Ukraina teigia, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai įskrido į NATO oro erdvę

Naujos „Maxar Technologies“ palydovinės nuotraukose įamžintos teritorijos, kurios nukentėjo nuo karinių smūgių visoje Ukrainoje, skelbia CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Moščuno kaimas

Vos už 38 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo centro darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kad beveik kiekvienas namas šiaurės vakarinėje Moščuno kaimo pusėje patyrė didelę žalą.

Kai kuriuose namuose vis dar dega gaisrai, o aplink kaimą esantys laukai taip pat išdegę.

Pirmadienį darytose nuotraukose taip pat matyti žala visame Mariupolyje. Palydovinės nuotraukos yra vieninteliai vaizdai, leidžiantya pažvelgti į naujausius invazijos padarinius mieste.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolio ligoninė

Mariupolio regioninės intensyviosios terapijos ligoninės, esančios miesto Žovtenejevo rajone, pietiniame fasade žioji skylė, o lauke taip pat mėtosi nuolaužos. 

Šalia ligoninės pastato, atrodo, gerokai nukentėjo keli daugiabučiai, o vienas iš jų, atrodo, patyrė pastebimų gaisro nuostolių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Primorskio rajonas, Mariupolis

Maždaug už kilometro į pietus, Primorskio rajone, matyti keli namai, dūlantys po akivaizdaus karinio smūgio. Netoliese esantys daugiabučių kompleksai taip pat patyrė žalos, o miesto centre esančiame gyvenamajame rajone esantys papildomi namai taip pat kelia susirūpinimą.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusį tyrimą dėl pirmadienį per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvusių dešimties žmonių mirties. 

Pasak prokuratūros, pirmadienį Rusijos pajėgų sunkioji artilerija apgadino Nacionalinio Černihivo politechnikos universiteto pastatą, Privokzalny turgų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bazę, kelis gyvenamuosius pastatus, įmonės „Černihivvodokanal“ siurblinę, įmonės „Černihivgas“ administracinį pastatą ir keturias transporto priemones.

Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu. 
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad Rusijos kariai iš tiesų tapo vienu iš Ukrainos kariuomenės technikos tiekėjų. Jo teigimu, Rusijos pajėgos yra sutrikusios, jos nesitikėjo tokio pasipriešinimo Ukrainoje.

Tai jis pasakė prezidento kanceliarijos „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo pranešime.

„Baigėsi 19-oji mūsų pasipriešinimo, istorinio karo diena. Dar viena sunki diena, kuri vis dar artina mus prie pergalės, atneša taiką Ukrainai. Kaip ir anksčiau, priešas yra pasimetęs. Jie nesitikėjo tokio pasipriešinimo. Jie patikėjo savo propaganda, kuri dešimtmečius melavo apie mus. Tačiau jie jau pradėjo suprasti, kad karu nieko nepasieks“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad jų kariai ir karininkai tai žino.

„Jie bėga iš mūšio lauko, palieka savo įrangą. Imame trofėjus ir naudojame juos Ukrainai ginti. Rusijos kariai šiandien yra vieni iš mūsų kariuomenės įrangos tiekėjų. Jie negalėjo apie tokį dalyką nė sapnuoti“, – sakė prezidentas.

„Ukrzaliznytsia“ antradieniui skelbia papildomų evakuacijos reisų tvarkaraštį. 

Papildomi traukiniai planuojami iš Charkivo, Dniepro, Kryvyj Ryho ir kelių kitų miestų.

Iš Charkivo ketinama vykti į Lvivą, Chelmą ir Drohobyčą. Iš Dniepro – į Chelmą ir Chop. Iš Kryvyj Ryho – į Chop. 

Papildomi reisai iš Lozovos ir Kramatorsko planuojami į Lvivą, iš Zaporižios – į Kovelį, iš Odesos – į Užgorodą, o iš Kijevo – į Chelmą. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos planuoja sustiprinti savo kariuomenės grupavimą Charkivo kryptimi.

Apie tai pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos ir toliau naudoja orlaivius antžeminėms grupuotėms remti ir karinei bei civilinei infrastruktūrai Ukrainos teritorijoje naikinti.

„Toliau formuojami papildomi okupaciniai daliniai, kurie vykdys kovines operacijas Ukrainos teritorijoje. Remiantis turima informacija, priešas planuoja sustiprinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių grupavimą Charkivo kryptimi“, – rašoma pranešime.

Be to, okupacinė kariuomenė toliau vykdo raketų ir bombų smūgius, artilerijos ir tankų apšaudo civilinę infrastruktūrą ir gyvenvietes.

Kaip pranešta anksčiau, Rusijos okupantai Charkivo srityje toliau apšaudo gyvenamuosius rajonus ir infrastruktūrą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Regiono policijos duomenimis, praėjusią naktį Rusijos pajėgos suintensyvino Charkivo ir regiono gyvenviečių apšaudymą.

Be to, pirmadienį, kovo 14 d., rusų okupantai iš Rusijos teritorijos raketomis „Iskander“ smogė Charkivui. Apšaudymas taip pat tęsėsi Čuhujive, Iziume ir Dergačyje.
 

Sekmadienį Rusijos aviacijos smūgis, nukreiptas į Javorivo mokymo centrą netoli Lvivo Vakarų Ukrainoje, yra trečiasis aviacijos smūgis Vakarų Ukrainoje, pirmadienį Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby Pentagone sakė žurnalistams, skelbia CNN.

Po naujausio smūgio „tikrai atrodo, kad rusai plečia savo taikinių ratą“, – pridūrė J.Kirby.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

Jis teigė, kad Floridos nacionalinės gvardijos nariai, prieš išvykdami iš Ukrainos prieš invaziją, treniravosi šioje vietoje. Kai buvo smogta, objekte nebuvo JAV rangovų, civilių ar vyriausybės darbuotojų, sakė J.Kirby.

Šis objektas nebuvo vienas iš maršrutų, kuriais JAV teikė saugumo pagalbą Ukrainai, pridūrė Pentagono atstovas.

Pentagonas nemano, kad Rusijos smūgis karinio mokymo objektui buvo ženklas, jog Rusija taikėsi į užsienio saugumo pagalbos Ukrainai tiekimą. 

„Nevertiname šio smūgio kaip siekio siekti saugumo pagalbos tiekimo Ukrainai“, – sakė J.Kirby.

„Nesiruošiu kalbėti apie visas sąlygas, kaip mes toliau ieškome būdų padėti Ukrainai apsiginti, – pridūrė J.Kirby. – Ketiname ir toliau teikti kuo didesnę saugumo pagalbą ukrainiečiams taip greitai, kaip tik galime, ir pačiu efektyviausiu, veiksmingiausiu būdu. Ir yra daugybė skirtingų būdų, kuriais to siekiame.“

Prieš kelias dienas Černihivo srityje regioninės medžiotojų draugijos vadovas Anatolijus Kulgeiko susisprogdino rankine granata kartu su į jo namus įsiveržusiais okupantais ir žuvo, pirmadienį pranešė buvęs Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Davidas Sakvarelidzė. 

Anot jo, vyras panaudojo granatą po to, kai okupantai įsiveržė į jo namus ir pareikalavo medžiotojų sąrašų, matyt, tam, kad vėliau pradėtų represijas.

D.Sakvarelidzės teigimu, tragedija įvyko kovo 10 arba 11 dieną. Buvęs pareigūnas pridūrė, kad medžiotojas jau palaidotas Repki mieste.

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija praneša, kad Rusija gali planuoti, kaip panaudoti cheminį ar biologinį ginklą, pasinaudojant „svetimos vėliavos“ operacija. 

„Tokia operacija galėtų įgyti netikros atakos, surežisuoto medžiagų ar amunicijos atradimo, arba sufabrikuotų įkalčių apie Ukrainos neva kuriamos planus panaudoti tokius ginklus formą“, – skelbia ministerija. 

Anot jos, „svetimos vėliavos“ ataka beveik neabejotinai būtų lydima plačios dezinformacijos kampanijos, kuri apsunkintų atsakomybės nustatymą. 

Rusija ir toliau kaltina Ukrainą, kad ši ketina panaudoti tokius ginklus, sako ministerija. 

