Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
FT: Saudo Arabijai gana – siūlo Iranui susitarimą
09:42
Saudo Arabija pasiūlė sudaryti nepuolimo paktą tarp Artimųjų Rytų šalių ir Irano, taip siekiant stabilizuoti padėtį pasibaigus karui, pranešė laikraštis „Financial Times“ (FT), remdamasis informuotais šaltiniais.
Pasak jų, susitarimas galėtų būti panašus į Helsinkio susitarimus, kuriuos 1975 m. pasirašė JAV, Europos šalys ir Sovietų Sąjunga, siekdamos sumažinti įtampą Šaltojo karo laikotarpiu.
Vienas iš arabų diplomatų pokalbyje su leidiniu pažymėjo, kad dauguma Artimųjų Rytų valstybių palaikys tokį sprendimą. Jie baiminasi, kad po karo Iranas liks susilpnintas, tačiau vis tiek kels grėsmę kaimynams, ypač mažėjant JAV kariniam buvimui regione.
Teheranas taip pat suinteresuotas tokiu susitarimu, nes jau seniai bando įtikinti JAV ir Vakarus, kad regionas turi pats tvarkyti savo reikalus. Daugelis Europos lyderių palankiai įvertino Saudo Arabijos iniciatyvą ir paragino Persijos įlankos valstybes jai pritarti, atskleidė laikraščio šaltiniai.
Nuo JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios Persijos įlankos šalys susidūrė su Irano dronų atakomis, kas sudavė stiprų smūgį regiono oro susisiekimui. Taip pat Teheranas užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį į pasaulinę rinką patekdavo apie 20 proc. naftos ir apie 30 proc. suskystintų gamtinių dujų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie operacijos „Projektas Laisvė“ pradžią, kurios metu JAV kariai turėjo lydėti prekybinius laivus sąsiauryje, tačiau mažiau nei po dviejų dienų misiją sustabdė.
Remiantis „NBC News“ duomenimis, tai įvyko, be kita ko, dėl Saudo Arabijos, kuri atsisakė leisti JAV kariuomenei naudotis savo oro baze ir oro erdve.
Tuo tarpu pati Saudo Arabija per karą Artimuosiuose Rytuose slapta surengė seriją smūgių Iranui, atsakydama į atakas savo teritorijoje, anksčiau pranešė „Reuters“ šaltiniai. Tą patį padarė ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Pastarieji koordinavo savo veiksmus su Izraeliu ir nepripažino atakų. Rijadas, savo ruožtu, nusprendė susitarti su Teheranu dėl abipusių smūgių atsisakymo ir įtampos mažinimo.
JAV senatoriai reikalauja Pentagono pasiaiškinti: apie sprendimą dėl Lenkijos sužinojo iš laikraščių
09:37
Aukšto rango JAV senatoriai pareikalavo Pentagono pasiaiškinimo po to, kai žiniasklaida pranešė, kad staiga buvo sustabdytas 4000 amerikiečių karių šarvuotosios brigados dislokavimas Lenkijoje, rašo „TVP World“.
Apie tūkstančių karių dislokavimo Lenkijoje sustabdymą ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“.
Nurodoma, kad Pentagonas sustabdė planuotą 1-osios kavalerijos divizijos 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės dislokavimą į Lenkiją, nors dalis karių ir įrangos jau buvo pakeliui į šią šalį.
Tačiau Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas paneigė, kad Lenkijoje dislokuotų maždaug 10 tūkst. JAV karių skaičius bus sumažintas, teigdamas, kad Varšuva negavo jokio pranešimo apie sumažinimus ir kad derybos su Vašingtonu buvo sutelktos į karių skaičiaus ir operatyvinių pajėgumų stiprinimą, o ne mažinimą.
JAV pareigūnai nepateikė paaiškinimų dėl Vašingtono ketinimų dėl karinių pajėgumų Lenkijoje.
Senatoriai ieško atsakymų
Respublikonų senatorius Rogeris Wickeris, vadovaujantis JAV kariuomenę prižiūrinčiam Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui, Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė, kad jis palaiko ryšį su Pentagonu, tačiau negavo pakankamų paaiškinimų dėl šio žingsnio.
Demokratų senatorė Tammy Duckworth, kuri taip pat yra ginkluotųjų pajėgų komiteto narė, teigė, kad ji yra „sugluminta“ šių pranešimų.
Pasak jos, jei Pentagonas būtų su ja iš anksto pasitaręs, ji būtų prieštaravusi šiam žingsniui, pridurdama, kad Vašingtonas privalo toliau remti savo Lenkijos sąjungininkus.
Kita demokratų senatorė Jeanne Shaheen pripažino, kad apie šį sprendimą taip pat sužinojo iš pranešimų žiniasklaidoje. Ji pridūrė, kad prieštarauja JAV karių skaičiaus mažinimui Europoje, ir teigė, kad jei 5 tūkst. karių bus išvesti iš Vokietijos, jie turėtų būti perkelti į NATO rytinį sparną.
