Vokietijos žiniasklaida paskelbė jachtos, kuria galimai buvo gabenami sprogmenys į „Nord Stream“ nuotrauką

Sprogstamieji įtaisai, skirti sprogdinimams „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose, buvo gabenami Vokietijos Riugeno saloje per užsakomųjų reisų bendrovę išsinuomota jachta, skelbia Vokietijos leidinys „Spiegel“.

Pasak leidinio, laivas, kuriuo, kaip manoma, diversantai gabeno sprogstamuosius įtaisus, yra burinė jachta „Andromeda“.

Skelbiama, kad 15 metrų ilgio jachtą, naudodamasi suklastotais dokumentais, anksčiau nenustatytų asmenų grupė išsinuomojo iš užsakomųjų reisų bendrovės.

Leidinio paprašytas, užsakomųjų reisų bendrovės generalinis direktorius nenorėjo nieko komentuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Ukrainos nacionalinės gvardijos vado pavaduotoją. Juo tapo generolas majoras Olegas Sahonas.

Atitinkamas valstybės vadovo dekretas paskelbtas prezidento interneto svetainėje.

„Ukrainos nacionalinės gvardijos vado pavaduotoju paskirti Sachoną Olegą Aleksandrovičių“, – sakoma dokumente.

Ketvirtadienį įsigaliojo įsakas laikinai okupuotame Mariupolyje įsteigti karinės registracijos biurus.

„Planuojama, kad iki balandžio 1 d. bus užtikrinta visiška 2006 m. gimusių vyrų registracija“, – sakė Mariupolio miesto meras Piotras Andriuščenka.

Meras taip pat skelbia, kad vietos policijos pareigūnams liepta užtikrinti mobilizacinių užduočių, kurias pateikė Rusija, įgyvendinimą.

Šveicarijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį nedidele persvara pritarė tam, kad būtų leidžiama perduoti Ukrainai šveicarų gamybos ginklų, tačiau tokiomis sąlygomis, kokios vargu ar bus įvykdytos.

Nacionalinė Taryba 98 balsais pritarė tam, kad vyriausybė būtų paraginta leisti reeksportuoti į Ukrainą šveicariškus ginklus. Prieš pasiūlymą balsavo 96 parlamentarai, du susilaikė.

Šiuo metu toks reeksportas draudžiamas pagal griežtus šalies karinio neutralumo įstatymus.

Ukrainos artileristai prie Bachmuto

Priimtu pasiūlymu raginama padaryti išimtis šalims, norinčioms perduoti Šveicarijoje pagamintų ginklų Ukrainos pajėgoms, bet tik tuo atveju, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba iš pradžių paskelbs Rusijos karą Ukrainoje neteisėtu.

Rusija Saugumo Taryboje turi veto teisę, todėl toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas.

Dėl ilgametės Šveicarijos neutralumo tradicijos diskutuojama nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kiek daugiau nei prieš metus.

Europos Sąjungai nepriklausanti Šveicarija pasekdama bloko pavyzdžiu įvedė sankcijas Maskvai, bet iki šiol rodo mažiau lankstumo savo karinio neutralumo klausimu.

Nepaisydama Kyjivo ir jo sąjungininkų spaudimo Šveicarija kol kas atsisako leisti šalims, turinčioms Šveicarijoje pagamintų ginklų, reeksportuoti juos į Ukrainą ir atmetė ligšiolinius aiškius Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymus, remdamasi savo įstatymais, draudžiančiais reeksportuoti šveicarišką ginkluotę kariaujančioms šalims.

Žemųjų parlamento rūmų trečiadienio balsavimas buvo viena iš kelių parlamentinių iniciatyvų dėl reeksporto taisyklių sušvelninimo, kad trečiosios šalys galėtų perduoti Ukrainai šveicariškų ginklų.

Trečiadienio sprendimą dar turės patvirtinti aukštieji rūmai – Kantonų Taryba. Ji pirmadienį atmetė atskirą iniciatyvą, pagal kurią būtų buvę leista reeksportuoti ginklus tam tikroms demokratijoms.

Parlamentiniams ir vyriausybės debatams, galutiniam sprendimui ir atitinkamam referendumui surengti tikriausiai prireiks daug mėnesių.

Ukrainoje vėl paskelbtas didelio masto oro pavojus – visuose pietiniuose ir rytiniuose regionuose ..

Zaporožės gyventojai girdėjo sprogimus miesto teritorijoje, praneša „Suspіlne“. Regiono karinė administracija paragino gyventojus neplatinti nuotraukų ir vaizdo įrašų. 

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sakė, kad buvo paleistos priešo raketos.

Baltieji rūmai ketvirtadienį naujausias Rusijos raketų atakas, nukreiptas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavadino žiauriomis ir nepateisinamomis.

„Labai skaudu matyti šiuos žiaurius, nepateisinamus išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje“, – žurnalistams „Air Force One“ lėktuve sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotoja Olivia Dalton. Per atakas, per kurias buvo panaudotos moderniausios hipergarsinės raketos „Kinžal“, žuvo mažiausiai devyni žmonės, daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas ir net sutriko elektros energijos tiekimas Zaporižios atominėje elektrinėje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas.

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Visos 30 sąjungininkių pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo protokolus. Beveik visos juos ratifikavo, tačiau Turkija ir Vengrija dar to nepadarė. Jos siekia gauti iš šių dviejų šalių garantijas ir patikinimus. Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų NATO narių pritarimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko praneša, kad po naktinės Rusijos raketų atakos elektros energijos tiekimas miesto vartotojams visiškai atnaujintas, taip pat vyksta šilumos tiekimo atnaujinimo darbai.

Pasak jo, 30 proc. miesto namų vis dar be šildymo.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje, dėl kurių Zaporižios atominė elektrinė buvo atjungta nuo elektros tinklo, yra „rimtas branduolinės saugos pažeidimas“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad dėl nutrūkusio elektros tiekimo, kuris buvo atnaujintas ketvirtadienio vidurdienį, teko naudoti avarinius dyzelinius generatorius elektrinei aušinti, todėl gerokai padidėjo branduolinės avarijos rizika.

„Tai rimtas branduolinės saugos pažeidimas, kurį padarė Rusija“, – Stokholme vykstančiame ES gynybos ministrų susitikime žurnalistams sakė J.Borellis.

„Zaporižia yra didžiausia atominė elektrinė Europoje... ir Rusija kelia pavojų visam mūsų bendram Europos žemynui, įskaitant Rusiją“, – pridūrė jis.

