Taip jis kalbėjo reaguodamas į trečiadienį paskelbtus naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos apklausos rezultatus, anot kurių, didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti pirmųjų Seimo metų veiklos rezultatais.
Paklaustas, ką reikėtų padaryti, kad Seimo vertinimas gerėtų, parlamento vadovas sakė, jog reikia „prisiimti asmeninę atsakomybę kiekvienam“.
„Seimas yra asmenų grupė ir kiekvienas asmuo turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, bet žmonės dažniausiai vertina Seimą kaip visumą“, – teigė V.Pranckietis.
Visuomenės apklausa rodo, jog 45 proc. žmonių Seimo darbą vertina blogai, 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė.
Pasak Seimo pirmininko, parlamento reputacija taip pat kenčia dėl to, jog sprendimai čia priimami pernelyg lėtai. Prastą parlamento vertinimą taip pat lemia stipri opozicija, pridūrė V.Pranckietis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad apklausos rezultatai jo nestebina, nes labiau neigiamai yra vertinami daugumos Europos šalių parlamentai. Pasak jo, neigiamą Lietuvos Seimo vertinimą gali formuoti ir nepatyrusių politikų klaidos.
Politologas teigė, jog dalis visuomenės turi nepagrįstus lūkesčius dėl Seimo vienybės.
„Jie (žmonės) pasigenda vienybės Seime, mato nuolatinius ginčus, mato konfliktus tarp pozicijos ir opozicijos ir dėl taip kritiškai vertina Seimo darbą“, – kalbėjo ekspertas.
Seimas į pirmąjį posėdį susirinko prieš metus ir vieną dieną – 2016 metų lapkričio 14-ąją.
Keturios apkaltos
Parlamente šiuo metu svarstoma apie apkaltas keturiems Seimo nariams. Mindaugui Basčiui apkalta inicijuota dėl ryšių su Rusijos pareigūnais ir nusikalstamu pasauliu, Kęstutis Pūkas sulaukė kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Tuo tarpu Vytautas Juozapaitis į kai kurių politikų nemalonę pateko dėl savo koncertinės ir pedagoginės veiklos.
Seimo Antikorupcijos komisija pastaruosius kelerius mėnesius tyrė parlamentaro Artūro Skardžiaus interesus energetikoje. Po šio tyrimo komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pareiškė matantis pagrindą parlamentaro apkaltai, tačiau Seimo pirmininkas teigia, jog toks siūlymas turėjo atsispindėti komisijos surašytose išvadose.
V.Pranckietis tvirtino, jog pagrindas apkaltai dabar matomas tik „tarp eilučių“.
Apkaltų skaičius nėra Seimo savybė, bet galbūt tai yra Seimo galimybė ateityje būti skaidresniam.
„Mes turėtumėme turėti ne tarp eilučių, bet realias išvadas, kad reikia skelbti apkaltą“, – teigė parlamento vadovas.
Pasak V.Pranckiečio, minėti parlamentarai irgi mažina pasitikėjimą Seimu, tačiau jis paragino visuomenę suprasti apkaltas kaip apsivalymo procesą.
„Apkaltų skaičius nėra Seimo savybė, bet galbūt tai yra Seimo galimybė ateityje būti skaidresniam“, – sakė jis.
Skaidant visuomenės apklausos rezultatus detaliau, beveik ketvirtadalis (23,6 proc.) gyventojų sakė, kad pirmieji Seimo darbo metai buvo blogesni nei jie tikėjosi, o 20,9 proc. respondentų nurodė, kad Seimo darbą vertina blogai, kaip ir tikėjosi.
Maloniai Seimas nustebino tik kas dvidešimtą gyventoją – 5,2 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad Seimas dirbo geriau nei jie tikėjosi. 8 proc. parlamentarų darbą įvertino gerai, kaip ir tikėjosi.
Trečdalis respondentų pasirinko atsakymą, kad Seimo darbo nevertina „nei gerai, nei blogai“, 9 proc. sakė neturį nuomonės.
Rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikto tyrimo metu spalio 14-29 dienomis apklausti 1007 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų. Paklaida siekia 3,1 procento.
Pagrindiniai darbai ir iššūkiai
Kovodamas su paplitusiu alkoholizmu, Seimas birželį nusprendė, kad nuo 2018 metų bus uždrausta alkoholio reklama, jis bus parduodamas tik asmenims nuo 20 metų, trumpės pardavimo laikas, tačiau sprendimą dėl specializuotų parduotuvių atidėjo.
Parlamentarai liepą atvėrė kelią urėdijų reformai – numatyta, kad valstybinių miškų valdymas bus sutelktas vienoje įmonėje, bet reformos įgyvendinimas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.
Po kai kurių pataisų liepą įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, palengvinęs darbuotojų atleidimą. Vasarį Seimas įstatymu įtvirtino fizinių bausmių vaikams draudimą, o rugsėjį patvirtino vaiko teisių apsaugos reformą.
Seimas taip pat sustiprino Lietuvos įsitraukimą į NATO ir priėmė sprendimus, kuriais siekiama blokuoti Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomą Astravo atominę elektrinę.
Seimas birželį patvirtino abstraktų planą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos, tačiau reali reforma galėtų įvykti tik priėmus konkrečius sprendimus ir pakeitus įstatymus.
Parlamentarai turės apsispręsti, ar skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės praplėtimo. Seimo darbotvarkėje taip pat turėtų atsidurti valstybės tarnybos reforma. Politikams didėja spaudimas imtis ryžtingos mokesčių reformos, kad sumažintų didžiulę socialinę nelygybę.
Iš valdančiosios koalicijos rudenį nusprendus pasitraukti daliai socialdemokratų, didžiausia Seime „valstiečių“ frakcija gali susidurti su iššūkiu užsitikrinti daugumos paramą svarbiems sprendimams.
