei siekiant apriboti galimą savivaldybių savivalę. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis savo ruožtu tvirtino, kad naujausias NT mokesčio modelis problemų nesprendžia, o jo pakeitimai yra tik kosmetiniai.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Konstitucijos 23-iame ir 24-ame straipsniuose kalbama, kad nuosavybė bei būstas yra neliečiami, bet su mokesčiais tai nesusiję. Konstitucinis Teismas turi išimtinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją ir pateikti oficialią jos nuostatų sampratą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
