Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
JAV išdėjo NATO į šuns dienas: „Kodėl mes ten esame?“
14:56
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per interviu su „Fox News“ televizija iškėlė klausimą apie NATO egzistavimo prasmę.
Pasak jo, viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių JAV įsipareigojo Aljansui, buvo galimybė dislokuoti amerikiečių karines bazes sąjungininkų teritorijoje. Tačiau dabartinė situacija privertė Vašingtoną susimąstyti, paaiškino M.Rubio.
„Ir taip, kai NATO partneriai atsisako tau leisti naudotis šiomis bazėmis – kai pagrindinę priežastį, dėl kurios NATO naudinga Amerikai, dabar atmeta, pavyzdžiui, Ispanija – tuomet kokia Aljanso prasmė? Jis pradeda virsti kažkuo panašiu į tai, kad jie yra sąjungininkai, kai jiems tai tinka“, – dėstė JAV valstybės sekretorius.
Jis taip pat pridūrė, kad kai kurios Aljanso šalys vis dar išlieka patikimos partnerės.
„Išskirsiu tik vieną – Portugaliją. Jie pasakė „taip“ dar prieš mums jų paklausiant – mes jiems pasakėme, koks yra klausimas“, – nurodė M.Rubio, į sąrašą taip pat įtraukdamas Lenkiją, Rumuniją ir Bulgariją.
Sugrįžęs prie Ispanijos, valstybės sekretorius buvo itin griežtas, pabrėždamas, kad jų elgesys yra „tiesiog siaubingas“.
„Tai kodėl mes ten esame? Tik tam, kad juos apsaugotume, o ne tam, kad įgyvendintume savo nacionalinius interesus? Tai labai pagrįstas klausimas, į kurį turime atsakyti“, – pridūrė jis.
Donaldas Trumpas skelbia, kad Kinija užsisakys 200 orlaivių „Boeing“
20:10 Atnaujinta 20:39
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija sutiko įsigyti 200 orlaivių „Boeing“.
Per televizijos transliuotą interviu jis tai pavadino „200 didelių (orlaivių)“ užsakymu.
„Tai buvo tarsi pareiškimas, bet manau, kad tai buvo įsipareigojimas“, – sakė D. Trumpas, interviu televizijai „Fox News“ apibūdindamas savo pokalbį su prezidentu Xi Jinpingu.
„Tai labai daug darbo vietų“, – sakė D.Trumpas „Fox“ laidų vedėjui Seanui Hannity, kaip matyti iš transliuotojo paskelbtų interviu ištraukų.
„Boeing“ akcijų kursas po šios žinios smuko maždaug 4 proc., o tai rodo, kad investuotojai tikėjosi didesnio užsakymo.
JAV žiniasklaidos pranešimuose anksčiau buvo minėta, kad Kinija gali užsisakyti apie 500 orlaivių „Boeing 737 MAX“ ir dar 100 didesnių modelių, tokių kaip „Boeing 787 Dreamliner“ ir „Boeing 777“.
„Boeing“ į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti šį D.Trumpo pareiškimą kol kas neatsakė.
„Boeing“ generalinis direktorius Robertas Kelly Ortbergas yra įtrauktas į JAV delegaciją, atvykusią į aukščiausiojo lygio susitikimą Pekine.
Praėjusį mėnesį R.K.Ortbergas analitikams sakė, jog tikisi Kinijos užsakymo.
„Manau, kad tai 100 proc. priklauso nuo JAV ir Kinijos derybų bei santykių“, – tuomet pareiškė jis.
Paskutinį Kinijos valdžios užsakymą „Boeing“ gavo 2017 metais, kai D. Trumpas lankėsi Pekine per savo pirmąją kadenciją. Tąkart buvo pateiktas 300 orlaivių užsakymas, kurio vertė siekė apie 37 mlrd. JAV dolerių (31,6 mlrd. eurų).