Smūgis elektrinei buvo surengtas per naują Rusijos išpuolių Ukrainoje bangą, per kurią žuvo mažiausiai devyni žmonės ir visoje šalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.

Rusija planuoja didelio masto provokaciją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, o įvykių nušviesti į Baltarusiją pasiųs propaganda garsėjantį Vladimirą Solovjovą, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos gynybos žvalgyba.

„Gavome informacijos, kad artimiausiu metu Rusijos Federacijos karinė-politinė vadovybė planuoja didelio masto provokaciją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje“.

Ukrainos gynybos žvalgybos teigimu, šeštadienį planuojamą provokaciją tiesioginės transliacijos metu turėtų nušviesti V.Solovjovas.

„AP“/„Scanpix“/Kyjivo gynybos vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas

Taip pat pranešama, kad šiuo tikslu į Baltarusiją atvyks kelios rusų grupės ir spėjama, kad tai nebus taiki provokacija – žvalgyba išskyrė galimą infrastruktūros sunaikinimo ir civilių aukų grėsmę.

„Telegram“ kanale pažymėta, kad šia provokacija siekiama įtvirtinti priešišką Baltarusijos piliečių viešąją nuomonę Ukrainos atžvilgiu ir užtikrinti visavertį šalies ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą kare Rusijos pusėje.

Mėnesio pradžioje Kyjivo gynybos vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas aiškino, kad iki šiol visi Rusijos koviniai daliniai Baltarusijoje buvo perkelti į rytus. Jo nuomone, Kremlius naudojasi savo sąjungininkės teritorija, kad atgaivintų techniką ir apmokytų karius.

„Stebime parodomuosius veiksmus, skirtus personalui ir įrangai perkelti per Baltarusijos teritoriją. Pagrindinis tokių veiksmų tikslas – atitraukti mūsų dėmesį nuo rytų ir priversti mus laikyti atitinkamą kariuomenės parengtį pasienyje su Baltarusija“, – sakė naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ O.Pavliukas.

Ukrainos Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pareiškė, kad gynybos pajėgos neleido priešui apsupti Bachmuto, tačiau padėtis išlieka labai sudėtinga.

„Gynyba – tai veiksmų organizavimas, pagrįstas strategija, drausme ir personalo pasitikėjimu. Turime sugebėti numatyti priešo, kuris turi kiekybinę persvarą, veiksmus.

Bachmuto gynyba tęsiasi jau beveik 10 mėnesių. Gynybos pajėgos ėmėsi daugelio taktinių veiksmų, kurie iki šiol neleido priešui apsupti miesto. Tačiau padėtis išlieka labai sudėtinga“, – rašė pajėgų vadas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karinės pajėgos prie Bachmuto

Generolas pulkininkas taip pat pabrėžė, kad Rusijos pajėgos veikia įprastai, neskaičiuodamos žmonių. Tačiau, jo nuomone, karių skaičius nėra lemiamas pranašumas ar pergalės veiksnys.

Ukrainos gynybos pajėgos supranta taktinę Bachmuto reikšmę priešui ir žino jo veiksmų planus kitose fronto dalyse.

„Gynybos pajėgos toliau gina miestą, tačiau situacija yra dinamiška. Mes esame labai atsargūs. Kekvienas žingsnis ir sprendimas gali iš esmės pakeisti padėtį. Kiekviena diena turi didžiausią vertę“, – teigė O.Syrskis.

 Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei, po Rusijos smūgio turėjusiai naudotis dyzeliniais generatoriais, atnaujintas elektros tiekimas, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius „Enerhoatom“.

„Ukrenerho“ specialistai atnaujino elektros energijos tiekimą Zaporižios atominei elektrinei, kuris buvo nutrauktas dėl šiandieninių raketų smūgių“, – sakoma socialiniuose tinkluose operatoriaus paskelbtame pranešime.

Jame priduriama, kad elektrinė „pereina nuo dyzelinių generatorių prie elektros energijos gavimo savo reikmėms iš Ukrainos integruotos elektros energijos sistemos“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas anksčiau ketvirtadienį įspėjo dėl pavojaus, kurį kelia pasikartojantys elektros tiekimo Zaporižios atominei elektrinei sutrikimai.

„Kaskart metame kauliuką“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.

„Jei leisime tam tęstis... vieną dieną mūsų sėkmė išseks“, – pabrėžė jis.

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė be elektros tiekimo buvo likusi po naujos Maskvos pajėgų smūgių bangos, per kurią žuvo mažiausiai devyni žmonės ir daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.

Jėgainė šeštą kartą nuo invazijos pradžios buvo netekusi elektros.

Maskvos kariai elektrinę užėmė 2022-ųjų kovo 4-ąją, praėjus vos kelioms dienoms po invazijos pradžios.

Abi pusės kaltina viena kitą dėl reguliariai pasitaikančių apšaudymų Zaporožios – didžiausio Europoje branduolinio objekto – apylinkėse.

TATENA rugsėjį pasiuntė čia savo stebėjimo misiją ir siekia susitarti dėl demilitarizuotos zonos šalia objekto, tačiau atrodo, kad derybos yra įstrigusios.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad įtampa tarp jo ir Rusijos gynybos ministerijos pasiekė kulminaciją: tiek jis, tiek „Wagner“ kariai buvo visiškai atkirsti nuo vyriausybinių ryšių linijos, jiems užblokuoti turimi leidimai į Rusijos ministerijas.

Pats J.Prigožinas situaciją aiškino vyriausybės nenoru aprūpinti jo bendrovės amunicija.

„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ ir Jevgenijus Prigožinas

„Tam, kad nustočiau prašyti amunicijos, jie išjungė visus specialiuosius ryšio telefonus visose įstaigose, visose žinybose. Kitas svarbus dalykas: jie užblokavo leidimus į visas įstaigas, kurios turi priimti sprendimus“, – savo spaudos tarnybos pranešime susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale teigė J.Prigožinas.

Pasak jo, padėtis mūšio lauke dėl šaudmenų niekaip nepagerėjo, o vienintelis būdas jų gauti dabar yra kreipimaisi į žiniasklaidą.

Vis dėlto „nėra taip blogai“, pridūrė J.Prigožinas paviešinto garso įrašo pabaigoje.

J.Prigožinas anksčiau su juo susisiekusiems žurnalistams tėigė, jog „negalima nešti šiukšlių iš namų“.

