Svarbiausios naujienos
- J.Bidenas sako apsisprendęs dėl JAV atsako per išpuolį žuvus trims amerikiečiams.
- „Politico“: Irano sąjungininkai puola Vakarus. Kas bus toliau?
- BBC: trys variantai, kokias atsako galimybes turi JAV po mirtino smūgio.
- Paaiškino, kodėl amerikiečiai nenumušė į jų bazę skriejusio drono ir žuvo trys kariai.
- Dešimties minučių karinė operacija: Izraelis skelbia nukovęs 3 išpuolius planavusius teroristus.
Visas Izraelio karo su „Hamas“ naujienas skaitykite ČIA.
Izraelio kariuomenė teigia užtvindžiusi „Hamas“ tunelių sistemą po Gazos Ruožu
19:44
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad nukreipia vandenį į tunelius Gazos Ruože, siekdama sunaikinti išsiplėtusį požeminį tinklą, kurį „Hamas“ kovotojai naudoja išpuoliams prieš Izraelį rengti.
„Tai dalis priemonių, kurias IDF (Izraelio kariuomenė) naudoja siekdama neutralizuoti „Hamas“ požeminių tunelių tinklo grėsmę“, – sakoma kariuomenės pareiškime.
Tunelių sistemoje, kurią Izraelio kariuomenė vadina „Gazos Ruožo metro“, spalį, prasidėjus karui, buvo 1 300 tunelių, ilgesnių nei 500 km, rodo JAV karinės akademijos Vest Pointe atliktas tyrimas.
Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 751 žmogus, daugiausia moterys ir vaikai.
Izraelio kariuomenė teigia, kad daug „Hamas“ paimtų įkaitų buvo arba tebėra laikomi didžiuliame tunelių tinkle.
Gruodį, kai kurios Izraelio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad kariuomenė ketina tunelius užtvenkti jūros vandeniu, pumpuojamu iš Viduržemio jūros.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad tai keltų didžiulį pavojų Gazos Ruožo civiliams gyventojams.
„Tai smarkiai pakenks ir taip trapiai Gazos Ruožo vandens ir kanalizacijos infrastruktūrai“, – gruodį perspėjo tuometinė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorė palestiniečių teritorijose Lynne Hastings.
„Dėl padidėjusio slėgio ir jūros vandens prasiskverbimo į Gazos Ruožą netgi kyla pavojus, kad gali sugriūti pastatai ir keliai“, – pridūrė ji.
Antradienį kariuomenė pareiškė, kad ji pasirūpino, jog „nebūtų pažeisti vietovės požeminiai vandenys“.
„Vanduo buvo pumpuojamas tik tinkamose tunelių trasose ir vietose, kiekvienu atveju parenkant tinkamą veikimo būdą“, – teigiama kariuomenės pranešime.
„Tai viena iš daugelio pastaraisiais metais IDF ir Izraelio saugumo institucijų sukurtų priemonių, skirtų veikti prieš „Hamas“ požeminę infrastruktūrą Gazos Ruože“, – priduriama jame.
2007 metais į valdžią atėjus „Hamas“, tunelių labirintas iš pradžių buvo naudojamas apeiti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą, kad būtų galima kontrabanda gabenti žmones, prekes ir ginklus į Egiptą ir iš jo.
Po 2014 metais Izraelio ir „Hamas“ karo ji išplėtė šį tinklą ir naudoja jį Gazos Ruože, kad galėtų rengti raketų atakas prieš Izraelį.
JAV pareigūnas teigia, kad JT vertinimo misija į Gazos Ruožą gali būti surengta per kelias ateinančias dienas
23:11
JAV valstybės departamento teigimu, pirmieji žingsniai, susiję su Jungtinių Tautų vertinimo misija šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje, gali būti žengti per kelias artimiausias dienas.
Atstovas spaudai Mattas Mileris antradienį sakė, kad pirmiausia reikia patikrinti saugumo ir kelių būklę, kad būtų užtikrinta, jog visa vertinimo misija galėtų būti vykdoma saugiai.
Planuota vertinimo misija buvo atidėta „dėl atsinaujinusių kovų šiaurėje“, – sakė M.Milleris per brifingą.
„Matėme, kaip „Hamas“ kovotojai pasirodė ir pradėjo rengti raketų atakas į Izraelį, pradėjo šaudyti į Izraelio pajėgas, todėl sąlygos vietoje tapo netinkamos vykdyti šią humanitarinę misiją, nesaugios vykdyti vertinimo misiją“, – sakė jis.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad Izraelis sutiko leisti tęsti tokią misiją, kad „nustatytų, ką reikia daryti, kad perkeltieji palestiniečiai galėtų saugiai grįžti į namus šiaurėje“.
JT: jokia organizacija negali pakeisti JT agentūros palestiniečiams remti
20:57
Jokia organizacija negali pakeisti Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA), kurios darbuotojai kaltinami prisidėję prie precedento neturinčių spalio 7-osios „Hamas“ atakų, sukėlusių karą Gazos Ruože, antradienį pareiškė JT pagalbos Gazos Ruože koordinatorė.
„Jokia organizacija niekaip negali pakeisti ar pavaduoti milžiniškų UNRWA pajėgumų, jų gebėjimų ir žinių apie Gazos Ruožo gyventojus“, – sakė neseniai paskirta koordinatorė Sigrid Kaag, turėdama omenyje JT agentūrą palestiniečiams remti.
Izraelis apkaltino keliolika Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) darbuotojų prisidėjus prie precedento neturinčių spalio 7-osios „Hamas“ atakų, sukėlusių karą Gazos Ruože, todėl pagrindinės pagalbą teikiančios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją, sustabdė finansavimą.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas, kuris labai prašė nenutraukti paramos, kad būtų patenkinti didžiuliai humanitarinės pagalbos poreikiai, antradienį Niujorke surengs derybas su paramos teikėjais, pranešė jo biuras, tęsiantis Izraelio tyrimui dėl pateiktų kaltinimų.
Izraelio kariuomenė teigia užtvindžiusi „Hamas“ tunelių sistemą po Gazos Ruožu
19:44
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad nukreipia vandenį į tunelius Gazos Ruože, siekdama sunaikinti išsiplėtusį požeminį tinklą, kurį „Hamas“ kovotojai naudoja išpuoliams prieš Izraelį rengti.
„Tai dalis priemonių, kurias IDF (Izraelio kariuomenė) naudoja siekdama neutralizuoti „Hamas“ požeminių tunelių tinklo grėsmę“, – sakoma kariuomenės pareiškime.
Tunelių sistemoje, kurią Izraelio kariuomenė vadina „Gazos Ruožo metro“, spalį, prasidėjus karui, buvo 1 300 tunelių, ilgesnių nei 500 km, rodo JAV karinės akademijos Vest Pointe atliktas tyrimas.
Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 751 žmogus, daugiausia moterys ir vaikai.
Izraelio kariuomenė teigia, kad daug „Hamas“ paimtų įkaitų buvo arba tebėra laikomi didžiuliame tunelių tinkle.
Gruodį, kai kurios Izraelio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad kariuomenė ketina tunelius užtvenkti jūros vandeniu, pumpuojamu iš Viduržemio jūros.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad tai keltų didžiulį pavojų Gazos Ruožo civiliams gyventojams.
„Tai smarkiai pakenks ir taip trapiai Gazos Ruožo vandens ir kanalizacijos infrastruktūrai“, – gruodį perspėjo tuometinė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorė palestiniečių teritorijose Lynne Hastings.