Ar tikrai į Iraną grįžo „pavogtas“ lietus? Kodėl šie krituliai nesusiję su atakomis prieš JAE
20:05
Lietuvoje vėl aptarinėjamas lietus, kurio po kelerius metus trukusios sausros sulaukė Iranas. Kai kurie internautai šį netikėtą orų pokytį sieja su smūgiais Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE), bet mokslininkai turi paprastą paaiškinimą. Vandenį į gamtos nualintą, o dabar ir karo kamuojamą šalį atnešė klimato kaita bei galingų klimato veiksnių derinys.
Lietus – pagal karinį grafiką?
Netrumpą įrašą apie tai paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas. „Kas pavogė mūsų dangų? Kodėl lietus grįžo į Iraną iškart po smūgių į Emyratus?“ – retoriškai klausė jis ir pats pateikė paaiškinimą.
„Kol oficialūs meteorologai su išlygintais marškinėliais murmteli apie „El Niño ciklą“ ir „visuotinį atšilimą“, Artimuosiuose Rytuose vyksta scenarijus, neįsivaizduojamas net Holivude, – rašė jis. – Scenarijus, kai vanduo yra ne išteklius, o ginklas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Iranas nuo trečiadienio leidžia Kinijos laivams plaukti per Hormuzo sąsiaurį
19:58
Irano revoliucinė gvardija ketvirtadienį pareiškė, kad karinės jūrų pajėgos nuo praėjusios nakties leido keliems Kinijos laivams praplaukti per strateginį Hormuzo sąsiaurį.
Nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, Iranas iš esmės blokavo laivybą šiame itin svarbiame vandens kelyje.
Taikos metu šiuo maršrutu gabenama maždaug penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų, taip pat daug kitų svarbių prekių.
„Galiausiai buvo nuspręsta, kad, pasiekus susitarimą dėl Irano sąsiaurio valdymo protokolų, keletas Kinijos laivų, šiai šaliai paprašius, praplauks šią zoną“, – savo pareiškime nurodė Revoliucinė gvardija – ideologinis Irano kariuomenės padalinys.
„Šis praplaukimas prasidėjo praėjusią naktį“, – rašoma pareiškime.
Irano valstybinė televizija pranešė, kad buvo leista praplaukti „daugiau nei 30 laivų“, nors nėra aišku, ar jie visi yra kinų.
Irano kontrolė šiame vandens kelyje sukrėtė pasaulines rinkas ir suteikė Teheranui didelį svertą. Tuo metu Jungtinės Valstijos įvedė savo karinę blokadą Irano uostams.
Apie laivų praleidimą paskelbta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas lankosi Kinijoje, kur jis ketvirtadienį susitiko su savo kolega Xi Jinpingu, su kuriuo kalbėjosi ir apie karą Irane.
Trumpas: Kinijos vadovas pasiūlė pagalbą dėl Irano
18:47
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį vykusių derybų metu pasiūlė padėti išspręsti JAV ir Irano konfliktą.
Kinija palaiko glaudžius ryšius su Iranu ir yra didžiausia Irano naftos pirkėja.
„Prezidentas Xi norėtų, kad būtų sudarytas susitarimas. Jis norėtų, jis norėtų, kad susitarimas būtų sudarytas. Ir jis pasiūlė. Jis pasakė: „Jei galiu kuo nors padėti, norėčiau padėti“, – sakė D.Trumpas „Fox News“ žurnalistui Seanui Hannity interviu, kuris buvo įrašytas po pirmosios iš dviejų dienų derybų.
D.Trumpas pridūrė: „Jis norėtų, kad Hormuzo sąsiauris būtų atviras.“
Buvo plačiai tikimasi, kad prezidentas spaus Kiniją daryti spaudimą Iranui, kad šis priimtų taikos susitarimą ir atidarytų Hormuzo sąsiaurį – itin svarbią naftos magistralę, kuri karo metu iš esmės buvo uždaryta.
JAV paskelbtoje susitikimo stenogramoje teigiama, kad Kinija sutiko, jog sąsiauris „turi likti atviras“ ir kad Kinija nepritaria šio sąsiaurio militarizavimui bei rinkliavos už jį įvedimui – šie punktai iš esmės sutampa su ankstesniais Kinijos pareiškimais.
