Karas Ukrainoje: skelbiama apie atkovotą viso Kyjivo regiono kontrolę

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Į tautą šeštadienio vakare kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė herojiškai besiginančių karių apsuptame Mariupolyje svarbą visos šalies gynybai. 

„Mūsų didvyriškasis Mariupolis ir toliau sulaiko didelę priešo pajėgų dalį. Dėl šio pasipriešinimo, kitų mūsų miestų drąsos ir atsparumo dėka Ukraina gavo neįkainojamo laiko, laiko, leidžiančio sulaužyti priešo taktiką, susilpninti jo galimybes“, – sakė jis. 

Ukrainos prezidentas teigė, kad gynėjai stiprina savo pajėgas šalies rytuose, prie Donbaso, puikiai suvokdami, kad Rusijos kariuomenė siekia užimti Pietų ir Rytų Ukrainą bei turi papildomų rezervų tai padaryti. 

„Deja, Ukraina dar negavo pakankamai modernių vakarietiškų priešraketinių sistemų, negavo orlaivių, negavo to, ką galėtų suteikti jos partneriai. Jie galėjo ir vis dar gali. Kiekviena Rusijos raketa, pataikyta į mūsų miestus, ir kiekviena bomba, numesta ant mūsų žmonių, ant mūsų vaikų, tik pridės juodų dažų, kai istorija apibūdins visus, nuo kurių priklausė šie sprendimai“, – sakė jis. 

Šeštadienį Enerhodare Rusijos pajėgos granatomis vaikė ten protestavusius žmones, protestai malšinami ir kituose agresoriaus kontroliuojamuose miestuose. Už kiekvieną sužeistąjį bus atsakyta, niūriai pažadėjo aukščiausias Ukrainos vadovas. 

„Esu dėkingas visiems, kurie išeina į gatves laikinai užimtuose miestuose. Visiems, kurie nebijo ir išeina. Visiems, kurie bijo ir išeina. Visiems, kurie jaučia, kad be šio sprendimo ginti Ukrainą ir laisvę, okupantai gali įsitvirtinti. O kai žmonės protestuoja – ir kuo daugiau žmonių protestuoja, tuo okupantams sunkiau mus sunaikinti“, – pabrėžė V.Zelenskis.  

Netoli Kyjivo esančio Hostomelio kontrolę susigrąžino Ukrainos pajėgos. Nuo pat Rusijos invazijos pradžios čia esančiame oro uoste vyko įnirtingos kovos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Hostomelis

Hostomelyje buvo sunaikintas ir didžiausias pasaulyje lėktuvas „Antonov An-225 Mrija“.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Hostomelis

Ukrainos kariai atgavo ir kito sostinės priemiesčio – Bučos – kontrolę. 

Įžengę į miestą jie gatvėje rado mažiausiai 20 civilių drabužiais vilkinčių vyrų kūnus. Miesto meras teigia, kad Bučoje ukrainiečiai palaidojo masinėje kapavietėje beveik 300 rastų negyvų žmonių.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Buča

Rytų Ukrainoje esančiame Donbaso fronte kovojančios Jungtinių operacijų pajėgos praneša šią parą sunaikinusios keturis Rusijos tankus, šešis šarvuočius ir dar septynias transporto priemones. 

Didelius nuostolius patyrė ir priešo gyvoji jėga, skelbia jie. 

Tuo metu ir toliau herojiškai kovoja Mariupolyje apsupti „Azov“ bataliono kariai, kurie praneša sunaikinę po du tankus, pėstininkų kovos mašinas (BMP) ir desantininkų kovos mašinas (BMP). 

„Azov“ kariai pranešė nukovę daug agresoriaus pėstininkų bei paėmę jų į nelaisvę. 

„Kova dėl Mariupolio tęsiasi!“, – skelbia jie. 

Ukrainos derybų su Rusija komandos vadovas Davidas Arachamija mano, kad artimiausiu metu Stambule arba Ankaroje galėtų įvykti asmeninis Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas. 

Nacionaliniame telemaratone D.Arachamija pranešė, kad Rusija žodžiu jau sutiko su visomis Ukrainos anksčiau pasiūlytomis taikomis sąlygomis, išskyrus nustatančiomis okupuoto Krymo padėtį. 

Zelenskis, Putinas

Anot jo, Rusija patvirtino, jog dokumentų projektai yra pakankamai pažengę, kad būtų galima surengti tiesiogines šalių vadovų derybas. 

„Todėl dabar mūsų užduotis yra parengti galutinį ne paties dokumento, o mūsų jau iškeltų klausimų etapą ir pasiruošti galimam prezidentų susitikimui“, – sakė jis. 

D.Arachamija nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas penktadienį kalbėjosi tiek su V.Putinu, tiek su ukrainiečiais ir sakė, kad, Turkijos prezidento teigimu, Rusijos vadovas yra pasiruošęs artimiausiu metu surengti susitikimą. Vis dėlto, nei tiksli data, nei vieta dar nėra žinoma. 

Jis taip pat pažymėjo, kad trys NATO šalys – Turkija, Vokietija ir Italija – jau sutiko garantuoti Ukrainos saugumą, pagal praėjusią savaitę derybose pasiūlytą principą. 

Mychailo Podoliako nuotr./Mychailo Podoliakas (dešinėje) ir parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija.

„Norime sukurti savo NATO. Mums svarbu, kad didžiausios ir efektyviausios NATO šalys suteiktų paramą agresijos atveju. Turkija mums labai svarbi, ji yra didžiausia NATO kariuomenė Europoje (...) Iš tikrųjų tai būtų NATO 5 straipsnis, bet su griežtesniu aktyvavimu“, – tvirtino D.Arachamija. 

Nors sutikimo kol kas neišreiškė JAV ir Didžioji Britanija – itin svarbios Ukrainai šalys, tačiau derybininkai tikisi, kad jos gali prisijungti vienos paskutiniųjų. 

„Ponas Blinkenas užvakar pasakė, kad jie nevengia svarstyti saugumo garantijų, tačiau nori pasistudijuoti išsamiau, pasverti visas rizikas ir pan. JAV ir Didžioji Britanija kartu prisijungs vienos iš paskutiniųjų, kai pamatys, kad visi nebeprieštarauja“, – sakė vyriausiasis Ukrainos derybininkas. 

Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“ telegram kanale rašo, kad į nelaisvę paimti šalies nacionalinės gvardijos kariai, saugoję Černobylio AE, tikriausiai šiuo metu yra Smolenske (Rusija) ir Brahine (Baltarusijoje). Apie tai informavo vieno iš karių žmona. 

Jos duomenimis, į Rusijos nelaisvę patekę kariai negauna nei maisto, nei vandens. „Energoatom“ pranešime teigiama, kad nieko nėra žinoma ir apie jų sveikatos būklę, tikėtina, kad belaisviams reikalinga medicininė pagalba neteikiama, o tai būtų šiurkštus Ženevos konvencijos pažeidimas. 