„Dėl padidėjusio slėgio ir jūros vandens prasiskverbimo į Gazos Ruožą netgi kyla pavojus, kad gali sugriūti pastatai ir keliai“, – pridūrė ji.
Antradienį kariuomenė pareiškė, kad ji pasirūpino, jog „nebūtų pažeisti vietovės požeminiai vandenys“.
„Vanduo buvo pumpuojamas tik tinkamose tunelių trasose ir vietose, kiekvienu atveju parenkant tinkamą veikimo būdą“, – teigiama kariuomenės pranešime.
„Tai viena iš daugelio pastaraisiais metais IDF ir Izraelio saugumo institucijų sukurtų priemonių, skirtų veikti prieš „Hamas“ požeminę infrastruktūrą Gazos Ruože“, – priduriama jame.
2007 metais į valdžią atėjus „Hamas“, tunelių labirintas iš pradžių buvo naudojamas apeiti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo blokadą, kad būtų galima kontrabanda gabenti žmones, prekes ir ginklus į Egiptą ir iš jo.
Po 2014 metais Izraelio ir „Hamas“ karo ji išplėtė šį tinklą ir naudoja jį Gazos Ruože, kad galėtų rengti raketų atakas prieš Izraelį.
J.Bidenas sako apsisprendęs dėl JAV atsako per išpuolį žuvus trims amerikiečiams
18:48
JAV prezidentas Joe Bidenas teigia nusprendęs, kaip JAV reaguos į drono smūgį, per kurį Jordanijoje žuvo trys amerikiečių kariai.
Kalbėdamas išvykstant iš Baltųjų rūmų į lėšų rinkimo renginį Floridoje, J.Bidenas pridūrė, kad „mums nereikia platesnio karo“ Artimuosiuose Rytuose.
Atsakomybę už išpuolį JAV karinėje bazėje prisiėmė Irano remiama sukarinta grupuotė.
Per smūgį netoli Sirijos sienos dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Neįvardijo konkretaus plano
J.Bidenas nedetalizavo, kokie tiksliai gali būti JAV veiksmai, tačiau Baltieji rūmai pažadėjo „labai nuoseklų atsaką“.
JAV pareigūnai stengiasi išvengti konflikto Artimuosiuose Rytuose spiralės.
Tačiau sekmadienį pirmą kartą nuo spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį šiame rajone nuo priešo ugnies žuvo JAV kariai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: Irano sąjungininkai puola Vakarus. Kas bus toliau?
17:32
Vašingtonui pažadėjus reaguoti į Irano remiamų kovotojų drono ataką, per kurią žuvo trys amerikiečių kariai, įtampa Artimuosiuose Rytuose išaugo.
Nuo spalio mėn. prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui, konfliktai visame regione smarkiai paaštrėjo. Tačiau ar tai reiškia, kad tikėtinas platesnis karas?
Sekmadienio smūgis, kurį, JAV pareigūnų teigimu, Jordanijoje esančioje bazėje surengė Irano remiama grupuotė iš už sienos Sirijoje, buvo surengtas tuo metu, kai JAV vadovaujama jūrų koalicija kovoja su husių sukilėliais Raudonojoje jūroje.
Irano remiama „Hezbollah“ iš Libano paleido raketų bangas, o Izraelis atsakė. Izraelio ir „Hamas“ karas Gazoje, nusinešęs dešimtis tūkstančių gyvybių ir sukėlęs humanitarinę katastrofą, tęsiasi nekontroliuojamas.
Dabar visas regionas yra pasirengęs dar didesniam smurtui, rašo leidinys „Politico“.
Raudonojoje jūroje tvyro įtampa
Daugėja išpuolių prieš JAV ir Europos interesus regione. Irano remiami husių kovotojai, kontroliuojantys dalį Jemeno, suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą. Neįvardyti kovotojai Sirijoje surengė išpuolį prieš JAV karinę bazę kitapus sienos Jordanijoje ir nužudė tris karius.
Ar JAV į tai reaguos?
Po išpuolio Jordanijoje JAV prezidentas Joe Bidenas savo kalboje kaltę dėl to suvertė „radikalioms Irano remiamoms kovotojų grupuotėms, veikiančioms Sirijoje ir Irake“, ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų „mūsų pasirinktu laiku ir vietoje“.
Iranas neigia tiesioginį dalyvavimą, sakydamas, kad regione veikiančios grupuotės „negauna nurodymų iš Irano dėl savo sprendimų ar veiksmų“.
Pastaraisiais dešimtmečiais Iranas ir JAV ne kartą kėlė tiesioginio konflikto grėsmę, tačiau abi pusės jo vengė.
Tačiau J.Bideno vidaus politikos varžovai atkreipia dėmesį, kad nuo Izraelio puolimo Gazos Ruože pradžios buvo įvykdyta daugiau kaip 160 išpuolių prieš amerikiečių karius, ir kaltina Baltuosius rūmus, kad šie nepakankamai stengiasi atgrasyti Teheraną.
„Jis paliko mūsų karius neapsaugotus, – teigė respublikonų senatorius Tomas Cottonas. – Vienintelis atsakas į šiuos išpuolius turi būti triuškinantis karinis atsakas Irano teroristinėms pajėgoms tiek Irane, tiek visuose Artimuosiuose Rytuose.“
Tačiau būdami valdžioje tiek respublikonai, tiek demokratai vengė pradėti atvirą konfrontaciją su Iranu.
Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, kuris yra favoritas užsitikrinti Respublikonų partijos nominaciją ir mesti iššūkį J.Bidenui, savo prezidentavimo laikotarpiu grasino pulti Iraną, tačiau iš tikrųjų to niekada nepadarė – vietoj to Teheranui taikė sankcijas ir smogė jo statytiniams regione.
Tačiau 2020 m. D.Trumpas įsakė Bagdade surengti oro smūgį, per kurį žuvo Qasemas Soleimani, Quds pajėgų, Irano revoliucinės gvardijos padalinio, atsakingo už eksteritorines ir slaptas karines operacijas, vadas. Teheranas grasino masiniu atsaku, bet galiausiai atsitraukė.
Vašingtono „vanagai“ tai įvardija kaip įrodymą, kad J.Bidenas galėtų būti daug griežtesnis Irano atžvilgiu ir nesukelti rimtesnių atsakomųjų veiksmų.
Vis dėlto Paryžiaus analitinio centro IFRI tyrėja Héloïse Fayet teigė, kad mažai tikėtina, jog JAV tiesiogiai smogs Iranui, nebent būtų įrodyta, kad Teheranas įsakė surengti išpuolį.
„Tikėtina, kad JAV atsakas bus smūgiai [Irano] partneriams“, – sakė ji.
Taip mano ir Andrew Borene'as, buvęs JAV žvalgybos pareigūnas ir žvalgybos bendrovės „Flashpoint“ pasaulinio saugumo direktorius.
„Rizikos skaičiavimas, susijęs su karu su pačiu Iranu, nebus lengvas ir turi apimti bet kokio Irano branduolinio pajėgumo įvertinimą kartu su kitais režimo veiksmais, – sakė A.Borene'as. – Taip pat reikės įvertinti Amerikos partnerių ir sąjungininkų regione, tokių kaip Saudo Arabija, Jordanija, Turkija, Izraelis ir Egiptas, pozicijas.“
Ar Vašingtoną palaikys jo sąjungininkai?
Išskyrus nuolat lojalią Jungtinę Karalystę – vargu, sako „Politico“.
Vis dažniau sutariama, kad neturėdami bendros strategijos ir turėdami skirtingus interesus regione, Vašingtono sąjungininkai Europoje aktyviai nedalyvaus.