„Mes nematėme jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokius kaltinimus“, – pabrėžia britai. 

Žvalgybos duomenimis, tikėtina, kad „svetimos vėliavos“ operaciją Rusija ketino panaudoti ir tam, kad pagrįstų pradinę savo invaziją vasario 24 dieną. 

Rusijos kariškiai minosvaidžiais apšaudė evakuacijos konvojų su žmonėmis iš Hostomelio. Dėl to vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti.

Apie tai pranešė Nacionalinės policijos spaudos tarnyba.

Pirmoji 10 autobusų kolona, vežusi moteris su vaikais, pagyvenusius žmones ir neįgaliuosius, sugebėjo pasiekti kelionės tikslą, tačiau antroji keturių autobusų kolona buvo apšaudyta iš minosvaidžio.

Automobilis, kuriuo važiavo pora, buvo apšaudytas. Jie buvo sužeisti, tačiau moteris neišgyveno. Be to, buvo sužeistas vieno iš autobusų vairuotojas.

Teisėsaugos institucijų duomenimis, kovo 14 d. iš Dmitrovkos ir Nemešajevo buvo evakuota 500 žmonių.

CNN skelbia, kad į Kiniją karinės ir finansinės pagalbos kreipusis Rusija taip pat prašė skirti ir supakuotų negendančių sauso maisto davinių. 

„Prašymas pabrėžia elementarias logistines problemas, kurios, kaip sakė karybos analitikai ir pareigūnai, užkirsto kelią Rusijos progresui Ukrainoje bei kelia klausimų apie pamatinė Rusijos kariuomenės parengtį“, – rašo CNN. 

Nuo pat karo pradžios skelbiama apie į maisto parduotuves besibraunančius Rusijos karius. Taip pat buvo pasirodžiusi informacija, kad bent jau dalis karių galėjo būti išsiųsti į frontą su kone dešimtmetį nebegaliojančiais sauso maisto daviniais. 

Anot CNN šaltinių, sauso maisto daviniai galėtų būti ta parama, kurią Kinija sutiktų suteikti, nes ji yra toli nuo paramos ginkluote, kuri galėtų būti vertinama iššaukiančiai Vakaruose. 

123RF.com nuotr./Kinijos, Rusijos vėliavos

JAV informavo savo sąjungininkus turinti informacijos, kad Kinija išreiškė tam tikrą atvirumą Rusijos prašymo patenkinimui, tačiau kol kas neaišku, ar ji tai padarys. 

JAV ir Kinijos pareigūnai pirmadienį Romoje surengė septynias valandas trukusias diskusijas apie Rusijos invaziją Ukrainoje. 

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos diplomatijos vadovas Yang Jiechi po susitikimo viename viešbutyje su žurnalistais nesikalbėjo.

Ukrainos gynybos ministras pagyrė šalies gynėjus ir sakė, kad dabar svarbiausias prioritetas yra stiprinti oro ir raketų pajėgumus.

„Dirbame ištisą parą, kad gautume atitinkamą paramą arba įsigytume reikiamos ginkluotės“, – rašoma Oleksijaus Reznikovo įraše socialiniame tinkle „Facebook“.

„Mūsų gynėjai, mūsų drąsūs vyrai ir moterys kiekvieną dieną ir toliau daro didelių nuostolių Rusijos okupantams, – sako jis. - Mūsų kariuomenė, krašto apsaugos ir pasienio tarnybos, visų gynybos sektorių kariai nuolat siunčia šiuos nekviestus svečius namo.“

O.Reznikovas toliau sako, kad Ukrainos kariuomenė yra „viena geriausių pasaulyje ir stipriausia Europoje“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl karo padėties Ukrainoje pratęsimo dar 30 dienų.

Kaip skelbia Unian, įstatymo projektas dėl prezidento dekreto „Dėl karo padėties pratęsimo Ukrainoje“ Nr. 7168 patvirtinimo paskelbtas parlamento interneto svetainėje.

Dokumente numatoma pratęsti karo padėtį nuo kovo 26 dienos 5.30 val., 30 dienų laikotarpiui.

Karinė padėtis Ukrainoje įvesta vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją – paryčiais pirmiausia subombardavo karinius bei civilinius objektus, o vėliau pradėjo ir antžeminę puolimo operaciją. 

„Remiantis šiandien turima informacija, pagrobtas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas yra okupuotame Luhanske, kur yra kaltinamas „terorizmu“,- pirmadienį pranešė Zaporižios karinė administracija. 

I.Fiodorovas buvo pagrobtas kovo 11 dieną. Pagrobimo momentą užfiksavo stebėjimo kameros.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau pareiškė, kad Melitopolio meras buvo kankinamas, siekiant, jog jis vaizdo įraše išreikštų savo paramą Rusijos okupacinei valdžiai.

Anot Zaporižios karinės administracijos, pirmadienį okupuotame Berdianske įvyko protesto mitingas, tačiau okupantai neleido surengti mitingo I.Fiodorovui palaikyti Melitopolyje. 

Ginkluoti rusų kariai apsupo aikštę ir atstūmė žmones. Okupantai savo veiksmus palydėjo per garsiakalbius perspėdami uždrausti mitingus.

Melitopolyje mitingai vyksta nuo pat pirmosios okupacijos dienos. Kovo 10 Rusijos pajėgos šiame mieste pagrobė Zaporižios regiono tarybos deputatę  Leylą Ibrahimovą, bet ji vėliau buvo paleista.

Dnieprorudno meras Jevhenas Matvejevas taip pat yra okupantų kalinys, tačiau jo likimas nežinomas.

Kovo 12-ąją Rusijos pajėgos Melitopolyje pagrobė aktyvistę Olgą Gaisumovą, organizavusią protestus, kuriuose reikalauta paleisti I.Fiodorovą. 

Vėliau rusai taip pat pagrobė Melitopolio rajono tarybos pirmininką Serhijų Priimą ir bandė pagrobti miesto tarybos sekretorių Romaną Romanovą.

Anksčiau pranešta apie raketos smūgį separatistų kontroliuojamame Donecko regione Rytų Ukrainoje, kurį, kaip teigė Rusija, nepateikdama įrodymų, surengė Ukrainos pajėgos.

Dabar Ukrainos gynybos ministerija teigia, kad tai „neabejotinai buvo Rusijos raketa“, skelbia vietos žiniasklaida.

„Apie tai net nėra prasmės kalbėti“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Leonidas Matiuchinas per televiziją, kaltindamas Rusiją, kad ši smūgį naudoja „propagandai“.

Rusijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Ukrainos raketa pataikė į Donecko centrą, žuvo 20 žmonių ir dar keli buvo sužeisti, ir apkaltino Kyjivą karo nusikaltimu, praneša BBC.

Doneckas yra viena iš sukilėlių kontroliuojamų separatistų teritorijų, kurioje nuo 2014 m. vyksta kovos su Ukrainos pajėgomis.

Pasak Ukrainos Ministro Pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk, pirmadienį iš Ukrainos miestų, esančių konflikto fronto linijoje, sėkmingai evakuota daugiau kaip 4 000 civilių gyventojų, skelbia BBC.

Vaizdo pareiškime I.Vereščuk sakė, kad evakuacija buvo vykdoma septyniais humanitariniais koridoriais.

Tačiau kiti trys tokie koridoriai negalėjo sėkmingai veikti, pridūrė ji.

I.Vereščuk taip pat apkaltino Rusijos pajėgas šaudant į Kyjivo regione evakuotus civilius gyventojus.

Rusija ne kartą neigė Ukrainos teiginius, kad jos pajėgos šaudė į evakuojamus civilius.

Šeštadienį Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius septynis civilius per išpuolį prieš moteris ir vaikus, bandžiusius pabėgti nuo kovų Peremohos kaime netoli Kyjivo.

Operatyvinė ir taktinė grupė „Rytai“ skelbia, kad pirmadienį Donecko kryptyje buvo sunaikintos pulti bandžiusios Rusijos pajėgos. 

Anot jų, stabdant puolimą agresoriaus pajėgos neteko iki 100 karių, dviejų tankų, trijų pėstininkų kovos mašinų ir vieno šarvuočio. Po nesėkmingo bandymo prasiveržti pro gynybą, priešas atsitraukė. 