„Jeigu tos šiukšlės būtų laukusios dieną, dvi, tris ar dar kokią kitą, žinoma, galėjome palaukti. Bet mes kalbame apie mūsų karių gyvybes. Tam, kad karys taptų kariu, reikia dešimtmečių. Su žmogaus gyvybe negalima juokauti. Motinos turės aiškintis, kur dingo jų vaikai. Taigi, viena vertus, patarlė sako, kad teisinga, jog neturėtume viešai skalbti savo nešvarių skalbinių. Bet jei jos neišsiplausi, būda bus pilna šūdų. O toje būdelėje dar daug kas gyvena“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.

Rusija ketvirtadienį patvirtino surengusi naują smūgių Ukrainai bangą, teigdama, kad atakos, taip pat ir hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“, buvo atsakas į anksčiau šį mėnesį įvykdytą tariamą išpuolį prie sienos.

„Atsakydamos į kovo 2 dienos Kyjivo režimo surengtas teroristines akcijas Briansko srityje, Rusijos ginkluotosios pajėgos sudavė masinį atsakomąjį smūgį“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Per anksti ketvirtadienį suduotą Maskvos pajėgų smūgių bangą Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni žmonės, daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.

Rusijos atstovai prieš savaitę pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį. Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pranešimų, o Ukraina juos paneigė.

Kyjivas tokius rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją.

Lietuvos žvalgyba skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų žiniasklaidos paviešintą informaciją apie „Nord Stream“ sprogdinimą, tačiau pripažįsta, kad šis įvykis atskleidė potencialius pavojus energetinei infrastruktūrai.

„Pavojų iš tikrųjų yra ir „Nord Stream“ sprogdinimas būtent ir parodė, kad yra tos techninės galimybės, kad gali būti ne tik vamzdynas susprogdinamas, bet ir kabeliai (elektros kabeliai Baltijos jūroje – BNS) turi tam tikrą riziką“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Nord Stream“

„Aš manau, kad visos šalys yra susirūpinusios tuo, būtent ta apsauga šitų kabelių“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie Baltijos šalių elektros jungtis Baltijos jūroje.

Lietuva dabar turi elektros kabelį su Švedija „NordBalt“ ir ruošiasi tiesti jūrinį kabelį į Lenkiją „Harmony Link“, be to, Estija turi du kabelius su Suomija „Estlink“.  

Laikraščiui „The New York Times“ anksčiau šią savaitę pranešus, jog Jungtinių Valstijų pareigūnai susipažino su nauja žvalgybine informacija, kad už praėjusiais metais įvykdytą „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą yra atsakinga „proukrainietiška grupuotė“, Lietuvos žvalgybos vadai sakė tokios informacijos neturį ir pranešimus vertino skeptiškai.

„Mes tokių duomenų neturime, nedisponuojame jais, – sakė D.Jauniškis, – o žiniasklaidoje atsirandančiomis teorijomis, kurios, deja, nėra pagrįstos jokiais įrodymas, nelinkę tikėti.“

„Jeigu mes turėtume kažkokių indikacijų arba informacijos, be jokios abejonės tada būtų kiti vertinimai. Kol kas aš pats asmeniškai ir visa civilinės žvalgybos bendruomenė, matyt, esame linkę vertinti labai skeptiškai šitą pasirodžiusią informaciją ir, ko gero, turėtume vertinti ją labai atsargiai, ar tai nėra kokia eilinė informacinė operacija“, – kalbėjo jis.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius taip pat sakė, jog karinė žvalgyba neturi šios informacijos ir sakė negalintis pakomentuoti minimų scenarijų.

Uždniestrės separatistų saugumo pareigūnai savo pareiškime ketvirtadienį nurodė, kad sustabdė „teroro išpuolį, kuriam vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos“.

Uždniestrės prokuroras Anatolijus Gureckis teigė, kad siekta „pašalinti aukščiausius valstybės pareigūnus“ ir kad tariamas išpuolis turėjo būti surengtas prorusiško regiono administraciniame centre Tiraspolyje.

„Jie planavo, kad bus daug aukų, nes teroristinis išpuolis turėjo įvykti sostinės centre“, – tvirtino jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uždniestrė

Valstybinė televizija sakė, kad įtariamieji esą planavo susprogdinti automobilį „Land Rover“ su aštuoniais kilogramais sprogmenų.

Ji taip pat parodė tariamo vykdytojo, 40 metų vyro, nuotraukas, kuris, kaip pranešė kanalas, „gavo nurodymus iš Ukrainos saugumo tarnybų“.

Tuo tarpu Ukrainos saugumo tarnyba susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pareiškė, kad „informacija apie tariamą Ukrainos slaptųjų tarnybų dalyvavimą rengiant teroro aktą Uždniestrėje yra Kremliaus surežisuota provokacija“.

„Melas ir provokacijos – tai ginklai, kuriuos (Rusija) aktyviai naudoja. Tačiau šiandien visas pasaulis mato tikrąjį šalies agresorės veidą ir netiki Rusijos ar jos satelitų pareiškimais“, – teigė tarnybos atstovai.

Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas savo ruožtu sakė: „Neturime šios informacijos patvirtinimo, svarbu, kad Moldovoje būtų stabilumas ir taika. Nėra jokio eskalacijos pavojaus, jokių problemų šiame regione.“

Dezinformaciją apie Ukrainos planus įsiveržti Maskvos remiamą Uždniestrės regioną Maskva paskelbė vasario pabaigoje.

Jos pareiškime Ukraina kaltinama prie sienos dislokavusi karių ir ginklų.

Moldovos gynybos ministerija netrukus paneigė Rusijos kaltinimus, esą Ukraina kelia tiesioginę grėsmę Uždniestrei.

„Gynybos ministerija stebi visus regione vykstančius įvykius, veiksmus ir pokyčius“, – sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „šiuo metu tiesioginės grėsmės valstybės kariniam saugumui nėra“.

Pasak vietos pareigūnų, per naktinius Rusijos smūgius žuvo mažiausiai 11 žmonių ir 22 buvo sužeisti, pranešė CNN.

Puolimui tęsiantis iki ankstyvo ketvirtadienio ryto, į kelis Ukrainos regionus, įskaitant šalies sostinę Kyjivą, buvo paleista 81 raketa.

Vakarų Ukrainos mieste Lvive sugriauti trys gyvenamieji pastatai. Pranešama, kad žuvo mažiausiai penki žmonės, o gelbėtojai toliau ieško aukų.