Rubio tvirtino, kad pagalbos nereikia
Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį atskirame interviu „NBC News“ sakė, kad JAV neprašė Kinijos pagalbos ir kad „mums jų pagalbos nereikia“.
„Mes iškėlėme šį klausimą, kad paaiškintume, kokia yra mūsų pozicija, ir kad jie tai suprastų, nes tai logiška. Kalbėtume apie tai, atsižvelgdami į tai, koks dominuojantis yra šis klausimas“, – NBC sakė M.Rubio.
Kinai pasveikino Trumpą viena mėgstamiausių jo dainų
18:20
Per valstybinį banketą Pekine Kinijos karinis orkestras užtraukė melodiją, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavertė savo vizitine kortele – grupės „The Village People“ disko hitą „Y.M.C.A.“.
Daina skambėjo per privačią vakarienės dalį, patvirtino Baltųjų rūmų pareigūnas, skelbia AP. Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas aptarinėti privačios vakarienės dalies detalių.
Donaldas Trumpas savo kampanijos mitingus ir daugumą oficialių renginių užbaigia šia daina, pagal kurią jis šoka mosikuodamas kumščiais.
2017 m., kai D.Trumpas ir Xi Jinpingas stebėjo Kinijos garbės sargybą per sutikimo ceremoniją, skambėjo „The Stars and Stripes Forever“ – tokiu neįprastu pasirinkimu siekta padaryti įspūdį D.Trumpui.
Lenkija neigia pranešimus apie stabdomą JAV karių dislokavimą
17:15
Lenkijos gynybos ir saugumo pareigūnai paneigė žiniasklaidos pranešimus apie netikėtai atšauktą šarvuočių brigados dislokavimą Lenkijoje.
JAV naujienų portalas „Army Times“ trečiadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad JAV kariuomenė „staiga sustabdė planuotą dislokavimą Lenkijoje, sumažindama JAV personalo skaičių Europoje iki 2022 metų lygio – prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą“.
„Šis klausimas nesusijęs su Lenkija – jis susijęs su anksčiau paskelbtu kai kurių JAV ginkluotųjų pajėgų buvimo Europoje pokyčiu“, – netrukus „X“ pareiškė Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Sparčiai besivystantys Lenkijos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai ir JAV pajėgų buvimas Lenkijoje stiprina NATO rytinį flangą“, – pridūrė jis.
„Labai svarbu! JAV kariuomenės rotacijos atšaukimas netaikomas Lenkijai“, – netrukus po to „X“ šią poziciją pakartojo specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas.
Gynybos viceministras Cezary Tomczykas ketvirtadienį taip pat pakomentavo situaciją socialiniame tinkle „X“.
„Tai netiesa. Ši žinia liečia Vokietiją“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lenkija „nuosekliai siekia padidinti JAV karių buvimą“.
Nei Pentagonas, nei JAV kariuomenės Europoje atstovas spaudai neatsakė į naujienų agentūros PAP klausimus šiuo klausimu.
„Amerikiečių karių skaičius Lenkijoje nesikeičia“, – ketvirtadienio rytą spaudos konferencijoje Seime sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Jis teigė, kad anksčiau bendravo su JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadais, o jo pavaduotojas Pawelas Zalewskis (Pavelas Zalevskis) ketvirtadienį kalbėsis su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju.
W. Kosiniakas-Kamyszas taip pat sakė, kad šiuo klausimu nuolat bendrauja su ministru pirmininku Donaldu Tusku, o taip pat jį aptarė su prezidentu Karoliu Nawrockiu.
Jis sakė, kad reorganizacija po maždaug 5 tūkst. JAV karių išvedimo iš Vokietijos, kaip paskelbė amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, gali reikšti brigadų perskirstymą tarp šalių. Jo nuomone, tai galėjo pakurstyti painiavą, „kurią sukėlė vakar Amerikos spaudoje paskelbtas straipsnis“.