„Europos šalys nėra nusiteikusios dideliam konfliktui su Iranu Artimuosiuose Rytuose, – sakė H.Fayet. – Europa turėtų būti susirūpinusi, tačiau tai sunku spręsti tuo pačiu metu kaip ir Ukrainą, todėl tikėtina, kad europiečiai paliks JAV pačioms spręsti šias problemas.“
Tai nereiškia, kad Europos sąjungininkai nesiima jokių priemonių.
Italija, Vokietija, Belgija ir kitos ES šalys pažadėjo siųsti laivus patruliuoti Raudonojoje jūroje, o šalių narių užsienio reikalų ministrai vasario 19 d. susitiks aptarti ES misijos šiame regione.
Prancūzija regione turi du karinius laivus – „Alsace“ ir „Languedoc“ – kurie paleido raketas, kad numuštų husių dronus. Tačiau šie laivai oficialiai nedalyvauja JAV vadovaujamoje operacijoje „Prosperity Guardian“ Raudonojoje jūroje.
JAV ir Jungtinė Karalystė surengė kelis smūgius vidaus vandenyse prieš husių grupuotę ir pasiliko teisę imtis tolesnių veiksmų, jei tanklaiviai ir konteinerių laivai, plaukiojantys judriu vandens keliu, ir toliau bus puldinėjami.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas žurnalistams sakė, kad Paryžius neprisijungė prie tų atakų, kad būtų išvengta „eskalacijos“.
Ar JAV galėtų laikytis griežtesnės pozicijos?
Nors J.Bideno pažadėto atsako mastas ir tikslas dar neaiškūs, bet bet koks vienašališkas žingsnis gali sulaukti pagrindinių sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose, kurie nerimauja, kad gali sukelti regioninį karą, atsako.
Saudo Arabija reikalauja santūrumo santykiuose su Teheranu ir baiminasi ekonominių nestabilumo regione padarinių.
Turkija, pagrindinė NATO sąjungininkė, pasmerkė Izraelio kampaniją Gazoje, o prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Jungtinę Karalystę ir JAV, kad jos bando Raudonąją jūrą paversti „kraujo jūra“.
„Turkija nenori būti įtraukta į šį konfliktą, nes turi bendrą sieną su Iranu, – sakė Londono ekonomikos mokyklos Europos instituto vizituojanti mokslininkė Selin Nasi. – Jei JAV, kaip pagrindinė sąjungininkė NATO, tiesiogiai įsitrauks į šį karinį konfliktą, Turkija turės pasirinkti pusę, o tai reikš, kad jai bus sunkiau išlaikyti subalansuotą požiūrį – panašiai, kaip tai ji darė karo Ukrainoje atveju.“
J.Bidenui kyla iššūkis, kaip imtis atsakomųjų veiksmų nerizikuojant, kad Iranas ir jo partneriai regione pradės eskalaciją. Ir atvirkščiai, nieko nedarydamas – ypač po to, kai pareiškė, kad atkeršys už trijų JAV karių žūtį – jis taptų pažeidžiamas, jei D.Trumpas apkaltintų jį silpnumu.
„Irano vadovybė tikriausiai apskaičiavo, kad Jungtinės Valstijos vengs išsamiai atsakyti bet kokiu būdu, kuris keltų įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalavimo riziką ir įžiebtų viso regiono [konfliktą], kuriam J.Bideno administracija per pastaruosius tris mėnesius pagirtinai stengėsi užkirsti kelią“, – sakė buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūno pavaduotojas Jonathanas Panikoffas.
Tačiau JAV gali tekti „imtis aktyvesnio atsako, kad būtų atkurtas atgrasymas“, – pridūrė jis.
Husiai: esame pasirengę ilgalaikei konfrontacijai su JAV ir Jungtine Karalyste
17:02
Jemeno husių grupuotės nariai yra pasirengę „ilgalaikei konfrontacijai“ su JAV ir Jungtine Karalyste, pareiškė vadas.
„Reuters“ cituoja Mohamedą al Atifi: „Mes esame pasirengę ilgalaikei konfrontacijai su tironijos jėgomis. Amerikiečiai, britai ir tie, kurie su jais koordinavo savo veiksmus, turi suvokti suverenaus Jemeno sprendimo galią ir tai, kad dėl jo nėra jokių diskusijų ar ginčų.“
Gynybos ministras: Izraelis planuoja valdyti Gazą tokiu pat kariniu stiliumi kaip ir okupuotą Vakarų Krantą
16:28
Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas Kneseto nariams sakė, kad Izraelis ketina po karo išlaikyti karinę Gazos kontrolę ir valdyti ją taip pat, kaip ir okupuotą Vakarų Krantą.
Kneseto užsienio reikalų ir gynybos komiteto posėdyje, kaip praneša „Times of Israel“, Y.Gallantas sakė: „Po karo, kai jis baigsis, manau, visiškai aišku, kad „Hamas“ nekontroliuos Gazos Ruožo. Izraelis kontroliuos kariniu požiūriu, bet nekontroliuos jos civiline prasme. Kai kalbame apie karinių operacijų laisvę, pažiūrėkite, kas šįvakar įvyko Džanine. Tai yra aukščiausio lygio karinė operacijų laisvė, tačiau mes nekontroliuojame šios teritorijos civiline prasme.“
Y.Galantas turėjo omenyje reidą į Džanino Ibn Sinos ligoninę, per kurį Izraelio pajėgos, persirengusios civiliais ir medikais, įsiveržė į ligoninę ir nužudė tris žmones, įtariamus islamistų kovotojus.
Y.Gallantas sakė, jog darbas Gazos Ruože, kur Izraelis teigia išvalantis „Hamas“ teroristų infrastruktūrą, yra „baigtinis“ ir, nepaisant sunkumų, daro pažangą.
Izraelis nuo 1967 m. yra okupavęs Vakarų Krantą, primena, „The Guardian“.
B.Netanyahu atmeta pasitraukimo iš Gazos ir didelio masto kalinių paleidimo galimybę
16:23
Antradienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis neišves pajėgų iš Gazos Ruožo ir nepaleis tūkstančių, jo žodžiais tariant, palestiniečių kalinių, ir paneigė žiniasklaidos pranešimus apie kai kurias galimo paliaubų susitarimo su „Hamas“ sąlygas.
Izraelio televizijos transliuotose pastabose B.Netanjahu sakė: „Mes nebaigsime šio karo, jei nepasieksime visų jo tikslų. Tai reiškia, kad reikia sunaikinti „Hamas“, grąžinti visus įkaitus ir užtikrinti, kad Gazos Ruožas nebekeltų grėsmės Izraeliui.“
Žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad Paryžiuje buvo parengti Izraelio ir „Hamas“ susitarimo, pagal kurį ugnis būtų nutraukta iki šešių savaičių, metmenys.
Anksčiau antradienį „Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh sakė, kad grupuotė gavo pasiūlymą dėl paliaubų ir kad jis atvyks į Kairą jo aptarti.
Itamaras Ben-Gviras, kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras B.Netanyahu kabinete, anksčiau socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime užsiminė, kad pasitrauks iš nacionalinės vienybės vyriausybės ir karo kabineto, jei bus sudarytas „neapgalvotas susitarimas“ su „Hamas“.
Opozicijos lyderis Yairas Lapidas, dažnai kritikuojantis B.Netanyahu vyriausybę, priešingai, yra sakęs, kad jo partija palaikys „bet kokį susitarimą, pagal kurį įkaitai bus grąžinti namo“.