Dar keturios pėstininkų kovos mašinos ir maždaug du būriai Rusijos pajėgų buvo sunaikinti prie Volnovachos, o Ukrainos lėktuvai ir artilerija sunaikino daugiau nei 12 transporto priemonių tiekimo koloną. 

„Patyrusios nuostolius, Rusijos ginkluotųjų pajėgų 336-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados ir 11-osios atskirosios puolimo brigados bataliono taktinės grupės atsitraukė“, – skelbia ukrainiečių pajėgos. 

Tuo metu Operatyvinė ir taktinė grupė „Šiaurė“ pranešė, kad Siverščiną ginantys kariai sunaikino daug Rusijos karių ir technikos bei užgrobė vadavietę. 

Protestuotoja pertraukė Rusijos valstybinės televizijos tiesioginę transliaciją, mojuodama plakatu su užrašu: „Jokio karo, sustabdykite karą“.

Įraše, kuriuo plačiai dalijamasi Rusijoje, taip pat ir socialinio tinklo „Telegram“ programėlėje, moteris įeina į kadrą už Pirmojo kanalo naujienų programos „Vremia“ vedėjos.

„Netikėkite propaganda, čia jums meluoja, rusai prieš karą“, – rašoma jos užraše.

Pranešama, kad protestuotoja yra Marina Ovsianikova. Nurodoma, kad dirba viena iš „Pervyj kanal“ redaktorių ir kad dabar ji policijos nuovadoje.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministro pavaduotoja Iryna Vereščuk pirmadienį pranešė, kad padėtis Rusijos apsuptame bei nuolat bombarduojamame Mariupolyje ir toliau blogėja. 

Pasak jos, padėtis Mariupolyje išlieka sudėtingiausia iš visų miestų, jau kelintą kartą neįmanoma pristatyti humanitarinių krovinių.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Mariupolyje subombarduota vaikų ligoninė

„Kalbant apie Mariupolį – šiandien iš miesto jau galėjo išvykti tam tikra privačių automobilių kolona. Tačiau mūsų humanitarinis krovinys vis dar nepasiekė Mariupolio, jis tebėra Berdianske. Rusijos Federacijos informacija, kad humanitarinis krovinys pasiekė miestą, neatitinka tikrovės“, – sakė ji.

„Mariupolyje žmonės kovoja dėl maisto ir vandens, vyksta košmaras. Padėtis Mariupolyje jau peržengė visas ribas. Tai jau ne tik teisėtumo, bet ir žmogiškumo klausimas“, – pabrėžė Iryna Vereščuk. 

I.Vereščuk taip pat pranešė, kad pirmadienį evakuoti žmones iš Luhanščinos, tačiau to paties padaryti nepavyko Brovarų, Sumų ir Černihivo srityse, kuriose evakuacija iš viso neįvyko. 

Charkivo srities gyventojai taip pat liko įkalinti savo namuose, nes buvo sugriautas Lozovajos-Iziumo tiltas. 

Anksčiau pirmadienį pranešta, kad iš Mariupolio pirmą kartą pavyko evakuoti kiek mažiau nei 200 privačių automobilių su mažiau nei tūkstančių gyventojų. Dar apie 300 tūkst. žmonių ir toliau liko įkalinti mieste. 

Amerikos televizijos „Fox News“ žurnalistas buvo sužeistas, kai rengė reportažą prie Ukrainos sostinės Kyjivo, praneša BBC.

Tiesioginiame eteryje šią žinią paskelbęs vienas iš laidos „America Reports“ vedėjų Johnas Robertsas teigė, kad yra „labai nedaug detalių, bet komandos vietoje dirba kaip įmanydamos, kad surinktų daugiau informacijos apie tai, kas įvyko“.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova anksčiau sakė, kad pirmadienį buvo sužeistas Vakarų žurnalistas, kuriuo rūpinasi Ukrainos gydytojai.

Tai įvyko po to, kai Irpinėje sekmadienį buvo nušautas 50 metų JAV žurnalistas ir filmų kūrėjas Brentas Renaud, dirbęs šiame regione.

Dar du žurnalistai buvo sužeisti ir nugabenti į ligoninę.

Rusija dar negavo prašymo dėl prezidento Vladimiro Putino dalyvavimo pokalbyje telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia Kremlius.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad galimas abiejų lyderių susitikimas nėra atmestas, skelbia BBC.

V.Zelenskis anksčiau ragino surengti derybas su V.Putinu „vienas prieš vieną“, sakydamas, kad tai būtų vienintelis būdas užbaigti karą.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, pirmadienį D.Peskovas taip pat teigė, kad apie galimą V.Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą nebuvo diskutuojama.

Likus kelioms dienoms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą Baltieji rūmai nurodė, kad tokiam aukščiausiojo lygio susitikimui pirmiausia reikėtų, kad V Putinas deeskaluotų situaciją.

Pirmadienį vakare Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ketina atakuoti miestuose esančias karinės ir gynybos pramonės gamyklas, kuriose Ukraina gamina ir taiso ginklus. 

Tokių veiksmų Rusija žada imtis po to, kai apkaltino Ukrainą, kad jos ginkluotosios pajėgos esą panaudojo kasetinius šaudmenis prieš civilius Donecke, nors Ukraina ir neigia informaciją bei tvirtina, kad raketa buvo rusiška.

„Atsakydamos į šiuos veiksmus, Rusijos ginkluotosios pajėgos imsis neatidėliotinų priemonių, kad išjungtų Ukrainos gynybos pramonės komplekso įmones, užsiimančias ginklų, kuriuos „nacionalistai“ naudoja „karo nusikaltimams vykdyti, gamyba, remontu ir restauravimu“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas.

Ministerija ragina šių įmonių darbuotojus ir netoliese esančius gyventojus pasitraukti iš potencialiai pavojingų teritorijų. 

Dar vienu būsimu taikiniu agresoriaus pajėgos įvardijo į Ukrainą plūstančius svetimšalius savanorius, kurie ketina prisidėti prie kovos prieš Rusiją. 

Ministerijos teigimu, kai kurios Vakarų šalys valstybiniu lygiu skatina savo piliečių dalyvavimą kovoje prieš Rusijos karius, todėl visa tolimesnė atsakomybė už svetimšalių savanorių mirtis Ukrainoje teks būtent jų valstybių vadovams. 

Rusai tvirtino žinantys, visas vietas Ukrainoje, kur yra „užsienio samdinių“, ir teigė, kad surengs prieš juos išpuolius, panašius į sekmadienio ataką prieš Javorivo poligoną Lvovo srityje.  

„Samdinių nebus pasigailėta, kad ir kur jie būtų Ukrainoje“, – pagrasino Rusijos gynybos ministerija.

„Scanpix“/AP nuotr./Gelbėtojai neša sužeistą nėščią moterį.

Nors Rusija nuo karo pradžios teigia, kad atakuoja tik karinius taikinius, tačiau iš tiesų Ukrainos miestai yra bombarduojami beatodairiškai, naikinama civilinė infrastruktūra, ligoninės, gyvenamieji pastatai, bažnyčios. 

Nuolat pranešama apie apšaudomus civilius gyventojus, nutraukiamus humanitarinius koridorius, o Jungtinės Tautos skelbia turinčios patikimos informacijos, kad prieš civilius taikinius yra naudojama kasetinė amunicija. 

Prieš kelias dienas Mariupolyje rusų pajėgos subombardavo ligoninę ir gimdymo namus. 

Rusija taip pat viešai paskelbė, kad karui su Ukraina verbuoja samdinius iš Sirijos.

Sekmadienį Rusijos įvykdyta ataka prieš karinę mokymo bazę Vakarų Ukrainoje nesutrikdė ginklų ir įrangos srauto iš Vakarų šalių Ukrainos kariams, pirmadienį pareiškė aukštas Pentagono pareigūnas.

Savaitgalį Rusija pirmą kartą perspėjo, kad smogs siuntoms iš kaimyninių šalių, tokių kaip Lenkija ir Rumunija, todėl kilo susirūpinimas, kad ataka prieš Javorivo bazę, esančią už keliolikos kilometrų nuo Lenkijos sienos, gali apriboti šį srautą, skelbia „NY Times“. 