Tuo metu šaltinis NATO būstinėje Briuselyje sakė, kad organizacija yra susipažinusi su šiais pranešimais ir žino, kad Jungtinės Valstijos koreguoja savo buvimą Europoje. Jis pridūrė, kad šiuo metu stebimas padidėjęs NATO Kanados ir Vokietijos karių buvimas rytiniame Aljanso flange stiprina visą NATO.
Šiuo metu Lenkijoje nuolat ir rotacijos principu dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių.
Pastarosiomis dienomis Lenkija derasi su Vašingtonu dėl JAV kariuomenės buvimo šalyje padidinimo, įskaitant galimą amerikiečių, kuriuos palies planai dėl 5 tūkst. JAV karių išvedimo iš Vokietijos, perskirstymą.
„Mums nereikia jų pagalbos“: Amerika kategoriška dėl Irano ir Kinijos
16:31
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad šalies prezidentas Donaldas Trumpas per derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu užsiminė apie Iraną, bet „jis nieko jo neprašė“.
„Mes neprašome Kinijos pagalbos. Mums nereikia jų pagalbos“, – interviu „NBC News“ tvirtino M.Rubio.
Jis sakė, kad Kinija sutiko su JAV, jog Iranas neturėtų turėti branduolinio ginklo, ir apie tai užsiminė jų susitikimuose.
Pasak jo, susitikimuose kinai JAV komandai sakė, jog „jie nepritaria Hormuzo sąsiaurio militarizavimui ir nepritaria rinkliavų sistemai“.
„Gerai, kad turime sąjungą ar bent jau susitarimą šiuo klausimu“, – kalbėjo M.Rubio.
Vašingtone prasidėjo naujos Izraelio ir Libano derybos
16:30
Izraelis ir Libanas ketvirtadienį Vašingtone pradėjo naują taikos derybų etapą, pranešė diplomatai.
Tai įvyko artėjant naujausių paliaubų galiojimo pabaigai.
Vienas su dvi dienas truksiančiomis derybomis susipažinęs diplomatas sakė, kad abi pusės pradėjo diskusijas Valstybės departamente po 9 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.
Tai jau trečiasis derybų ratas tarp Izraelio ir Libano, kurie dešimtmečius tiesiogiai nebendravo ir nepalaiko diplomatinių santykių.
„Hezbollah“, rengianti atakas prieš Šiaurės Izraelį ir į Pietų Libano dalį įsiveržusias bei ją užėmusias Izraelio pajėgas, skelbia nepritarianti deryboms su JAV.
Įtakingas senatorius: Kinija galėtų išmesti Iraną už borto
16:06
Kinijos vadovas Xi Jinpingas gali vienu telefono skambučiu užbaigti karus Irane ir Ukrainoje, nes išlieka pagrindiniu Rusijos ir Irano naftos pirkėju. Senatorius Lindsey Grahamas tai pasakė „Fox News“ eteryje.
Jis pažymėjo, kad Kinija vis dar yra pagrindinė Rusijos naftos ir dujų pirkėja, o tai leidžia paremti Vladimiro Putino režimą. Be to, L.Grahamas pažymėjo, kad Pekinas perka 90 proc. iranietiškos naftos.
Pasak senatoriaus, jei Kinija nutrauktų šiuos pirkimus, Iranas „išlėktų iš verslo“. Todėl Pekinas turi galimybę nutraukti abu konfliktus, jei tik to panorės.
Siūlo įvesti muitus Rusijai už rusiškos naftos pirkimą
„Ir mano žinutė prezidentui Trumpui yra tokia: mes jus palaikome. Ir jeigu Kinija ir toliau taip elgsis, nemokėdama kainos už pasaulio destabilizavimą, tuomet padarysime didžiulę klaidą“, – pabrėžė L.Grahamas.
Senatorius sakė, kad yra parengęs įstatymo projektą, kuris leistų įvesti muitus Kinijai už rusiškos naftos ir dujų pirkimą.
Irano branduolinis ginklas – tabu
Jungtinės Valstijos ir Kinija sutaria dėl vienos esminės pozicijos – Iranas negali ir neturėtų įgyti branduolinio ginklo.