Izraelio žiniasklaida teigė, kad susitarimas galėtų būti sudarytas trimis etapais, o pirmajame etape iš nelaisvės Gazoje būtų paleistos įkaitės moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.
Tarpininkams siekiant naujų paliaubų, Gazos Ruožą toliau krečia kruvinos kovos
15:21
Gazos Ruožą antradienį toliau krėtė kruvinos kovos ir bombardavimas, tarptautiniams tarpininkams siekiant naujų paliaubų ir susitarimo dėl įkaitų išlaisvinimo Izraelio ir „Hamas“ kare.
Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per smarkius Izraelio smūgius ir mūšius apgulto Gazos Ruožo miestuose per parą žuvo dar 128 žmonės.
Pietinėje Gazos Ruožo dalyje išsidėstęs Chan Junisas, kur gimė „Hamas“ Gazos Ruožo vadas Yahya Sinwaras, kaltinamas karą išprovokavusių spalio 7 dienos išpuolių organizavimu, tapo kovų epicentru. Miestas jau virto griuvėsiais.
Miesto kvartaluose ir tuneliuose kovojantys kariai apieškojo kelis karinius objektus, Y.Sinwaro biurą ir „svarbų raketų gamybos objektą“, pranešė Izraelio kariuomenė.
Kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari teigė, kad kariai mieste „likvidavo daugiau kaip 2 tūkst. teroristų, veikiančių ant žemės ir po žeme“.
Izraelio pajėgos vienoje okupuoto Vakarų Kranto ligoninėje nukovė tris įtariamus „Hamas“ teroristų kuopelės narius.
Remiantis pareigūnų pranešimu ir ministerijos paviešintais ligoninės vaizdo kamerų įrašais, kai kurie iš tris vyrus Ibn Sinos ligoninėje Džanine nušovusių asmenų buvo persirengę medicinos darbuotojais, stumiančiais neįgaliojo arba kūdikio vežimėlius.
Oficialioji palestiniečių naujienų agentūra „Wafa“ šiuos tris vyrus įvardijo kaip Muhammadą Jalamnah, Muhammadą Aymaną Ghazawi ir Baselį Aymaną Ghazawi.
Pasak Izraelio kariuomenės, M.Jalamnah, kurį galėjo įkvėpti spalio 7-osios išpuolis, „planavo artimiausiu metu įvykdyti teroro išpuolį ir pasinaudojo ligonine kaip slėptuve, todėl buvo neutralizuotas“.
Palestiniečių sveikatos apsaugos ministerija pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę ligoninėms taikoma ypatinga apsauga, ir paragino Jungtines Tautas padėti nutraukti Izraelio „kasdienius nusikaltimus (...) prieš mūsų žmones ir sveikatos centrus“.
Didžiuliai poreikiai
Ketvirtą mėnesį trunkantis Izraelio ir „Hamas“ karas sugriovė didžiąją dalį apgulto Gazos Ruožo ir sukėlė milžinišką humanitarinę krizę 2,4 mln. gyventojų, kurių daugumai gresia badas ir ligos.
Izraelis apkaltino keliolika Jungtinių Tautų agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) darbuotojų prisidėjus prie precedento neturinčių spalio 7-osios „Hamas“ atakų, sukėlusių karą Gazos Ruože, todėl pagrindinės pagalbą teikiančios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją, sustabdė finansavimą.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas, kuris labai prašė nenutraukti paramos, kad būtų patenkinti didžiuliai humanitarinės pagalbos poreikiai, antradienį Niujorke surengs derybas su paramos teikėjais, pranešė jo biuras, tęsiantis Izraelio tyrimui dėl pateiktų kaltinimų.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino UNRWA atkreipti dėmesį į šiuos kaltinimus, tačiau taip pat pasveikino organizacijos „visiškai nepakeičiamą vaidmenį stengiantis užtikrinti, kad vyrai, moterys ir vaikai, kuriems taip desperatiškai reikia pagalbos Gazos Ruože, ją iš tikrųjų gautų“.
Derybos dėl paliaubų
Tuo metu JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas sekmadienį susitiko su aukščiausio rango Izraelio, Egipto ir Kataro pareigūnais.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras derybas pavadino konstruktyviomis, tačiau atkreipė dėmesį į „didelius trūkumus, kuriuos šalys toliau aptars“.
A.Blinkenas išreiškė viltį, kad susitarimas bus pasiektas, ir sakė žurnalistams, kad „buvo atliktas labai svarbus ir produktyvus darbas. Ir yra tam tikra reali viltis, kad bus einama į priekį.“
Kataro premjeras šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani, kurio vyriausybė lapkritį padėjo tarpininkauti sudarant ankstesnes paliaubas, teigė, kad per Paryžiuje vykusias derybas buvo padaryta didelė pažanga.
Šeichas M. bin A. al Thani patvirtino, kad buvo susitarta dėl paliaubų plano, pagal kurį pirmiausia būtų paleistos įkaitės moterys ir vaikai, o į apgultą Gazos Ruožą taip pat patektų pagalba. Šeichas pridūrė, kad dabartinis pasiūlymas „gali lemti nuolatines paliaubas ateityje“.
Antradienį „Hamas“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir savo „Telegram“ paskyroje nurodė, kad pateiks atsakymą, kai jį išnagrinės.
Regioninė įtampa
Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 751 žmogus, daugiausia moterys ir vaikai.
Dėl kelis mėnesius trunkančio smurto Libane, Irake, Sirijoje ir Jemene, į kurį įsitraukė Irano remiamos grupuotės, padaugėjo nuogąstavimų, kad karas gali išplisti Artimuosiuose Rytuose.
Šie nuogąstavimai sustiprėjo po to, kai Vašingtonas pažadėjo atsakyti į drono ataką, per kurią sekmadienį nuošalioje pasienio bazėje Jordanijoje netoli Sirijos ir Irako sienų žuvo trys JAV kariai.
Teheranas neigė, kad yra kaip nors susijęs su išpuoliu.
Vašingtonas pareiškė, kad JAV privalo reaguoti į išpuolį, tačiau Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) taip pat pabrėžė, kad „mes nesiekiame karo su Iranu“.
Izraelio ir Libano pasienyje beveik kasdien vyksta susišaudymai su Irano remiamais „Hezbollah“ kovotojais, todėl irgi baiminamasi platesnio masto konflikto.
Izraelis teigė esąs pasirengęs bet kokiems išpuoliams, tačiau tikino nesiekiąs platesnio karo šiaurėje.
Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas vėlų pirmadienį sakė, kad kai kurie Gazos Ruožo daliniai „juda į šiaurę ir ruošiasi tam, kas bus“.
Jungtinės Tautos: nuo gruodžio mėn. buvo įsakyta evakuoti 41 proc. Gazos Ruožo teritorijos
15:03
Nuo praeitų metų gruodžio mėn., kai Izraelio kariuomenė pradėjo skirstyti Gazos Ruožą į sunumeruotus blokus, įsakyta evakuoti 41 proc. Gazos Ruožo teritorijos, antradienį pranešė Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA).
Teigiama, kad nuo gruodžio įsakymai buvo duoti 1 158 kvadratiniams kilometrams Gazos Ruožo, kurį iki spalio 7 d. įvykdyto išpuolio namais vadino 1,38 mln. žmonių. Šioje teritorijoje buvo 161 prieglauda, kurioje buvo apgyvendinta apie 700 750 šalies viduje perkeltųjų asmenų, priduriama pranešime.
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) teigia, kad nurodė žmonėms palikti tam tikras Gazos Ruožo teritorijas, kad išvengtų aukų savo kare su „Hamas“.