Po masinio apšaudymo Poltavos srityje esančios Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklos infrastruktūra buvo visiškai sunaikinta, skelbia regiono karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Luninas.

„Šiandien įsibrovėliai masiškai apšaudė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą ir aplinkinius kuro bei tepalų sandėlius. Deja, įmonės infrastruktūra sunaikinta, gamykla neveikia. Mūsų gelbėtojai ir toliau didvyriškai gesina gaisrą“, – pranešė jis. 

Anot jo, ekologinės katastrofos regione nėra, situacija yra kontroliuojama. Įvykio metu apdegė keli žmonės, tačiau jų gyvybei pavojus negresia. 

Regiono administracija ragina žmones nesirikiuoti į eiles dėl kuro ir nekurti dirbtinio trūkumo. 

Bendrovės „Ukrtatnafta“ kontroliuojama naftos perdirbimo gamykla buvo didžiausia Ukrainoje. Kremenčukas yra vienas iš svarbiausių ir didžiausią ekonominę naudą kuriančių industrinių centrų šalyje. 

Ukrainos Aukščiausioji Rada tviteryje pranešė, kad nuo karo pradžios buvo apgadintos 274 gydymo įstaigos, sunaikinta 70 greitosios pagalbos automobilių, devyni medicinos darbuotojai žuvo ir dar 30 buvo sužeisti. 

Prieš kelias dieną iš Rusijos pajėgų atkovotoje Irpinėje per parą rasti 643 nesprogę sviediniai ir bombos. 

Kaip skelbia Ukrainos Valstybės ekstremalioji tarnyba, išminuotojai ir toliau tęsia darbus į šiaurės vakarus nuo sostinės Kyjivo esančiame miestelyje. 

Miesto meras Aleksandras Markušinas anksčiau sakė, kad į Irpinę gyventojai galės sugrįžti anksčiausiai po mėnesio – tiek laiko užtruks, kol miestas vėl taps saugus. 

Irpinėje, netoliese esančioje Bučoje, Hostomelyje virė pagrindiniai mūšiai su iš šiaurės vakarų sostinę puolančiomis agresoriaus pajėgomis. Kelias savaites dėl miestų kontrolės vyko įnirtinga kova, o pergalė atnešė pastarąją savaitę vykusios ukrainiečių kontratakos ir Rusijos pajėgų atsitraukimas atgal į Baltarusiją. 

„Operacija į Mariupolį tęsiasi“, – šeštadienį sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovas  Ewanas Watsonas.

„Ji nėra sustojusi, judame lėtai, bet užtikrintai“, – teigė jis. 

Kol kas tikslas saugiai išgabenti iš miesto daug civilių gyventojų lieka nepasiekiamas. Dešimtys tūkstančių žmonių vis dar yra įstrigę po kelias savaites tebesitęsiančio intensyvaus Rusijos bombardavimo, dėl kurio gatvėse guli kūnai, išgyvenusieji slepiasi rūsiuose, o gyventojai turi ribotas galimybes gauti maisto, vandens ir elektros energijos.

Penktadienį Raudonojo Kryžiaus komanda, vykusi į Mariupolį lydėti civilius gyventojus gabenančių autobusų ir automobilių kolonos, turėjo grįžti atgal, nes negavo garantijų dėl sąlygų, kurios užtikrintų saugų eismą, pranešė organizacija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žmonių kūnai karo sugriautame Mariupolyje

Ukrainos pareigūnai išlieka optimistiški, kad plataus masto evakuacija vis dėlto galėtų įvykti.

„Manau, kad šiandien, o gal ir rytoj išgirsime gerų naujienų dėl Mariupolio gyventojų evakuacijos“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk teigimu, iš viso šeštadienį iš miestų evakuota per 4,2 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 1,2 tūkst. jų išsigelbėjo būtent iš Mariupolio ir netoliese esančios Berdiansko uosto. Visi jie pasiekė Zaporižią savo automobiliais. 

Dar apie 300 žmonių iš Mariupolio pavyko išvykti autobusais. Į Berdianską šiuo metu yra atvykę 17 autobusų iš Zaporižios, tikimasi, kad sekmadienį jai pavyks išgabenti daugiau žmonių iš Mariupolio. 

Maždaug 2,7 tūkst. žmonių šeštadienį ukrainiečiams pavyko evakuoti iš įvairių Luhansko srities miestų ir miestelių. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos pajėgos toliau juda link Baltarusijos. Pranešime teigiama, kad tarp Rusijos karių plinta panika dėl Černobylio AE zonoje, kur jie buvo, galbūt gautos radiacijos dozės.

„Baltarusijos Braginsko miestelio gyventojams patariama vengti kontaktų su rusų okupantais, pasitraukusiais iš užterštos zonos“, – rašoma feisbuko pranešime. 

Ukrainos atkovotų Irpinės, Hostomelio ir Bučos vaizdai

„Hostomelyje, Irpinėje, Bučoje ir Ivankovoje vyksta vadinamoji civilių transporto priemonių, kurias rusai konfiskavo, evakuacija. Be to, Rusijos okupacinių pajėgų plėšikai bando iš Baltarusijos teritorijos pagrobtą turtą siųsti savo giminaičiams per greitųjų siuntų tarnybą, o po to pervežti į kitas vietoves“, – rašoma toliau. 

Generalinio štabo teigimu, Donecko srityje priešas toliau nesėkmingai bando užimti Mariupolį, blokuoja Rubižnę, Severodonecką, Popasną, Troicką, Avdijivką, Marinską ir Krasnohorivką.

Netoli Kyjivo esančioje Bučoje ukrainiečiai palaidojo masinėje kapavietėje beveik 300 rastų negyvų žmonių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė priemiesčio meras.

Tokį pareiškimą jis padarė Ukrainos kariuomenei susigrąžinus šio strategiškai svarbaus miesto kontrolę, iš jo pasitraukus Rusijos pajėgoms.

„Bučoje masinėse kapavietėse jau palaidojome 280 žmonių“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė meras Anatolijus Fedorukas.

Pasak jo, per kautynes kone visiškai sunaikinto miesto gatvės nusėtos lavonais.

Naujienų agentūra AFP šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgoms iš Rusijos karių atkovojus Bučos miestą, esantį netoli Kyjivo, gatvėje buvo rasti mažiausiai 20 civilių drabužiais vilkinčių vyrų kūnai.

Rašoma, kad vieno žuvusio asmens rankos buvo surištos, o kūnai išmėtyti gyvenvietėje šalia kelio. Mirties priežastys kol kas nėra aiškios, tačiau pastebėta, kad vieno vyro galvoje padaryta didelė žaizda. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį perspėjo savo šalies žmones, kad besitraukiančios Rusijos pajėgos užminuoja namus, taip pat ir mirusių žmonių kūnus. 

Žuvusiųjų per antradienį surengtą Rusijos smūgį regioniniam administraciniam pastatui Mykolajive skaičius išaugo iki 36, „Telegram“ kanale pranešė regiono karinis gubernatorius Vitalijus Kimas.