„AFP“/„Scanpix“/Rusų raketa smogė į kaimą prie Lvivo

Tuo tarpu Chersono srityje, apšaudžius gyvenamuosius rajonus ir daugiabučius namus, žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti.

Charkivo srityje raketa sužeidė dvi pagyvenusias moteris, o likusioje regiono dalyje šiuo metu nėra elektros, pranešė regiono valdžios institucijos. 

Dniepropetrovsko srityje, preliminariais duomenimis, vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią naktį įvardino kaip „sudėtingą“ ir rusų taktiką pavadino „apgailėtina“.

„Priešas, bandydamas įbauginti ukrainiečius, paleido 81 raketą ir vėl grįžo prie savo apgailėtinos taktikos. Okupantai gali tik terorizuoti civilius gyventojus. Tai viskas, ką jie gali padaryti. Bet tai jiems nepadės. Jie neišvengs atsakomybės už viską, ką padarė“, – sakė Ukrainos lyderis.

Ukraina tampa „kovine laboratorija“ Irano ginklams išbandyti ne Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį CNN pareiškė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Toks pareiškimas pasigirdo prieš JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizitą į Izraelį, kurio darbotvarkėje numatytas Irano ir Rusijos karinio bendradarbiavimo aptarimas.

„Visi turėtų ruoštis tam, kaip atrodys grėsmės scenarijai, kai Iranas perims taktiką, techniką ir procedūras, kurių išmoko Ukrainoje, ir pradės naudoti šią prievartos taktiką čia“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje Artimuosius Rytus.

Pareigūnas pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi perduoti Iranui pažangias technologijas, kad iš Irano sulauktų „letalinės pagalbos“.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas po naktinių Rusijos išpuolių paragino Vakarų sąjungininkus suteikti daugiau ginklų Ukrainai ir įvesti papildomų sankcijų Rusijai.

Pranešama, kad per išpuolius visoje šalyje žuvo mažiausiai 11 žmonių ir daugiau kaip 20 buvo sužeista.

„Buvo smogta gyvenamiesiems pastatams. Yra aukų. Mums reikia daugiau ginklų ir papildomų sankcijų, kad sustabdytume agresorių“, – pareiškė jis keliose žinutėse asmeninėje tviterio paskyroje.

Pažymėdamas, kad nuo smūgių – jau šešto nuo Rusijos invazijos pradžios – nukentėjo ir Zaporožės atominė elektrinė, D.Šmyhalas paragino JT branduolinės priežiūros instituciją Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) „imtis ryžtingų veiksmų“ ir sustabdyti Rusijos „branduolinį terorizmą“.

Rusija karą Ukrainoje yra pasiruošusi tęsti dar dvejus metus, sako Lietuvos karinės žvalgybos vadovas.

„Resursai, kuriais disponuoja Rusija šiandien, mes vertiname, kad tų išteklių užtektų tokio pat intensyvumo karui, kokį mes matome šiandien, užtektų dar dviem metam“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Elegijus Paulavičius

Lietuvos žvalgyba kasmetiniame grėsmių vertinime teigia, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

E.Paulavičius pabrėžė, kad kalbant apie dvejų metų terminą, tai „nėra kokybės klausimas“. Vis dėlto, pasak jo, net ir dabar iš sandėlių traukiama pasenusi rusų ginkluotė leidžia jiems naikinti Ukrainos infrastruktūrą, „daro didžiulę žalą, didina atstatymo kaštus“.

Karinės žvalgybos vadovo teigimu, tai, kiek Rusija galės kariauti, priklauso ir nuo tokių valstybių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja teigiamos paramos. Dvejų metų terminas, pasak jo, apima tik Kremliaus turimus resursus.

„Jeigu atmestume visas tas aplinkybes, pašalinus, vertinti pačios Rusijos galimybes tęsti karą, tai šiandien dienai turi tokius resursus, (...) kad galėtų tęsti apie du metus būtent tokio intensyvumo, kokį matome šiandien“, – sakė E.Paulavičius.

Kasmetiniame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių vertinime teigiama, jog sankcijų apribota Rusijos karinė pramonė „itin stokoja vakarietiškų elektronikos komponentų“, reikalingų raketoms ir kitai ginkluotei kurti ir modernizuoti.

Jame nurodoma, kad Rusijai jau teko kreiptis į vos kelis likusius užsienio partnerius – Iraną,  Šiaurės Korėją, Kiniją – dėl ginkluotės ir amunicijos tiekimo, bet ne visada sėkmingai.

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti karą Ukrainoje „artimiausius metus“, o grėsmių kelia nauji Rusijos užmojai reformuoti ginkluotąsias pajėgas.

„Kremlius neatsisako savo tikslų Ukrainoje ir yra pasirengęs tęsti karą artimiausius metus nepaisydamas nuostolių ir mobilizuodamas visus valstybės resursus, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Anot žvalgybos, Vladimiro Putino valdoma Rusija „tampa vis labiau totalitarinė, bet karas ardo politinius ir ekonominius režimo pagrindus“.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Grėsmių vertinime teigiama, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

Dokumente rašoma, kad Rusijos priklausomybė nuo energetinių resursų eksporto sustiprėjo, o alternatyvos tokiam ekonomikos modeliui nėra.

„Vakarų šalių sankcijos nesukėlė staigaus ekonomikos žlugimo, tačiau Rusijos ekonominės problemos – priklausomybė nuo žaliavų eksporto, neefektyvi logistika, gamybos mažėjimas dėl komponentų ir technologijų trūkumo, biudžeto deficitas – nuosekliai auga ir, tikėtina, artimiausioje perspektyvoje toliau didės“, – teigia VSD ir AOTD.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad pristatė Ukrainai dar 10 pažadėtų tankų „Leopard 2A4“, o kiti sąjungininkai irgi netrukus atsiųs saviškius.

„Kalbame apie sunkiųjų tankų batalioną, kuris Lenkijos atveju jau pristatytas, o mūsų sąjungininkų atveju jie bus pristatyti Ukrainai labai greitai“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 2 tankas

Varšuva pažadėjo Kyjivui atsiųsti iš viso 14 Vokietijoje pagamintų sunkiųjų tankų „Leopard 2“.

Pirmieji keturi buvo pristatyti vasario pabaigoje, per pirmąsias Rusijos puolimo Ukrainoje metines.