„Smūgiai Javorive neturės įtakos šioms pastangoms“, – sakė Pentagono pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti operatyvines detales.

„The New York Times“/Ivor Prickett nuotr./Savanoriai Lvive

Treniruočių poligono puolimą įvykdė maždaug dvi dešimtys sparnuotųjų raketų, paleistų iš Rusijos bombonešių, skridusių Rusijos oro erdvėje, sakė jis. Ukrainos pareigūnai anksčiau teigė, kad lėktuvai skrido iš pietvakarių Rusijoje esančio Saratovo.

Pareigūnas neturėjo jokios informacijos apie atakos žalą ar aukas, tačiau patvirtino, kad nė vienas amerikietis nenukentėjo. Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad žuvo mažiausiai 35 žmonės ir 134 buvo sužeisti.

Pareigūno teigimu, tokiam smūgiui iš Rusijos vidaus nebūtų sutrukdžiusi neskraidymo zona virš Ukrainos dangaus, kurią šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė Vakarų įvesti.

Prieš sekmadienio ataką Rusijos raketos taip pat smogė į Lucką ir Ivano-Frankivską – miestus Vakarų Ukrainoje, esančius netoli sienos su Lenkija. 

Ukrainos nacionalinė mokslų akademija praneša, kad okupantų pajėgos sekmadienį Vorzelio mieste nušovė žymų eksperimentinės fizikos specialistą, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotoją Vasylį Kladką.

Skelbiama, kad 65 metų V.Kladka pasiliko Vorzelyje, jog iš ten pasiimtų savo šeimą. Jo žmonai ir anūkams pavyko išvykti smarkiai pablogėjus situacijai, tačiau jis užtruko, kai rusų okupantai įžengė į Vorzelį.

„O kas atsitiko ir kodėl, be jų ketinimų sunaikinti Ukrainą ir ukrainiečius, nežinoma“, – nurodė akademija. 

V.Kladka buvo Ukrainos mokslų akademijos Kosmofizikos instituto skyriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos profesorius, Ukrainos valstybinės mokslo ir technologijų premijos laureatas.

Vorzelio miestas yra Irpenio srityje, kurioje nuo pirmųjų karo dienų verda intensyvūs mūšiai tarp Kijevą ginančių ukrainiečių pajėgų ir puolančių agresoriaus karių. 

15 metų berniukas žuvo nuo „sviedinio nuolaužų“, kai mokyklą Čuhujive, netoli šiaurės rytų Charkivo miesto, apšaudė, Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos artilerija.

Per apšaudymą taip pat buvo apgadinta „keletas privačių namų“, „Facebook“ įraše pranešė Charkivo srities prokuratūra.

CNN cituoja aukštą JAV gynybos pareigūną, kuris pirmadienį žurnalistams paskelbė, jog dėl oro erdvės kontrolės virš Ukrainos tebėra kaunamasi. 

„Mes vis dar tvirtiname, kad dėl oro erdvės kontrolės vis dar kovojama, kad rusai nepasiekė pranašumo ore virš visos Ukrainos“, – sakė pareigūnas.

Kadangi oro erdvė yra „dinamiška“, yra „laikotarpių ir vietų“, kur Rusija arba Ukraina „turi didesnį pranašumą“, pridūrė pareigūnas.

„Rusai, nors ir nėra pasiekę pranašumo oro erdvėje, tikrai turi daugiau priemonių ir per dieną skraido daug daugiau kartų nei ukrainiečiai“, – pridūrė jis. 

Anot jo, Ukrainos oro erdvės planas keičiasi kiekvieną dieną.

„Negaliu kalbėti apie ukrainiečių oro planą, jis keičiasi kiekvieną dieną. Manome, kad jie tinkamai atsargiai elgiasi su savo oro pajėgumais, pasirinkdami kaip ir kam juos naudoti“, – sakė pareigūnas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „100 proc. savo sutelktų pajėgų jau laiko Ukrainos teritorijoje“.

„Jis viską perkėlė į šalies vidų“, – pridūrė JAV pareigūnas. 

Šeštadienio naktį po Rusijos pajėgų artilerijos apšaudymo Kyjivo priemiestyje sudegė „Vičiūnų grupės“ naudojamas logistikos sandėlis. Jame buvo laikomas maistas Ukrainos kariuomenei ir vietos gyventojams.

Plačiau skaitykite čia.

Pirmadienio rytą Rusijos pajėgoms raketomis smogus televizijos bokštui netoli Antopilio kaimo, prie Rivnės, devyni žmonės žuvo, dar devyni buvo sužeisti.

Tai feisbuko transliacijoje pranešė Rivno regioninės karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalis. 

Nuotr. iš Vitalijaus Kovalio „Facebook“ profilio/Sprogimo vietoje

Pasak jo, dvi Rusijos raketos atakavo Vakarų Ukrainoje stovinį televizijos bokštą ir šalia jo esantį administracinį pastatą. Gelbėjimo darbai aktyviai tęsiami. 

 JAV gynybos pareigūnas teigia, kad Rusijos pažanga Ukrainoje „lieka sustojusi“.

„Beveik visi“ Rusijos veiksmai Ukrainoje „tebėra sustoję“, pirmadienį per informacinį susitikimą su žurnalistais sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, skelbia CNN.

Savaitgalį Rusijos pajėgos, judančios link Kyjivo, įskaitant liūdnai pagarsėjusį konvojų, pastebimos pažangos nepadarė, sakė pareigūnas, nors JAV mato, kad Rusija bando „nukreipti pajėgas už priešakinių elementų“, judančių į šiaurę nuo Kyjivo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinė technika

Pareigūnas sakė, kad Černihivo ir Charkivo miestų puolimas taip pat įstrigo, tačiau Rusija atskyrė 50-60 mašinų pajėgas, kurios judėjo link Iziumo miesto, tikriausiai siekdama užblokuoti Ukrainos pajėgų srautą iš vakarinės šalies dalies.

Pasak pareigūno, Ukraina toliau gina Mariupolį, nors miestas tebėra izoliuotas.

Pasak pareigūno, Rusijos pajėgos taip pat nepajudėjo arčiau Mykolajivo miesto, iš kurio jų pajėgos galėtų judėti link Odesos arba į šiaurę, Kyjivo link.

Anot pareigūno, kurį cituoja CNN, Ukrainos pajėgos „veiksmingai smogė Rusijos logistikos ir operacijos palaikymo pajėgumams“.

„Ukrainiečiai, kaip sakiau visą laiką, čia elgiasi gana kūrybingai, jie ne tik taikosi į kovinius pajėgumus, tankus ir šarvuotąsias mašinas, numušinėja lėktuvus, bet ir sąmoningai bando apsunkinti ir užkirsti kelią Rusijos galimybėms išsilaikyti“, – sakė pareigūnas.

Iš Ukrainos į kaimynines šalis dėl Rusijos invazijos pabėgo daugiau kaip 2,8 mln. žmonių, įskaitant 127 000 trečiųjų šalių piliečių, pranešė JT agentūra Tarptautinė migracijos organizacija.

Į Europą besitraukiantys ukrainiečiai

+29

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 636 civiliai gyventojai, teigiama pirmadienį CNN atsiųstame JT Žmogaus teisių biuro pranešime. Iš 636 žmonių, JT duomenimis yra 46 vaikai.

Agentūros duomenimis, iki šiol sužeisti mažiausiai 1 125 civiliai gyventojai. 

JT mano, kad tikrieji skaičiai yra gerokai didesni, ypač vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje ir ypač pastarosiomis dienomis, nes vėluojama gauti informaciją iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, ir daugelis pranešimų dar nepatvirtinti.

Rusijos nacionalinės gvardijos vadas pareiškė, kad Maskvos karinis puolimas Ukrainoje vyksta ne pagal planą, pranešė „Reuters“.

Tai būtų kol kas griežčiausias Kremliaus pareigūno pripažinimas, kad Rusijos invazija į Ukrainą vyksta lėčiau, nei tikėtasi.