„Apšaudytas Šepetivkos miestas Chmelnickio srityje, vietos gyventojai praneša apie garsius sprogimus, kilo gaisras. Laukiame daugiau informacijos“, – skelbia „Energoatom“. 

Chmelnickio srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gamalis savo „Telegram“ paskyroje kreipėsi į rajono gyventojus, ragindamas išlikti ramiems ir likti namuose, nefotografuoti ir neviešinti vaizdų socialiniuose tinkluose. 

Spėjama, kad raketos galėjo pataikyti į kuro saugyklą. 

Chersono regiono tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis sako, kad Krymo scenarijų užimtame Pietų Ukrainos mieste bandę pakartoti Rusijos kariai buvo priversti keisti taktiką. 

„Užėmus regioną, orkams reikėjo sukurti išlaisvintų ir laimingų gyventojų šventės atmosferą. Tiesą sakant, Chersono regione jie tikėjosi pakartoti Krymo scenarijų. Tam jiems reikėjo organizacinės ir informacinės paramos regioninių valdžios institucijų, tačiau šis planas apgailėtinai žlugo“, – feisbuke rašė jis. 

Anot jo, ukrainiečiai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos pajėgomis, o vietos valdžia išleido tris viešus kreipimusis, palaikančius Ukrainą ir atmetančiius referendumus kvazirespublikos sukūrimo regione. 

„Žmonės iš viso regiono ėjo į protesto mitingus, o prie sunkvežimių su priešo „humanitarine pagalba“ prisiartino tik marginalai ir keli pensininkai“, – pabrėžė J.Sobolevskis. 

Supratę, kad planas nepavyks, agresoriaus kariai pakeitė taktiką ir dabar blokuoja gyventojų evakuaciją ir humanitarinę pagalbą, grobia aktyvistus ir taip bando suformuoti lojalų požiūrį. 

Okupantai vietos valdžios nepakeitė, tačiau kiekvienoje didelėje bendruomenėje paskyrė savo prižiūrėtojus, su kuriais privaloma derinti veiksmus, o esami lyderiai yra verčiami atsistatydinti arba laikomi įkaitais. 

„Vyksta sistemingas aktyviausių ir patriotiškiausių piliečių valymas. Aktyvistai ir žurnalistai yra grobiami, bauginami ir psichologiškai nulaužiami. Daugelio pagrobtųjų likimas vis dar nežinomas“, – sakė jis. 

Ypač didelis spaudimas tenka gydymo įstaigų vadovams, jie verčiami organizuoti aprūpinimą vaistais iš Rusijos. Rusiškais televizijos kanalais keičiami buvę ukrainietiški, per juos transliuojama propaganda ir kritika Ukrainos valdžiai. 

„Tikiu Chersono regionu ir jo gyventojais, tikiu mūsų prezidentu ir Ukraina! Tikiu jūsų laisve, jūsų drąsa, atsparumu, išmintimi ir kilnumu. Likite tokiais visada! Ir atminkite, kad su kiekviena diena, kad ir kaip sunku būtų, mes vis labiau artėjame prie savo pergalės“, – kreipėsi į vietos gyventojus J.Sobolevskis. 

Meras Vadimas Bojčenko šalies nacionalinio transliuotojo eteryje pasakojo, kad Rusija iš Mariupolio jau deportavo apie 40 tūkst. žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Degantys namai Mariupolyje

„Yra tokia liūdna statistika: beveik 40 tūkst. žmonių jau deportuota į DNR (apsišaukėliška Donecko „liaudies respublika“) arba Rusijos Federaciją. Deja, žinome, kad tėvai atskiriami nuo savo vaikų, pavyzdys – mūsų Višnevskio ligoninė, kurioje buvo gydomi mūsų vaikai. 17 vaikų – mes nesuprantame, kuria kryptimi, bet paliko šią ligoninę, tėvai evakuoti į Zaporižią“, – sakė jis.

Pasak mero, iš išvežamų gyventojų atimami pasai, todėl tiksliai suskaičiuoti, kiek žmonių jau buvo prievarta išvežta, labai sunku.

Popiežius Pranciškus šeštadienį pareiškė tebesvarstantis galimybę apsilankyti Ukrainos sostinėje Kyjive, gavęs mero ir prezidento kvietimus.

Pranciškus pakeliui į Maltą, kur jis anksčiau išvyko dviejų dienų vizito, savo lėktuve buvo paklaustas reporterio, ar pontifikui vis dar būtų įmanoma apsilankyti šiame mieste.

„Taip, tai svarstoma“, – atsakė 85 metų Pranciškus.

Kovo 8 dieną anglų kalba parašytame laiške popiežiui Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad Pranciškaus asmeniškas buvimas sostinėje būtų „labai svarbus gelbstint gyvybes ir atveriant kelią taikai mūsų mieste, šalyje ir už jos ribų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

„Prašome jūsų, kaip dvasinio lyderio, parodyti savo užuojautą, palaikyti Ukrainos žmones drauge skleidžiant taikos raginimą“, – parašė V.Klyčko.

Kovo 23 dieną Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, kreipdamasis į Italijos parlamentarus vaizdo ryšiu, pranešė, kad kalbėjosi su popiežiumi ir taip pat pakvietė jį atvykti į Ukrainą.

Šeštąją konflikto savaitę Ukraina pareiškė pradėjusi atkovoti šiauriau Kyjivo esančią teritorijas, anksčiau kontroliuotas Rusijos pajėgų. Tačiau Maskva teberengia antskrydžius sostinėje, o kai kurios šalies dalys yra paverstos griuvėsiais.

Pranciškus, jau ne kartą pasisakęs prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, šeštadienį skaitydamas savo pirmąją kalbą Maltoje vėl kritikavo karo kurstytojus, aiškiai turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Ir vėl kažkoks patvaldys, deja, įklimpęs į anachronistines nacionalistinių interesų tezes, provokuoja ir kursto konfliktus“, – sakė pontifikas aukšto rango maltiečių pareigūnams.

Rusijos policija per šeštadienį vykusius protestus prieš Maskvos invaziją į Ukrainą sulaikė daugiau kaip 170 asmenų, pranešė viena nevyriausybinė organizacija.

Sulaikymus per opozicijos protestus stebinti grupė „OVD-Info“ nurodė, kad per demonstracijas 14-oje Rusijos miestų policija iš viso sulaikė mažiausiai 176 žmones.

„Scanpix“ nuotr./Protestas Rusijoje

Maskvoje dirbantis AFP korespondentas pranešė matęs, kaip smarkiai sningant netoli Kremliaus esančiame Zariadjės parke riaušių policija sulaikė daugiau kaip 20 žmonių.

Pasak žurnalisto, pareigūnai palydėjo žmones, sėdėjusius ant suoliukų parke ar tiesiog ten stovėjusius, nepaaiškindami sulaikymo priežasčių.