Pentagonas praėjusią savaitę paskelbė, kad iš Vokietijos išves apie 5 tūkst. JAV karių po viešo prezidento Donaldo Trumpo ir kanclerio Friedricho Merzo ginčo dėl karo su Iranu.
Nėra planuojama mažinti
Varšuvos pareigūnai stengėsi nuraminti kilusį susirūpinimą, kad pranešimai apie rotacinės šarvuotosios brigados dislokavimo į Lenkiją sustabdymą reiškia platesnį JAV karinio buvimo šalyje mažinimą.
W.Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad JAV karių išvedimas iš Vokietijos gali lemti, jog į Lenkiją bus dislokuoti kiti JAV daliniai nei buvo planuota iš pradžių, tačiau pabrėžė, kad šie pokyčiai neturės įtakos bendram karių skaičiui šalyje.
Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas taip pat pranešė PAP, kad Vašingtonas anksčiau svarstė galimybę iš Vokietijos išvestus 5 tūkst. karių perkelti į Lenkiją.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, dešiniųjų pažiūrų D.Trumpo sąjungininkas, praėjusią savaitę sakė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti bet kuriuos iš Vokietijos išvestus JAV karius, pridurdamas, kad Varšuva jau turi jiems apgyvendinti reikalingą infrastruktūrą.
Lenkijoje dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių – tai antra pagal dydį JAV kariuomenės buvimo vieta Europoje po Vokietijos – dauguma jų dislokuoti rotacijos principu.
Praėjusį penktadienį paklaustas apie Lenkijos norą priimti iš Vokietijos išvedamas pajėgas, D.Trumpas žurnalistams sakė: „Na, Lenkijai tai patiktų. Mes turime puikius santykius su Lenkija.“
JAV žvalgybos vadovas netikėtai atvyko į Kubą
08:56
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe'as vadovauja amerikiečių delegacijai, kuri netikėtai apsilankė Kubos sostinėje Havanoje. Kaip nurodo naujienų agentūra „Reuters“, JAV atstovai susitiko su Kubos vidaus reikalų ministerijos pareigūnais.
Pasak straipsnio, šis vizitas yra pirmasis signalas apie galimą Vašingtono ir Havanos santykių atšilimą. Pagrindinė pokalbių tema buvo saugumas, įskaitant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo plėtojimą.
Kubos pusė pareiškė, kad abi šalys yra suinteresuotos dvišaliu bendradarbiavimu saugumo srityje tiek siekdamos apsaugoti savo interesus, tiek regioniniame ir tarptautiniame kontekste.
Havana JAV delegacijai taip pat pabrėžė, kad Kuba nekelia grėsmės JAV nacionaliniam saugumui.
Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau paskelbė apie tokius kontaktus, sakydamas, kad abi šalys „ketina kalbėtis“.
Pasak „Reuters“ šaltinių, Havanos oro uoste buvo pastebėtas JAV vyriausybinis lėktuvas. Jis iš Kubos sostinės pakilo ketvirtadienio popietę, po to Kubos valstybinė žiniasklaida patvirtino susitikimą.
Derybos vyko labai sudėtingos situacijos Kuboje fone. Havanoje kilo protestai dėl didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimų, kurie atsirado dėl JAV karinio jūrų laivyno vykdomos salos blokados ir naftos trūkumo. Dėl energetikos krizės šalyje atšaukiamos operacijos, sutriko maisto skirstymas ir šiukšlių rinkimas.
Jungtinės Valstijos taip pat suintensyvino oro žvalgybą netoli Kubos, kurią analitikai lygina su ankstesniais Vašingtono veiksmais, vykdytais prieš įsiveržimą į Karakasą Venesueloje ir Iraną.
Be to, dėl D.Trumpo spaudimo Kanados kalnakasybos bendrovė „Sherritt“ palieka Kubą, o tai gali suduoti naują smūgį salos ekonomikai.
Gegužės 8 d. naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad, JAV pareigūnų teigimu, artimiausiu metu Jungtinės Valstijos neplanuoja imtis karinių veiksmų prieš Kubą, nors prezidentas D.Trumpas anksčiau ne sykį grasino, kad „Kuba yra kita“.
Jis sakė, kad vienas iš JAV lėktuvnešių, grįžtančių iš Artimųjų Rytų, galėtų „įplaukti į uostą, sustoti maždaug už 100 metrų nuo kranto“ ir kubiečiai pasiduotų.
JAV tarpininkauja tarp Izraelio ir Libano: siekia Kinijos prielankumo
07:24
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį siekė pratęsti trapias paliaubas tarp Izraelio ir Libano, o prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė optimizmą dėl Kinijos pastangų Irano atžvilgiu.
Paliaubos tarp Libano ir Izraelio, kurios, kaip manoma, vis dar galioja nepaisant šimtų žuvusiųjų per Izraelio smūgius, baigiasi sekmadienį, o abiejų vyriausybių atstovams susitikus Vašingtone, vėl įsiplieskė smurtas.