Pirmadienį Izraelio kariuomenė „paragino“ Al-Nasaro, Al-Šeich Radvano, Al-Shati pabėgėlių stovyklos, šiaurinio ir pietinio Rimalo, Sabros, Al-Šeich Adžlino ir Tel Al-Havos gyventojus vakarinėje Gazos dalyje evakuotis „dėl savo saugumo“ į „paskirtas prieglaudas“ pietuose.
Naujasis įsakymas taikomas 12,43 kvadratinių kilometrų teritorijai, kuri sudaro 3,4 proc. Gazos ruožo teritorijos. Šioje teritorijoje iki spalio 7 d. gyveno beveik 300 tūkst. palestiniečių, joje buvo 59 prieglaudos, kuriose prieglobstį rado apie 88 tūkst. šalies viduje perkeltųjų asmenų, nurodė agentūra.
Gazos karo metu žuvo mažiausiai beveik 27 tūkst. žmonių
14:03
Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad per jų kovotojų ir Izraelio karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 26 751 žmogus.
Nuo spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį Gazos Ruože buvo sužeisti 65 636 žmonės.
„Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
BBC: trys variantai, kokias atsako galimybes turi JAV po mirtino smūgio
13:17
Dabar Vašingtonas susiduria su dilema. JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo ryžtingai reaguoti į sekmadienį įvykdytą mirtiną išpuolį prieš JAV karinę bazę Jordanijoje. Tačiau šaliai tenka iššūkis – rasti tinkamą pusiausvyrą tarp atgrasymo ir eskalavimo.
Jei nesiims ryžtingų veiksmų, rizikuoja pasiųsti silpnumo žinią, kuri tik paskatins naujus išpuolius. Veikiant pernelyg ryžtingai, Iranas ir jo sąjungininkai gali imtis atsakomųjų veiksmų.
Taigi, kokios yra galimybės? Ir kaip tai veikia, svarsto BBC.
JAV jau turės keletą „paruoštų“ karinių galimybių, iš kurių galės rinktis. Jas parengė JAV gynybos departamentas, pasitelkęs CŽA ir Nacionalinio saugumo agentūros žvalgybos duomenis. Vėliau jos pateikiamos JAV nacionalinio saugumo tarybai ir politikos formuotojams, o galutinį sprendimą priima ir pasirinktą kursą pasirašo prezidentas.
1 variantas: smogti Irano sąjungininkų bazėms ir vadams
Tai akivaizdžiausias pasirinkimas, kuris buvo naudojamas ir anksčiau.
Irake ir Sirijoje yra daugybė bazių, ginklų sandėlių ir mokymo bazių, priklausančių daugybei Irano remiamų sukarintų grupuočių. Šias sukarintas grupuotes apmoko, aprūpina ir finansuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) Quds pajėgos, tačiau nebūtinai joms vadovauja.
JAV žino, kas jie yra ir kur jie yra. Jos galėtų nesunkiai surengti daugiau tiksliai valdomų raketų smūgių šioms bazėms, tačiau iki šiol tai nesugebėjo atgrasyti kovotojų, kurie nuo spalio 7 d. surengė daugiau kaip 170 išpuolių prieš JAV bazes regione.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė, pasivadinusi „Islamo pasipriešinimu Irake“.
Tai yra skėtinis terminas, apimantis kelias Irano remiamas sukarintas grupuotes, iš kurių kai kurios, ironiška, anksčiau kovojo vienoje pusėje su JAV prieš jų bendrą priešą regione – „Islamo valstybę“. Jas sieja bendri tikslai su Iranu, t. y. išstumti JAV kariuomenę iš Irako ir Sirijos ir nubausti JAV už karinę paramą Izraeliui.
2 variantas: smūgis Iranui
Tai būtų didžiulė eskalacija, kurios JAV lengvai nesvarstytų, sako BBC.
Labai mažai tikėtina, nors ir neįsivaizduojama, kad JAV atsakomieji smūgiai būtų nukreipti į taikinius pačioje Irano teritorijoje.
Nei Vašingtonas, nei Teheranas nenori įsivelti į plataus masto karą ir abu tai yra pareiškę. Irano atsakas galėtų būti bandymas uždaryti ekonomiškai gyvybiškai svarbų Ormūzo sąsiaurį, per kurį teka 20 proc. pasaulio naftos ir dujų. Tai turėtų pražūtingą poveikį pasaulio ekonomikai, padidintų kainas ir beveik neabejotinai pakenktų prezidento J.Bideno galimybėms lapkričio mėn. būti perrinktam.
Viena iš alternatyvų – persekioti Islamo revoliucijos gvardijos aukšto rango vadus Irake arba Sirijoje.
Tam yra precedentų, kurių ryškiausias buvo prieš ketverius metus, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas įsakė surengti drono smūgį, per kurį 2020 m. Bagdade žuvo Islamo gvardijos Quds pajėgų vadas Qassimas Suleimani. Tačiau tai taip pat būtų laikoma eskalavimu ir galėtų sukelti pavojingą Teherano atsaką.
3 variantas: neatsakyti
Kai kurie JAV isteblišmento atstovai teigia, kad, atsižvelgiant į dabartinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, Vašingtonui būtų neatsakinga dabar, ypač rinkimų metais, smogti Irano interesams.
Centrinė vadavietė CENTCOM, JAV gynybos departamento dalis, kuriai pavaldūs Artimieji Rytai, jau turi daug darbo kovodama su husių išpuoliais prieš laivybą Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje. Ji taip pat įsiklausys į JAV sąjungininkų visame regione prašymus nesukelti platesnio Artimųjų Rytų konflikto.
Tačiau tikėtina, kad šį požiūrį nusvers tie, kurie teigia, kad iki šiol vykdyta JAV atgrasymo politika nepasiteisino ir kad Vašingtono nenoras griežtai atsakyti tiems, kurie puola jo bazes, tik paskatino juos suintensyvinti išpuolius.
Visa tai susiję su laiko veiksniu – kai kurie teigia, kad radikalus JAV karinio atsako didinimas ilgainiui gali būti nereikalingas ir nenaudingas.
Pirma, Irano remiamų sukarintų grupuočių išpuoliai prasidėjo dar prieš Izraelio ir „Hamas“ karą Gazos Ruože, tačiau nuo spalio 7 d. jų smarkiai padaugėjo. Kai Izraelio puolimas Gazos Ruože baigsis, įtampa regione gali sumažėti, nors Izraelis įspėja, kad tai gali įvykti dar po kelių mėnesių.
Antra, kai kas Vašingtone garsiai ragina JAV sumažinti savo karinį pėdsaką Artimuosiuose Rytuose. Kariuomenės ir žvalgybos vadovams teko įtikinėti prezidentą D.Trumpą, kai jis ėjo pareigas, neišvesti visų JAV pajėgų iš Sirijos, kur jos padėjo kurdų pajėgoms sustabdyti ISIS sugrįžimą.
Didelė tikimybė, kad jei D. Trumpas po metų grįš į Baltuosius rūmus, Iranas bet kokiu atveju pasieks savo, jei naujasis prezidentas nuspręs sumažinti JAV buvimą Irake ir Sirijoje.
Ekspertai įvertino, koks galėtų būti JAV atsakas Iranui dėl nužudytų amerikiečių
13:00
Savaitgalį Jordanijoje esančioje amerikiečių bazėje įvykdytas, kaip manoma, su Iranu susijusių kovotojų dronų išpuolis, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai, o dešimtys buvo sužeista. Nors aukščiausiojo rango Baltųjų rūmų pareigūnai tvirtina neplanuojantys įsivelti į karinius veiksmus su Iranu, konflikto Artimuosiuose Rytuose stebėtojai supranta, kad atsakas bus.