„Norėčiau pasakyti, kad taip – ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtume“, – sakė Viktoras Zolotovas, kuris yra artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir buvęs asmens sargybinis.

Dėl menkos Rusijos pažangos jis kaltino tarp Ukrainos gyventojų pasislėpusius kraštutinių dešiniųjų elementus, remdamasis kaltinimu, kurį Maskva ne kartą naudojo savo invazijai pateisinti - kad į Ukrainą įsiskverbė neonaciai.

Komentarų, kurie, kaip praneša „Reuters“, buvo paskelbti oficialioje Rusijos nacionalinės gvardijos interneto svetainėje, nepavyksta, nes Kremliaus svetainė šiuo metu neveikia.

Rusai susprogdino dalį amunicijos prie Zaporižios AE bloko, šiuo metu nėra žinoma jokių radiacinio fono pokyčių. Tai pranešė „Energoatom“ spaudos tarnyba.

Sprogimas įvyko atominės elektrinės vietoje, pranešė bendrovė. Sprogimo metu stoties darbuotojai paliko savo darbus.

„Idiotai rašistai dalį amunicijos susprogdino Zaporižios AE aikštelėje prie mokymo centro griuvėsių ir energetinio bloko N1. Kol kas nežinoma, ar radiacinis fonas Zaporižės AE pasikeitė po sprogimų“, – rašė „Energoatom“.

Rusijai intensyviai apšaudant Vakarų sąjungininkę Ukrainą, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį virtualiai pasakys kalbą JAV Kongresui, pirmadienį pranešė Kongreso demokratų vadovybė.

„Laukiame... prezidento Zelenskio kalbos [Atstovų] Rūmams ir Senatui, ir [galimybės] išreikšti savo paramą Ukrainos žmonėms, drąsiai ginantiems demokratiją“, – bendrame laiške įstatymų leidėjams rašė Atstovų Rūmų lyderė Nancy Pelosi ir Senato lyderis Chuckas Schumeras. 

Pranešimas pasirodė abiem šalims pradėjus naują derybų ratą, daugiau kaip dvi savaites tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtai invazijai. 

Ukraina sakė per derybas reikalausianti „taikos, nedelsiamo ugnies nutraukimo ir Rusijos karių išvedimo“.

N.Pelosi ir Ch.Schumeras laiške rašė, kad V.Zelenskio virtuali kalba prasidės 9 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku.

„Kongreso įsipareigojimas remti Ukrainą, susiduriančią su žiauria ir velniška Putino agresija, išlieka nepajudinamas“, – rašoma laiške.

Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas sakė, kad Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybose iki rytojaus buvo padaryta techninė pertrauka.

Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Derybose buvo padaryta techninė pauzė iki rytojaus. Dėl papildomo darbo pogrupiuose ir tam tikrų apibrėžimų patikslinimo“, – pridūrė M.Podoliakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad derybos su Rusija dėl dvi savaites trunkančių susirėmimų sustabdymo vyksta sunkiai, tačiau teikia vilties, kad kiek vėliau šiandien jose gali pavykti pasiekti proveržį.

Ukrainos lyderis patvirtino, kad šiuo metu vyksta „sunkios derybos“ su Rusija, ieškant diplomatinio sprendinio Maskvos invazijai į jos provakarietišką kaimynę.

„Delegacijų susitikimas vaizdo ryšiu šiandien jau prasidėjo. Jis tęsiasi“, – sakoma pirmadienį paskelbtame V. Zelenksio vaizdo kreipimesi. 

„Visi laukia naujienų. Būtinai (jas) pranešime vakare“, – pažadėjo jis.

Anksčiau pirmadienį prasidėjo jau ketvirtas Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų ratas, pranešė aukšto rango ukrainiečių derybininkas, abiem šalims kaltinant vienai kitą dėl gyvenamųjų rajonų bombardavimo ir civilių mirčių.

Pagrindinis Kyjivo derybininkas, prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš vaizdo ryšiu vykstančių derybų. Derybas jis pavadino „sunkiomis“ ir nurodė, kad abi šalys išdėstė savo „konkrečias pozicijas“.

Abi šalys dar savaitgalį leido suprasti, kad derybose daroma pažanga ir kad pirmadienį jau gali būti paskelbti pirminiai susitarimo metmenys

Rusijos derybininkai sveikino „reikšmingą pažangą“, o M.Podoliakas pranešė, kad Maskvos delegacija liovėsi skelbusi „ultimatumus“ ir pradėjo „atidžiai įsiklausyti į mūsų pozicijas“.

Tačiau vėliau pirmadienį M.Podoliakas nurodė, kad proveržio kol kas nepavyko pasiekti ir kad derybos bus tęsiamos antradienį.

„Iki rytojaus buvo paskelbta derybų techninė pauzė“, – per „Twitter“ parašė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusijos pajėgos, jau kelias dienas apsupusios Ukrainos pietrytinį uostamiestį Mariupolį, pirmadienį leido iš humanitarinės krizės apimto miesto išvažiuoti dešimtims privačių automobilių, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„13 valandą (vietos ir Lietuvos laiku)  gavome faktinį patvirtinimą, kad tylos režimo de facto yra laikomasi humanitariniame koridoriuje privačiam transportui“ iš Mariupolio maršrutu į Berdianską ir Zaporižią, sakė P.Andriuščenka.

„Šiuo metu pravažiavimas per kontrolės postus problemų nekelia ", – pridūrė jis.

P.Andriuščenka taip pat pranešė, kad Zaporižioje laukiama visų Mariupolio gyventojų, kuriems reikia pirmosios pagalbos.

Vis tik savivaldybės pareigūnas pabrėžė, kad miesto valdžia oficialiai negali užtikrinti saugumo šiuo humanitariniu koridoriumi besitraukiantiems žmonėms.

„Tačiau tai yra vienintelis oficialiai suderintas ir faktiškai veikiantis koridorius šiandien. Būtent todėl informuojame apie galimybę pasinaudoti šia informacija, savarankiškai priimant sprendimą dėl evakuacijos savo transportu“, – pridūrė jis.

Miesto administracija platformoje „Telegram“ vėliau paskelbė, kad „13 valandos vietos (ir Lietuvos) laiku duomenimis, į Berdianską vedančiu keliu iš Mariupolio pavyko išvažiuoti daugiau nei 160 privačių automobilių“.

Ji pridūrė, kad „šiuo metu humanitariniame koridoriuje palaikomas ugnies nutraukimo režimas“, o automobiliai  pravažiavo į vakarus nuo Mariupolio esantį kitą pakrantės miestą Berdianską ir važiuoja link Zaporižios miesto šiaurės vakaruose.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, pastarosiomis dienomis Mariupolis buvo visiškai uždarytas tiek evakuacijai, tiek humanitariniams kroviniams.

Dėl įnirtingo bombardavimo apie 400 000 vietos gyventojų liko be vandens, centrinio šildymo, jiems trūko maisto.

Mariupolio pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo daugiau nei 2100 civilių gyventojų.

Ukraina ir pagalbos agentūros perspėja, kad Mariupolis išgyvena „humanitarinę katastrofą“.

Iš Berdiansko į Mariupolį kovo 13 dieną pasiųsta humanitarinės pagalbos vilkstinė buvo priversta sugrįžti į Berdianską.

„Į miestą toliau judės humanitarinių krovinių ir evakuacijai skirtų autobusų vilkstinė“, – pranešė policija pirmadienio rytą.

„Šimtams tūkstančių žmonių, įstrigusių (mieste) dėl kovų, laikas bėga“, – sekmadienį perspėjo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).

Pirmadienį ryte socialiniuose tinkluose publikuotuose vaizdo įrašuose iš Donecko matosi daugybė nukentėjusių nuo, kaip skelbia CNN, veikiausiai raketos smūgio į miestą. 

CNN geolokalizuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad pagrindinėje miesto centro gatvėje žuvo bent keli žmonės, yra daug sužeistųjų. Matomos ir raketos liekanos, tačiau iš kur tiksliai ji buvo paleista – dar nėra aišku. 

Maskva kaltina Ukrainos kariuomenę paleidus raketą „Točka U“ į vieną gyvenamąjį Donecko rajoną. Ši ataka buvo viena rimčiausių mieste per daugiau nei dvi savaites besitęsiančią Rusijos invaziją Ukrainoje.