Izraelis bombardavo Libaną ir įsiveržė į jo pietus reaguodamas į šiitų judėjimo „Hezbollah“ atsakomąją ugnį po to, kai vasario 28-ąją, prasidėjus karui, žydų valstybė nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį.
Izraelio ir Libano ambasadoriai Valstybės departamente ketvirtadienį pradėjo dviejų dienų derybas, o Izraelis kartu atsivežė ir karininkų.
„Turėjome visą dieną produktyvių ir pozityvių derybų“, – sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas, tikėdamasis penktadienį pasakyti daugiau.
Tuo metu Libano pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalis sieks „paliaubų įtvirtinimo“, ir teigė: „Pirmiausia reikia padaryti galą mirtims ir naikinimui.“
Praėjusį kartą abi pusės susitiko balandžio 23-iąją Baltuosiuose rūmuose, kur D.Trumpas paskelbė apie trijų savaičių paliaubų pratęsimą tarp šalių, kurios techniškai kariauja jau kelis dešimtmečius.
D.Trumpas drąsiai prognozavo, kad per trijų savaičių pratęsimą jis priims Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir Libano prezidentą Josephą Aouną Vašingtone istoriniam pirmajam šalių viršūnių susitikimui.
Viršūnių susitikimas neįvyko, nes J.Aounas pareiškė, kad prieš tokį istorinį susitikimą būtina sudaryti saugumo susitarimą ir nutraukti Izraelio išpuolius.
Tuo tarpu Izraelis pažadėjo toliau tęsti atakas prieš „Hezbollah“. Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad visame Libane smogė dar daugiau nei 65 „Hezbollah“ objektams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kinija ragina kuo greičiau atidaryti laivybos kelius ir sudaryti paliaubas Artimuosiuose Rytuose
07:21
Kinija penktadienį paragino sudaryti ilgalaikes paliaubas Artimuosiuose Rytuose ir kuo greičiau atidaryti laivybos kelius.
Toks pareiškimas nuskambėjo strateginiam Hormuzo sąsiauriui išliekant faktiškai uždarytam dėl karo.
„Kuo greičiau turėtų būti pasiektos visapusiškos ir ilgalaikės paliaubos, kad būtų lengviau atkurti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Laivybos keliai turėtų būti atidaryti kuo greičiau, atsižvelgiant į tarptautinės bendruomenės raginimus“, – pridūrė ministerija, atsakydama į klausimą, ar JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas per susitikimą Pekine aptarė karą Irane.
Trumpas: mano kantrybė senka
07:03
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo kantrybė Iranui senka po to, kai ketvirtadienį aptarė brangų ir nepopuliarų karą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, o netoli Jungtinių Arabų Emyratų buvo pranešta apie Irano užgrobtą laivą, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Baltieji rūmai pranešė, kad per derybas Pekine D.Trumpas ir Xi Jinpingas sutarė dėl būtinybės išlaikyti atvirą Hormuzo sąsiaurio laivybos kelią.
Iranas faktiškai uždarė šį vandens kelią reaguodamas į JAV ir Izraelio atakas, prasidėjusias vasario 28 dieną, sukeldamas precedento neturintį pasaulinių energijos tiekimo grandinių sutrikimą. Kinija palaiko glaudžius ryšius su Iranu ir yra pagrindinė jo naftos pirkėja, pažymi „Reuters“.
„Mano kantrybė greitai baigsis. Jie turėtų sudaryti susitarimą“, – ketvirtadienio vakarą „Fox News“ sakė D.Trumpas.
Kalbėdamas apie Irano slaptai laikomas sodrinto urano atsargas D.Trumpas užsiminė, kad jų perėmimas JAV reikalingas nebent dėl viešųjų ryšių.
„Nemanau, kad tai būtina, išskyrus viešųjų ryšių požiūriu“, – interviu sakė jis.
„Tiesą sakant, tiesiog jausčiausi geriau, jei jį turėčiau. Tačiau manau, kad tai labiau susiję su viešaisiais ryšiais nei su kuo nors kitu“, – sakė jis.
Po ketvirtadienį vykusių D.Trumpo ir Xi Jinpingo derybų Baltieji rūmai pranešė, kad lyderiai sutarė, jog sąsiauris turi likti atviras, o Xi Jinpingas aiškiai išreiškė Kinijos nepritarimą sąsiaurio militarizavimui ir bet kokiems bandymams apmokestinti naudojimąsi juo.
D.Trumpas teigė, kad Kinijos lyderis taip pat pažadėjo neteikti Iranui karinės įrangos.
„Jis pasakė, kad nesuteiks karinės įrangos – tai svarbus pareiškimas“, – sakė D.Trumpas.
Baltųjų rūmų išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad Kinija išreiškė susidomėjimą pirkti daugiau amerikietiškos naftos, siekiant ateityje sumažinti šalies priklausomybę nuo Hormuzo sąsiaurio, o abu lyderiai sutarė, kad Iranas niekada neturėtų įgyti branduolinių ginklų.
