„Financial Times“: Rusija prie Ukrainos sienos telkia aviaciją

Vakarų žvalgyba praneša, kad Rusija prie Ukrainos sienos kaupia lėktuvus ir sraigtasparnius. Tai rodo, kad Maskva gali pasitelkti aviaciją savo sausumos pajėgų puolimui, kuris stringa, paremti. 

JAV pareigūnai laikraščiui „Financial Times“ teigė, kad tai paskatino Ukrainos sąjungininkus prioritetu laikyti kuo greitesnį oro gynybos sistemų ir artilerijos šaudmenų atgabenimą į besiginančią šalį.

Vokietijos Bremerhafeno uoste pastebėta daug amerikiečių karinės įrangos, tikriausiai skirtos Ukrainai.

Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Nordsee Zeitung“.

Transporto laivu „Arc Integrity“ JAV kariuomenė į Bremerhafeną, be kita ko, pristatė 60 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Jos yra JAV karinės pagalbos paketo dalis.

Ukrainoje žuvo Jungtinės Karalystės (JK) pilietis – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos pradžios, antradienį pranešė užsienio reikalų ministerija.

„Teikiame paramą Ukrainoje žuvusio JK piliečio šeimai ir palaikome ryšį su vietos institucijomis“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Brito tapatybė kol kas nebuvo paskelbta.

Nemažai JK piliečių yra nuvykę į Ukrainą kovoti Kyjivo pusėje ar teikti humanitarinę pagalbą.

Praėjusį mėnesį Ukraina per apsikeitimą belaisviais atgavo dviejų britų savanorių, žuvusių, kai bandė padėti evakuoti žmones iš rytinės karo veiksmų zonos, palaikus.

28 metų Chrisas Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys.

Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas antradienį sakė, jog nematyti jokių ženklų, kad Ukraina paliks miestą, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pavadinęs „tvirtove“.

„Visiškai suprantame, kad šiuo metu nėra jokių šansų, jog priešas paliks savo pozicijas be kovos“, – sakė D.Pušilinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Mūšiai prie Bachmuto ir Soledaro

+6

Praėjusią savaitę jis sakė, kad Rusijos pajėgos užblokavo tris iš keturių Ukrainos kariuomenės atsargų tiekimo kelių Bachmute.

Miestas, kuriame prieš puolimą gyveno apie 70 tūkst. žmonių, per daugiau kaip šešis mėnesius kovų dėl jo kontrolės buvo didžiąja dalimi sunaikintas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Serhijus Čerevatis antradienį per nacionalinę televiziją sakė, kad Bachmute tebėra „apie 5 tūkst. gyventojų“.

Keli Ukrainos pareigūnai yra sakę, kad civilių, įskaitant humanitarinių organizacijų atstovus ir žurnalistus, galimybės patekti į miestą yra apribotos. 

Įleidžiami tik „tie, kam tikrai reikia“ patekti į Bachmutą, sakė S. Čerevatis.

„Dabar imamės papildomų priemonių, siekdami evakuoti visus, kas tebėra“ Bachmute, per ukrainiečių televiziją sakė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Anot jo, „nuolat apšaudoma visa fronto linija, ir pati fronto linija, ir už jos esantys miestai“.

Jis pridūrė, kad padėtis yra „sudėtinga, bet valdoma“.

Kova dėl Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios, – toli gražu nesibaigė, antradienį pareiškė Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis.

Įnirtingos kovos dėl Bachmuto tęsiasi jau ištisus mėnesius ir didelių nuostolių šiame mūšyje patiria abi šalys.

Konflikto stebėtojai nesureikšmina Bachmuto strateginės svarbos, visgi miestas yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.

Miestas įsikūręs pramoniniame Donecko regione, kurį Maskva nori visiškai kontroliuoti.

„Bachmutas nebus užimtas rytoj, nes yra didelis pasipriešinimas..., veikia mėsmalė“, – pareiškė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, kurį cituoja jo spaudos tarnyba.

„Artimiausioje ateityje nešvęsime“, – pridūrė jis.

Pasak J.Prigožino, Ukraina „tampa aktyvesnė, pritraukia vis daugiau naujų rezervų“.

„Prie Bachmuto kasdien iš visų krypčių priartėja nuo 300 iki 500 naujų kovotojų“, – sakė jis ir pridūrė, kad „artilerijos ugnis kasdien vis intensyvėja“.

Kyjivas pirmadienį pranešė apie „sunkią“ padėtį į šiaurę nuo Bachmuto esančiame Paraskovijivkos kaime, kuris yra „intensyviai apšaudomas ir puolamas“.

Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos užėmė Krasna Horos gyvenvietę netoli Paraskovijivkos.

Pasak J.Prigožino, šiaurėje tęsiasi „įnirtingos kovos“.

Kreipdamasis į Europos Parlamentą Latvijos prezidentas Egilas Levitas antradienį pareiškė, kad Europa ir visi Vakarai nebegali daugiau daryti tokių strateginių klaidų kaip kryptingas artėjimas prie priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių.

Latvijos prezidentas europarlamentarams sakė, kad taip pat vertėtų susimąstyti, kaip tokia klaida, nepaisant perspėjimų, apskritai buvo įmanoma. Be kita ko, savo vaidmenį atliko tie, kas sako mėginantys suprasti Rusijos prezidentą – „putinferšteineriai“ – analitiniuose centruose ir politikos formuotojų sluoksniuose, taip pat verslo interesai, mano E.Levitas. 

Latvijos prezidentas nurodė, kad reikia būti realistais ir neturėti klaidingų sentimentų Rusijai.

E.Levitas taip pat pabrėžė, kad negalima silpninti teisinės valstybės Europoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad NATO partneriai galiausiai sutars ir dėl naikintuvų Ukrainai siuntimo.

„Manau, kad kaip ir su visa ginkluote – šalys galiausiai vis dėlto sutars“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė ministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime šiuo klausimu plačios diskusijos nevyko.

„Ukraina iškėlė šį klausimą, išsakė, koks yra poreikis, ir šalys grįžusios namo analizuos tą poreikį, kaip gali jį patenkinti, todėl daugiau diskusijų šia tema nebuvo“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Anot jo, daugiausia dėmesio skirta aptarti įsipareigojimą siųsti tankų.

„Dabar daugiausia buvo diskutuojama šiuo klausimu, kad tai, kas buvo sutarta prieš tris savaites, būtų pilnai ir kuo skubiau realizuota“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad siųsti vien techniką į Ukrainą nepakanka, šalis taip pat turi būti aprūpinta amunicija, atitinkamais mokymais, stiprinamos remonto bazės.

„(Technikos tiekimą – BNS) turi lydėti visa logistinė grandinė. Čia buvo šio susitikimo pagrindinis akcentas“, – teigė A.Anušauskas.

Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą.

Berlynas sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.

Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Norvegija – aštuonis, Kanada – keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad irgi dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau konkretaus kovinių mašinų skaičiaus nepateikė.

Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina artimiausiais mėnesiais gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.

Lietuva Ukrainai yra perdavusi įvairios ginkluotės, amunicijos, termovizorių, bepiločių orlaivių, antridronų, šalis apmoko ukrainiečių karius.