Karybos ekspertas Darius Antanaitis 15min įvertino, kad greičiausiai Vašingtono atsakas į ataką bus lokalus.
„Nežinau, kokį atsaką duos Jungtinės Valstijos, tačiau iš savo praktikos, kuomet buvau Irake, galiu pasakyti, jog kada britai, danai ar lietuviai būdavo apšaudomi, mes žinodavome, kad už jų stovi Irano teroristinės organizacijos. Atgal Irano neapšaudydavome, bet kovodavome su Irano atsiųstais žmonėmis ar organizacijomis, atsiųstomis į Iraką.
Kalbant apie šį konkretų atvejį, manau, kad labiausiai logiškas sprendimas būtų surasti ir sunaikinti asmenis, atsakingus būtent už šią ataką. Vis dėlto, kažkas turėjo būti vietoje, kad nurodytų, koks tai taikinys ir kur jis yra. Nemanau, kad amerikiečiai imsis bausti visą Irano islamo respubliką.“
Plačiau skaitykite ČIA.
„Hamas“ sako nagrinėjanti pasiūlymą dėl paliaubų Gazos Ruože
12:56
„Hamas“ antradienį pareiškė, kad nagrinėja Paryžiuje parengtą pasiūlymą, kuriuo siekiama sustabdyti karą Gazos Ruože tarp šios islamistų kovotojų grupuotės ir Izraelio.
„Hamas“ lyderis Ismailas Haniyeh „patvirtina, kad judėjimas gavo pasiūlymą, kuris buvo išplatintas (Paryžiaus) susitikime, ir kad jis („Hamas“) šiuo metu jį nagrinėja ir pateikia savo atsakymą“, sakoma grupuotės „Telegram“ kanalu paskelbtame pareiškime.
Spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP oficialūs duomenys.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 422 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.
JAV prakalbus apie atsaką į mirtiną išpuolį, Iranas ragina laikytis diplomatijos
12:38
Iranas paragino JAV diplomatinėmis priemonėmis sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Raginimai laikytis diplomatijos nuskambėjo Teheranas besiruošiant galimam JAV kariniam atsakui į savaitgalį įvykdytą mirtiną išpuolį Amerikos bazėje, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras sakė, kad vyksta „aktyvi“ diplomatija, siekiant rasti politinį sprendimą dėl karo Gazoje ir jo padarinių regione, tačiau nepateikė išsamesnių detalių.
„Baltieji rūmai puikiai žino“, kad būdas užbaigti karą „ir dabartinę krizę regione yra politinis“, – sakė Hosseinas Amirabdollahianas pranešime socialiniame tinkle X.
Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai JAV svarsto, kaip atkeršyti už mirtiną išpuolį prieš bazę Jordanijoje, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai ir dešimtys buvo sužeisti. Prezidentas Joe Baidenas apkaltino Teherano remiamas kovotojų grupuotes kaimyninėje Sirijoje ir Irake ir sakė, kad atsakys „mūsų pasirinktu laiku ir būdu“.
Iranas neigė prisidėjęs prie šio smūgio. Ši ataka buvo pirmoji, per kurią žuvo amerikiečiai nuo Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože pradžios spalio mėn.
Daugelis respublikonų, įskaitant buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, teigė, kad šis išpuolis rodo, jog J.Bidenas buvo pernelyg švelnus Irano atžvilgiu.
JAV ir Iranas nepalaiko oficialių diplomatinių ryšių, tačiau nuo spalio mėn. keičiasi pranešimais apie krizę, kartais per Šveicarijos ambasadą Teherane. Abi šalys sako, kad nori deeskaluoti padėtį ir kaltina viena kitą jos kurstymu. JAV teigia, kad Iranas remia regionines kovotojų grupuotes ir taip didina įtampą, o Teheranas teigia, kad Vašingtonas turi daryti spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų karinį puolimą Gazos Ruože.
Spalio 7 d. „Hamas“ kovotojai atakavo Izraelį iš Gazos Ruožo, sukeldami karą ir sukrėsdami visą regioną. Nuo to laiko JAV bazės Irake ir Sirijoje nuolat apšaudomos Irano remiamų grupuočių. Irano taip pat remiama „Hezbollah“ beveik kasdien apšaudo Izraelio pajėgas Izraelio ir Libano pasienyje.
D.Cameronas dėl husių išpuolių vyksta į Artimuosius Rytus
11:38
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas rengiasi savo ketvirtąją kelionę į Artimuosius Rytus nuo tada, kai pradėjo eiti šias pareigas. Kelionę jis pradės derybomis Omane, kuriose bus aptariamas Maskato vaidmuo padedant tarpininkauti sudarant siūlomą taikos susitarimą Jemene.
Užsienio reikalų ministerija teigė, kad jis daugiausia dėmesio skirs nuolatiniams husių išpuoliams prieš komercinę laivybą Raudonojoje jūroje, taip pat JAV ir Jungtinės Karalystės karinių jūrų pajėgų laivams, siekiantiems užtikrinti apsaugą.
Jau esama ženklų, kad Jemene plinta smurtas, nes JT pripažintą vyriausybę Adene remiančios pajėgos susiduria su husių kovotojais. Smurtas ir tai, kad JAV husius skelbia teroristine grupuote, greičiausiai dar labiau apsunkins pagalbos grupių pastangas užtikrinti, kad humanitarinės prekės pasiektų Jemeną.
Vizito metu buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas taip pat domėsis, ar netrukus bus pasiektas proveržis siekiant pratęsti Izraelio ir „Hamas“ paliaubas, kad būtų išlaisvinti įkaitai ir gerokai padidinta humanitarinė pagalba Gazai.
Nepaisant JT rezoliucijos ir Tarptautinio Teisingumo Teismo nutarties, kuria reikalaujama nedelsiant padidinti pagalbą, JT agentūros nepraneša apie geresnį Izraelio bendradarbiavimą. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ne kartą sakė, taip pat ir po Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo, kad į Gazos Ruožą turi patekti tik minimali pagalba.
Paskutinis D.Camerono regioninis vizitas buvo į Izraelį, Palestinos savivaldą, Turkiją ir Katarą. Šios kelionės metu jis taip pat pakartos su regiono lyderiais Jungtinės Karalystės raginimą nedelsiant sustabdyti konfliktą Gazos Ruože, kad būtų galima įvežti gerokai daugiau pagalbos ir išvežti įkaitus, o po to siekti ilgalaikių paliaubų.
Koks galėtų būti JAV atsakas Iranui dėl nužudytų amerikiečių
10:40
JAV prezidentas Joe Bidenas norėjo išvengti šios dilemos rinkimų metais. Tačiau savaitgalį Jordanijoje esančioje bazėje įvykęs, kaip manoma, su Iranu susijusių kovotojų dronų išpuolis, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai, reiškia, kad JAV atsakas yra beveik neišvengiamas, rašo „Bloomberg“ žurnalistė Sylvia Westall.
Iranas įtarimus dėl savo dalyvavimo incidente netoli Irako ir Sirijos sienų pavadino „nepagrįstais“.
Tiesioginis smūgis Iranui yra rizikingas. Viena iš galimybių – slapti veiksmai, kuriais JAV smogtų Iranui, norėdamos pasiųsti žinią, bet tiesiogiai nepripažindamos, kad yra su tuo susijusios, pastebi žurnalistė.