Viena iš sulaikytų moterų laikė baltų tulpių puokštę, o kita kelis kartus šūktelėjo „karui Ukrainoje – ne!“, kol buvo išvedama.

Plačiau skaitykite ČIA.

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto duomenimis, bažnyčios, istoriniai pastatai ir viešosios aikštės visoje šalyje virto griuvėsiais dėl Rusijos raketų, raketų, bombų ir šaudymo.

Komitetas nustatė mažiausiai 53 Ukrainos istorines vietas, religinius pastatus ir muziejus, kurie nukentėjo per Rusijos invaziją, ir teigia, kad žala tikriausiai yra daug didesnė, nes puolimas tęsiasi.

„Kiekvieną dieną rengiame žalos kontrolės posėdžius, o apgadintų objektų sąrašas vis ilgėja“, – sakė agentūros direktorius Ernestas Ottone Ramírezas.

Agentūra bendradarbiavo su Ukrainos vyriausybe ir Ukrainos kultūros specialistais, kad nustatytų objektus, o žalą patvirtino naudodamasi palydovinėmis nuotraukomis ir liudininkų pasakojimais. Daugiau nei tuzinas apgadintų objektų yra Rytų Ukrainoje – šalies teritorijoje, į kurią Rusija šią savaitę pareiškė perkelianti savo karinį dėmesį.

„The New York Times“/Lynsey Addario nuotr./Kyjivas per karą

Ukrainoje yra septynios pasaulio paveldo vietovės, ir kol kas visos šios įvardytos vietovės yra saugios, teigiama UNESCO sąraše. Tačiau agentūra baiminasi, kad šiaurės rytų Černihivo mieste, kuris nuo invazijos pradžios buvo Rusijos pajėgų taikinys, mūšiai galėjo pakenkti miesto istoriniam centrui, kuris yra įtrauktas į „preliminarų“ sąrašą, svarstomą dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.

Tarp apgadintų objektų visoje Ukrainoje yra istorijos muziejus Ivankive, mieste, esančiame maždaug už 80 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės Kyjivo, kuriame buvo daugiau kaip 25 garsios ukrainiečių dailininkės Marijos Primačenko paveikslai, ir Babyn Jaro holokausto memorialinis centras Kijeve, kur Antrojo pasaulinio karo metais naciai išžudė dešimtis tūkstančių žydų.

Visos šalies muziejų ir archyvų komandos lenktyniauja, kad išsaugotų tai, kas liko iš daugybės Ukrainos istorinių pastatų, meno kūrinių ir viešųjų aikščių.

Ukrainos kultūros reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad užfiksavo 135 incidentus, kai Rusijos kariai niokojo arba sunaikino Ukrainos kultūros paveldo elementus.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Vadimas Denisenka Ukrainos naujienų tarnybos „TSN“ laidoje pasakojo, kad Rusijos kariai bando prasiveržti į Donbasą. Nuožmiausi mūšiai, pasak jo, vyksta prie Iziumo ir Charkivo. 

„Pagrindinė kryptis yra įprastinė ašis nuo Iziumo iki Volnovachos. Tai pagrindinė kryptis, kuria rusai nori judėti. Visą laiką vyksta mūšiai prie Iziumo, jie bando prasiveržti į Donbasą, mes juos sulaikome. Tai viena iš svarbiausių šiuo metu vykstančių kovų. Lygiagrečiai, žinoma, veikia ir Luhansko sritis, Rubižnė, Lysyčanskas, Severodoneckas ir Mariupolis. Tai labiausiai nerimą kelianti situacija, nerimą keliantys mūšiai“, – kalbėjo jis.

Dmytro Žyvytskio „Telegram“ kanalo nuotr./Iš Rusijos pajėgų gniaužtų išlaisvintas Trostjanecas

„Šiandien jie bandė apšaudyti Kryvyj Rihą iš artilerijos. Darome viską, kad juos nustumtume atgal, kad jie neturėtų galimybės apšaudyti Kryvyj Riho“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie situaciją Kyjivo regione, nors nemažai teritorijų ir buvo išlaisvintos, V.Denisenka prašė ukrainiečių neskubėti grįžti namo, nes tai pavojinga – atkovotose teritorijose palikta daug minų: „Suprantu, kad norite grįžti į savo namus, bet kol kas turite palaukti.“

„Be to, tam tikruose regionuose tebevyksta vadinamasis atsitiktinis apšaudymas. Kai kažkokių rusų likučiai su kažkokiais ginklais gali staiga pradėti šaudyti bet kuriame taške, niekas nežino, kur tai gali būti“, – sakė jis.

Dnipro administracijos vadovas Valentinas Rezničenko telegram kanale pranešė, kad po Rusijos raketų atakos Dnipro srityje apgadinti keliai, susprogdinti automobiliai. Sužeistas vienas žmogus.

„Viena raketa pataikė į geležinkelį. Smarkiai pažeistos sankirtos ir kontaktiniai tinklai. Vagonai buvo išvartyti“, – rašė jis ir pridūrė, kad šioje vietoje aukų pavyko išvengti. 

Pasak jo, kita raketa nukrito atviroje teritorijoje, vienas žmogus buvo sužeistas.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus nurodo, kad šeštadienį iš regiono evakuota 2 700 civilių gyventojų, tačiau Rusijos pajėgos apšaudė iš miestų išvykstančius žmones.

15min skaitytojo nuotr./Žmonių evakuacija Ukrainos Charkivo srityje

„Su „orkais“ neįmanoma derėtis“, – sakė S.Haidajus.

„Rusai tyčia smogia evakuacijos metu. Netoli susitikimo vietų buvo įskrieję sviediniai. Laimei, visi liko gyvi“, – teigė jis ir pridūrė, kad likusiems žmonėms buvo pristatyta kelios tonos humanitarinės pagalbos, o policijos pareigūnai jau pradėjo ją gabenti į slėptuves.

Susprogdinus užtvanką prie Oskolo tvenkinio Severskyj Doneco upė išsiliejo iš savo krantų ir pasiekė piečiau esančius Sviatohirsko ir Studenko miestus. 

Apie tai pranešė portalas „Donbaso naujienos“ ir Sviatohirsko savivaldybės tarybos narys Vitalijus Morozas. 

Abu miesteliai yra maždaug per vidurį tarp Rusijos pajėgų neseniai iš dalies užimto Iziumo, dėl kurio kelias savaites vyksta atkaklios kovos, ir Slovjansko, kurį daugelis analitikų laiko vienu iš pagrindinių taikinių, agresoriui siekiant įtvirtinti kontrolę regione ir apsupti besiginančius ukrainiečius. 

Duomenų, kas susprogdino užtvanką, kol kas nepateikiama. 

Šie duomenys paskelbti prezidentūros svetainėje po prezidento Volodymyro Zelenskio, kanceliarijos ir už ekonomiką atsakingų ministrų kabineto narių susitikimo. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ukrainos kariai

Susitikimo metu aukščiausi Ukrainos vadovai aptarė šalies ekonominę būklę, galimus finansavimo šaltinius ir raidos prognozes artimiausioje ateityje. 