Nuo 2014 metų miestą kontroliuojantys prorusiški separatistai anksčiau sakė, kad jų numuštos raketos skeveldros pražudė 16–20 civilių gyventojų.

Sunkius nusikaltimus tiriantis Rusijos tyrimų komitetas nurodė didesnį žuvusiųjų skaičių, pranešęs, kad žuvo mažiausiai 23 civiliai, įskaitant vaikus. Dar 18 žmonių buvo sužeista.

Tyrėjai informavo, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą.

Anksčiau Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad per ataką žuvo 20 žmonių ir 28 buvo hospitalizuoti.

Pranešimai apie šią ataką pasirodė Ukrainos ir Rusijos derybininkams susitikus ketvirtam derybų etapui, siekiant nutraukti ilgiau kaip dvi savaites besitęsiantį karą. Tačiau proveržio derybininkams pasiekti nepavyko.

Ukrainos pusė kol kas komentarų dėl raketos smūgio Donecke nepateikė.

Rusijos okupantai, užėmę Zaporižios atominę elektrinę, ketina susprogdinti amuniciją tiesiai priešais atominę jėgainę. Apie tai informavo „Energoatom“ spaudos tarnyba.

Pažymima, kad artimiausią valandą Zaporižios AE užėmę okupantai planuoja pradėti amunicijos „utilizavimą“ tiesiai jėgainės teritorijoje prie mokymo centro griuvėsių.

Rusijos kariai Zaporižios atominę elektrinę užėmė dar kovo 4 dieną. 

Rusijos pajėgos vėl pažeidė vakar sutaisytą elektros liniją, kuri tiekia elektros energiją Černobylio atominei elektrinei ir Slavutičiaus miestui, skelbia jungtinės elektros energijos sistemos operatorius „Ukrenergo“. 

„Dar nespėjus visiškai atkurti elektros energijos tiekimo, okupacinės pajėgos vėl ją sugadino. NEC “Ukrenergo„ remonto brigada turėtų vėl vykti į okupuotą teritoriją prie Černobylio atominės elektrinės, kad rastų ir pašalintų naujus linijos pažeidimus“, – skelbia bendrovė. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

„Ukrenergo“ pabrėžė, kad Černobylio AE yra svarbus objektas, kurio negalima palikti be patikimo energijos tiekimo.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Dvi dešimtys ukrainiečių vaikų, sergančių vėžiu, buvo nuskraidinti į Jungtinę Karalystę, pirmadienį pranešė vyriausybė, ragindama britus atverti savo namus karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas sakė, kad 21 vaikas buvo gydomas Ukrainoje, tačiau dėl Rusijos invazijos jie buvo priversti palikti savo namus.

Šiuo metu jiems gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą teikia JK nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba (NHS), vaikai yra lydimi savo globėjų, sakė S.Javidas televizijai „Sky News“.

Britų vyriausybė sulaukė kritikos dėl savo pozicijos, kad bėgantieji nuo karo ir norintys prisijungti prie savo šeimos narių Jungtinėje Karalystėje privalo kreiptis dėl vizų, kad galėtų keliauti.

Europos Sąjunga leido karo pabėgėliams ukrainiečiams iki trejų metų būti Bendrijoje be vizų.

Iki šeštadienio pagal šeimų nariams skirtą schemą buvo išduota „tik kiek daugiau nei 3 tūkst. vizų“, sakė sveikatos apsaugos sekretorius radijo stočiai „Times Radio“.

Pirmadienį vyriausybė pradeda įgyvendinti savo programą „Namai Ukrainai“, kurios tikslas – sudaryti sąlygas „dešimtims tūkstančių“ ukrainiečių, neturinčių Jungtinėje Karalystėje šeimos narių, čia apsigyventi.

Pabėgėlius priimantiems britams kas mėnesį bus mokama po 350 svarų (418 eurų). Mainais jie turės įsipareigoti suteikti apgyvendinimą pabėgėliams bent pusę metų, sekmadienį sakė būsto ir bendruomenių reikalų sekretorius Michaelas Gove'as.

Tačiau pabėgėlių apgyvendinimas gali būti problemiškas, turint galvoje, kad britai susiduria su didžiausia per kelis dešimtmečius pragyvenimo išlaidų krize.

S.Javidas sakė, kad sergantiems vaikams, atvykusiems į Britaniją sekmadienį vakare iš Lenkijos, buvo išduotos vizos, kurių galiojimo trukmė – pusė metų, tačiau jiems bus leista čia pasilikti tiek, „kiek reikės“.

Jie atskraidinti į JK padedant Šv. Judo vaikų tyrimų ligoninei. Šios JAV organizacijos specializacija – sunkiausios vaikų ligos.

Pirmadienį prasidėjo Rusijos ir Ukrainos derybos. Kaip tviteryje paskelbė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas, derybos vyksta, nors ir sunkiai. Abi pusės aktyviai reiškia savo pozicijas. 

„Šalys aktyviai reiškia savo konkrečias pozicijas. Bendravimas vyksta, tačiau jis sunkus. Nesutarimų priežastis – pernelyg skirtingos politinės sistemos“ – rašo jis.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms smogus lėktuvų gamyklai žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti.

Gamykla „Antonov“ yra didžiausia Ukrainoje ir garsėja tuo, kad gamina daugelį didžiausių pasaulyje krovininių lėktuvų. Kyjivo miesto valdžios teigimu, po apšaudymo gamykloje kilo didelis gaisras, jis užgesintas.

Pasak Kyjivo miesto administracijos vadovo pavaduotojo Mykolos Povoroznyko, į gamyklą pataikė trys raketos. Jį cituoja portalas „Ukrainska pravda“.

Ukrainos duomenimis, rašo CNN, per Mariupolio bombardavimus žuvo daugiau kaip 2 500 žmonių. Apie tai pranešė Ukrainos prezidento V.Zelenskio biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Mūsų kariškiams ten sekasi – vakar jie atrėmė dar vieną šarvuočių proveržio bandymą Mariupolyje, paėmė karo belaisvių“, – sakė jis pirmadienį.

„Scanpix“/AP nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

„Tačiau už tai rusai šluoja miestą nuo žemės paviršiaus“, – sakė O.Arestovyčius.

„Oficialiais miesto valdžios pranešimais, žuvo daugiau kaip 2 500 žmonių. Ir tai yra katastrofa, kurios pasaulis tinkamai neįvertino“, – pridūrė jis.
 

Ukraina pirmadienį paskelbė ją užpuolusios Rusijos nuostolius. Ukrainiečių teigimu, per invaziją žuvo 12 tūkst.

Rusijos karių, buvo numušti 77 karo lėktuvai, 90 sraigtasparnių, sunaikinti 389 rusų tankai.

Pirmadienį 11 val. vietos laiku Kyjive nugriaudėjo keli stiprūs sprogimai. Kaip skelbia CNN, panašu, kad juos sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos baterijos, nukreiptos į Rusijos orlaivius arba sparnuotąsias raketas. Iš Kyjivo centro buvo matyti į dangų kylantys dūmai.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka nurodė, kad antiteroristinės pajėgos virš Kyjivo numušė raketą, kurios liekanos nukrito į gyvenamąjį rajoną ir sugriovė penkiaaukštį pastatą.

Pranešama, kad apšaudymo metu žuvo vienas žmogus, dar šeši buvo sužeisti. 

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka  pareiškė, kad artimiausios 2-3 savaitės Ukrainai bus lemtingos.

Jis pažymėjo, jog okupantai padarys viską, kad užimtų Mariupolį. Tada jie esą gali persikelti į Ukrainos rytus.

„Mūsų pagrindinė užduotis yra sustabdyti šį judėjimą, neleisti jiems to daryti ir priversti juos įsitraukti į sunkią kovą ant žemės, kurioje jie pralaimi“, – sakė V.Denysenka.

Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainai dabar labai svarbu sulaukti pagalbos – oro gynybos sistemų. 

Nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukrainoje žuvo devyniasdešimt vaikų ir daugiau kaip šimtas buvo sužeista, pirmadienį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

„Daugiausia aukų yra Kyjjvo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Sumų, Chersono, Mykolajivo ir Žitomyro srityse“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Ugniagesiai gelbėtojai šalina Rusijos apšaudymų padarinius

Britų karinė žvalgyba pateikė naują situacijos vertinimą:

„Prezidentui V.Putinui užpuolus Ukrainą, daugiau nei 2 500 000 pabėgėlių buvo priversti palikti savo namus.

Beatodairiški Rusijos apšaudymai ir oro antpuoliai lemia plataus masto sugriovimus. JT pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo 1 663 civiliai gyventojai.

Kaip ir ankstesnių tokių vertinimų atveju, tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni ir didės tol, kol tęsis Rusijos operacijos“, – teigiama viešai paskelbtame vertinime.

Pekinas pirmadienį apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje. Šis pareiškimas pasirodė prieš kinų ir amerikiečių delegacijų derybas Romoje.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas, tiesiogiai nepaminėdamas JAV žiniasklaidos pranešimų apie Rusijos prašymą padėti, sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“

Sekmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje. JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos kovojant su didžiosios Vakarų pasaulio dalies jai įvestomis žlugdančiomis sankcijomis, teigė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.

Pasak pranešimų, pareigūnai nepaaiškino, ko tiksliai prašė Rusija ir ar Kinija sureagavo į jos prašymus.

Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai, paklaustas apie tai, atsakė: „Niekada apie tai negirdėjau.“

Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.

Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.

Rusijos karo lėktuvai sekmadienį smogė Ukrainos karinei bazei netoli Lenkijos sienos. Per antpuolį žuvo mažiausiai 35 žmonės, o karas pavojingai priartėjo prie NATO slenksčio.

Vakarų Ukrainoje iki šiol didelių mūšių nevyko, tačiau pastarosiomis dienomis Rusijos oro antskrydžiai prieš karinius objektus regione suintensyvėjo.

Rusijos atakos vakarų Ukrainoje

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas paskelbė apie ketvirtojo Ukrainos ir Rusijos derybų raundo pradžią.

„Derybos. 4 ratas. Dėl taikos, paliaubų, neatidėliotino visų karių išvedimo ir saugumo garantijų. Sunkus pokalbis. Rusija, nors ir suvokia savo agresyvių veiksmų beprasmiškumą, tačiau tebėra iliuzijoje, kad 19 dienų smurtas prieš civilius miestus – teisingas strategijos pasirinkimas“, – sakė M.Podoliakas.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarus, kad jie beprecedentėmis sankcijomis dėl karo Ukrainoje nori priversti Rusiją „dirbtinai nevykdyti įsipareigojimų“, ir pareiškė, kad ji juos vykdys, tačiau veikiausiai atsiskaitinės rubliais.

„Rusijos [centrinio] banko ir vyriausybės sąskaitų užsienio valiuta įšaldymą galima laikyti kelių užsienio valstybių siekiu organizuoti dirbtinį įsipareigojimų nevykdymą, kuris neturi jokio realaus ekonominio pagrindo“, – pareiškė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.

Anksčiau visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – pablogino Rusijos valstybės reitingus iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog naujos ir plečiamos tarptautinės sankcijos dėl jos invazijos į Ukrainą smarkiai sumažino jos galimybėms naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis. „Fitch“ papildomai perspėjo, jog Rusijos įsipareigojimų nevykdymas yra „neišvengiamas“.

Tačiau A.Siluanovas pirmadienį paneigė, kad Rusija „negali įvykdyti įsipareigojimų“, susijusių su valstybės skola.

Kita vertus, ministras taip pat sakė, kad Rusija „yra pasirengusi atlikti mokėjimus rubliais“ pagal Rusijos centrinio banko nustatytą nacionalinės valiutos kursą mokėjimų dieną, atsiskaityti ir už 2018-aisiais išplatintus tarptautinius skolos vertybinius popierius.

Tarptautinės sankcijos Maskvai dėl jos „karinės operacijos“ Ukrainoje sudavė precedento neturintį smūgį Rusijos bankų ir finansų sistemai, todėl ji buvo priversta suaktyvinti pastangas užkirsti kelią tvirtos valiutos išplaukoms iš šalies ir paremti savąjį rublį, kuris nuo šio karo pradžios prieš JAV dolerį ir eurą nuvertėjo bemaž perpus.

Rusija ir Ukraina pirmadienį ketina surengti trečiąjį derybų raundą, Maskvos invazinėms pajėgoms tęsiant pražūtingą puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Derybos rengiamos rusų kariams artėjant prie Ukrainos sostinės Kyjivo ir toliau nepaliaujamai bombarduojant apsiaustą pietinį Mariupolio uostamiestį, kur per puolimą, kaip skelbia vietos pareigūnai, jau žuvo beveik 2 200 žmonių.

Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmadienį surengs vaizdo konferenciją, informavo ukrainiečių prezidento patarėjas ir Kremliaus atstovas spaudai.

Pasak ukrainiečių derybininko Davydo Arachamijos, derybos prasidės 8 val. 20 min. Grinvičo (10 val. 20 min. Lietuvos) laiku.

„Mūsų tikslas – kad šioje kovoje, šiame sudėtingame derybiniame darbe Ukraina gautų reikalingą rezultatą... taikai ir saugumui“, – anksti pirmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymras Zelenskis ir pridūrė, kad abi šalys kalbasi kasdien.

Anot jo, derybų tikslas – „padaryti viską, kad būtų surengtas prezidentų susitikimas“.

„Sutikimas, kurio, esu tikras, laukia žmonės“, – pridūrė V.Zelenskis.

Rusų delegacijos narys, Valstybės Dūmos deputatas Leonidas Sluckis sekmadienį valstybinei televizijai RT sakė, kad matoma „reikšminga pažanga“.

Kyjivo ir Maskvos derybose kol kas nepavyko sutarti dėl paliaubų ir nematyti ženklų, kad Rusijos pajėgų puolimas silpnėtų.

Sekmadienį Rusijai raketomis smogus netoli NATO narės Lenkijos sienos esančiam ukrainiečių poligonui, žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar daugiau kaip 130 buvo sužeisti.

V.Zelenskis pirmadienį vėl paragino NATO įvesti neskraidymo zoną virš jo šalies po atakos šalia vakarinio Lvivo miesto.

„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – netrukus po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Vašingtonas ir Europos Sąjungos šalys siunčia Ukrainai finansinę bei karinę pagalbą ir ėmėsi prieš Rusiją beprecedenčių ekonominių sankcijų. Tačiau Jungtinės Valstijos atmetė tiesioginės intervencijos galimybę, prezidentui Joe Bidenui įspėjus, kad NATO įsikišimas reikštų „Trečiąjį pasaulinį karą“.

J.Bidenas sekmadienį kalbėjosi telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Abu lyderiai „akcentavo savo įsipareigojimą patraukti Rusiją atsakomybėn už jos veiksmus ir palaikyti Ukrainos vyriausybę bei žmones“, nurodė Baltieji rūmai.

Rusijos pajėgos apšaudė „Antonov“ lėktuvų gamyklą Kyjive, pirmadienį pranešė sostinės administracija.

Pramoninė gamykla yra maždaug už 11 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo centro.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas sako, kad Rusijos prašymas Kinijai padėti tęsti jos karą prieš Ukrainą yra skandalingas ir žeminantis.

„Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, įsiveržia į Ukrainą, žudo civilius gyventojus, meluoja, bet dėl savo korupcinio nepajėgumo yra per silpna užbaigti savo nusikaltimą. Dabar prašo Kinijos prisijungti prie nusikaltimo“, – pirmadienį pareiškė ministras.

Vakarai laukia, kaip Kinija reaguos į Rusijos prašymą suteikti karinę ir ekonominę pagalbą jos karui prieš Ukrainą.

Anot JAV žiniasklaidos, Ukrainą užpuolusi Maskva prašo karinės įrangos ir ekonominės pagalbos, siekiant sušvelninti Vakarų sankcijų poveikį.

Buvęs Kinijos valstybinio laikraščio „Global Times“ redaktorius Hu Xijin pareiškė, kad Kinija ir JAV turi susitarti, kad būtų nutrauktas karinės pagalbos teikimas „bet kuriai pusei“.