Šis susitarimas tapo vienu iš svarbiausių susitarimų po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo derybų, pranešė Baltieji rūmai.
Hormuzo sąsiauris negali būti apmokestinamas
Atskirai abu vadovai susitarė, kad Hormuzo sąsiauris – strateginis jūrų kelias – turėtų likti atviras laisvam energijos išteklių transportavimui.
Xi Jinpingas taip pat išreiškė Pekino tokią poziciją dėl sąsiaurio:
- pasisakė prieš jo militarizavimą;
- pasisakė prieš bet kokius bandymus įvesti mokesčius už kelionę per jį.
Kitas derybų momentas – Xi Jinpingas išreiškė susidomėjimą didinti amerikietiškos naftos pirkimą. Tokiu būdu Pekinas nori sumažinti savo priklausomybę nuo tiekimo per Hormuzo sąsiaurį.
Priminsime, kad gegužės 13 d. Donaldas Trumpas pirmą kartą per 9 metus lankosi Kinijoje. Kartu su JAV prezidentu į Pekiną atvyko didelė verslo delegacija, kurioje buvo „Apple“, „Nvidia“ ir „Tesla“ vadovai.
Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad D.Trumpo vizitas Kinijoje truks gegužės 13-15 d.
Prieš tai D.Trumpas žurnalistams sakė, kad planuoja „ilgai kalbėtis“ su Xi Jinpingu apie karą su Iranu. Kartu jis sumenkino Pekino galimos pagalbos svarbą sprendžiant konfliktą.
Pažymėtina, kad D.Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas prasidėjo gegužės 14 d. Didžiojoje liaudies salėje Pekine. JAV prezidentas buvo sutiktas su oficialia ceremonija ir garbės sargyba.
15min primena, kad anksčiau Kinijos bendrovės aptarinėjo galimą ginklų pardavimą Iranui – planuojant juos siųsti per trečiąsias šalis, kad būtų nuslėpta jų kilmė. Pekinas anksčiau tokius kaltinimus neigė.
Iranas pasiuto ant Emyratų: „Jūs – agresijos partneriai“
15:06
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ketvirtadienį apkaltino Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) vaidinant aktyvų vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš jo šalį.
„JAE yra aktyvūs šios agresijos partneriai, ir dėl to nekyla jokių abejonių“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Irano diplomatijos vadovas, šiuo metu dalyvaujantis BRICS viršūnių susitikime Indijoje.
Ministras taip pat paminėjo tai, ką Izraelis pavadino „slaptu“ susitikimu tarp ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir JAE prezidento Mohammedo bin Zayedo Al Nahyano, apie kurį pranešta trečiadienį. Abu Dabis neigia įvykus šį vizitą.
„Turiu pasakyti, kad JAE tiesiogiai dalyvavo agresijos aktuose prieš mano šalį. Kai ši agresija prasidėjo, jie net atsisakė ją pasmerkti“, – pabrėžė A.Araghchi.
„Taip pat paaiškėjo, kad jie dalyvavo šiose atakose ir galbūt net veikė tiesiogiai prieš mus“, – pridūrė jis.
Irano ir JAE santykiai yra įtempti nuo vasario 28-osios, kai JAV ir Izraelio atakos išprovokavo atsakomuosius Irano smūgius žydų valstybei ir amerikiečių sąjungininkams Persijos įlankoje, įskaitant Jungtinius Emyratus.
Pirmadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ taip pat pranešė, kad Jungtiniai Arabų Emyratai surengė karinius smūgius Iranui ir taip įsitraukė į karą, kuriame ji yra vienas didžiausių Irano taikinių.
Kaip nurodoma straipsnyje, tarp smūgių, apie kuriuos JAE viešai nepripažino, buvo ir ataka prieš naftos perdirbimo gamyklą Irano Lavano saloje Persijos įlankoje.
Ši ataka įvyko balandžio pradžioje, maždaug tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas po penkias savaites trukusios oro kampanijos paskelbė karo paliaubas. Ataka sukėlė didelį gaisrą bei mėnesiams išvedė iš rikiuotės didelę dalį jos pajėgumų.
