Kaip rašo „The Times“, iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ES šalys kas mėnesį importuodavo apie 25 mln. tonų rusiškos naftos, dujų ir anglies.
Nuo tada šis kiekis sumažėjo devynis kartus. Tačiau pirkimai vis tiek sudarė 1,1 mlrd. eurų rugpjūtį ir daugiau nei 19 mlrd. eurų per pastaruosius metus.
Vengrija ir Slovakija gavo neribotą išimtį iš embargo rusiškai žaliai naftai. Abi šalys toliau gauna žalią naftą „Draugystės“ vamzdynu ir nuolat tvirtina, kad neturi galimybių persijungti prie „Adrijos“ vamzdyno, kuriuo nafta tiekiama iš Kroatijos.
Vis dėlto, kaip pažymi Lukas Vikendenas iš Suomijos Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) – 2024 metais rusiška nafta buvo maždaug 20 proc. pigesnė nei iš Kroatijos, tai yra dar vienas veiksnys, kuris galimai lemia pirkimą.
Didžiausią rusiško importo dalį ES sudaro gamtinės dujos. Per pastaruosius metus daugiausia jų importavo ne tik Slovakija (1,8 mln. tonų) ir Vengrija (4,4 mln. tonų), bet ir Ispanija (3,3 mln. tonų), Belgija (3,8 mln. tonų) bei Prancūzija (6,7 mln. tonų).
„Nuo karo pradžios Ukrainoje dauguma ES šalių – 17 iš 27 valstybių faktiškai investavo į Rusijos ekonomiką daugiau lėšų, pirkdamos naftą ir dujas, nei suteikė Ukrainai karinės ir finansinės pagalbos“, – pažymima straipsnyje.
Be to, Turkija nuo 2022 metų kovo importavo iš Rusijos iškastinio kuro už 110 mlrd. eurų. Rusijos naftos ir dujų kompanijos taip pat uždirba daug daugiau iš tiekimo į Kiniją ir Indiją nei anksčiau.
„Todėl, nepaisant to, kad Rusija nebegauna geros kainos už savo naftą ir dujas, bendras jos eksporto mastas per ketverius metus praktiškai nepakito“, – rašo „The Times“.
Importas per tarpininkus
Energijos ištekliai kartais keičia savininkus, parduodami ir perparduodami tarp šalių, todėl jų kilmę sudėtinga atsekti. Pavyzdžiui, Vokietija vis dar importuoja reikšmingus rusiškų dujų kiekius per Prancūziją.
Be to, pasak CREA duomenų, nuo karo pradžios Didžioji Britanija importavo naftos produktų už maždaug 3 mlrd. svarų sterlingų – daugiausia aviacinių degalų, perdirbtų Indijoje ir Turkijoje iš rusiškos naftos. Taip Jungtinė Karalystė, CREA vertinimu, netiesiogiai įnešė į Kremliaus biudžetą apie 510 mln. svarų sterlingų.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad po invazijos 76 proc. rusiško suskystintų gamtinių dujų eksporto buvo vykdoma laivais, priklausančiais arba apdraustais Didžiojoje Britanijoje.
ES ir rusiška nafta
Birželio 18 d. Europos Komisija pristatė planą palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Numatyta, kad šių energijos išteklių eksportas į ES šalis bus visiškai nutrauktas iki 2027 m. pabaigos.
Europos Komisijos vertinimu, iki gegužės importas iš Rusijos sumažėjo iki 3 proc. viso ES žaliavinės naftos importo, palyginti su 27 proc. prieš 2022 metų invaziją į Ukrainą. Tuo tarpu Donaldas Trumpas reguliariai ragina Turkiją ir Indiją nutraukti rusiškos naftos pirkimus.