Balandį Ukraina ketina pereiti prie supaprastintos mokesčių sistemos, tad aptartos ir šio sprendimo perspektyvos. 

Kaip šeštadienį pranešė Luhansko srities regioninės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus, Rusijos pajėgos pažeidė 500 mm skersmens dujotiekį. 

„Avarijos vieta yra aktyvių karo veiksmų zonoje. Šiuo metu remontininkai neturi galimybių ten patekti. Praėjus kuriam laikui po smūgio degė dujos, tačiau spėjome laiku uždaryti visas sklendes. Grėsmės gyventojams ir aplinkai nėra, tačiau Severodoneckas ir aplinkinės gyvenvietės liko be dujų“, – pranešė jis savo „Telegram“ paskyroje. 

Anot S.Gaidajaus, iš viso 36 gyvenvietės visiškai arba iš dalies neteko dujų tiekimo, tai – beveik 132 tūkst. gyventojų.

Severodoneckas yra vienas iš pagrindinių Rusijos pajėgų taikinių šiauriniame per aštuonerius metus nusistovėjusio fronto Donbase flange. Iki šiol joms nepavyko miesto užimti. 

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Ukrainos rytiniuose ir pietiniuose regionuose, ypač dėl apgulto Mariupolio miesto, prasideda sunkūs mūšiai.

„Neturėkime iliuzijų – dar laukia sunkūs mūšiai dėl pietų, Mariupolio, Ukrainos rytų“, – nacionalinei televizijai sakė jis. 

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

Pagrindiniai O.Arestovyčiaus teiginiai:

• Ukrainos kariai iš Rusijos pajėgų atkovojo daugiau kaip 30 gyvenviečių Kyjivo srityje;
• Ukrainos kariai laiko fronto liniją rytuose;
• Rytuose ir Ukrainos pietinėje pusėje, taip pat Mariupolyje, laukia sunkūs mūšiai.

Rusijos pajėgoms pasitraukus, virš Černobylio atominės elektrinės iškelta Ukrainos vėliava, šeštadienį pranešė atomines elektrines prižiūrinti valstybinė įmonė.

„Šiandien, balandžio 2 d., 11.00 val. virš Černobylio AE buvo iškelta Ukrainos vėliava ir sugiedotas himnas“, – sakoma „Energoatom“ pranešime „Telegram“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

„Ceremonijoje dalyvavo visas Černobylio atominės elektrinės personalas, kuris didvyriškai dirbo sunkiomis okupacijos sąlygomis nuo vasario 24 d. ir užtikrino branduolinę bei radiacinę saugą elektrinėje ir šalia esančiuose objektuose“, – priduriama pareiškime.

Vasario pabaigoje, pirmąją Rusijos invazijos į Ukrainą savaitę, elektrinė ir aplinkinė teritorija pateko į Rusijos karių rankas.

Tačiau nuo to laiko Rusijos kariai paskelbė ketinantys pasitraukti ir perduoti kontrolę Ukrainos personalui, sakoma ketvirtadienį paskelbtame „Energoatom“ pranešime.

„Patvirtinta, kad okupantai, užgrobę Černobylio atominę elektrinę ir kitus objektus uždraustoje zonoje, dviem kolonomis žygiavo Ukrainos sienos su Baltarusijos Respublika link“, – sakoma „Telegram“ paskelbtame pareiškime.

Ukrainos generalinis štabas šeštadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi įžengti į Luhansko ir Donecko sričių administracinius kordonus.

„Voluinės sektoriuje priešo puolamųjų dalinių formavimo požymių nėra. Baltarusijos Respublikos ginkluotosios pajėgos tęsia intensyvius operatyvinius ir kovinius mokymus. Priešas kuria priešlėktuvinės gynybos sistemą pasienio su mūsų šalimi regionuose“, – rašoma pranešime. Jame taip pat pažymima, kad Rusija ir toliau perkelia kai kuriuos karinius dalinius į Baltarusijos teritoriją. 

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

„Priešas ir toliau laiko kai kuriuos 41-osios armijos dalinius, kurie blokuoja Černihivo miestą šiaurinėje linijoje. Turimais duomenimis, pagrindinė okupacinių pajėgų dalis jau išformuota ir pasitraukė į Rusijos Federacijos teritoriją. 

Kai kurie 2-osios armijos daliniai buvo išvesti iš Brovarų sektoriaus į Rusijos Federacijos Kursko srities teritoriją. Kiti daliniai yra pasirengę pasitraukti link Rusijos sienos. Priešas toliau blokuoja Charkivo miestą Slobožansko linijoje. Jis bando tęsti puolimą Iziumo sektoriuje“, – rašoma toliau. 

Rusijos kariai pagrobė vietinį mero pavaduotoją Sumų regione Šiaurės Ukrainoje. Apie įvykį BBC Ukrainian pranešė regiono vadovas Dmitrijus Živytskis.

Pareigūnas buvo įvardintas Nova Slobodos rajono mero pavaduotoju Oleksijumi Šibajevu.

Penktadienį Putyvlio rajone, maždaug už 80 km į šiaurės vakarus nuo Sumų, jis lydėjo humanitarinės pagalbos pristatymą, kurį Rusijos kariai sustabdė.

Teritorija yra netoli Rusijos sienos. Sumų regionas vis dar yra ukrainiečių rankose, bet buvo apdaužytas aplinkinės Rusijos artilerijos.

Nemažai kitų vietos Ukrainos pareigūnų buvo paimti Rusijos okupantų nelaisvėn.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola penktadienį lankėsi Kyjive ir pažadėjo daugiau ES pagalbos ginant Ukrainą. Ji „Twitter“ paskyroje paskelbė savo susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu nuotrauką su šūkiu „drąsa, stiprybė, ryžtas“.

R.Metsola taip pat kreipėsi į parlamento narius Ukrainos parlamente.

„Ukrainos žmonės yra didvyriai, jūs kovojate už tai, kuo mes visi tikime – laisvę, demokratiją, teisinę valstybę. Be šių vertybių nėra nieko daugiau“, – sakė pirmininkė.

„Mums reikia daugiau ir griežtesnių sankcijų (Rusijai)“, – pridūrė ji.

Praėjusį mėnesį Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai – Mateuszas Morawieckis, Petras Fiala ir Janezas Jansa – kartu lankėsi Kyjive, kad parodytų solidarumą su Ukraina.

Ukrainietis fotografas ir dokumentinių filmų kūrėjas Maksas Levinas buvo rastas negyvas netoli sostinės Kyjivo, šeštadienį pranešė prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas.

„Kovo 13-ąją jis dingo konflikto zonoje Kyjivo apylinkėse. Balandžio 1-ąją jo kūnas buvo rastas netoli Huta Mežihirskos gyvenvietės“, – sakoma A.Jermako pranešime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“

Nevyriausybinis Masinio informavimo institutas citavo preliminarią prokuratūros išvadą, kad žurnalistas buvo nužudytas Rusijos pajėgų „dviem šūviais“.

Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, M.Levinas kartu su kariškiu Oleksijumi Černyševu, buvusiu fotonaujienų žurnalistu, dingo išvykę į Huta Mežihirską rinkti medžiagos apie Rusijos karinės invazijos Ukrainoje padarinius. Tuomet tame regione prasidėjo įnirtingi susirėmimai.

O.Černyševo likimas iki šiol nežinomas, nurodė „Unian“.

40-metis M.Levinas, keturių vaikų tėvas, bendradarbiavo su Ukrainos ir užsienio žiniasklaidos priemonėmis.

2014 metais per vyriausybės pajėgų kautynes su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje jis sugebėjo ištrūkti iš vieno apsupto miesto, kur žuvo šimtai ukrainiečių karių.

Popiežius Pranciškus šeštadienį kalbėjo apie Europą vėl čaižančius „ledinius karo vėjus“, atkreipdamas dėmesį į konfliktą Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

„Ir vėl kažkoks patvaldys, deja, įsikibęs anachronistinių pareiškimų apie nacionalinius interesus, provokuoja ir kursto konfliktus, o paprasti žmonės jaučia  poreikį kurti ateitį, kuri bus arba visiems bendra, arba jos apskritai nebus“, – pabrėžė pontifikas, pradėjęs dviejų dienų vizitą Maltoje.

Kaip skelbia CNN, pasak šalies kariuomenės atstovo, šeštadienį ryte Rusijos pajėgos atakavo didelę Ukrainos naftos perdirbimo gamyklą, esančią Kremenčuke. 

Spaudos konferencijoje Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad buvo smogta „didelio tikslumo tolimojo nuotolio oro ir jūrų ginklais.“

Jo teigimu, sunaikintos benzino ir dyzelino saugyklos, kuriomis buvo aprūpinami Ukrainos kariai šalies rytiniuose ir centriniuose regionuose. Rusija taip pat smogė kariniams aerodromams Poltavoje ir Dnipro mieste, esančiuose į rytus nuo Kremenčuko, sakė I.Konašenkovas.

Ukrainos Poltavos srities, kurioje yra naftos perdirbimo gamykla, gubernatorius Dmytro Luninas teigė, kad trys Rusijos lėktuvai smūgį sudavė apie 6 val. ryto vietos laiku. D.Luninas nurodė, kad nežinoma, ar kas nors per ataką nukentėjo, tačiau gelbėjimo tarnybos šeštadienio rytą gesino gaisrą.

V.Luninas taip pat sakė, kad apie 2 val. nakties keturios Rusijos raketos pataikė į kitus taikinius Poltavoje. 

Didžiausia Ukrainos naftos bendrovė „Ukrnafta“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Kremenčiuke, pranešė bendrovė.
 

Ukrainos pareigūnai teigia, kad per antradienio raketų ataką prieš vyriausybės pastatą Mykolajive žuvo 33 žmonės, dar 34 buvo sužeisti.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad gelbėtojai tęsia darbus – iš griuvėsių traukiami mirusių žmonių kūnai. 

ES rengia tolesnes sankcijas Rusijai, tačiau pranešė, kad jokios papildomos priemonės neturės poveikio energetikos sektoriui, rašo „The Guardian“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis

Pasak ES ekonomikos komisaro Paolo Gentiloni, 27 šalių blokas dėl karo susidurs su augimo lėtėjimu, bet ne su recesija. Pasak jo, 4 proc. augimo prognozė yra pernelyg optimistinė ir ES jos nepasieks.

JAV Gynybos departamentas penktadienį paskelbė skirsiantis dar 300 mln. dolerių (272 mln. eurų) vertės „saugumo pagalbos“ Ukrainai, kad sustiprintų šalies gynybos pajėgumus.

Šis pagalba papildys 1,6 mlrd. dolerių (1,45 mlrd. eurų) paketą, Vašingtono pažadėtą suteikti Kyjivui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.

Pentagonas perduos Ukrainai lazeriu valdomų raketų sistemų, dronų, šaudmenų, naktinio matymo prietaisų, taktinių saugaus ryšio sistemų, medicinos atsargų ir atsarginių dalių.

„Šis sprendimas pabrėžia Jungtinių Valstijų nesvyruojantį įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, palaikant jos didvyriškas pastangas atremti Rusijos pasirinktą karą“, – sakoma Pentagono atstovo Johno Kirby pranešime. 

Plačiau skaitykite ČIA. 

Derybose su Maskva dalyvaujantis Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas teigia, kad šalies agresorės pajėgos paliks teritorijas, į kurias įsibrovė, o įsitvirtinti sieks pietinėje ir rytinėje šalies dalyje. 

„Nebus jokios “afganizacijos„ ir jokių ilgalaikių konfliktų, kurie išsekintų RF (Rusijos Federaciją), kaip kažkas tikisi. RF paliks visas teritorijas, išskyrus pietus ir rytus, stengsis ten įsitvirtinti, įrengti priešlėktuvinę gynybą, smarkiai sumažinti nuostolius ir diktuoti sąlygas. Be sunkiosios ginkluotės negalėsime išstumti RF“, – tviteryje rašė M.Podoliakas. 

Plačiau šia tema skaitykite: Kyjivas: Rusijos pajėgos „sparčiai traukiasi“ iš Ukrainos šiaurinių sričių

Irpinės meras Aleksandras Markušinas nurodė, kad dėl Rusijos apšaudymų sugriauta apie 50 proc. miesto pastatų, rašo portalas „Unian“.

„Dabar pagrindinė užduotis – surinkti žuvusius gyventojus. Jų yra apie 200. Mes juos palaidosime. Informuosime artimuosius“, – sakė jis.

Pasak A.Markušino, prireiks daug laiko ir pastangų, kad miestas būtų atstatytas. Jo teigimu, šiuo metu Irpinėje yra ne daugiau kaip 4 tūkst. gyventojų. 

Anos Daukševič / 15min nuotr./Irpinė

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke pasidalijo pranešimu, kuriame apžvelgia Rusijos pajėgų patirtus nuostolius. Remiantis Ukrainos duomenimis, karą pradėjusi Rusija jau prarado: 

• 17800 žmones
• 631 tankus
• 1776 šarvuočius
• 317 artilerijos sistemų
• 134 sraigtasparnius
• 87 bepiločius orlaivius

15min atkreipia dėmesį, kad skelbiamos informacijos nėra galimybės patikrinti. 

Šiandien Raudonasis Kryžius vėl bando evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio, kur, kaip manoma, yra įstrigę 160 000 žmonių, skelbia BBC.

„Šį rytą mūsų komanda iš Zaporižios vyksta į Mariupolį. Šiuo metu negaliu pateikti daugiau informacijos“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovas spaudai.

Vakar agentūra pranešė, kad jai nepavykus gauti saugumo garantijų konvojui, teko atsisakyti planų siųsti į miestą 54 autobusus ir daugybę lengvųjų automobilių, kuriais gyventojai galėtų pasitraukti į Zaporižią.