J.Bideno administracija taip pat galėtų nusitaikyti į Irano pareigūnus, kaip tai padarė tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas, kai 2020 m. Bagdade įsakė nužudyti generolą Qassemą Soleimani.
Jei atsakas būtų nepakankamas, kiltų pavojus, kad bus pakenkta JAV galios suvokimui, o J.Bidenas sulauktų respublikonų kaltinimų silpnumu.
Naujausias smurtas kilo tuo metu, kai JAV siekia, kad „Hamas“, kurį taip pat remia Iranas, išlaisvintų likusius įkaitus mainais į paliaubas Gazos Ruože. Paliaubos galėtų trukti bent du mėnesius ir į nuniokotą teritoriją būtų tiekiama daugiau pagalbos.
Kita Irano remiama grupuotė – Jemene įsikūrę husių judėjimo nariai – nepaisant JAV ir jų sąjungininkų oro antskrydžių, toliau puola komercinę laivybą Raudonojoje jūroje.
Libane įsikūrusi grupuotė „Hezbollah“, kuri yra galingiausia Teherano statytinė, iki šiol apsiribojo tik nuolatiniu apsišaudymu su Izraeliu.
Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože padarinių plitimo akivaizdoje daroma prielaida, kad šio konflikto numalšinimas gali užkirsti kelią tolesniam eskalavimui regione.
Tačiau kuo labiau Vašingtonas įsitraukia į konfrontaciją su Teheranu, tuo didesnis pavojus, kad JAV ir Irano konfrontacija įgaus savo pagreitį, pastebi „Bloomberg“.
J.Bideno laukia sunkus pasirinkimas, kaip reaguoti į Iraną
10:39
Prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui ir JAV vis labiau įsitraukiant į Artimųjų Rytų konfliktą, prezidentas Joe Bidenas galėjo guostis tuo, kad nė vienas iš jo pajėgų karių neprarado gyvybės per su Iranu susijusių sukarintų grupuočių išpuolius.
Situacija pasikeitė savaitgalį, kai į JAV bazę Jordanijoje smogė bepiločiai lėktuvai, nužudydami tris karius ir sužeisdami dešimtis kitų. Baltieji rūmai, nors tiesiogiai nekaltino Teherano, pareiškė, kad už tai atsakingos „radikalios Irano remiamos“ grupuotės Sirijoje ir Irake.
J.Bidenas patiria didžiulį spaudimą imtis atsakomųjų veiksmų ir pažadėjo atsakyti „mūsų pasirinktu laiku ir būdu“. Kai kurie Vašingtono šalininkai tvirtina, kad vienintelis geras atsakas yra Irano teritorijos užpuolimas. Mažai ženklų, kad juos įtikintų Irano primygtinis tvirtinimas, jog jis su tuo nesusijęs.
JAV prezidento laukia vienas sunkiausių ir svarbiausių sprendimų per visą jo prezidentavimo laikotarpį. Jei jis elgsis pernelyg griežtai, rizikuoja, kad gali kilti tiesioginė konfrontacija su Iranu, padaugėti aukų ir pakilti naftos kainos – ir visa tai rinkimų metais. Jei jis elgsis pernelyg švelniai, gali paskatinti Irano statytinius tęsti išpuolius ir prarasti rinkėjų paramą, sako „Bloomberg“ žurnalistas Paulas Wallace‘as.
„JAV laukia tik blogi pasirinkimai“, – sakė rizikos konsultacijų bendrovės „Modad Geopolitics“ vadovas Firasas Modadas.
Kad ir ką nuspręstų, akivaizdu, kad Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože, kuris tęsiasi jau beveik keturis mėnesius ir kurio pabaigos ženklų beveik nematyti, padariniai vis didėja. Jemeno husių grupuotė savo išpuoliais aplink Raudonąją jūrą toliau trikdo laivybos pasaulį, o įtampa tarp Izraelio ir Libane įsikūrusios „Hezbollah“ didėja.
Buvęs A.Merkel patarėjas: kaltė dėl Holokausto Vokietijai leidžia nematyti Izraelio klaidų
10:10
Miuncheno saugumo konferencijos vadovas ir ilgametis buvusios kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio politikos klausimais Christophas Heusgenas paragino Vokietiją laikytis griežtos pozicijos Izraelio atžvilgiu, sakydamas, kad Berlynas privalo nurodyti Benjamino Netanyahu vyriausybei, kuomet ji pažeidžia tarptautinę teisę, rašo leidinys „Financial Times“.
Jis griežtai kritikavo Izraelį už tai, kad jis priešinasi Palestinos valstybingumui ir plečia gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante.
Tiek vienas, tiek kitas veiksmas yra „tarptautinės teisės pažeidimas“, „kaip ir, cituojant prezidentą Joe Bideną, beatodairiškas Gazos Ruožo bombardavimas“, – pažymėjo Ch.Heusgenas.
Jis sakė, kad tokioje situacijoje Vokietija „privalo vadinti daiktus tikraisiais vardais“. Ji turėtų „pasinaudoti savo gerais santykiais su Izraeliu ir toliau raginti jį laikytis tarptautinės teisės“.
Vokietija buvo plačiai kritikuojama dėl savo tvirtos paramos Izraeliui, kuri tebėra nesvyruojanti, nors kare žūsta vis daugiau civilių. Berlyno kritikų teigimu, jo kaltė dėl Holokausto užgožė bet kokius įtarimus Izraeliui.
Vokietija tvirtai gynė Izraelio teisę gintis ir priešinosi raginimams nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože. Ji taip pat palaikė Izraelį Tarptautiniame Teisingumo Teisme, kur Pietų Afrika iškėlė bylą, kurioje žydų valstybė kaltinama genocidu.
Tačiau dėl to pašlijo Berlyno santykiai su kai kuriomis arabų pasaulio ir vadinamųjų pasaulio pietų šalimis. Nepaisant nuomonės, kad Vokietija besąlygiškai remia Izraelį, pastarosiomis savaitėmis jos pozicijoje atsirado daugiau niuansų.
Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock neseniai apibūdino gyvenimą Gazoje kaip „pragarą“ ir paragino Izraelio vyriausybę labiau stengtis apsaugoti palestiniečius Vakarų Krante nuo ekstremistinių naujakurių išpuolių.
Ji taip pat skundėsi Izraeliui dėl vėluojančios humanitarinės pagalbos pristatymo į apgultą Gazos Ruožą ir reikalavo, kad Izraelis dėtų daugiau pastangų, kad, kariaudamas su „Hamas“ smogikais, išvengtų civilių aukų.
„Jei manome, kad Izraelio vyriausybės elgesys kelia pavojų šalies saugumui, turime tai pasakyti“, – pabrėžė Ch.Heusgenas.
Palestinos žiniasklaida: per antradienio smūgius jau žuvo dešimtys civilių
09:58
Palestinos naujienų agentūra „Wafa“ pranešė, kad antradienį per Izraelio oro antskrydžius žuvo „dešimtys civilių palestiniečių“. Teigiama, kad buvo įvykdyti intensyvūs ir įnirtingi oro antskrydžiai Rafos mieste, kuris yra Gazos Ruožo pietuose ir yra viena iš teritorijų, į kurias Izraelio kariuomenė ne kartą liepė palestiniečiams bėgti, kad jie būtų saugūs.
Hani Mahmoudas, „Al Jazeera“ reporteris iš Rafos, sakė, kad smūgis Rafoje sukėlė „didelę paniką ir nerimą, nes žmonės mano, kad karinė operacija žingsnis po žingsnio plečiasi“.