M.Blaszczakas sakė, kad iš sąjungininkių šalių turi atvykti aštuoni tankai iš Kanados, aštuoni iš Norvegijos ir mažiausiai šeši iš Ispanijos.

„Kalbėjausi su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles. Gali būti, kad bus dar keturi“, – sakė M.Blaszczakas.

Lenkija stovi iniciatyvos siųsti modernius tankus „Leopard 2“ į Ukrainą priešakyje.

Iš pradžių Vokietija priešinosi sąjungininkių spaudimui uždegti žalią šviesą šiam žingsniui, tačiau šių metų pradžioje Berlynas sutiko atsiųsti savo „Leopardų“ ir pritarė tankų tiekimui iš kitų šalių.

M.Blaszczakas taip pat sakė, kad Lenkija įsteigs Ukrainoje naudojamų kovinių tankų techninės priežiūros centrą.

„Pradedame kurti centrą, kuris bus atsakingas už tankų, jau pristatytų į Ukrainą arba netrukus pristatysimų, techninę priežiūrą ir remontą“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad šį klausimą iškėlė derybose su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriumi.

„Iššūkis – atsarginės dalys šiems tankams. Prieš dvidešimt metų jie nustojo gaminti šias dalis, bet mes esame pasirengę atnaujinti jų gamybą, žinoma, bendradarbiaudami su vokiečiais“, – sakė jis.

Rusijos pajėgumų Kaliningrade galimybės kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai, ketvirtadienį perspėjo Lietuvos žvalgyba.

„Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.

„AFP“/„Scanpix“/Kaliningrado ir Lenkijos pasienio ruožas

Anot dokumento, pajėgų perdislokavimas į okupuotas Ukrainos teritorijas labiausiai paveikė Kaliningrado karinių pajėgų sausumos komponentą, o jūrų ir oro komponentai išliko beveik nepakitę.

Žvalgybos duomenimis, į Juodąją jūrą dar 2022 metų sausį išvyko trys didieji desanto laivai su kariais ir kovos technika. Taip pat į Krymą buvo perkelti keturi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM, bet ir jie vėliau pakeisti modernesniais orlaiviais.

„Kiti pajėgumai liko Kaliningrade ir toliau atlieka funkcijas“, – rašoma grėsmių vertinime.

Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė, kad kariniai pajėgumai Kaliningrade dėl karo Ukrainoje buvo ženkliai sumažėję.

Žurnalas „Foreign Policy“ pernai rugsėjį skelbė, kad paremti Rusijos pajėgoms Ukrainoje iš Kaliningrado buvo atitraukta 80 proc. karių.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ketvirtadienį Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad naktį įvykdytų Rusijos smūgių mastas buvo milžiniškas ir ambicingas.

„Kaip matote, ataka yra tikrai didelio masto ir pirmą kartą įvykdyta naudojant tokias skirtingo tipo raketas“, – ukrainiečių televizijai sakė J.Ihnatas.

„Matome, kad šį kartą buvo panaudotos net šešios „Kinzhal“ raketos. Tai yra tokia ataka, kokios nepamenu, kad būčiau matęs anksčiau“, – pridūrė jis. 

Ukrainos valstybinė ekstremaliųjų situacijų agentūra/„Scanpix“/Gelbėtojų pajėgos bando likviduoti atakų padarinius Kyjive

Jos metu buvo naudojami įvairių tipų lėktuvai: strateginiai, tolimojo nuotolio, MiG-21 bei paleista 81 raketa.

„Buvo ir X-22, kurių mes negalime numušti, negalime įveikti ir „Kinzhal“ raketų – tai yra šešios plius šešios ir 13 S-300 – jų nenumušė Ukrainos oro gynybos pajėgos“, – sakė jis.

„Kol kas neturime pajėgumų kovoti su šiais ginklais“, – pažymėjo J.Ihnatas.

Pranešama, kad per šiuos smūgius vakariniame Ukrainos Lvivo mieste žuvo mažiausiai penki žmonės, o sostinėje Kyjive buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nakties smūgius Ukrainai pavadino neturinčiais karinio tikslo ir „paprasčiausiu Rusijos barbariškumu“.

„Rusija per naktį surengė masinę raketų ir bepiločių lėktuvų ataką prieš Ukrainą, per kurią žuvo žmonių ir buvo padaryta žala civilinei infrastruktūrai. Jokio karinio tikslo, tik Rusijos barbarizmas. Ateis diena, kai V.Putinas ir jo bendrininkai bus patraukti atsakomybėn specialiame tribunole“, – asmeninėje tviterio paskyroje paskelbė D.Kuleba.

Su Ukraina besiribojančio Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono promaskvietiška valdžia ketvirtadienį pranešė, kad užkirto kelią esą Kyjivo organizuotam teroro išpuoliui prieš separatistų pareigūnus.

Separatistų saugumo pareigūnai savo pareiškime nurodė, kad sustabdė „teroro išpuolį, kuriam vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos ir kuris buvo rengiamas prieš kelis pareigūnus. Įtariamieji buvo sulaikyti. Jie prisipažino“.

Ukraina šio pranešimo kol kas nekomentuoja.

Rusija vasario gale pareiškė, kad Ukraina neva rengiasi įsiveržti į Maskvos remiamą Uždniestrę, bet Kišiniovas iškart tai paneigė ir paragino visus elgtis ramiai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos įtakos ženklai Tiraspolyje, Uždniestrėje

Rusijos užsienio reikalų ministerija vasario 24-ąją, per pirmąsias invazijos į Ukrainą metines, pareiškė, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos atsakys, jei įvyks Kyjivo režimo provokacija“ Uždniestrėje.

Jos pareiškime Ukraina kaltinama prie sienos dislokavusi karių ir ginklų.

Moldovos gynybos ministerija netrukus paneigė Rusijos kaltinimus, esą Ukraina kelia tiesioginę grėsmę Uždniestrei.

„Gynybos ministerija stebi visus regione vykstančius įvykius, veiksmus ir pokyčius“, – sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „šiuo metu tiesioginės grėsmės valstybės kariniam saugumui nėra“.

Nuo pat invazijos pradžios Kremlius yra kaltinamas įtampos Uždniestrėje kėlimu siekiant destabilizuoti Ukrainą ir Moldovą.

Anksčiau vasarį Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Rusiją sąmokslu smurtinėmis priemonėmis nuversti jos vyriausybę – pasitelkiant antivyriausybiniais protestuotojais vaizduojamus diversantus. Rusija tai paneigė.