Ukrainai paprašius, Lietuva svarstytų padėti remontuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS, sako krašto apsaugos ministras.

„Jeigu paprašys, mes svarstysime“, – antradienį žurnalistams Briuselyje kalbėjo Arvydas Anušauskas.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Trumpo nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

Norvegijoje susitikęs su sistemų gamintojos „Kongsberg“ atstovais, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Vilnius galėtų padėti ukrainiečiams remontuoti ir prižiūrėti NASAMS.

Vis dėlto A.Anušauskas plačiau tokios galimos pagalbos Kyjivui nekomentavo.

„Į detales nesileisiu“, – kalbėjo ministras.

Kyjivas yra prašęs Vilniaus perduoti turimų NASAMS sistemų, tačiau Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė šio prašymo nepatenkinti.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley pareiškė, kad Rusija jau pralaimėjo „strateginiu, operatyviniu ir taktiniu požiūriu“ ir kad ji „moka didžiulę kainą mūšio lauke“ Ukrainoje, paskelbė CNN.

Per Briuselyje vykstatį NATO gynybos ministrų Ramšteino susitikimą M.A.Milley, kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, beveik prieš metus įsakęs savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, tikėjo, kad gali greitai ją nugalėti.

„AFP“/„Scanpix“/JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas A.Milley

„[Putinas] klydo. Ukraina išlieka laisva. Jie išlieka nepriklausomi. NATO ir jos koalicija dar niekada nebuvo stipresnė“, – pareiškė generolas.

„Dabar Rusija yra pasaulinis parijas, o pasaulis tebėra įkvėptas ukrainiečių drąsos ir atsparumo. Trumpai tariant, Rusija pralaimėjo – pralaimėjo strategiškai, operatyviai ir taktiškai, o mūšio lauke moka didžiulę kainą“, – pridūrė jis.

Ukrainos valdžios institucijos imasi papildomų žingsnių įtikinti kelis tūkstančius likusių civilių gyventojų palikti Bachmutą.

Amerikiečių leidinys „The New York Times“ tai vertina kaip dar vieną ženklą, kad Kyjivas gali ruoštis trauktis iš miesto.

Bachmute prieš karą gyveno apie 70 tūkst.

Regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko teigia, kad dabar jame likę kiek mažiau nei 5 tūkst. gyventojų, iš jų apie 140 vaikų.

Siekdama dar labiau sumažinti civilių gyventojų skaičių mieste, karinė valdžia išvykusiems žmonėms leido grįžti tik su specialiais leidimais. Diena anksčiau valdžios institucijos uždraudė pagalbos organizacijų darbuotojams įvažiuoti į miestą.

Rusijos pajėgos pastaruoju metu ėmė supti Bachmutą iš trijų pusių.

Gynybos analitikai sako, kad miesto praradimas būtų svarbus simboline prasme, bet strateginės reikšmės karo eigai neturės.

Antradienį prasidėjusio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdžio kuluaruose šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, jog yra „labai patenkintas“ susitikimo rezultatais, pranešė naujienų svetainės „Jevropeiskaja pravda“ korespondentas Briuselyje.

Pirmiausia ministras pažymėjo, kad Ramšteino susitikime dalyvavo 54 pasaulio atstovai, o tai reiškia, kad „antikremliška koalicija auga“.

„Noriu pasakyti, kad iš visų atstovų išgirdau aiškią žinią: tai absoliuti parama Ukrainai iki pergalės. Ir visi tiki, kad Ukraina laimi mūšio lauke“, – sakė jis, pridurdamas, kad Ramšteino dalyviai atkreipė dėmesį į teikiamos pagalbos greitį, savalaikiškumą ir stabilumą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

O.Reznikovo teigimu, posėdžio metu buvo aptartos Ukrainos karinių dalinių apmokymo, didesnės atsakomybės užtikrinimo atsiskaitant už ginklus, kuriuos partneriai teikia karui su Rusija, temos.

Antradienį gynybos ministrai ir gynybos pareigūnai iš maždaug 50 šalių susirinko Briuselyje į Ramšteino susitikimą, kuriame, kaip tikimasi, jie išdėstys papildomus įsipareigojimus aprūpinti Ukrainą šaudmenimis ir oro gynybos įranga.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau pareiškė, kad šaudmenų tiekimas ir oro gynybos įranga yra prioritetiniai poreikiai, o ilgalaikiai prašymai – naikintuvų ar pagreitintas vakarietiškų kovinių tankų tiekimas – gali ir palūkėti.

Pasak Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, artimiausiu metu Rusija siekia užkariauti likusią Ukrainos kontroliuojamą Luhansko srities dalį, kad galėtų „parduoti“ pergalę Rusijos žmonėms.

„Atsižvelgiant į tai, kad Luhansko sritis turi mažiausią deokupuotą [Ukrainos kontroliuojamą] teritoriją – kiek daugiau nei 10 gyvenviečių – ši užduotis Rusijos okupacinei kariuomenei atrodo lengviausia“, – per nacionalinę televiziją sakė S.Haidajus.

„Jie darys viską, kad pasiektų administracines sienas ir turėtų ką „parduoti“ Rusijos Federacijos gyventojams“, – pridūrė jis.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai fronto linijoje prie Bachmuto

Luhansko srities karinės administracijos vadovo teigimu, pastarosiomis savaitėmis Rusijos karių skaičius regione gerokai padidėjo.

„Jie aktyviai zonduoja gynybą palei visą fronto liniją – nuo Svatovės iki Kreminos, įtraukdami Bilohorivką“, – teigė pareigūnas.

Jis tvirtino, jog Rusijos puolimai suintensyvėjo, sustiprėjo apšaudymas, padaugėjo oro antskrydžių.

„Laukiame, kada jie pradės naikinti visą šią masę (kariuomenės), mesdami ją į fronto mūšį“, – sakė S.Haidajus.

S.Haidajus pridūrė, kad Rusija vis dar siekia užkariauti visą Donbasą, kuris apima Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis.

Nors Rusija jau kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį, dideli Donecko srities plotai vis dar yra Ukrainos rankose, įskaitant tokius svarbius centrus kaip Kramatorskas, Slovjanskas ir Bachmutas.

Ukrainos rėmėjai iš Vakarų antradienio susitikime daugiausia dėmesio skiria tam, kad nenutrūktų šaudmenų ir ginklų tiekimas į karo draskomą šalį, nors Kyjivas prašo naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos puolimą. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sulaukęs įsipareigojimų dėl tankų, priešlėktuvinės gynybos ir tiksliųjų raketų, taip pat prašo atsiųsti vakarietiškų kovinių orlaivių.

Tačiau sąjungininkai tvirtina, kad jie stengiasi užtikrinti, kad jo pajėgos turėtų pakankamai amunicijos, kad galėtų atremti naujus Rusijos puolimus.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras O.Reznikovas ir NATO vadovas J.Stoltenbergas

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad daugiausia dėmesio skiria „aviacijos platformos“ kūrimui, ieško, kas dar galėtų tiekti tankus ir užtikrinti šaudmenų atsargas.

Jis kalbėjo NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime su daugiau kaip 50 Kyjivą remiančių valstybių.