Pasak Rytų Ukrainos Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Haidai, naktį per Rusijos apšaudymus nukentėjo keli gyvenamieji pastatai Lysychansko ir netoliese esančiame Toškivkos mieste.

Jis pridūrė, kad aukų skaičius nustatinėjamas.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis anksti šeštadienį perspėjo, kad šalies rytuose laukia „sunkūs mūšiai“.

Ukrainos ir Rusijos derybininkai Stambule vykstančiose taikos derybose susitarė dėl civilių gyventojų evakuacijos iš apgulto Mariupolio miesto plano, pranešė prezidento V.Zelenskio patarėjas.

„Mūsų delegacija Stambule pasiekė susitarimą dėl evakuacijos“, – Ukrainos televizijai sakė Oleksijus Arestovyčius.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

Jis pridūrė: „Manau, kad šiandien, o gal ir rytoj išgirsime gerų naujienų dėl Mariupolio gyventojų evakuacijos.“

Šį rytą Ukrainos vicepremjeras pranešė, kad šiandien planuojami septyni humanitariniai koridoriai, tačiau teigė, kad iš Mariupolio bus galima vykti tik privačiu transportu.

Dvi Lietuvos medikų grupės į karo niokojamą Ukrainą turėtų išvykti balandžio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Lietuvos medikų misijas Ukrainos kolegos kviečia į Kyjivo mieste ir Kyjivo apskrityje esančias ligonines. Preliminariai išvykimas planuojamas balandžio viduryje“, – BNS informavo ministras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Medikė Kijevo ligoninėje

Jis šią savaitę lankėsi Kyjive, kur su Ukrainos kolega Viktoru Liaško aptarė Lietuvos medikų atvykimo galimybes į Rusijos užpultą šalį.

„Pradėsime nuo jau sukomplektuotų ir pilnai parengtų dviejų misijų. Artimu metu bus prašoma į dar tris ligonines kitose apskrityse“, – teigė A. Dulkys.

Vykti į Ukrainą suformuotos dvi medikų grupės po 12 žmonių.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas šį savaitgalį apsilankys Maskvoje ir mėgins susitarti dėl „humanitarinių paliaubų“ Ukrainoje, penktadienį pranešė JT vadovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

Generalinis sekretorius sakė, kad jo pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas sekmadienį išskris į Maskvą, o vėliau aplankys Kyjivą.

A.Guterresas pridūrė, kad šis vizitas pademonstruos, „jog mes nenumojame ranka į perspektyvą sustabdyti kautynes – Jemene, Ukrainoje, bet kur pasaulyje.“

Tiek Rusija, tiek Ukraina sutiko susitikti su M.Griffithsu, nurodė JT vadovas.

Rusija iki šiol atsisakydavo priimti bet kurį aukšto rango JT pareigūną, kad būtų aptartas Maskvos karas su Ukraina. Likus savaitėms iki vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos A.Guterresas mėgino pasiųsti derybų savo pavaduotoją politiniams reikalams Rosemary DiCarlo.

Nuo karo pradžios JT generaliniam sekretoriui nepavyko susisiekti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, anot diplomatų, supykdyto A.Guterreso kaltinimų, kad įsiverždama į kaimyninę šalį Maskva pažeidė Jungtinių Tautų Chartiją.

Maskva savo karinę kampaniją Ukrainoje griežtai atsisako vadinti karu ir vartoja terminą „specialioji karinė operaciją“.

Šeštadienį planuojama atverti septynis humanitarinius koridorius, kuriais gyventojai galės palikti karo siaubiamas vietoves, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Vienu iš jų gyventojai galės palikti apsuptą Mariupolį. 

Nuo Rusijos pradėto karo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 158 vaikai, o daugiau kaip 254 buvo sužeisti, pranešė šalies generalinė prokuratūra.

Anot prokuratūros, dvi aukos buvo tarp 13 žmonių, kurie žuvo, kai Rusijos pajėgos apie kovo 18 d. apšaudė civilių automobilius greitkelyje Černihivo mieste.

„Scanpix“/AP nuotr./Moterys ir vaikai sėdi ligoninės rusyje

Ukrainos vyriausybės „Telegram“ kanalais išplatintame pranešime biuras teigė, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes vis dar vyksta aktyvūs karo veiksmai, neleidžiantys atlikti tinkamo tyrimo, ypač tokiose vietovėse kaip Mariupolis.

Biuras nurodė, kad Kyjive nukentėjo 75 vaikai, Donecke – 71, Charkive – 56, Černihive – 46, Mykolajive ir Luhanske – po 31 vaiką. Tarnyba nepateikė duomenų apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių skirtinguose regionuose.

Lietuvoje registruoti 39 tūkst. 167 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 16,6 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 

Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. 

Daugiau nei 4,4 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų.

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 586 pabėgėliai, iš jų – 214 nepilnamečių, 57 vaikai buvo nesulaukę šešerių.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ukrainiečių registracijos centras Kaune

Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu. Didžioji dalis atvykstančių – moterys ir vaikai.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šalies išvyko per 4 mln. gyventojų.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos pasitraukė iš netoli Ukrainos sostinės esančio Hostomelio oro uosto, kuriame, pasak JK karinės žvalgybos, kovos vyko nuo karo pradžios. Pranešime rašoma, kad Ukrainos kariai sėkmingai veržiasi ir atsiėmė kelias gyvenvietes. 

„Išilgai rytinės ašies Ukraina vėl užėmė keletą kaimų. Ukrainos rytuose ukrainiečių pajėgos po intensyvių kovų užsitikrino pagrindinį maršrutą rytiniame Charkivo mieste“, – pridūrė ministerija.

Hostomelis yra mažas ir strategiškai svarbus miestelis. Iki karo čia buvo svarbiausias Ukrainos tarptautinis krovinių oro uostas ir pagrindinė karinė oro bazė.

Kinija šeštadienį pareiškė nesiimanti jokių priemonių apeiti Rusijai įvestas Vakarų sankcijas, kai buvo perspėta ES pareigūnų, jog bet kokie mėginimai padėti Maskvos karui prieš Ukrainą gali pakenkti ekonominiams ryšiams su Bendrija.

Vienas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas kalbėdamasis su žurnalistais pasiuntė iki šiol bene aiškiausią signalą apie Pekino poziciją šiuo klausimu: „Mes nieko nedarome, kad sąmoningai apeitume sankcijas, įvestas Rusijai amerikiečių ir europiečių.“

Nepaisant šio pareiškimo, paskelbto po penktadienį įvykusių aukšto rango ES pareigūnų ir Kinijos lyderių nuotolinių derybų, Pekinas atsisako pasmerkti savo sąjungininkės Rusijos pradėtą invaziją.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Vašingtonas reiškė nuogąstavimus, kad Kinija gali suteikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą arba padėti Maskvai atlaikyti griežtas Vakarų sankcijas, skaudžiai smogusias šalies ekonomikai.