„AP“/„Scanpix“/Moldovos prezidentė Maia Sandu

Uždniestrė yra siauras su Ukraina besiribojantis regionas, kuris po trumpo karo 1992 metais atsiskyrė nuo Moldovos, tačiau tarptautiniu mastu jis nepripažįstamas. Nuo to laiko ten dislokuoti Rusijos kariai.

Moldova, neturtinga 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje gyvena nemažai rusų, pastaraisiais metais pasuko provakarietiška kryptimi, tuo sukeldama Maskvos pasipiktinimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos okupantai į mūšį prie Bachmuto meta pajėgiausius savo dalinius, įskaitant „Wagner“ samdinius. Miesto tvirtovės gynimo svarba tik didėja.

„Kiekviena miesto gynimo diena leidžia mums laimėti laiko rezervams parengti ir pasirengti būsimoms puolamosioms operacijoms. Tuo pat metu mūšiuose dėl šios tvirtovės priešas praranda labiausiai apmokytą ir kovai pasirengusią savo kariuomenės dalį – „Wagner“ šturmo dalinius“, – sakė Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„AP“/„Scanpix“/Rusų nuniokotas Bachmutas

Jis taip pat pažymėjo, kad Jevgenijaus Prigožino pareiškimai patvirtina, jog užėmus Bachmutą rusai turės laisvas rankas panaudoti kariuomenės ir oro desanto dalinių karinę techniką. Jo teigimu, rusai Bachmuto sektoriuje naudoja labiausiai kovai paruoštus dalinius, tačiau jie patiria didelių nuostolių.

„Tai dar kartą įrodo labai svarbų Bachmuto vaidmenį bendroje mūsų  gynybos sistemoje. Tūkstančiai per miesto šturmą nukautų priešų tai akivaizdžiai patvirtina. Didžiuojuosi mūsų karių drąsa ir didvyriškumu, kurie savo atsparumu griauna agresoriaus planus“, – užbaigė kariškis.

Rusams ketvirtadienio rytą apšaudžius Chersoną, žuvo trys žmonės, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad rusai, be kita ko, pataikė į viešojo transporto stotelę.

Rusija ketvirtadienį prieš aušrą raketomis smogė Ukrainai, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą visoje šalyje ir nutraukdama elektros tiekimą didelėse teritorijose, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad per masinius rusų raketų smūgius vakarinėje Lvivo ir pietrytinėje Dnipropetrovsko srityse žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar keli buvo sužeisti.

Rusija ketvirtadienį prieš aušrą raketomis smogė Ukrainai, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą visoje šalyje ir nutraukdama elektros tiekimą didelėse teritorijose, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per masinius rusų raketų smūgius žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar keli buvo sužeisti.

Vakarinės Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad raketai pataikius į gyvenamąją zoną Zoločivo rajone žuvo penki žmonės – trys vyrai ir dvi moterys.

Iš pradžių skelbta apie keturis žuvusiuosius, bet vėliau iš po griuvėsių buvo ištrauktas negyvas maždaug 60 metų vyras.

Pasak M.Kozyckio, gelbėtojai tikrina griuvėsius, po kuriais gali būti įstrigę daugiau žmonių.

34 metų vyras žuvo Dnipropetrovsko srityje, pranešė srities administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Jis pridūrė, kad per kelis smūgius visame regione dar du žmonės – 28 metų moteris ir 19-metis vaikinas – buvo sužeisti ir yra gydomi ligoninėje.

Jau kelis mėnesius Rusija raketomis ir dronais atakuoja svarbiausius Ukrainos objektus, trikdydama šildymą, vandens ir elektros tiekimą milijonams žmonių.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį pranešė apie sprogimus dviejuose sostinės rajonuose ir sakė, kad dėl jų 15 proc. miesto namų ūkių liko be elektros, o 40 proc. – be šildymo.

„Du žmonės buvo sužeisti“ per sprogimą vakariniame Sviatošyno rajone, sakė V.Klyčko. Anksčiau jis pranešė apie sprogimus pietinėje sostinės dalyje. 

Ukraina pranešė, kad jos oro gynyba numušė tris dešimtis Rusijos paleistų raketų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį piktinosi Rusija po didžiausio per kelias savaites raketų smūgio per Ukrainą, kai buvo smogta mažiausiai dešimčiai regionų visoje šalyje.

„Priešas paleido 81 raketą, bandydamas vėl įbauginti ukrainiečius, grįždamas prie savo apgailėtinos taktikos. Okupantai gali tik terorizuoti civilius gyventojus“, – sakė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime, kuriame išvardyti regionai visoje Ukrainoje, kuriems buvo suduoti smūgiai.

Į Zaporižios sritį atvežta nauja mobilizuotų rusų grupė, kurie bus apmokyti ir siunčiami į kovas.

Apie tai paskelbė vadinamasis Zaporižios srities administracijos  tarybos narys Vladimiras Rogovas.

„Melitopolyje ir priemiesčiuose bus garsiai! Į Zaporižios sritį atvyksta mobilizuoti kariai ginti mūsų krašto. Šiandien Melitopolio priemiesčiuose vyksta jų mokymai“, – skelbė jis. 

Kolaborantas sakė, kad vietovėje bus girdimi šūvių ir sprogimų garsai, tačiau ragino gyventojus išlikti ramius, nes „tai yra pratybos ir mokymai“ prieš siunčiant okupantus „į fronto liniją“.

Antrasis pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas ketvirtadienį liko be elektros, vandens ir šildymo po to, kai Rusija paleido dešimtis raketų į energetikos objektus visoje šalyje.

„Visame mieste nėra elektros. Kritinės infrastruktūros objektuose perėjome prie generatorių. Neveikia elektra varomas transportas. Dėl įtampos nebuvimo elektros tinkle nėra šildymo ir vandens tiekimo“, – per vietos televiziją sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos oro gynyba numušė tris dešimtis Rusijos paleistų raketų į taikinius visoje šalyje – tai buvo naujausias Maskvos išpuolis, nukreiptas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

„Praėjusią naktį priešas surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą. Iš įvairių bazių jis paleido 81 raketą. Ukraina sunaikino 34 sparnuotąsias raketas“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno pareiškime socialiniuose tinkluose.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į incidentą Mačiuliškių aerodrome ir antradienį Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos paskelbtą pareiškimą, kuriuo jis patvirtino, kad buvo apgadintas orlaivis A-50U MAINSTAY D.

Britų žvalgyba tvitino, kad beveik neabejotinai orlaivį atakavo nedidelė bepilotė oro sistema.