„Tai tapo žūtbūtiniu naikinamuoju karu, todėl tai ir logistikos mūšis“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Tai didžiulės sąjungininkų pastangos, kad iš tikrųjų būtų galima pristatyti reikalingą amuniciją, degalus ir atsargines dalis“, – pridūrė jis. 

Ukrainą remiančios Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, jau išsiuntė milijardų dolerių vertės ginklų, kad padėtų Kyjivui atremti Maskvos puolimą.

Plačiau skaitykite ČIA: Pagrindinis NATO tikslas – nenutrūkstamas amunicijos srautas Ukrainai

Amerikiečių pareigūnai perdavė Ukrainos vadovams, kad jiems ateina lemiama akimirka pakeisti karo trajektoriją ir pasiekti reikšmingų laimėjimų mūšio lauke, skelbia įtakingas JAV leidinys „Washington Post“.

Aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnai teigė, jog ateityje bus sunku iš Kongreso ir toliau gauti tokio paties lygio saugumo ir ekonominę pagalbą.

J.Bideno komanda mano, kad kritinis metas bus šį pavasarį, kai Rusija pradės puolimą, o Ukraina, siekdama susigrąžinti prarastą teritoriją, imsis kontrpuolimo.

Pasak su šiuo klausimu susipažinusių pareigūnų, JAV žvalgybos pareigūnai šiuo metu mano, kad Ukrainos kariuomenė nepajėgi užimti Krymo.

Atsižvelgdami į tai, J.Bideno administracija mato tokį scenarijų: suteikti Ukrainai galimybę per artimiausius mėnesius atgauti kuo daugiau teritorijos ir tada sėsti prie derybų stalo su V.Putinu, rašo „Washington Post“.

Šis laikraštis straipsnį parengė remdamasis interviu su pareigūnais, kurie kalbėjo anonimiškai.

Ketvirtadienį privačios karinės grupuotės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas be jokio paaiškinimo pareiškė, kad bendrovė daugiau nebeverbuos kalinių kovai Ukrainoje ir jis pats tuo tikslu nebesilankys Rusijos kalėjimuose.

Antradienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime J.Prigožinas paskelbė, jog buvo nušalintas nuo šių pareigų, ir kaip vieną iš priežasčių įvardino karinės vadovybės pasipriešinimą.

Jo teigimu, valdžios elitą erzina tai, kad mūšio lauke „Wagner“ kalinius vertina ne kaip kalinius, o kaip lygiaverčius kovotojus ir taip diskredituoja Rusijos karinių pajėgų dalinių kovą fronto linijose.

„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ ir Jevgenijus Prigožinas

Negana to, J.Prigožinas įsitikinęs, jog sprendimą jį nušalinti lėmė dalies prokarinių funkcionierių užgaida pritraukti žinomumo savo adresu, kaip tai padarė „Wagner“ grupuotė, ėmusi įdarbinti kalinius.

JAV analitikų nuomone, bendrovė „Wagner“ sumažino savo darbo apsukas, nes kaliniai nebėra svarbi jėga fronto linijose.

„Tai atitinka bendrą tendenciją, kad Bachmuto srityje „Wagner“ pajėgas lėtai keičia reguliarioji rusų kariuomenė. Tai rodo, kad Rusijos karinė vadovybė tikriausiai palaipsniui atsisako pasikliauti „Wagner“, taigi ir kalinių kaip „patrankų mėsos“ naudojimo taktika“, – pažymėjo analitikai.

Tuo tarpu žiniasklaidos kompanija CNN antradienį paskelbė, jog po interviu su esamais ir buvusiais Rusijos kaliniais, pasiryžusiais kovoti Ukrainoje, įtaria, kad kalinių verbavimo kampaniją perėmė Rusijos gynybos ministerija.

Antradienį Moldova saugumo sumetimais laikinai uždarė šalies oro erdvę, pranešė šalies žiniasklaida.

Nepatvirtintais duomenimis, į teritoriją prasiskverbė dronas.

Informaciją apie oro erdvės uždarymą patvirtino ir bendrovės „Air Moldova“ atstovai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Įmonė informavo savo keleivius, kad šalies oro erdvė yra laikinai uždaryta, paragino juos „išlikti ramius“ ir nurodė, kad „laukia, kol bus atnaujinti skrydžiai“.

Vėliau Civilinės aviacijos valdyba taip pat patvirtino, jog Moldovos oro erdvė buvo kelioms valandoms uždaryta.

„Po Tarpžinybinės oro erdvės valdymo komisijos posėdžio, siekiant užtikrinti civilinės aviacijos saugą ir saugumą, vasario 14 dieną 11 val. 24 min. (vietos ir Lietuvos laiku) buvo duotas įsakymas dėl Moldovos Respublikos oro erdvės laikino uždarymo. 14 val. 47 min. oro erdvė buvo vėl atidaryta“, – sakoma agentūros pranešime.

Flightradar24/Moldovos oro erdvė

Ši žinia pasirodė tvyrant įtampai tarp Moldovos ir Rusijos. Pirmadienį Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Maskvą sąmokslu destabilizuoti buvusią sovietinę respubliką.

Šalies lyderė skundėsi, kad Rusija planuoja pasitelkti užsienio diversantus, kad nuverstų jos šalies vadovybę, sustabdytų stojimą į Europos Sąjungą ir panaudotų ją kare prieš Ukrainą.

Jos komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina atskleidė Rusijos žvalgybos planą „sunaikinti Moldovą“, o po kelių dienų atsistatydino šalies vyriausybė.

Atsakydama į tai, Rusijos užsienio reikalų ministerija atmetė M.Sandu teiginius kaip „visiškai nepagrįstus ir neįrodytus“ ir apkaltino Kyjivą bandymu įtraukti Moldovą „į griežtą konfrontaciją su Rusija“.

Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas antradienį pareiškė, kad įkūrė ir finansavo „Interneto tyrimų agentūrą“ (IRA) – bendrovę, kuri, pasak Vašingtono, yra „trolių ferma“, įsikišusi į 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas J.Prigožinas daugelį metų Kremliaus vardu veikė šešėlyje, tačiau pastaraisiais mėnesiais išryškėjo kaip viena iš labiausiai žinomų figūrų, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Anksčiau jis yra prisipažinęs, kad kišosi į JAV rinkimus, tačiau antradienį paskelbtame pareiškime, atrodo, dar plačiau nei anksčiau išdėstė savo konkrečius ryšius su Sankt Peterburge įsikūrusia IRA.

„Niekada nebuvau tik Interneto tyrimų agentūros finansininkas. Aš ją sugalvojau, sukūriau ir ilgą laiką jai vadovavau“, – sakoma pranešime, kuriuo socialinėje žiniasklaidoje pasidalijo grupės „Concord“ spaudos tarnyba.

„Ji buvo sukurta tam, kad apsaugotų Rusijos informacinę erdvę nuo chamiškos ir agresyvios antirusiškos Vakarų propagandos“, – teigė J.Prigožinas.

2018 m. JAV pritaikė J.Prigožinui sankcijas ir apkaltino sąmokslu dėl jo ryšių su „Interneto tyrimų agentūra“.

Specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitoje apie jo atliekamą tyrimą dėl Rusijos vaidmens 2016 m. JAV rinkimuose teigiama, kad „Interneto tyrimų agentūra“ siekė sėti nesantaiką JAV vykdydama „informacinį karą“.