Jis nurodė, kad buvo sugriautas vienas namas ir pranešta apie kelis žuvusius žmones.
Pasak „Wafa“ pranešimo, taip pat buvo vykdomi oro antskrydžiai Nuseirato stovykloje Gazos Ruožo centrinėje dalyje ir Chan Junise.
Gynybos ministras: Izraelio kariai prie Libano sienos ruošiasi tam, kas bus toliau
09:32
Izraelio kariai „labai greitai pradės veikti“ prie šiaurinės šalies sienos su Libanu, pirmadienio vakarą pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas.
Pasak ministro, prie sienos su Gazos Ruožu esantys kariai yra dislokuoti Izraelio šiaurėje.
„Jie netrukus pradės veikti... todėl pajėgos šiaurėje yra sustiprintos, – pabrėžė jis. – Jos ruošiasi tam, kas bus toliau.“
Dešimties minučių karinė operacija: Izraelis skelbia nukovęs 3 išpuolius planavusius teroristus
09:24 Atnaujinta 11:14
Izraelio kariai nukovė tris asmenis, priklausančius teroristinėms grupuotėms, kurie slėpėsi Ibn Sinos ligoninėje Dženino mieste Vakarų Krante, pranešė Izraelio gynybos pajėgos.
Teigiama, kad jie planavo teroro išpuolius, įskaitant vieną, panašų į spalio 7 d. „Hamas“ smogikų Izraelyje įvykdytą išpuolį Gazos Ruože esančiose Izraelio bendruomenėse.
Palestiniečių žiniasklaida skelbia, kad Izraelio operacija, kurios metu Vakarų Kranto Dženino Ibn Sinos ligoninėje buvo nukauti trys teroristų kovotojai, truko vos 10 minučių.
Pranešama, kad 5.30 val. ryto Izraelio kariškiai, persirengę gydytojais, slaugytojomis ir palestiniečių moterimis, įžengė į trečiame aukšte esančią slėptuvę ir nušovė tris asmenis, o paskui pasišalino iš pastato.
Vienas iš žuvusiųjų įvardijamas kaip 27 metų Muhammadas Jalamnehas, kuris, kaip įtariama, palaikė ryšius su „Hamas“ būstine užsienyje, apginklavo kitus kovotojus šaudymo išpuoliui ir anksčiau buvo sužeistas, kai organizavo išpuolį, kuomet automobilyje buvo padėta bomba.
Kai kuriuose hebrajų žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad M.Jalamnehas taip pat buvo „Hamas“ karinio sparno atstovas Dženino pabėgėlių stovykloje.
Pasak gynybos pajėgų, kiti du asmenys yra broliai Muhammadas ir Baselis Ghazawi. Teigiama, kad Muhammadas dalyvavo išpuoliuose, įskaitant šaudymą į Izraelio karius, o Baselis esą yra palestiniečių teroristinės grupuotės „Islamo džihadas“ narys.
„Daugelis ieškomų palestiniečių jau seniai apsistoja ligoninėse, kad galėtų planuoti ir vykdyti teroro išpuolius, tikėdamiesi, kad medicinos centras apsaugos nuo Izraelio antiteroristinių operacijų“, – pranešime aiškino kariškiai.
Jų teigimu, tai yra „dar vienas pavyzdys, kaip teroristinės grupuotės ciniškai naudojasi civilinėmis patalpomis ir ligoninėmis kaip priedanga ir gyvuoju skydu“.
Amerikiečių karius nužudęs dronas galimai buvo supainiotas su savu
07:51 Atnaujinta 10:31
JAV pareigūnai naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad JAV pajėgos galėjo supainioti priešo droną su savu ir leisti jam nekliudomam praskristi į dykumoje esančią bazę Jordanijoje, kur jis nužudė tris JAV karius ir sužeidė dešimtis žmonių.
Kai priešo dronas nedideliame aukštyje priartėjo prie bazės Jordanijoje, į karinį objektą, vadinamą „Tower 22“, taip pat grįžo JAV dronas, teigiama preliminariame pranešime, kurį citavo du pareigūnai, kalbėję su „Associated Press" su anonimiškumo sąlyga.
Dėl to nebuvo stengiamasi numušti priešo drono, kuris vėliau pataikė į JAV bazę. Didžiausią smūgį patyrė nameliai, kuriose miegojo kariai, o aplinkiniai nameliai nukentėjo nuo sprogimo ir skraidančių nuolaužų.
Pasak pranešimo, bazėje įrengtos kovos su dronais sistemos, konkrečiai, dronų perėmėjai „Coyote“.
Paklausta, ar tai, kad nepavyko numušti priešo drono, buvo „žmogiškoji klaida“, Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh atsakė, kad JAV Centrinė vadavietė vis dar vertina šį klausimą.
Per išpuolį buvo sužeista daugiau kaip 40 JAV karių.
J.Bidenas žada atsaką už smūgį amerikiečiams
Paaiškinimas, kaip priešo dronas išvengė JAV priešlėktuvinės gynybos, pateiktas Baltiesiems rūmams pirmadienį pareiškus, kad jie nesiekia karo su Iranu, nors J.Bidenas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų. Demokratų administracija mano, kad už smūgį atsakingas Teheranas.
J.Bidenas susitiko su nacionalinio saugumo patarėjais Baltųjų rūmų Situacijų kambaryje aptarti naujausių įvykių ir galimų atsakomųjų veiksmų.
„Paprasto atsakymo čia nėra, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. – Todėl prezidentas susitinka su savo nacionalinio saugumo komanda ir svarsto jam pateiktas galimybes.“
Įžūlus išpuolis, dėl kurio J.Bideno administracija kaltina Irano statytinius, dar labiau apsunkina ir taip įtemptą padėtį Artimuosiuose Rytuose, kuomet J.Bideno administracija stengiasi, kad Izraelio ir „Hamas“ karas neperaugtų į platesnį regioninį konfliktą.
„Prezidentas ir aš netoleruosime išpuolių prieš JAV pajėgas ir imsimės visų būtinų veiksmų, kad apgintume JAV ir mūsų karius“, – sakė gynybos sekretorius Lloydas Austinas, Pentagone susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Ši drono ataka buvo viena iš kelių dešimčių atakų prieš JAV karius Artimuosiuose Rytuose nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ pradėjo atakas prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože. Tačiau tai pirmoji ataka, per kurią žuvo amerikiečių kariai.
J.Bidenas sekmadienį pažadėjo „patraukti atsakomybėn visus atsakingus asmenis (mūsų) pasirinktu laiku ir būdu“, tačiau sakė, kad JAV nesiekia įsitraukti į dar vieną konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Baltieji rūmai: JAV nesiekia karo su Iranu, bet privalo reaguoti
07:08
Jungtinės Valstijos nenori karo su Iranu, tačiau privalo reaguoti į, kaip teigė, situaciją eskaluojantį drono smūgį Jordanijoje, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai.
„Mes nesiekiame karo su Iranu“, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, tačiau pridūrė, kad išpuolis „buvo eskaluojančio pobūdžio, nepadarykite klaidos, ir į jį reikia reaguoti“.
Baltieji rūmai taip pat pasmerkė kraštutinių dešiniųjų Izraelio ministrų komentarus, išsakytus per mitingą, kuriame buvo raginama atkurti žydų gyvenvietes Gazos Ruože, pavadindami juos kurstytojiškais.
„Neatsakingi, neapgalvoti ir, sakyčiau, kurstytojiški“, – sakė J.Kirby, pridūręs, kad tai buvo susiję tik su pora Izraelio premjero Benjamino Netanyahu kabineto ministrų.