Manoma, kad dabar orlaivis jau perkeltas į remonto įmonę Taganroge, Rusijoje, pažymėjo Gynybos ministerija. 

Pranešama, kad tranzitinis skrydis vyko mažesniame nei įprastai aukštyje, greičiausiai, dėl pažeidimų kabinoje.

„Tikėtina, kad MAINSTAY teikė žvalgybinę informaciją apie padėtį naikintuvams MiG-31K, modifikuotiems paleisti iš oro balistinę raketą AS-24, kurią Rusija laiko itin svarbiu savo strateginiu pajėgumu“, – rašoma apžvalgoje.

Modifikacijos metu buvo pašalintas vidinis naikintuvų radaras, kad būtų subalansuotas lėktuvo korpusas, todėl pilotai tapo priklausomi nuo išorinių padėties stebėjimo šaltinių, tokių kaip MAINSTAY.

Reali tikimybė, kad bendra Rusijos ir Baltarusijos oro veikla dabar bus priversta pasikliauti antžemine kontrole ir naikintuvų palyda, kol bus dislokuotas kitas MAINSTAY, teigė britų žvalgyba.

Po Rusijos per naktį suduotų smūgių 40 proc. Kyjivo gyventojų ketvirtadienį neturi šildymo, pranešė sostinės administracija.

„Dėl avarinių elektros energijos tiekimo sutrikimų šiuo metu 40 proc. Kyjivo vartotojų negalima aprūpinti šildymu“, – teigė karinė administracija platformoje „Telegram“.

„AFP“/„Scanpix“/Kyjivo gyventoja

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 590 okupantų. Bendri rusų nuostoliai siekia daugiau kaip 156 tūkst. žmonių.

"Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki 09.03.23 yra maždaug 156120 karių (+590 per praėjusią parą)", - sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Ukrainoje rusai nuo plataus masto invazijos pradžios taip pat prarado 
3441 (+5) tanką, 6736 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 2465 (+2)
artilerijos sistemas, 254 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas. 

Nuo masinių Rusijos smūgių nukentėjo keturi Dnipropetrovsko srities rajonai, vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas.

„Priešas bepiločiais lėktuvais ir raketomis atakavo Dnipropetrovsko sritį. Raketos atskrido į Dnipro, Pavlohrado, Kryvyj Riho ir Nikopolio rajonus“, – sakė srities karinės administracijos vadovas.

Preliminariais duomenimis, per šią masinę ataką vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Jungtinių Valstijų aukščiausio rango įstatymų leidėją respublikoną Keviną McCarthy apsilankyti Ukrainoje, Kongrese stiprėjant abejonėms, ypač tarp konservatorių, dėl paramos Kyjivo karo veiksmams.

V.Zelenskis pasiūlė politikui apsilankyti duodamas interviu televizijai CNN.

„Ponas McCarthy, jis turi atvykti čia ir pamatyti, kaip mes dirbame, kas čia vyksta, ką karas mums padarė, kokie žmonės dabar kariauja, kas dabar kariauja. O po to daryti savo prielaidas“, – sakė V.Zelenskis, kalbėdamas per vertėją televizijos trečiadienį paskelbtose interviu ištraukose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kevinas McCarthy

„Manau, kad [Atstovų Rūmų] pirmininkas K.McCarthy niekada nesilankė Kyjive ar Ukrainoje, ir manau, kad tai padėtų jam dėl jo pozicijos“, – teigė Ukrainos lyderis.

Tačiau K.McCarthy CNN sakė, jog jam nebūtina apsilankyti Ukrainoje, kad suprastų padėtį.

Sausio mėnesį K.McCarthy tapo Atstovų Rūmų pirmininku ir svarbiausiu respublikonu JAV įstatymų leidžiamojoje valdžioje, galinčiu sutrukdyti demokratų prezidento Joe Bideno tvirtos pagalbos Kyjivui programai.

Daugiau nei prieš metus Rusijai įsiveržus į Ukrainą, JAV Kyjivui suteikė beveik 100 mlrd. dolerių (95 mlrd. eurų) vertės karinės, ekonominės ir humanitarinės paramos.

K.McCarthy pirmtakė demokratė Nancy Pelosi Kyjive lankėsi 2022 metų gegužės mėnesį, kad parodytų savo paramą.

Nors K.McCarthy neprieštaravo šiai pagalbai, jis ne kartą yra sakęs, kad Kongresas neturėtų išrašyti „tuščių čekių“ karui remti be atidžios kontrolės.

Tuo metu nemaža dalis respublikonų Kongrese pasisakė prieš paramą ginklais ir finansinę pagalbą Ukrainai.

Vieni nurodė, kad reikia mažinti JAV biudžeto deficitą, kiti pasisakė prieš paramą Ukrainai apskritai.

„Visada sakiau, kad niekam nesuteiksiu tuščio čekio“, – CNN teigė K.McCarthy.

„Šiuo požiūriu man nereikia vykti į Ukrainą, kad suprasčiau, kur yra tuščias čekis, o kur ne“, – kalbėjo jis.

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė po Rusijos smūgio liko be elektros tiekimo ir šiuo metu naudojasi dyzeliniais generatoriais, ketvirtadienį pranešė šalies branduolinės energetikos operatorius.

„Dėl raketų atakų nutrūko paskutinė ryšio linija tarp okupuotos Zaporižios AE ir Ukrainos energetinės sistemos“, – sakoma „Enerhoatom“ pranešime.

Jėgainė šeštą kartą nuo invazijos pradžios neteko elektros.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Šiuo metu, anot „Enerhoatom“, įjungta 18 dyzelinių generatorių, o kuro jų darbui lieka dešimčiai dienų.

„Jei per tą laiką nepavyks atnaujinti stoties išorinio maitinimo šaltinio, gali įvykti avarija su radiacinėmis pasekmėmis visam pasauliui“, – teigė bendrovė.

Į situaciją sureagavo ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pabrėždamas, kad tai jau šeštasis kartas, kai Zaporižios atominė elektrinė, didžiausia atominė elektrinė Europoje, praranda išorinį energijos tiekimą ir yra priversta veikti avariniu režimu.

„Ką mes darome? Kaip galime šį rytą sėdėti čia, šiame kambaryje, ir leisti, kad taip nutiktų? Taip toliau tęstis negali. Mane stebina patiklumas – ką darome, kad taip neatsitiktų? Esame TATENA, esame pašaukti rūpintis branduoline sauga. Kiekvieną kartą mes metame kauliuką. Ir jei leisime, kad tai tęstųsi vėl ir vėl, vieną dieną mums nusišypsos sėkmė“, – sakė jis.