„Esame nusistatę prieš sankcijas, o šių sankcijų padariniai taip pat gali paveikti likusį pasaulį“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos URM Europos reikalų departamento generalinis direktorius Wang Lutongas.

Ankstesnę dieną aukšto rango ES pareigūnai per virtualų viršūnių susitikimą perspėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, kad bet koks mėginimas padėti Rusijos karui gali pakenkti ryšiams tarp abiejų ekonomikos supergalybių ir kad verslo sektorius atidžiai stebi, kaip vystosi padėtis.

Iš pradžių planuota, kad derybų su Xi Jinpingu pagrindinė tema bus prekybos ir klimato kaitos klausimai, bet juos nustelbė Vakarų nuogąstavimai, kad Kinija nusiteikusi palaikyti Maskvą, užpuolusią Ukrainą.

Nepaisydamas europiečių perspėjimų Wang Lutongas sakė, kad Kinijos įprasta prekyba su Rusija „neturėtų būti paveikta“.

„Net ir Europa užsiima įprastu verslu su rusais, – teigė jis. – Prisidedame prie pasaulio ekonomikos palaikydami įprastą prekybą [su Rusija], kad išvengtume bet kokių galimų tiekimo ir pramonės grandinių sutrikdymo.“

Pekinas yra pagrindinis Maskvos prekybos partneris. Kaip rodo Kinijos muitinės duomenys, pernai dvišalės prekybos apimtys siekė 147 mlrd. JAV dolerių (daugiau kaip 133 mlrd. eurų) ir buvo daugiau kaip 30 proc. didesnės negu 2019 metais.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „Kinija turi įtakos Rusijai“, todėl tikimasi, kad Pekinas „prisiims atsakomybę siekiant užbaigti šį karą“.

Tačiau Wang Lutongas šeštadienį perspėjo, kad Kinijos vaidmens nereikėtų „pervertinti“.

„Šios problemos raktas – ne Kinijos, o Vašingtono ir Briuselio rankose“, – sakė jis ir pridūrė, kad karas Ukrainoje yra susijęs su Europos saugumu.

„Tai turi išspręsti europiečiai“, – pabrėžė kinų pareigūnas.

Rusijos raketos šeštadienio rytą pataikė į du miestus centrinėje Ukrainoje ir apgadino infrastruktūrą bei gyvenamuosius pastatus, pranešė Poltavos regiono vadovas, rašo „Reuters“.

„Poltava. Raketa per naktį pataikė į vieną iš infrastruktūros objektų“, – interneto įraše rašė Dmitrijus Luninas.

„Kremenčukas. Daugybė išpuolių prieš miestą ryte. Poltavos miestas yra Poltavos regiono, esančio į rytus nuo Kyjivo, sostinė, o Kremenčukas – vienas didžiausių šios srities miestų“.

Anot D.Lunino, informacijos apie galimas aukas iš karto nebuvo.

Volodymyras Zelenskis ankstų šeštadienio rytą perspėjo savo šalies žmones, kad besitraukiančios Rusijos pajėgos sukelia „visišką nelaimę“ už sostinės Kyjivo ribų, palikdamos minų visoje teritorijoje, įskaitant aplink namus ir lavonus.

Ukrainos prezidentas sakė, kad Rusijos pajėgos lėtai, bet pastebimai traukiasi nuo Kyjivo ir šiaurinio Černihivo miesto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad iš Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio uostamiesčio buvo evakuota daugiau kaip 3 000 žmonių.

„Šiandien humanitariniai koridoriai veikė trijose srityse – Donecko, Luhansko ir Zaporižios. Sugebėjome išgelbėti 6 266 žmones, tarp jų 3 071 – iš Mariupolio“, – anksti šeštadienį paskelbtame vaizdo pranešime sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vėlai penktadienį vienas naujienų agentūros AFP reporteris matė apie 30 autobusų, įvažiuojančių Zaporižios miestą. Dalis jų vežė žmones, sugebėjusius savarankiškai ištrūkti iš Mariupolio ir vėliau išvežtus autobusais į Ukrainos pajėgų kontroliuojamą teritoriją.

Kol kas neaišku, ar V.Zelenskis turėjo galvoje tuos pačius žmones.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) šeštadienį vėl bandys evakuoti žmones iš Mariupolio. Penktadienį planuota evakuacija nepavyko. Apgultyje atsidūrusiame mieste tebėra įstrigę apie 160 tūkst. gyventojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

TRKK teigia, kad evakuacijos operacijai Mariupolyje pritarė abi pusės, tačiau vis dar buvo derinamos svarbios detalės, pavyzdžiui, tikslus laikas ir konvojaus atvykimo vieta. 

Palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos kariai pasitraukė iš Hostomelyje, šalia Kyjivo, esančio Antonovo oro uosto. 

Ketvirtadienį bendrovės „Maxar Technologies“ padarytos nuotraukos patvirtina ankstesnę JAV gynybos departamento pareigūno pateiktą informaciją, kad Rusijos kariuomenė greičiausiai paliko oro uostą.

Ankstesnėse palydovinėse nuotraukose buvo matyti, kad Rusijos kariai aplink karines transporto priemones ir artilerijos pozicijas įrengė apsauginius žemės pylimus. Dabar liko tik pylimai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palydovinėje nuotraukoje užfiksuota, kad Rusijos pajėgos paliko Antonovo oro uostą

Hostomelio oro uosto užėmimas buvo pirmoji didesnė pergalė, kurią Rusija pasiekė pirmąją karo dieną – vasario 24-ąją. Ukrainos pajėgos tvirtai laikėsi prieš Rusijos atakas, agresorė taip ir nepriartėjo prie vakarinės Kyjivo dalies. Intensyvios kovos vyko prie Irpinės upės, Irpinės ir Bučos miestų, į pietus nuo oro pajėgų bazės ir Hostomelio.

Naujausią paramos paketą sudaro lazeriu valdomų raketų sistemos, taktiniai bepiločiai lėktuvai, „Humvee“ šarvuočiai, naktinio matymo akiniai, kulkosvaidžiai ir medicinos reikmenys, rašo BBC.

Tai reiškia, kad nuo karo pradžios JAV Kyjivui jau skyrė 1,6 mlrd. dolerių.

Gynybos departamento pareiškime teigiama, kad naujasis finansavimas „yra sutarčių sudarymo proceso, kuriuo siekiama suteikti naujų pajėgumų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pradžia“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Irpinės

Be to, penktadienį Prekybos departamentas įvedė sankcijas 120 subjektų, veikiančių Rusijos ir Baltarusijos gynybos, aviacijos ir kosmoso bei jūrų sektoriuose.

„Vladimiro Putino sprendimas pulti Ukrainą izoliavo jo šalį ir ekonomiką nuo pasaulinės prekybos, o šiandienos veiksmai šią izoliaciją dar labiau sustiprino“, – sakė prekybos sekretorė Gina Raimondo.