Pasak ataskaitos, taip buvo siekiama pakreipti 2016 m. rinkimus buvusio prezidento Donaldo Trumpo naudai.

„Kampanija išsivystė iš apibendrintos programos, sukurtos 2014 ir 2015 m. siekiant pakenkti JAV rinkimų sistemai, į tikslinę operaciją, kuri 2016 m. pradžioje buvo palanki kandidatui D.Trumpui ir menkino kandidatę [Hillary] Clinton“, – rašoma R.Muellerio ataskaitoje.

„IRA darbuotojai taip pat keliavo į Jungtines Valstijas su žvalgybinės informacijos rinkimo misijomis“.

Prigožinas, kuris paskutinį Sovietų Sąjungos dešimtmetį praleido kalėjime už plėšimus ir sukčiavimą, daug metų buvo V.Putino bendražygis. Jo maitinimo paslaugų grupė pasiglemžė vyriausybinius užsakymus, dėl to jis buvo pramintas „Putino virėju“, o „Wagner“ samdinius jis siuntė kovoti kartu su Rusijos kariais Sirijoje ir į konfliktus visoje Afrikoje, kad įgyvendintų Rusijos geopolitinius interesus.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą J.Prigožinas sparčiai padidino savo žinomumą tiek Rusijoje, tiek užsienyje. 

Analitikų teigimu, pastaruoju metu Kremlius, nerimaudamas dėl augančio verslininko autoriteto ir aukšto lygio gynybos ministerijos kritikos, ėmėsi po truputį jį riboti.

Norvegijos vyriausybė antradienį pranešė, kad perduos Ukrainai aštuonis savo tankus „Leopard 2“, taip padidindama ankstesnį įsipareigojimą ir prisijungdama prie daugybės Vakarų šalių, pažadėjusių Ukrainai sunkesnės ginkluotės.

„Norvegija Ukrainai perduos aštuonis tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Be to, skiriame lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Norvegijos žiniasklaidai jis teigė, kad tai įvyks netrukus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 2 tankas

Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, iš viso turi 36 „Leopard 2“ tankus.

B.A.Gramas sakė, kad 250 mln. Norvegijos kronų (22,9 mln. eurų) bus skirta amunicijai ir „Leopardų“ atsarginėms dalims.

„Padėtis Ukrainoje artėja prie kritinės fazės, todėl jai reikia skubios ir visapusiškos Vakarų paramos“, – teigė ministras.

Pasak B.A.Gramo, Norvegija „taip pat prisidės prie Ukrainos tankų įgulų mokymo Lenkijoje kartu su kitomis sąjungininkėmis šalimis“.

Šis Norvegijos pareiškimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai Jonas Gahras Store'as pasikalbėjo telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir aptarė penkerių metų Norvegijos įsipareigojimą Ukrainai.

V.Zelenskis tviteryje paskelbė žinutę, kurioje padėkojo už Norvegijos paramą Ukrainai.

„Kalbėjausi telefonu su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store'u. Padėkojau už naująjį gynybos priemonių paketą, kuris sustiprins mus sausumoje, danguje ir jūroje. Taip pat padėkojau už reikšmingą 5 metų pagalbos paketą, kurį rengiamasi patvirtinti. Aptarėme tolesnį bendradarbiavimą. Kartu iki pergalės!“

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą.

Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

„Be to, dialogas su Rusija su mokesčiais susijusiais klausimais sustojo prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – pažymėjo Europos Vadovų Taryba.

Dar trys jurisdikcijos – Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Kosta Rika ir Maršalo Salos – taip pat buvo įtrauktos į „mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą“, kurį dabar sudaro 16 jurisdikcijų.

Tuo tarpu Šiaurės Makedonija, Barbadosas, Jamaika ir Urugvajus sėkmingai įvykdė savo įsipareigojimus ir galėjo būti pašalintos iš sąrašo.

„Raginame visas išvardytas šalis patobulinti savo teisinę bazę ir siekti, kad būtų laikomasi tarptautinių mokesčių standartų“, – paragino Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson.

Šalys, įtrauktos į „mokesčių rojų“ sąrašą, neturi teisės kreiptis pagalbos į tam tikrus ES fondus, o ES valstybės narės prašomos taikyti specialias priežiūros procedūras šiose šalyse mokesčių mokėtojais registruotiems asmenims ir įmonėms. 

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka pranešė, kad pastarosiomis dienomis vienas ukrainiečių darbuotojas žuvo ir daugybė buvo sužeisti, remontuodami elektros tinklą po Rusijos oro antskrydžių.

Penktadienį Rusija surengė oro antskrydžių bangą, nukreiptą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, dėl kurios milijonai žmonių patyrė avarinius elektros energijos tiekimo sutrikimus.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos raketų nutrauktas elektros tinklas Ukrainoje

Ukrainos oro pajėgos praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija paleido 71 sparnuotąją raketą, iš kurių 61 buvo numušta. Per valandą mažiausiai 17 raketų pataikė į pietrytinį Zaporižios miestą – tai buvo stipriausia ataka nuo karo pradžios praėjusių metų vasario mėnesį, tvirtino vietos pareigūnai.

Pareiškime H.Haluščenka ir Ukrainos elektros tinklų operatoriaus „Ukrenergy“ atstovai sakė, kad šalis gamina pakankamai energijos, kad patenkintų vartotojų poreikius.

„Neįtikėtinomis energetikos darbuotojų pastangomis pavyko išlaikyti reikiamą elektros energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo lygį, kad būtų patenkinti vartotojų poreikiai. Šie laimėjimai turi savo aukštą kainą – žmogaus gyvybę. Priešakinėse zonose energetikos darbuotojai dirba apšaudomi ir pavojingose vietose“, – sakė H.Haluščenka.

Pasak jo, pastarosiomis dienomis pietinėje Mykolajivo srityje ir šiaurės rytinėje Charkivo srityje įvyko keletas nelaimingų atsitikimų, įskaitant incidentus, per kuriuos nukentėjo energetikos įmonių darbuotojai.

Energetikos ministras paskelbė, kad minos susprogdino „Mykolaivbolenergo“ ir „Charkivbolenergo“ remontininkų automobilius. Yra žuvęs žmogus, daug sužeistų.

Bendrovė „Ukrenergo“ teigė, kad elektrinės šiuo metu gamina pakankamai elektros energijos, kad padengtų suvartojimą, ir sakė, kad vėliau antradienį gali tekti apriboti elektros energijos tiekimą Odesoje, nes ten pažeistas tinklas.

Sekmadienį vaizdo kreipimesi prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino Ukrainos energetikų remonto darbus ir gyrė greitį, kuriuo jie atkūrė elektros tiekimą šaliai.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką iš Ramšteino Ukrainos sąjungininkų grupės susitikimo.

NATO gynybos ministrai Briuselyje dalyvauja dviejų dienų susitikime, ir nors Kyjivas atnaujino raginimus dėl naikintuvų, kad sužlugdytų Rusijos invaziją, NATO sąjungininkės labiau susirūpinusios, kaip užtikrinti nuolatinį šaudmenų tiekimą Ukrainai, neišeikvojant savo atsargų.

Paklaustas, kokios karinės pagalbos jo šalis siekia dabar, O.Reznikovas žurnalistams parodė naikintuvo atvaizdą. Paklaustas, iš kur tikisi jų gauti, jis atsakė: „Iš dangaus“.

Pirmadienį du Nyderlandų naikintuvai F-35 buvo pakelti identifikuoti ir perimti trijų orlaivių, skridusių netoli Lenkijos sienos su Rusijos Kaliningrado eksklavu, pranešė Nyderlandų gynybos ministerija.

„Tuo metu neatpažinti orlaiviai priartėjo prie Lenkijos NATO oro erdvės iš Kaliningrado pusės“, – sakoma ministerijos pranešime.

„Identifikavus paaiškėjo, kad tai buvo trys orlaiviai: Rusijos orlaivis IL-20M Coot-A, kurį lydėjo du SU-27 Flankers. Olandų naikintuvai F-35 lydėjo junginį per atstumą ir perdavė palydą NATO partneriams.“

Lenkijoje vasario ir kovo mėnesiais bazuojasi aštuoni olandų F-35 lėktuvai – pusė jų patruliuoja NATO oro erdvę, kita pusė dalyvauja mokymo programoje.

Per pastarąsias dvi savaites Rusijos kariuomenė Voronežo ir Kursko regionuose dislokavo laikinas karines bazes. Čia prieš praėjusių metų invaziją buvo dislokuota Rusijos kariuomenė. Pasak karinio analitiko Konrado Muzykos, tai gali reikšti, kad rengiamasi perkelti rezervistus į Ukrainą.

Pasak K.Muzykos, kol kas Ukrainoje nebuvo didelio masto Rusijos kariuomenės puolimo, kurį prognozavo žvalgyba ir analitikai. Kovose nukentėjusių rusų dalinių atkūrimas nebaigtas, o rezervistai vis dar ribotai naudojami fronte.

Karinių bazių atstatymas Voronežo ir Kursko regionuose gali būti pirmas rezervistų perkėlimo arčiau fronto linijos įrodymas, rašo K.Muzyka. Netrukus mobilizuotieji gali būti perkelti į Ukrainą, todėl suintensyvės išpuoliai prie fronto linijos.

Ekspertas teigia, kad prieš galimą plataus masto puolimą pastarosiomis savaitėmis jau padidėjo artilerijos apšaudymo intensyvumas ir padažnėjo išpuoliai prieš infrastruktūrą.
„Akivaizdu, kad Maskva didins spaudimą įvairiomis kryptimis, kad perimtų iniciatyvą. Manome, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos karinis aktyvumas nuolat didės, tačiau dabar neįmanoma prognozuoti, ar tai prives prie didelio masto puolimo“, – rašė K.Muzyka.

Rusija antradienį atmetė kaip „visiškai nepagrįstus“ Moldovos kaltinimus, kad Maskva, padedama diversantų, rengia sąmokslą smurtu nuversti proeuropietišką šalies vadovybę.

„Tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir niekuo neparemti“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Moldovos prezidentė Maia Sandu pirmadienį apkaltino Rusiją rengiant sąmokslą nuversti jos vyriausybę. Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pareiškė, kad Kyjivas „perėmė Rusijos žvalgybos parengtą Moldovos sunaikinimo planą“.

Šiuos Ukrainos teiginius vėliau patvirtino Moldovos žvalgybos pareigūnai.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Maia Sandu

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Kyjivą siekiu supriešinti Moldovą su Rusija ir apkaltino Kišiniovą rusofobija.

„Skirtingai nei Vakarų šalys ir Ukraina, mes nesikišame į Moldovos ir kitų pasaulio šalių vidaus reikalus“, – pareiškė ministerija.

„Rusija nekelia grėsmės Moldovos Respublikos saugumui“, – pridūrė ji, sakydama, kad „stabilūs ir draugiški santykiai“ su Rusija gali būti naudingi Moldovai.

Daugelį metų Kremlius siekė išlaikyti posovietines valstybes, tokias kaip Ukraina ir Moldova, savo įtakos sferoje, tačiau abi šalys pasuko į Vakarus.

Pernai vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Rusija tebelaiko karių rytiniame Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, kuris ribojasi su Ukraina.

Moldova, 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Rumunija ir Ukraina, 2022 metų vasarą gavo kandidatės į ES statusą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš antradienį Briuselyje prasidėsiantį Aljanso gynybos ministrų susitikimą pareiškė, kad svarbiau susitelkti į tai, jog Suomijos ir Švedijos prašymai įstoti į NATO būtų ratifikuoti greitai, o ne kartu.

Šios dvi šalys pateikė prašymus įstoti į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasario mėn. ir jų narystės prašymus ratifikavo visos sąjungininkės, išskyrus Vengriją ir Turkiją.

Turkija laikoma pagrindiniu stabdžiu, o Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas nurodė, kad jo šalis galėtų ratifikuoti Suomijos paraišką, o Švedijos paraiškos netenkinti.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Vakarų pareigūnai ne kartą išreiškė pageidavimą, kad abi šalys į NATO įstotų kartu, iš dalies dėl to, kad būtų lengviau jas vienu metu integruoti į NATO karines struktūras, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Tačiau J.Stoltenbergas teigė, jog tai yra antraeilis dalykas.

„Pagrindinis klausimas yra ne tai, ar Suomija ir Švedija bus ratifikuotos kartu. Pagrindinis klausimas yra tas, kad jos abi būtų kuo greičiau ratifikuotos kaip visateisės narės“, – sakė jis.

„Esu įsitikinęs, kad abi jos taps visateisėmis narėmis, ir labai stengiuosi, kad abi būtų kuo greičiau ratifikuotos.“

Ankara reikalavo, kad abi šalys griežčiau pasisakytų prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią Turkija ir Europos Sąjunga laiko teroristine grupuote.

Plačiau apie Turkijos atsisakymą ratifikuoti Švedijos narystę NATO skaitykite ČIA: Turkijos žaidimai: ko siekia Ankara šantažuodama NATO dėl Suomijos ir Švedijos

Antradienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad Vokietija pasirašė sutartis su karinės pramonės bendrove „Rheinmetall“ dėl šaudmenų Kyjivui pristatytiems priešlėktuviniams pabūklams „Gepard“ gamybos atnaujinimo, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Greitai pradėsime savo šaudmenų „Gepard“ gamybą įmonėje „Rheinmetall“. Labai džiaugiuosi, kad galėjome užtikrinti šios svarbios priešlėktuvinės gynybos dalies pristatymą“, – prieš susitikimą su NATO šalių gynybos ministrais Briuselyje sakė B.Pistorius.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius su kariais

Ukrainos ginkluotosios pajėgos virš Bachmuto numušė bombonešį Su-24, iš kurio kabinos vienas iš „Wagner“ įkūrėjų Jevgenijus Prigožinas anksčiau metė iššūkį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kviesdamas jį į dvikovą danguje.

Informacija apie numuštą bombonešį socialiniuose tinkluose ir prorusiškuose kanaluose pasirodė vasario 13 d. vakare. Vasario 14 d. rytą J.Prigožino spaudos tarnyba patvirtino šią informaciją, paskelbdama jo atsakymą.

VIDEO: Пригожин вызвал Зеленского на дуэль

Пригожин вызвал Зеленского на дуэль

J.Prigožinas teigiamai atsakė į žurnalistų klausimą, ar  Su-24, iš kurio jis kreipėsi į V.Zelenskį, buvo numuštas virš Bachmuto.

„Taip, iš tiesų, šį lėktuvą šiandien nuo žemės atakavo priešo oro gynyba. Pilotas padarė stebuklą ir nutupdė degančią mašiną, visiškai įvykdydamas kovinę užduotį“, – teigiama atsakyme. Pranešime tikinama, kad orlaivis šiuo metu remontuojamas.

Vasario 6 d. „Telegram“ kanalas „Prigožino kepurė“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame J.Prigožinas kreipiasi į V.Zelenskį sėdėdamas naikintuvo kabinoje. Jis teigia, kad „bombardavo“ Bachmutą, o kitą dieną pažadėjo įsėsti į MiG-29. J.Prigožinas taip pat pasiūlė Ukrainos prezidentui „susitikti danguje“ ir, jei jis laimės, grąžinti Artiomovską (taip Rusija vadina Bachmutą) Ukrainai.

Artėjant pirmosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms, naujienų agentūra AFP paskelbė svarbiausią statistiką apie šį, vieną žiauriausių karų, šiuolaikinėje istorijoje.

• Naujausiais Norvegijos duomenimis, konflikto metu buvo sužeista arba žuvo apie 180 tūkst. Rusijos karių ir maždaug 100 tūkst. Ukrainos karių. Kitų Vakarų šaltinių vertinimais, kiekvienai pusei karas kainavo po 150 tūkst. gyvybių.
• Pasak Vakarų šaltinių, iš viso per konfliktą visoje šalyje žuvo nuo 30 iki 40 tūkst. civilių gyventojų. Sausio pabaigoje Jungtinių Tautų organizacija apskaičiavo, kad per kovas žuvo arba buvo sužeista apie 18 tūkst. civilių gyventojų, tačiau pabrėžė, kad tikrasis skaičius, greičiausiai, yra daug didesnis.
• Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad dėl karo veiksmų žuvo mažiausiai 400 vaikų. Kyjivas taip pat teigia, kad Maskva prievarta išvežė į Rusiją arba Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos prie Bachmuto

• JT pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo karo pradžios daugiau kaip aštuoni milijonai ukrainiečių buvo priversti bėgti iš Ukrainos – tai didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiausia šių pabėgėlių yra kaimyninėje Lenkijoje, kur jų gyvena daugiau kaip 1,5 mln. Ne mažiau nei penki milijonai žmonių buvo perkelti šalies viduje.
• Grėsmę civiliams gyventojams kelia ir minos. Kiyjivas nurodė, kad maždaug 30 proc. Ukrainos teritorijos užteršta minomis, o „Human Rights Watch“ organizacija tuo tarpu kaltina Ukrainos karius, kad jie rytiniame Iziumo regione padėjo uždraustas prieštankines minas. Ekspertai įspėja, kad išminavimas gali užtrukti dešimtmečius.
• Europos Sąjungos teisingumo komisaras Didier Reyndersas teigė, kad per visą karą pranešta apie 65 tūkst. įtarimų karo nusikaltimais. JT tyrėjai kaltina Rusiją Ukrainoje vykdant „plataus masto“ karo nusikaltimus, įskaitant bombardavimus, egzekucijas, kankinimus ir seksualinį smurtą.
• Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno, „aktyvi“ fronto linija driekiasi iš šiaurės į pietus apie 1 500 km ploto teritorijoje.
• Kyjivo ekonomikos mokykla sausį apskaičiavo, kad pakeisti visą karo nuniokotą infrastruktūrą kainuos 138 mlrd. dolerių. Pareigūnų įsitikinimu, dėl karo žemės ūkio sektoriuje patirta daugiau kaip 34 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.

Rusijos valdžios institucijos vis dažniau imasi priemonių, skatinančių savicenzūrą Rusijoje, prisidengdamos kovos su padidėjusiomis informacinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl invazijos į Ukrainą, paskelbė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Rusijos vyriausiojo radijo dažnių centro, Rusijos valstybinės žiniasklaidos cenzoriaus „Roskomnazdor“ antrinės įmonės, atstovas informavo, kad pradėjo veikti automatinės paieškos sistema „Okulus“, automatiškai skenuojanti tekstą ir vaizdo medžiagą, kad aptiktų valstybės cenzūruojamą turinį, ekstremistines temas, raginimus vykdyti masinę neteisėtą veiklą, nusižudyti, taip pat už narkotikus ir LGBTQ pasisakantį turinį.

„AFP“/„Scanpix“/Socialinės žiniasklaidos tinklo „VK“ biurtas Rusijoje

Pranešama, kad paieškos programa „Okulus“ iki 2025 m. bus pilnai sukurta. Rusijos „Okulus“ neturi jokių sąsajų su Vakarų bendrovių technologiniais sprendimais, turinčiais panašius pavadinimus.

Radijo dažnių centro atstovai ISW teigė, kad, prasidėjus invazijai į Ukrainą, Rusijos informacinę erdvę užplūdo beprecedentis dideliu greičiu platinamos netikros informacijos kiekis ir kad „Okulus“ gali išanalizuoti 200 000 vaizdų per dieną (tai yra daugiau, palyginti su rankiniu būdu apdorojamais 106 vaizdais ir 101 vaizdo įrašu per dieną), kad būtų galima spręsti apie šios problemos mastą.

Baltarusijos programišių grupė, kuri neva įsilaužė į „Okulus“, teigė, kad paieškos sistema yra užprogramuota aptikti asmeninius įžeidimus, nukreiptus į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, įskaitant palyginimus su nelinksmomis figūromis.

Analitikų teigimu, tikėtina, kad „Okulus“ kartu su kitomis pastarojo meto Kremliaus pastangomis įvesti Rusijos visuomenę į informacinį amžių ir kartu plėsti skaitmeninės Rusijos erdvės kontrolę yra pastangos įbauginti rusus, kad šie toliau užsiimtų savicenzūra.

Tačiau ekspertams neaišku, kokiu mastu nuo tokių sistemų Kremlius apsaugos kritiškai nusiteikusius karinius tinklaraštininkus.

Nepriklausomas rusų opozicijos leidinys „Meduza“ pranešė, kad „Roskomnazdor“ netrukus gali uždrausti „YouTube“, o su Rusijos valstybe susijusi socialinės žiniasklaidos kanalas „VK“ plečia savo socialinės žiniasklaidos monopolį, kad savo vaizdo įrašų paslaugai įdarbintų žinomus rusakalbius „YouTube“ turinio kūrėjus. 

Rusijos valdžios institucijos taip pat siekia išplėsti cenzūrai tinkamos retorikos apimtį. Sekmadienį „Vieningosios Rusijos“ Valstybės Dūmos deputatas paskelbė, kad ketina siūlyti įstatymą, kuriuo būtų įvesta baudžiamoji atsakomybė už Rusijos karinių veikėjų, turinčių titulus „Rusijos didvyris“ ir „SSRS didvyris“, įžeidimą.

Pirmadienį socialinius tinklus vėl užplūdo „Wagner Group“ vienam iš savo samdinių įvykdytos egzekucijos vaizdo įrašas.

Jame plaktuku įvykdoma žiauri egzekucija buvusiam „Wagner“ kovotojui Dmitrijui Jakuščenkai, kuris iki prisijungimo prie samdinių grupuotės buvo nuteistas už plėšimą ir žmogžudystę Kryme ir atlikinėjo 19 metų bausmę.

Vyras buvo apkaltintas perbėgimu į Ukrainą ir proukrainietiškų nuotaikų reiškimu.

Vėliau „Wagner Group“ idėjinis vadas Jevgenijus Prigožinas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, atrodo, D.Jakuščenka yra gyvas ir nesužeistas bei dėkoja „Wagner“ už atleidimą. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pastebėjo, jog yra ne taip svarbu, ar vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota D.Jakuščenkos egzekucija arba tariamas jo gyvybės įrodymas, yra tikri – arba kokia seka jie galėjo būti įrašyti.

Jų nuomone, didesnį nerimą kelia platesnė problema, į kurią atkreipė dėmesį tokių vaizdo įrašų kūrimas ir platinimas. Keli žinomi Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigiamai reagavo į egzekucijos vaizdo įrašą, teigdami, kad toks žiaurus ir nežmoniškas nužudymas yra tinkamas būdas „Wagner“ grupuotei susidoroti su išdavyste savo gretose ir pareiškė, kad būti apkaltintam žiaurumu karo metu yra tas pats, kas būti nubaustam už greičio viršijimą per automobilių lenktynes.

ISW ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, jog platinant neteisminių egzekucijų įrašus ir kitą panašaus pobūdžio vaizdinę informaciją Rusijos vidinėje informacinėje erdvėje, stengiamasi normalizuoti vis didesnį brutalumo ir žiaurumo lygmenį.

Anot jų, nuolatinis tokios žiaurios taktikos pateisinimas ir šlovinimas patvirtina platesnio masto patologijos egzistavimą, kuriai ėmė atstovauti „Wagner“ organizacija – kai perdėtas ir performatyvus smurtas laikomas būtina karinės praktikos taktika.

Daugelyje karinio teisingumo sistemų, įskaitant JAV, už įvairius nusikaltimus, ypač kovoje, numatytos mirties bausmės. Tačiau kariuomenės, kovojančios už sveiką visuomenę, kurios pačios yra profesionalios ir gerai disciplinuotos, nevykdo mirties bausmių plaktukais ir nesididžiuoja žiauriu mirties bausmių brutalumu.

Maskvos Kremliui, ko gero, reikės suderinti savo nepertraukiamą norą naudoti „Wagner“ kaip laikiną priemonę tęsiant operacijas Ukrainoje su žala, kurią Rusijos visuomenei daro vis akivaizdesnis chaotiškas brutalumas, kurį ši grupuotė ėmė institucionalizuoti, savo parengtoje ataskaitoje paskelbė centro analitikai.

Plačiau apie pirmadienį paskelbtą egzekucijos įrašą skaitykite ČIA: Socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše – rusų samdinio egzekucija

Maskva palaiko santykius su Teheranu, kad gautų reikalingos įrangos karui su Ukraina, paskelbė JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Pasak Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos (GUR), penktadienį buvo perimtas garso įrašas, kuriame, žvalgybos valdybos teigimu, du bepiločių orlaivių „Shahed“ operatoriai tarpusavyje derina taikinius, kalbėdami „kurdų dialektu su persų kalbos žodžiais.“

Nors Karo studijų instituto analitikai negali patikimai nustatyti, kokiu dialektu kalbama garso įraše, tačiau faktas, kad kalbantieji yra „Shahed“ operatoriai, rodo, kad jie gali būti atvykėliai iš Irano Kurdistano, greičiausiai, susiję su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC).

„SIPA“/„Scanpix“/Iranietiškas dronas „Shahed 136“

Ekspertų teigimu, kur kas mažiau tikėtina, kad Rusijai pavyko surasti ar užverbuoti pavienius kurdų kovotojus, turinčius patirties valdyti bepiločius orlaivius, kad jie galėtų vadovauti „Shahed“ smūgiams Ukrainoje.

Instituto apžvalgose jau anksčiau yra skelbta, kad su IRGC susiję elementai, ko gero, remia Rusiją veikdami kaip „Shahed“ dronų operatoriai ir instruktoriai.

Britų leidinys „The Guardian“ pirmadienį pranešė, kad Iranas, naudodamasis valtimis ir valstybiniais orlaiviais, į Rusiją kontrabanda atgabeno mažiausiai 18 ilgojo nuotolio dronų.

Rusijos karybos tinklaraštininkai pažymėjo, kad su IRGC susiję krovininiai lėktuvai Il-76 nuolat skraido į Rusiją, o tai leidžia manyti, kad Teheranas, naudodamasis su IRGC susaistytais lėktuvais, nuolat aprūpina Maskvą įvairia įranga. 

Anot ISW analitikų, vertinant turimą informaciją, susidaro įspūdis, kad Rusija ir toliau pasikliauja Irano karine ir technologine parama jos karui Ukrainoje ir kad dalis Irano personalo greičiausiai yra dislokuota Ukrainoje bei tiesiogiai remia Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Pasak vietos vadovybės, Ukrainos rytinis Bachmuto miestas nuo antradienio ryto yra smarkiai apšaudomas artilerijos.

Mėnesius miestą išlaikę ukrainiečių gynėjai ruošiasi naujoms antžeminėms atakoms, pareiškė Ukrainos kariuomenės pareigūnai.

„Miestas, miesto priemiesčiai, visas perimetras ir iš esmės visa Bachmuto kryptis bei Konstantinovka yra beprotiškai, chaotiškai apšaudomos“, – sakė Ukrainos bataliono „Svoboda“ vado pavaduotojas Volodymyras Nazarenko.

„Reuters“/„Scanpix“/Bachmutas

Ukrainos kariškiai taip pat pranešė, kad netoli Bachmuto apšaudyta 16 gyvenviečių.

Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Ukrainos kariams už tai, kad „neleido okupantams apsupti Bachmuto“.

Bachmuto užėmimas suteiktų Rusijai naują atramos tašką Donecko regione ir būtų reta pergalė po kelis mėnesius trukusių nesėkmių, nors, pasak karybos analitikų, tokia pergalė tebūtų simbolinė.

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad per pastarąsias tris dienas „Wagner“ grupės pajėgos beveik neabejotinai pasiekė papildomų nedidelių laimėjimų.

Pasak britų žvalgybos, karinės grupuotės samdiniai pasiekė nedidelį proveržį šiauriniame ginčijamo Donbaso miesto Bachmuto pakraštyje, įskaitant Krasna Hora kaimą.

Nepaisant to, regione toliau išlaikoma organizuota ukrainiečių gynyba.

Tikėtina, kad taktinis Rusijos puolimas į pietus nuo miesto padarė nedidelę pažangą, pranešė Gynybos ministerijos analitikai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Bachmute

Šiaurėje, Luhansko srities Kreminos-Svatovės sektoriuje, Rusijos pajėgos vykdo nuolatinį puolimą, nors kiekvienas vietinis puolimas tebėra per mažo masto, kad būtų pasiektas reikšmingas proveržis.

Rusija tikriausiai siekia sumenkinti dalį Ukrainos pajėgų laimėjimų, pasiektų 2022 m. rugsėjo-lapkričio mėn. laikotarpiu: yra reali galimybė, kad jų artimiausias tikslas yra pasistūmėti į vakarus iki Žerebecio upės.

Anot britų žvalgybos, operatyvinis vaizdas rodo, kad Rusijos pajėgoms duodami įsakymai žengti į priekį daugumoje sektorių, tačiau jos nėra sutelkusios pakankamos puolamosios kovinės galios nė vienoje ašyje, kad pasiektų lemiamą poveikį.

Per karą Ukrainoje žuvo trys Rusijos nusikaltėlių autoritetai, kuriuos kolonijose užverbavo „Wagner“. Žuvo 59 metų Sergejus Maksimenko, 55 metų Andrejus Berežnychas ir 55 metų Igoris Kuskas.

Tai paskelbė tarptautinė tyrimų grupė „Bellingcat“.

2013 m. Rusijos Aukščiausiasis Teismas nuteisė Andrejų Berežnychą 25 metams laisvės atėmimo už žmogžudystę ir kitus nusikaltimus, kuriuos jo gauja įvykdė 1994-2011 m. Saratovo srityje.

A.Berežnychas, S.Maksimenko, I.Kuskas

Rusijos nusikalstamam pasauliui skirtame „Telegram“ kanale teigiama, kad A.Berežnychas žuvo Ukrainoje 2022 m. gruodžio 8 d., vos prieš mėnesį prisijungęs prie „Wagner“.

S.Maksimenko atliko 25 metų laisvės atėmimo bausmę Mordovijos Respublikoje.

S.Maksimenko vadovavo Penzos nusikalstamai grupuotei „Olimpija“, kuri 9-ajame ir 10-ajame dešimtmetyje organizavo prostituciją, turto prievartavimą ir žmogžudystes.

Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, S.Maksimenko 2022 m. rugsėjį prisijungė prie „Wagner“. Jis žuvo 2022 m. gruodžio mėn.

I.Kuskas atliko 23 metų laisvės atėmimo bausmę Komijos Respublikos sostinėje Syktyvkare.

2015 m. paskelbto nuosprendžio teismo dokumentuose išsamiai aprašyta, kaip 1998 m. I.Kuskas Tatarstane įkūrė savo nusikalstamą grupuotę, pavadintą jo vardu. Ši gauja pasižymėjo tuo, jog joje buvo daug Afganistano karo veteranų. Gauja užsiėmė reketu ir užsakomosiomis žmogžudystėmis.

Jis prisijungė prie „Wagner“, o liepos 25 d. buvo išsiųstas į frontą.

I.Kusko laidotuvės buvo reikšmingas įvykis. Jo laidotuvėse dalyvavo daugiau nei 700 žmonių, procesijoje dalyvavo apie 100 automobilių.

Rusijos sostinėje Maskvoje kilo didelis gaisras, užsidegė automobilių remonto dirbtuvės. Gaisras po kelių valandų buvo likviduotas.

Maskvos šiaurės rytiniame rajone vėlų pirmadienio vakarą vienoje iš automobilių serviso teritorijų kilo gaisras. Ekstremaliųjų situacijų ministerijos pareigūnai išgelbėjo tris žmones.

Pranešama, kad teritorijoje sprogo degalų kanistrai, o dėl gaisro iš dalies įgriuvo stogas.

Gaisras kilo netoli Tiksliųjų prietaisų tyrimų instituto, kuris projektuoja ir gamina radijo valdymo kanalus laivyno ir aviacijos reaktyvinių ginklų įrenginiams.

Rusijos kariuomenei per metus nepavyko įveikti problemų, su kuriomis ji susidūrė pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą.

Tai pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Stop kadras iš video/Prie Vuhledaro atakuoti rusų tankai

„Rusai ir toliau susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir prieš metus. Rusijos kariuomenė ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais. Jie neįveikė šių problemų“, – sakė jis.

J.Kirby paaiškino, kad jis turėjo omenyje rusų logistikos, įskaitant aprūpinimą maistu, taip pat ugnies nuoseklumo ir padalinių sutelktumo problemas.

Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas nuolat „keičia generolus kaip kojines“, tačiau tai nepadeda išspręsti Rusijos kariuomenės problemų.

JAV turi nepakankamai tolimojo nuotolio raketų atsargų, todėl nėra pasirengusios aprūpinti Ukrainą ATACMS.

Tai skelbia „Politico“, remdamasis keturiais informuotais šaltiniais.

„AFP“/„Scanpix“/Taktinių raketų sistema ATACMS

Leidinyje teigiama, kad per neseniai vykusius susitikimus JAV pareigūnai Kyjivo pareigūnams sakė, kad Pentagonas neturi pakankamai taktinių raketų sistemų atsargų ir kad ATACMS perdavimas sumažintų atsargas bei pakenktų JAV kariuomenės kovinei parengčiai atremti galimas grėsmes.

Be to, „Politico“ pažymi, kad JAV nerimauja, jog Ukraina gali panaudoti JAV ilgojo nuotolio raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją, o tai Maskva gali suprasti kaip „raudonos linijos peržengimą“.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos numušė du priešo lėktuvus ir smogė daugiau kaip dvidešimčiai priešo susitelkimo rajonų.

Apie tai buvo pranešta rytinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestinėje. „Per pastarąją parą Ukrainos aviacija sudavė 15 smūgių į okupantų dislokacijos vietas. Be to, mūsų gynėjai numušė du priešo lėktuvus – Su-24M ir Su-25“, – praneša Generalinis štabas.

Be to, raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė vadavietei, septynioms gyvosios jėgos susitelkimo vietoms, dviem elektroninės kovos stotims ir rusų okupantų amunicijos sandėliui.

Generalinis štabas perspėja, kad Rusijos smūgių grėsmė visoje Ukrainoje išlieka didelė. „Tuo pat metu mūsų oro gynybos sistema nuolat stiprinama“, – pažymima pranešime. 

Per pastarąją parą priešas Ukrainos teritorijoje sudavė du raketinius ir 32 oro smūgius, taip pat 55 kartus apšaudė iš salvinės ugnies reaktyvinių sistemų.

JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai mano, kad lemiamas momentas Ukrainos kare su Rusija ateis 2023 m. pavasarį, kai tikimasi, kad Rusijos okupantai pradės didelį puolimą, o Ukrainos pajėgos pradės kontrpuolimą, kad susigrąžintų užimtų teritorijų kontrolę.

JAV pareigūnai Ukrainos valdžios institucijoms vis aiškiau leidžia suprasti, kad artėja lemiamas karo momentas, o Ukrainos kariuomenė turi padaryti kuo didesnę pažangą kovų metu, kol sulaukia gausios Vakarų valstybių pagalbos, rašo JAV laikraštis „The Washington Post“.

Pasak leidinio, JAV prezidento administracija tariasi su Kongresu, kad būtų patvirtinta dar 10 mlrd. dolerių tiesioginė biudžetinė pagalba Ukrainai. Tikimasi, kad kitą savaitę bus paskelbta apie dar vieną pagalbą Kyjivui.