R.Grossi paragino TATENA darbuotojus įsipareigoti rūpintis Zaporižios atominės elektrinės saugą jau dabar.

„Mums reikia imtis veiksmų. Tęsiu skubias konsultacijas ir ryšius“, – pridūrė jis.
 

Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė tikriausiai nesugebės išlaikyti dabartinio kovų lygio Ukrainoje ir šiais metais turbūt neužims daugiau reikšmingų teritorijų.

Po didelių nesėkmių ir didelių nuostolių mūšio lauke „nenumatome, jog Rusijos kariuomenė šiais metais atsigaus tiek, kad galėtų pasiekti didelių teritorinių laimėjimų“, Senato posėdyje sakė A.Haines.

„Scanpix“/AP nuotr./Avril Haines

Nepaisant to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „greičiausiai vertina, kad laikas jam palankus“, teigė ji.

V.Putinas tikriausiai mano, kad karo ilginimas su kovų pertraukomis „gali būti geriausias likęs kelias siekiant galiausiai užtikrinti Rusijos strateginius interesus Ukrainoje, net jei tai užtruktų ne vienus metus“, kalbėjo A.Haines.

Remdamasi plačios JAV žvalgybos bendruomenės nuomonių apibendrinimu, ji teigė, kad praėjus metams po to, kai įsiveržė į Ukrainą, bet nepasiekė pagrindinių karo tikslų, V.Putinas dabar tikriausiai geriau supranta savo pajėgų ribotumą.

A.Haines pažymėjo, kad Maskvos karinę galią šiuo metu smarkiai riboja karių praradimai ir ginkluotės išeikvojimas, taip pat JAV ir sąjungininkių taikomi prekybos apribojimai bei sankcijos, trukdantys papildyti atsargas.

Senato Žvalgybos komitetui A.Haines sakė, kad „dabar [V.Putinas], atrodo, yra sutelkęs dėmesį į kuklesnius karinius tikslus“.

Jei Rusija nepradės privalomos mobilizacijos ir negaus didelių amunicijos atsargų iš trečiųjų šalių, „jai bus vis sunkiau išlaikyti net dabartinį puolamųjų operacijų lygį“, teigė A.Haines.

Anot jos, dėl to Rusijos pajėgos „gali visiškai persiorientuoti“ į dabar užimamų teritorijų išlaikymą ir gynybą.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) vertinimu, nuo kovo 8 d. Rusijos pajėgos dabar užima mažiausiai 50 proc. teritorijos Bachmute.

„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos suintensyvins puolimus šiaurės vakarų ir pietvakarių Bachmute (atitinkamai į šiaurę nuo Opytnės ir į pietus nuo Jahidnės), siekdamos apeiti Bachmuto upę“, – rašo analitikai.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+11

Anot analitikų, išlieka mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos greitai pasinaudos proveržiu už Bachmuto, jei Rusijos pajėgos užims miestą. ISW nepastebėjo jokių požymių, kad Rusijos kariuomenė turi gerai aprūpintų ir parengtų rezervinių pajėgų, galinčių žengti toliau už Bachmuto. Dauguma pastebėtų Rusijos padalinių Donbase jau dalyvauja puolamosiose operacijose, įskaitant Rusijos oro desanto elementus, kurie 2023 m. sausio mėn. prisijungė prie Rusijos puolimo Bachmute.

ISW ir toliau vertina, kad Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje netrukus baigsis, jei Rusijos pajėgos užims Bachmutą, nes Rusijos kariuomenė neturi kovinės galios ar pastiprinimo, reikalingo proveržiui prie Bachmuto išnaudoti.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Kovo 8 d. „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas paskelbė, kad Rusijos pajėgos užėmė visą rytinę Bachmuto dalį, ir tai atitinka turimus vaizdinius įrodymus.
• Gali būti, kad Kremlius per Rusijos valstybinę energetikos bendrovę „Gazprom“ bando įkurti naują Rusijos vyriausybės kontroliuojamą ginkluotą formuotę, kuri būtų įvardijama kaip savanorių dalinys.
• JAV pareigūnas paneigė, kad JAV žvalgyba įvertino, jog proukrainietiška grupuotė 2022 m. rugsėjo mėn. sabotavo „Nord Stream“ dujotiekius.
• Vokietijos ir Lenkijos pareigūnai paskelbė, kad Vokietija ir Lenkija 2023 m. kovo mėn. pristatys Ukrainai 28 tankus „Leopard 2“, kurie sustiprins Ukrainos pajėgumus vykdyti kontrpuolimą esant dideliems Rusijos tankų nuostoliams.
• Rusijos pajėgos toliau vykdė antžemines atakas Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje.
• Kovo 8 d. Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas aplink Bachmutą, tačiau joms nepavyko užbaigti apsisukimo judėjimo aplink miestą.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Donecko miesto pakraščiuose.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos trečią dieną iš eilės išsilaipino Dniepro upės deltos salose.
• Kremlius dvigubai aktyviau atgaivina savanorių verbavimo kampanijas visoje Rusijoje ir okupuotoje Ukrainoje.
• Rusijos ligoninės toliau formuoja naujus medicinos centrus Rusijoje, siekdamos maksimaliai padidinti perpildytų okupuotų teritorijų ligoninių pajėgumus gydyti sužeistus Rusijos karius.

Ukrainos pajėgos galėjo suremontuoti tiltą pagrindiniame kelyje, jungiančiame Časiv Jaro kaimą su Bachmuto miestu, rodo CNN geolokalizuotas vaizdo įrašas ir nuotrauka. 

Į tiltą pataikė Rusijos artilerija, palikusi didelį kraterį, dėl kurio kelias tapo netinkamas naudoti ir Ukrainos pajėgos buvo priverstos naudotis gruntiniais keliais, kad aprūpintų savo pajėgas, ginančias įnirtingai ginčijamą miestą.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad ant kraterio viršaus pastatytas laikinas tiltas, o per jį važiuoja automobilis.

CNN negalėjo nepriklausomai patikrinti, kada vaizdo įrašas buvo nufilmuotas, tačiau galimas tilto remontas galėtų reikšti, kad vėl bus atidaryta gyvybiškai svarbi tiekimo linija Ukrainos pajėgoms Bachmute.