Kinijos valdžia pranešimų apie Rusijos prašymą kol kas detaliau nekomentavo. Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai apsiribojo komentaru, kad apie tai nėra girdėjęs.

Pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.

Ukrainos sostinėje Kyjive per rusų pajėgų antskrydį prieš gyvenamąjį namą žuvo vienas žmogus ir dar 12 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė šalies nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Anksčiau skelbta apie du žuvusiuosius.

Kyjive apšaudytas devynių aukštų daugiabutis

+5

„7 val. 40 min. duomenimis, devynių aukštų daugiabutyje rastas vieno žmogaus kūnas, trys žmonės paguldyti į ligoninę, o devyniems žmonėms suteikta pagalba vietoje“, – sakoma atnaujintame gelbėjimo tarnybos pranešime.

Tarnyba pridūrė, kad pastatas buvo šiauriniame Obolonės rajone.

Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, Rusijos pajėgos suintensyvino išpuolius Ukrainos miestuose.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainos kariuomenė skelbia, kad per pastarąją parą numušė keturis Rusijos karo lėktuvus, tris sraigtasparnius ir kelis bepiločius orlaivius.

Ukrainiečiai teigia, kad Rusijos pajėgos nepasiekė jokių reikšmingų laimėjimų, o rusų karių moralė išlieka žema.

Šalies ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas taip pat pranešė, kad Baltarusijos specialiosios pajėgos atsisako dalyvauti kovinėse operacijose prieš Ukrainą. 

„Dėl Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo kariauti Ukrainoje: remiantis aukšto rango specialiųjų operacijų pajėgų pareigūno pareiškimu, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų specialiosios pajėgos nedalyvaus kare prieš Ukrainą“, – sakoma pranešime.

Kaip pranešė UNIAN, kovo 12 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas pareiškė, kad Baltarusijos kariuomenės dalyvavimo kare prieš Ukrainą grėsmė išlieka. Pasak jo, Aleksandras Lukašenka dar nesiryžta mesti Baltarusijos kariuomenės į mūšį.

Kovo 13 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad Baltarusijos karinė vadovybė ir toliau imasi priemonių sienos su Ukraina apsaugai sustiprinti.

Šiame BBC patikrintame vaizdo įraše matyti, kaip pietiniame Mariupolio uostamiestyje per sekmadienį vykusį Rusijos apšaudymą bombarduojami keli daugiaaukščiai pastatai.

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad Mariupolis buvo nepaliaujamai bombarduojamas nuo kovo 2-osios, kai miestą apsupo Rusijos pajėgos. Pranešama, kad žuvo maždaug 2 187 civiliai gyventojai.

Maždaug 400 000 mieste likusių žmonių neturi galimybės gauti vandens, maisto ir vaistų.

Ne kartą Ukrainos vyriausybės bandymus į miestą pristatyti pagalbą sužlugdė Rusijos apšaudymai, o tai dar labiau padidino baimę dėl gresiančios humanitarinės krizės.

Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Živickis.

Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Sumų mieste nuo vasario 24 d. vyksta intensyvūs mūšiai, primena BBC. Pranešta, kad kovo 8 d. per antskrydį, per kurį nukentėjo miesto gyvenamasis rajonas, žuvo daugiau kaip 20 civilių gyventojų.

Savo „Telegram“ kanale D.Živickis teigė, kad „šiandien nesusitarta dėl nė vieno maršruto“, turėdamas omenyje Rusijos sukurtus koridorius, kuriais civiliai gyventojai galėtų saugiai evakuotis.

Jis pridūrė, kad „derybos tęsiasi“.

Praėjusią savaitę humanitariniu koridoriumi Poltavos link buvo evakuota apie 5 000 civilių gyventojų, įskaitant 1 700 užsienio studentų, kurių daugelis buvo atvykę iš Indijos, nurodo BBC.
 

Rusija tęsia apšaudymus ir antskrydžius iš Baltarusijos, net neinformuodama Baltarusijos kariuomenės. Baltarusių opozicija teigia, kad tai prilygsta okupacijai.

„Šią naktį rusai iš Baltarusijos teritorijos (Luniniec, Mazyr, Mačuliščy, Kalinkavičy) paleido daugybę raketų, lėktuvų ir sraigtasparnių. Kas 5 minutes jie bombarduoja ir grįžta atgal. Baltarusijos kariuomenė apie tai net neinformuojama. Teisinga sakyti, kad Baltarusija yra laikinai okupuota“, – pirmadienį teigė Baltarusijos opozicijos aktyvistas Frankas Viačorka.

Kremliui lojalus Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paskelbė esantis Ukrainoje netoli Kyjivo.

Socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše jis pranešė, kad yra Hostomelyje, netoli sostinės esančiame aerodrome. R.Kadyrovas, kurį tarptautinės nevyriausybinės organizacijos kaltina rimtais žmogaus teisių pažeidimais griežtai kontroliuojamoje Kaukazo respublikoje, vaizdo įraše yra apsirengęs karine uniforma, kambaryje prie stalo studijuoja planus su kariškiais.

Savo žinutėje R.Kadyrovas pareiškė, kad įrašas nufilmuotas Hostomelyje, netoli Kijevo esančiame aerodrome, kurį Rusijos pajėgos užėmė pirmosiomis savo invazijos dienomis.

„Scanpix“/AP nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti kol kas neįmanoma.

Apie tai, kad R.Kadyrovas yra šalyje, vakar „Telegram“ kanale parašė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Jis paragino R.Kadyrovą pasirodyti, o ne slėptis „kaip žiurkei“ rūsyje.

„Ne veltui aš kviečiau Kadyrovą atvažiuoti į Ukrainą. Bet mes juk taip nesitarėme, Ramzanai. Tu juk neturi sėdėti rūsyje tolimajame Ivankive. Lipk į tanką – šturmuok Kyjivą“, – rašė A.Heraščenka.

Oficialios informacijos, kad R.Kadyrovas Ukrainoje, nėra. Tačiau apie tai pranešė ir propagandinis Rusijos kanalas RT.

A.Heraščenka sako, kad Čečėnijos lyderis su savo spec.pajėgų kariais aptarinėja ukrainiečių vaikų pagrobimą.

„Kadyrovas atvažiavo į Ukrainą ir pirma, ką jis daro – planuoja operaciją, kurios metu būtų pagrobti vaikai iš vaikų namų“, – teigė jis cituodamas, kad esą kariai raportuoja R.Kadyrovui, jog jie įsiveržė į vaikų namus, tačiau ten nieko nebuvo.

„Tai visa kadyrovcų esmė: pagrobimai, tardymai, gąsdinimai ir pozavimas socialiniams tinklams. Vaikus iš vaikų namų, matyt, norėjo panaudoti eiliniam Kadyrovo vaizdo klipui“, – pridūrė A.Heraščenka.

Per Rusijos karinį smūgį Zelenogų kaime, esančiame maždaug už 16 km į rytus nuo Mykolajivo, buvo sugriauta mokykla, pranešė Mykolajivo srities administratorius Vitalijus Kimas, rašo CNN.

Iš įvykio vietos vaizdo įrašo ir nuotraukų, kurių autentiškumas buvo patikrintas, matyti, kad didžioji mokyklos dalis virto griuvėsiais. V.Kimas patvirtino, kad nukentėjo Mykolajivo srities mokykla, ir vaizdo įrašą bei nuotraukas paskelbė internete.

„Kai kurie žmonės pateko po griuvėsiais ir mes juos evakuojame“, – sakė V.Kimas. 

Vaizdo įraše matyti ugniagesiai ir gelbėjimo tarnybos. 

Anksčiau šeštadienio vakarą V.Kimas sakė, kad per karinį smūgį keli žmonės žuvo arba yra kritinės būklės.

Pirmadienį vaizdo ryšio priemonėmis įvyks Ukrainos ir Rusijos derybos, sekmadienį vakarą pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ir derybų grupės narys Mychailo Podoliakas.

Jo pranešimas, paskelbtas socialiniame tinkle „Twitter“, patvirtino ankstesnį Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimą.