O.Ždanovas pateikė savo versiją dėl Kinijos: ko siekia Pekinas ir kodėl jam reikia Rusijos?

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Kinija gali visomis išgalėmis spausti Ukrainą, priversdama ją sėsti prie derybų stalo su Rusija ir laikytis Rusijos Federacijos pozicijos, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Tokią nuomonę išsakė karinis ekspertas Olegas Ždanovas, pažymėjęs, kad būtent to jis labiausiai ir baiminasi: „Jiems lengviau stoti Rusijos pusėn, nei prarasti Rusijos Federaciją kaip savo žaliavų šaltinį, jiems to reikia.“

Pasak jo, Kinija veiks vadovaudamasi savo interesais.

„Kinijai nerūpi nei Rusija, nei mes. Kinijai reikia karo pabaigos, kad galėtų toliau prekiauti su Europa ir be sankcijų naudoti Rusijos žaliavas, gaminti tam tikras prekes ir stumti jas į Europos žemyną. Štai kodėl Kinija užima tokią poziciją, kad mes turime nedelsiant sėsti prie derybų stalo“, – sako ekspertas.

V.Ždanovas teigia, kad Kinija puikiai supranta, jog karas taip nesibaigs:

„Kita vertus, įtraukdami mus į derybų procesą, jie užsitikrins savo reikalavimų įvykdymą, politinį taikdario įvaizdį, kad sustabdė tokį kruviną karą, ir visai nesvarbu, kokiu rezultatu, nes jiems tai nė motais“, – aiškina ekspertas.

Ukrainos parlamento narė Kira Rudik tviteryje pranešė, kad ukrainiečių kariai Vokietijoje baigė mokymus su tankais „Leopard 2“.

Sausio mėnesį Vokietija patvirtino, kad suteiks 14 tankų "Leopard 2A6" Ukrainos karinėms pajėgoms, ir suteikė šalims partnerėms leidimą reeksportuoti į Kyjivą kitus kovinius tankus.

Ukraina apkaltino du Rusijos karius ketverių metų mergaitės seksualiniu išnaudojimu ir grupiniu jos motinos išžaginimu grasinant ginklu jos tėvo akivaizdoje per okupaciją Brovarų rajone, Kyjivo srityje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė Ukrainai perduoti 18 automobilių, kurie buvo konfiskuoti iš neblaivių vairuotojų. 

Pagal Ukrainos civilinės paramos įstatymą valstybei priklausančios transporto priemonės gali būti nemokamai perleidžiamos su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos vyriausybei. Tai yra dar vienas būdas, kurį Latvija taikys padėdama Kyjivui kovoje su Rusijos agresija. 

Valstybės pajamų tarnyba (VPT) šiuo metu bendradarbiauja su asociacija „Agendum“, kuri, pasitelkusi vadinamąjį tviterio konvojų, užtikrins transporto priemonių pristatymą į Ukrainą ir perdavimą šalies valdžios institucijoms, taip pat imsis visų reikiamų veiksmų ir padengs susijusias išlaidas. 

„Agendum“ iš įvairių Ukrainos valdžios institucijų sulaukia pagalbos prašymų dėl transporto priemonių poreikio. VPT „Agendum“ perdavė atnaujintą valstybei priklausančių transporto priemonių sąrašą, kurį asociacija įvertino pagal gautus pagalbos prašymus. VPT Kyjivui siūlo automobilius, kurie yra geros techninės būklės. 

Nė vienas Rusijos nusikaltimas Ukrainoje neturi likti pamirštas, Strasbūre sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Antradienį susitikęs su Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič Lietuvos vadovas aptarė Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimus klausimą.

Anot Prezidentūros pranešimo, G.Nausėda akcentavo Europos Tarybos vaidmenį fiksuojant Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus ir organizacijos pastangas įkurti registrą agresijos padarinių įrodymams rinkti.

Jis sveikino Europos Tarybos sprendimą pašalinti Rusiją iš organizacijos ir pabrėžė, kad ši principinė pozicija turėtų būti pavyzdžiu ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

„Tam, kad tokie agresijos nusikaltimai, kuriuos šiuo metu Rusija vykdo Ukrainoje, nesikartotų, jų vykdytojai ir sumanytojai turi būti patraukti atsakomybėn. Kiekvieno nusikaltimo įrodymai turi būti užfiksuoti, nė vienas Rusijos nusikaltimas Ukrainoje neturi likti pamirštas. Specialusis tribunolas būtų tinkamiausia priemonė Rusijos režimo agresijos nusikaltimams Ukrainoje įvertinti“, – tvirtino G.Nausėda.

Jis sakė, kad Lietuva ir toliau aktyviai kels klausimą dėl Rusijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje ir reikalaus tiek šių nusikaltimų vykdytojų, tiek užsakovų atsakomybės.

Pasak Lietuvos prezidento, Europos Taryba galėtų ženkliai prisidėti ekspertinėmis žiniomis steigiant specialų tribunolą Rusijos nusikaltimams tirti.

Lietuva su kitomis Baltijos šalimis 2022 metų spalį paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. 

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas antradienį padėkojo Lietuvos Seimui, paskelbusiam Rusijos samdinių grupę „Wagner“ teroristine organizacija.

„Ačiū Lietuvos Seimui, patvirtino rezoliuciją, įvardijančią Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ teroristine organizacija“, – tviteryje rašė A.Jermakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ būstinė

„Kiti turėtų sekti šiuo pavyzdžiu. Nusikaltėliai ir turi būti vadinami nusikaltėliais“, – pridūrė jis.

Seimo priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pernai vasarį „Wagner“ samdiniai vykdo „sistemingus, sunkius agresijos nusikaltimus – žudo ir kankina civilius Ukrainos gyventojus, bombarduoja gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, – kurie prilyginti terorizmui“.

Dokumente „Wagner“ taip pat įvardyta šešėliniu Rusijos galios įrankiu.

„Wagner“ samdiniai šiuo metu Ukrainoje bando užimti Bachmuto miestą.

Nuo šio pirmadienio Lietuvoje vyksta Ukrainos karių mokymai – jų metu kariai ruošiami valdyti akcijos „Radarom!“ metu nupirktus radarus. Po kelių dienų pirmoji mokymuose dalyvavusi keturiolikos karių grupė sugrįš į Ukrainą ir pradės vykdyti savo misiją, nes tuo pat metu numatytas vietas pasieks ir trys radarai, jau gabenami iš Frankfurto oro uosto. Dar septyni radarai Ukrainos teritorijoje bus išdėstyti per dvi ateinančias savaites, o likusieji – artimiausiu metu.

Su Ukrainos kariais mokymuose susitikęs vienas iš „Radarom!“ organizatorių, „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas pranešė ir dar vieną svarbią žinią – iš viso Ukrainą pasieks šešiolika radarų, vietoje anksčiau planuoto keturiolikos radarų skaičiaus: „Dvylika radarų bus įprasti, o dar keturi – specialiosios paskirties. Derybos su gamintojais dėl šešiolikos prietaisų buvo sudėtingos, tačiau karas greitai nesibaigs ir technologinė kova įgyja vis didesnę svarbą – turime labai stengtis, remti. Priešas Ukrainos oro erdvę atakuoja nuolat, tad stipri gynyba vis labiau reikalinga. Lietuvos žmonių nupirkti radarai reikšmingai prisidės prie Ukrainos oro gynybos efektyvumo.“

Derybose dėl skubaus radarų sistemų įsigijimo „Blue/Yellow“ pagalbą teikė didelę patirtį darbe su Izraelio gynybos technologijų gamintojais turinti Lietuvos įmonė „NT Service“. Jos generalinis direktorius Egidijus Šilanskas pritarė, kad procesas nebuvo paprastas: „Padėjome susitarti dėl šešiolikos komplektų daugiafunkcinių radarų tiekimo trumpiausiomis įmanomomis sąlygomis. Įprastai tokių sistemų tiekimas užtrunka apie šešis mėnesius, o „Radarom!“ atveju dalis sistemų jau išsiųstos.“ Svarbu paminėti, kad „NT Service“ visas paslaugas, susijusias su radarais, taip pat teikė neatlygintinai – kaip paramą Ukrainai.

Mokymus Ukrainos kariams organizuoti padeda ir Lietuvos kariuomenė, suteikusi infrastruktūrą tiek teoriniams mokymams, tiek praktinėms pratyboms. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo kontrolės valdybos kapitonas Donatas Kūlokas, stebintis mokymus, pasidžiaugė, jog radarus valdyti ukrainiečiai mokosi labai sparčiai: „Atvykusieji kariai jau turi darbo su radiolokacine technika patirties, tad greitai perpranta ir šių radarų galimybes, jų valdymą, darbo režimus.“

Lietuvos kariuomenės specialistai, apžiūrėję radarus, patvirtino, kad iš Izraelio gamintojo nupirkti ir šiuo metu į Ukrainą gabenami radarai yra pagaminti pagal naujausias technologijas, naudojamas pasaulyje.

Ukrainos kariuomenė formuoja naujas mechanizuotąsias brigadas taip greitai, kaip tik gali įdarbinti, apmokyti ir aprūpinti kariais. Kartais šis procesas būna chaotiškas, nes Kyjivo vyriausybė stengiasi kovoti su jau turimomis pajėgomis ir kartu rengti naujas pajėgas kitam karo etapui, rašo „Forbes“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainoje pagamintos raketos „Stugna-P“

88-oji mechanizuotoji brigada gali būti naujausia Ukrainos mechanizuotoji formuotė. O jos sudėtyje – nuo Sovietų gamybos priešlėktuvinių ir prieštankinių ginklų, pagamintų septintojo dešimtmečio pradžioje, iki šiuolaikinės švediškos priešlėktuvinės gynybos raketų ir naujausių Emyratų ginkluotų karo mašinų.

88-oji mechanizuotoji brigada atsistatė 2023 m. pradžioje, pasitelkusi karius „iš įvairių Ukrainos vietovių, įvairaus amžiaus, su skirtinga gyvenimiška patirtimi“, „Telegram“ socialiniame tinkle nurodė dalinys.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmadienį pranešė suteikianti tūkstančiams ukrainiečių, pabėgusių iš savo tėvynės po Rusijos prieš metus pradėto karo, galimybę pratęsti buvimą šalyje.

Šis sprendimas palengvina padėtį tiems, kurių vienerių metų trukmės leidimas pasilikti JAV turėjo netrukus baigtis.

„Reuters“/„Scanpix“/Nuo karo pabėgę ukrainiečiai JAV

Jungtinių Valstijų Krašto saugumo departamento teigimu, šis pratęsimas skirtas tam tikriems Ukrainos piliečiams ir jų artimiausiems šeimos nariams, į JAV įleistiems prieš pradedant vykdyti programą „Uniting for Ukraine“.

Pagal šią programą atvykę asmenys daugeliu atvejų gaudavo dvejų metų trukmės humanitarinį leidimą apsistoti, o atvykusiesiems prieš tai paprastai būdavo suteikiami tik vieneri metai. Už žmonių perkėlimą atsakingos agentūros apskaičiavo, kad pastarajai grupei priklauso apie 20 tūkst. ukrainiečių.

Plačiau skaitykite ČIA.

2025 m. Nyderlandų Karalystė kartu su Belgija perduos Ukrainai pakrančių apsaugai skirtas minų aptikimo ir nukenksminimo sistemas, taip pat apmokys Ukrainos dalinius jomis naudotis, pranešė naujienų agentūra „Suspilne“.

„Nyderlandai, kaip jūrinė valstybė, turi puikias jūrines tradicijas ir mes suprantame Odesos uostų strateginę ir ekonominę svarbą maisto produktų importui, prekybai, ir tai, be abejo, yra susiję su likusiu pasauliu. Nyderlandai skiria dvi „Alkmaar“ klasės minų aptikimo sistemas ir mes pradėsime mokyti Ukrainos dalinius, kad jie mokėtų naudotis šiais laivais“, – sakė šalies gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

„Reuters“/„Scanpix“/Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Ji taip pat pabrėžė Odesos uostų strateginę ir ekonominę svarbą grūdų eksportui.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pridūrė, jog Ukrainai labai svarbu, kad grūdų iniciatyva toliau veiktų.

„Rusai ne kartą bandė išprovokuoti susitarimą dėl grūdų. Šios provokacijos jiems nieko nedavė, nes tokia yra principinė tiek JT generalinio sekretoriaus, tiek Turkijos prezidento R.T.Erdogano, kurie yra Ukrainos partneriai šiame grūdų sandoryje, pozicija.

Visada reikia užduoti sau klausimus: „Kokia yra pagrindinė vertybė?“. Šiuo atveju pagrindinė vertybė yra pamaitinti žmones, kurie gyvena Afrikoje ir Azijoje, kur gali būti badas, ir mes galime juos pamaitinti ukrainietiškais grūdais.“

Nuo 2019 m. postą užimantis Serhijus Haidajus atsistatydina iš Luhansko srities karinės administracijos vadovo pareigų, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Pranešama, kad jo atsistatydinimas susijęs su jo paskyrimu tapti ambasadoriumi Kazachstane. Tikimasi, jog apie savo sprendimą S.Haidajus viešai praneš trečiadienį.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Serhijus Haidajus

Šiuo metu Ukrainos prezidento kanceliarijos administracija svarsto potencialius kandidatus S.Haidajaus postui užimti.

Informacija apie Luhansko srities karinės administracijos vadovo perkėlimą į Kazachstane pirmą kartą pasirodė šių metų pradžioje. Šiuo planu itin aktyviai priešinosi rusai.

Pats S.Haidajus žinios nepatvirtino, bet pažymėjo, kad yra „pasirengęs dirbti ten, kur jį siųs prezidentas“. 
 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė lėktuvų gamykloje Ulan Udė mieste ir darbininkams dar kartą skundėsi, kad Vakarai jį apgavo ir dėl to kilo karas Ukrainoje.  

„Po 2014 m. iškilo Krymo problema, ir mes negalėjome nepalaikyti krymiečių. Tada iškilo Donbaso problema. Jau aštuonerius metus bandome įtikinti savo vadinamuosius partnerius taikiai išspręsti Donbaso problemą. Dabar paaiškėjo, kad jie paprasčiausiai vedžiojo mus už nosies, apgaudinėjo ir nesigėdija to pasakyti viešai“, – kalbėjo V.Putinas.

Jis taip pat sakė darbininkams, kad problemos pasaulyje prasidėjo po SSRS žlugimo ir kad Vakarai bandė sužlugdyti Rusiją bei sukurti penktąją koloną.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis vizito gamykloje „Ulan-Ude Aviation Plant“ metu

Vengrijos valdančiosios partijos įstatymų leidėjai nori atidėti kitos savaitės parlamento sesiją, o tai reiškia, kad bus atidėtas Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO ratifikavimas, antradienį pareiškė opozicinės partijos įstatymų leidėjas.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kairiosios Demokratinės koalicijos atstovė Agnes Vadai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė sulaukusi laiško iš ministro pirmininko pavaduotojo Zsolto Semjeno, prašančio, valdančiosios partija „Fidesz“ ir krikščionių demokratų partijų vardu, atidėti sesiją, kuri turėjo prasidėti kitą pirmadienį.

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos parlamento salė

Švedija ir Suomija praėjusiais metais pateikė prašymą dėl narystės transatlantiniame kariniame aljanse po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

Prašymus turi ratifikuoti visos 30 Nato narių, o Vengrija ir Turkija yra vienintelės dvi, kurios vilkina ratifikavimo procesą.

Antradienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos tankais, artilerija ir bepiločiais lėktuvais atakavo Ukrainos miestus ir kaimus vakariniame Dniepro upės krante, kuris žymi fronto liniją tarp kariaujančių pusių pietinėje Chersono srityje, pranešė leidinys „The New York Times“.

Spėjama, kad šios atakos gali būti ženklas, kad Rusija bando sutrukdyti pasirengimą Ukrainos kontrpuolimui pietuose, kuris, pasak aukšto rango Ukrainos karinių ir politinių lyderių, prasidės vėliausiai vasarą.

Chersono miestas ir kaimyninės bendruomenės buvo Rusijos apšaudomos nuo to laiko, kai Ukrainos pajėgos lapkričio mėn. išstūmė jas iš šios teritorijos, tačiau kasdieniai Ukrainos kariuomenės pranešimai apie atakas rodo, kad pastarosiomis savaitėmis atakų intensyvumas gerokai padidėjo.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ukrainos pareigūnai teigė, kad per Rusijos atakas Chersono regione per pastarąją parą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti.

Maskva „per pastarąją parą surengė 93 atakas, paleisdama 412 sviedinių ir raketų iš sunkiosios artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“, – sakoma Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino pareiškime.

Ukrainos kariuomenės atstovo regione Dmytro Pletenčiuko nuomone, rusai bombardavo „tik tam, kad terorizuotų ir demonstruotų karinį buvimą“. 

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos sausumos pajėgos surengė dešimtis išpuolių, kuriais buvo siekiama pralaužti Ukrainos gynybines linijas, tačiau strateginių laimėjimų nebuvo pasiekta.

Pasak leidinio, Rusija ir toliau skiria daugybę išteklių kovai dėl Bachmuto, po kelis mėnesius trukusių mūšių nuniokoto Donbaso regiono rytų Ukrainoje miesto.

Tuo tarpu Rusijos kariuomenę palaikantys tinklaraštininkai nebeslepia didėjančio susirūpinimą, kad Maskvos pajėgas galiausiai gali likviduoti, anot jų, pietuose telkiamos didelės Ukrainos karių pajėgos

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad jo šalis per ateinančias 4-6 savaites galėtų perduoti Ukrainai naikintuvų MIG, pranešė leidinys „The Guardian“.

Ukrainai ginkluotę tiekusios Vakarų šalys iki šiol atsisakė siųsti naikintuvus. Lenkija yra sakiusi, kad būtų pasirengusi siųsti karo lėktuvus, jeigu tą patį padarytų šalių koalicija.

Varšuvos įsipareigojimas Kyjivui ir spaudimas sąjungininkėms buvo itin svarbus, įtikinant Vakarų valstybes skirti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, įskaitant ir tankus.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad 32 šalys prisijungė prie koalicijos, remiančios specialaus tribunolo prieš Rusiją dėl agresijos prieš Ukrainą sukūrimą.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė eilinį Vyriausiojo kariuomenės vado štabo posėdį, kuriame buvo aptarta gynyba Bachmuto sektoriuje.

Apie tai pranešė prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba.

„Apžvelgę gynybos operacijos Bachmuto sektoriuje eigą, visi štabo nariai išreiškė bendrą poziciją dėl tolesnio Bachmuto miesto laikymo ir gynybos“, – skelbiama pranešime. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas sakė, kad Bachmuto gynyba yra „ypatingos strateginės svarbos“.

„Ji yra raktas į viso fronto gynybos stabilumą“, – pridūrė jis.

Posėdyje taip pat buvo analizuojamas gynybos pajėgų aprūpinimas ginklais ir šaudmenimis fronto linijoje.

Jie taip pat aptarė Ukrainos partnerių teikiamos įrangos ir ginkluotės tempus ir apimtis bei jų paskirstymą kariuomenės grupėms.

Štabo nariai posėdžio metu taip pat išklausė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado ir operatyvinių bei strateginių karinių grupių vadų pranešimus apie dabartinę padėtį fronte.

Antradienį socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti, kad kovos Bachmute vyksta aplink AZOM metalurgijos gamyklą, įsikūrusią šiauriniame miesto rajone, pranešė CNN.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai pozavo nuotraukoms vietoje, panašioje į vieną iš gamyklos cechų. Vaizdo įraše vienas iš jų sakė, kad juos atkakliai apšaudo Ukrainos artilerija. 

„Kiekvieną dieną čia pataiko dešimtys sviedinių. Jie turi didžiulį kiekį amunicijos ir kasdien ją papildo. Jie neleidžia mūsų kovotojams pakelti galvos“, – sakė karys.

Ukrainos gynėjai prie Bachmuto

+4

Pirmadienį Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad „Wagner“ kovotojai pradėjo AZOM komplekso požeminių skyrių puolimą.

Remiantis nepriklausoma mūšio lauko analize, atrodo, kad „Wagner“ daliniai sugeba kiek pažengti į priekį aplink Bachmutą, tačiau vis dar yra toli nuo jo apsupties ir gali būti pažeidžiami ukrainiečių kontratakos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas pirmadienį pranešė, kad per praėjusią parą Bachmuto teritorijoje įvyko apie 40 susirėmimų.

Antradienį atnaujintame pranešime Ukrainos generalinis štabas teigė, kad Rusijos pajėgos bando žengti į priekį keliose Donecko srities dalyse, „nepaisant didelių nuostolių“.

S.Čerevato teigimu, Rusijos daliniai bandė pralaužti Ukrainos gynybines linijas toliau į šiaurę Kupjansko kryptimi. Kupjanskas yra Charkivo srities miestas, kurį Ukrainos pajėgos atkovojo rugsėjo mėn. ir kuris tebėra vos už kelių mylių nuo fronto linijos.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė didžiausiai Rusijos įvairių tipų raketų gamybos kontroliuojančiajai bendrovei padvigubinti gamybos apimtis. Apie tai pranešė Rusijos propagandinė agentūra „RIA Novosti“, kuri citavo Rusijos gynybos ministeriją.

S.Šoigu surengė darbinį susitikimą su Taktinės raketinės ginkluotės korporacijos vadovybe, kuriame pažymėjo, kad valstybės gynybos užsakymas „tinkamai vykdomas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu

„Tačiau, net ir atsižvelgiant į tai, kad šiemet gamyba padidėjo, nurodžiau padvigubinti didelio tikslumo šaudmenų gamybą“, – teigė jis. 

Ministras taip pat pridūrė, kad įmonė turi reikiamų rezervų ir kad jos užduotis yra „sunki, bet įvykdoma“.

Korporacija „Taktinės raketų sistemos“ yra didžiausia Rusijos įvairių tipų raketų, įskaitant antiradarines ir įvairios paskirties raketas, kūrėja ir tiekėja. Iš viso korporacijai priklauso 39 įmonės.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas kritikavo Rusijos kariuomenę už tai, kad ji socialinėje žiniasklaidoje skundžiasi dėl prasto aprūpinimo ir šaudmenų trūkumo.

„Kariaujant niekada visko neužtenka, ir tai nėra priežastis aptarinėti vidaus klausimus“, – sakė R.Kadyrovas.

Vadovaudamasis Rusijos propagandos dvasia, jis sakė, kad Rusija nevykdo agresyvaus karo, o kovoja su „visu NATO bloku“, ir tai esą daro taip sėkmingai, kad viskas „veikia sklandžiai ir nepriekaištingai kaip laikrodis“. Apskritai, pasak R.Kadyrovo, „padėtis šalyje ir kovinių dalinių gretose yra daug kartų geresnė nei prieš metus“.

Čečėnijos lyderis kaltę dėl šovinių trūkumo vertė pačiai kariuomenei. Jis sakė, kad tie, kurie padarė klaidų, dabar turės kentėti, nes „tai yra karas, o ne kurortas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Karys nesuskundžia – karys sprendžia. Reikia ieškoti problemos sprendimo, o ne rašyti viešus kreipimusis. Ar pritrūko amunicijos? Kodėl iš anksto neperspėjote savo viršininko, kad baigiasi? Geras kovotojas be priežasties staiga nepritrūksta amunicijos.

Dabar bent dieną būkite kantrus, susiraskite sau kitą užduotį. Nuo tavęs priklauso, ar ją įvykdysi. Mąstyk, paskirstyk savo jėgas ir galimybes, nestovėk tiesiog pravira burna. Niekas nebėgs paskui tave su amunicija ir sausais daviniais, kuriuos turės perduoti būtent tą akimirką, kai tavo baigsis“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Lietuvos Seimas privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažino teroristine organizacija.

Už tokią rezoliuciją antradienį balsavo 117 parlamentarų, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

J.Prigožino „Telegram“ kanalo įrašo ekrano nuotr./„Wagner“ kovotojai Bachmute

Rezoliucija konstatuota, kad „Wagner“ nariai ir samdiniai kelia grėsmę valstybės bei visuomenės saugumui.

Tą pripažinti raginamos ir kitos valstybės.

Dokumente teigiama, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pernai vasarį „Wagner“ samdiniai vykdo „sistemingus, sunkius agresijos nusikaltimus – žudo ir kankina civilius Ukrainos gyventojus, bombarduoja gyvenamuosius namus ir kitus civilinius objektus, – kurie prilyginti terorizmui“.

Vladlenas Marajevas – Ukrainos istorikas ir vaizdo tinklaraštininkas. Leidiniui „Ukrainska pravda“ duoto interviu metu ekspertas demaskavo Rusijos naratyvus apie „broliškas tautas“, paaiškino, kodėl Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną reikėtų lyginti su Hitleriu ir Stalinu, bei perspėjo, kad Rusija nesugebės išgyvendinti savo imperializmo.

Istorikas taip pat pasidalino didžiausiais iššūkiais, su kuriais galimai susidurtų Ukraina, pasiekusi pergalę prieš agresorę Rusiją. 

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas sakė kalbą per koncertą, kuriuos rusai minėjo Krymo okupacijos metines.

„V.Putinas yra kaip ir bet kuris diktatorius. Tai vienpartinė sistema, tokia pat kaip Hitlerio, tokia pat kaip Stalino. Parodomaisiais tikslais yra dar kelios politinės partijos, tačiau jos nevaidina reikšmingo vaidmens.

Nes tai valdžia, įgyvendinama smurtu, kurioje nėra vietos demokratijai, žmonių valdžiai ar politinių jėgų konkurencijai“, – sakė V.Marajevas.

Pasak jo, V.Putino idėja – suvienyti ne tik etninius rusus, bet ir visus rusakalbius vadinamajame „rusų pasaulyje“ – iš esmės yra Hitlerio koncepcijos transformacija.   

Istorikas pabrėžė, kad dabartinio Rusijos režimo paralelė su Stalino politiniu režimu atsiskleidžia ne tik per vienpartinę sistemą, bet ir per stiprų slaptųjų tarnybų veikimą.

„Stalinas reguliariai vykdė valymus slaptosiose tarnybose, kai kuriuos žmones pakeisdamas jam lojalesniais. O paskui juos sunaikindavo ir pakeisdavo dar ištikimesniais“, – pridūrė jis.

Anksčiau V.Marajevas yra pasakęs, kad šis karas nėra dėl teritorijos, o veikiau – kova už sąmoningumą. 

Istorikas norėjo pabrėžti Rusijos siekį sunaikinti ukrainiečių tapatybę, ištirpinant ją rusiškoje tapatybėje ir asimiliuojant kuo daugiau ukrainiečių.

„Tai sena kaip pasaulis istorija, ir jie jau seniai bando tai padaryti įvairiais metodais“, – teigė ekspertas. 

Anot jo, Rusija turi ilgą rūmų perversmų istoriją, todėl V.Marajevas nenustebtų, jeigu toks pat likimas ištiktų ir dabartinį Kremlių. 

„Bet gali būti ir atvirkštinis procesas. V.Putinas gali sunaikinti bet kokius potencialius galios centrus ir suabsoliutinti savo režimą iki taško, iš kurio nebegalima grįžti. Ir tai gali įvykti“, – atkreipė dėmesį istorikas. 

V.Marajevas pažymėjo, kad jam kelia šypseną kalbos apie „broliškas tautas“ – jo nuomone, toks dalykas apskritai neegzistuoja.

„Tai grynas propagandinis štampas. Niekur nėra broliškų tautų. Yra skirtingos tautos ir skirtingos valstybės. Ir kiekviena valstybė turi savo egoistinį valstybinį interesą. 

Todėl vos tik kur nors išgirdę apie broliškas tautas, turėtumėte iš karto suprasti, kad tai yra manipuliacija, skirta kam nors valdyti.“ 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos nuniokotas Bachmutas

Kalbėdamas apie iššūkius, laukiančius Ukrainos po pergalės prieš Rusiją, V.Marajevas išskyrė ekonomikos faktorių, apimantį nuniokotos šalies atstatymą.

Jis baiminasi, kad net sulaukus pagalbos iš užsienio, pinigai gali būti išgrobstyti valdžios pareigūnų.

Istorikas įsitikinęs, kad po karo taip pat bus labai sudėtinga integruoti veteranus į civilinį gyvenimą.

„Veteranų yra šimtai tūkstančių, gal net milijonai. Žmonių, kurie išgyveno karą. Tai mūsų didvyriai, kuriems esame skolingi savo gyvenimą. Jie turi grįžti ir tapti visiškai visaverčiais ir privilegijuotais visuomenės nariais“, – teigė V.Marajevas. 

Trečioji Ukrainos laukianti problema, pasak eksperto, yra visuomenės susiskaldymo į kariaujančius ir nekariaujančius grėsmė. Jo nuomone, kuo ilgiau tęsis karas, tuo labiau gilės atotrūkis tarp šių grupių.

„Tarp šių didžiulių žmonių grupių neturėtų būti jokio konflikto. Nes visi yra ukrainiečiai ir visi be paliovos turi dirbti dėl pergalės“, – pridūrė jis.

Rusijai pavyko išsaugoti užsienyje maždaug trečdalį iš 227 mlrd. dolerių, kuriuos ji pernai uždirbo iš savo žaliavų eksporto, praneša „Bloomberg“.

Remiantis „Bloomberg Economics“ vertinimu, apie 80 mlrd. dolerių yra išsklaidyti tarp turimų grynųjų pinigų, nekilnojamojo turto ir investicijų į filialus užsienyje.

Šios lėšos sudaro šešėlines atsargas, kurios yra šalutinis rekordinio einamosios sąskaitos pertekliaus (eksporto ir importo skirtumas), padėjusio išlaikyti Kremliaus finansus nuo 2022 m. vasario mėn. įvykdyto išpuolio prieš Ukrainą, produktas.

Plačiau skaitykite čia. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos raketų ataką Kramatorsko miesto centre Donecko srityje, pasidalindamas vaizdo įrašu, kuriame vaizduojami Rusijos pajėgų išpuolio padariniai.

„Kramatorskas. Rusijos raketa pataikė į miesto centrą. Buvo apgadinti šeši daugiaaukščiai pastatai. Mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti, vienas žmogus žuvo. Reiškiu užuojautą šeimoms“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale rašė V.Zelenskis.

Pasak jo, gelbėjimo operacijos tebevyksta.

„Blogio valstybė toliau kovoja prieš civilius gyventojus. Naikina gyvybes ir nepalieka nieko žmogiško. Kiekvienas smūgis, nusinešantis nekaltą gyvybę, turi baigtis teisėtu ir teisingu nuosprendžiu, baudžiančiu už žmogžudystę. Tai tikrai įvyks“, – pridūrė prezidentas.

Rusams antradienį apšaudžius Ukrainos rytinį Kramatorsko miestą žuvo vienas ir buvo sužeisti trys asmenys, pranešė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Per rytinę raketų ataką Kramatorske vienas žmogus žuvo ir mažiausiai trys buvo sužeisti, – parašė jis platformoje „Telegram“. – Rusai raketomis pataikė į miesto centrą. Preliminariais duomenimis, apgadinti šeši daugiaaukščiai pastatai.“

Įvykio vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai ir gelbėtojai.

Kramatorskas yra rytiniame pramoniniame Donecko regione, kurio dalis, įskaitant didžiausią miestą, nuo 2014 metų kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

„Reuters“/„Scanpix“/Po rusų raketų atakos Kramatorske

Vasario pradžioje trys žmonės žuvo ir 20 buvo sužeisti, kai rusų raketa pataikė į gyvenamąjį namą Kramatorsko centre.

2022 metų balandį per raketos smūgį Kramatorsko geležinkelio stotyje žuvo apie 60 bėgančių civilių – tai buvo viena iš kruviniausių invazijos atakų, nukreiptų prieš civilius gyventojus.

Maskva siekia užimti visą regioną po to, kai pernai paskelbė jį Rusijos dalimi.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri 2022-ųjų vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Italijos gynybos ministras pirmadienį apkaltino Rusijos samdinių grupę „Wagner“ skatinant nelegalią migraciją į Europą ir taip siekiant atkeršyti tokioms šalims kaip jo, kurios remia Ukrainą.

„Sparčiai didėjantis migracijos iš Afrikos pakrančių reiškinys taip pat didele dalimi yra dalis aiškios hibridinio karo strategijos, kurią „Wagner“ divizija įgyvendina naudodamasi savo dideliu svoriu kai kuriose Afrikos šalyse“, – pranešime spaudai teigė Guido Crosetto.

„Reuters“/„Scanpix“/Nelegalūs migrantai Sicilijos saloje

„Kaip ES, NATO ir Vakarai suprato, kad kibernetinės atakos buvo pasaulinės konfrontacijos, kurią sukėlė karas Ukrainoje, dalis, taip dabar jie turėtų suprasti, kad Pietų Europos frontas taip pat kasdien tampa vis pavojingesnis“, – pridūrė jis.

Jis įspėjo, kad „nekontroliuojama ir nuolatinė imigracija... tampa būdu smogti labiausiai pažeidžiamoms šalims, visų pirma Italijai, ir jų geostrateginiams pasirinkimams“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija.

Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V.Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos lyderis E.Macronas ir Vengrijos premjeras V.Orbanas

Per pirmadienio vakarienę E.Macronas „dar kartą patvirtino, kad Europos šalys turi vieningai remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje, ypač griežtai taikydamos sankcijas“, pranešė prezidento komanda.

Budapeštas yra labai priklausomas nuo importuojamų rusiškų degalų. V.Orbanas pažadėjo palaikyti ryšius su Rusija ir atsisakė tiekti ginklus Kyjivui. Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai, nors Vengrija šiuo klausimu galiausiai stojo ES partnerių pusėn.

Plačiau apie V.Orbano vykdomą užsienio politiką skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pabrėžė Rusijos artilerijos amunicijos trūkumą ir atkreipė dėmesį, jog, ko gero, jis pasiekė tokį lygį, kad daugelyje fronto dalių taikomas itin griežtas šaudmenų normavimas.

„Tai beveik neabejotinai buvo pagrindinė priežastis, kodėl pastaruoju metu nė viena Rusijos formuotė nesugebėjo surengti operatyviai reikšmingų puolamųjų veiksmų“, – teigė britų žvalgyba.

Beveik neabejojama, jog Rusija jau griebėsi senų šaudmenų atsargų, kurios anksčiau buvo pripažintos netinkamomis naudoti.

Apžvalgoje pažymėta, kad kovo 3 d. prezidento įsaku buvo nustatytos priemonės, kuriomis Prekybos ir pramonės ministerija gali apeiti gynybos pramonės įmonių vadovų, nesilaikančių gamybos tikslų, įgaliojimus.

Rusija vis dažniau taiko komandinės ekonomikos principus savo karinės pramonės kompleksui, nes pripažįsta, kad jos gynybos gamybos pajėgumai yra pagrindinis pažeidžiamas veiksnys vis labiau nykstančioje „specialiojoje karinėje operacijoje“.

Rusijos karą palaikantys „tinklaraštininkai“ rimtai analizuoja, kur Ukraina smogs per paskelbtą kontrpuolimą.

Karo studijų instituto pranešime teigiama, kad šie „tinklaraštininkai“ nerimauja dėl Ukrainos kariuomenės pajėgumų, nes visi Rusijos smogiamieji daliniai yra sutelkti Bachmute.

Propagandistai mano, kad Ukrainos pajėgų prioritetas bus pietryčiai palei liniją Berdianskas-Melitopolis Zaporižios srityje arba Mariupolis-Volnovacha Donecko srityje.

Kai kurie rurų „tinklaraštininkai“ teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi pakankamai pajėgų pradėti kontrpuolimą arba kitoje pietų Ukrainos teritorijoje, arba palei Kupjansko-Svatovės liniją Charkivo srityje.

Be to, Rusijos propagandistai pripažino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu aplink Bachmutą likviduoja geriausius Rusijos kariuomenės pėstininkus, kad sumažintų okupantų galimybes atremti artėjantį kontrpuolimą. „Tinklaraštininkai“ tvirtina, kad jie turi silpniausią gynybą pietuose.

Tačiau tarp jų yra manančiųjų, kad Kerčės tiltą taip pat atakuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kaip kad buvo su Antonivkos tiltu prie Chersono. Propagandistai ragina vadovybę nedelsiant sukurti priešlėktuvinius pajėgumus, kad būtų apsaugotos kritinės sausumos sienos, jungiančios Krymą su Rusija.

Ukrainos gynėjai prie Bachmuto

+4

Rusija ir toliau patiria didelių nuostolių kare prieš Ukrainą – vien per pastarąją parą ukrainiečiai likvidavo apie 720 okupantų, 10 tankų, 15 šarvuočių ir 11 priešo bepiločių orlaivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“. 

 Iš viso priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki 14.03.23 sudarė maždaug 160 540 (+740) žmonių, 3 484 (+10) vienetai
tankų, 6 789 (+15) vnt. šarvuotų kovos mašinų, 2 519 (+16) vienetų
artilerijos sistemų.

Ukraina pirmadienį paneigė, kad kišosi į praėjusią savaitę Sakartvele kilusius antivyriausybinius protestus po to, kai Tbilisis apkaltino Kyjivą, kad šis, komentuodamas neramumus, kišasi į šalies politiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino siekti „demokratinės sėkmės“ dešimtims tūkstančių protestuotojų, kurie išėjo į gatves sostinėje Tbilisyje dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, primenančio Rusijos teisės aktus, naudojamus kritikams nutildyti.

„Scanpix“/ZUMAPRESS/„Reuters“ nuotr./Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis, kalbėdamas apie V.Zelenskio pasisakymus, sakė, kad „kai kariaujantis asmuo randa laiko kalbėti apie destruktyvų mitingą... tai yra tiesioginis įrodymas, kad šis asmuo yra įsitraukęs ir motyvuotas siekti pokyčių šioje šalyje“.

„Beveik žodis žodin kartodami Rusijos propagandos tezes, Sakartvelo valdžios atstovai apkaltino Ukrainą rengiant perversmą Sakarvele ir įtraukiant ją į karą su Rusija“, – pirmadienį sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka.

„Kategoriškai atmetame tokias insinuacijas, kurios neturi nieko bendra su realybe“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė O.Nikolenka ir pridūrė, kad „Sakartvelo valdžia ne ten ieško priešo“.

Po dvi dienas trukusių didelio masto protestų Sakartvelo valdančioji partija atsisakė prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo.

Demonstracijos rodo nerimą dėl Sakarvelo, kuris siekia įstoti į ES ir NATO, o Maskva tuo labai nusivylusi, ateities.

Plačiau skaitykite ČIA.

Čečėnų daliniai šiuo metu atlieka minimalų vaidmenį Ukrainos ir Rusijos fronto kare. Čečėnų ginkluotos formuotės daugiausia dalyvauja puolamosiose operacijose netoli Bilohorivkos miestelio Luhansko srityje, sakoma JAV karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Ten pat teigiama, kad čečėnų daliniai taip pat atlieka „teisėsaugos funkcijas“ užimtos Ukrainos teritorijos užnugario rajonuose.

Analitikai pridūrė, kad Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas gali baimintis prarasti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą, nes neturi galimybės pasigirti kokiais nors rimtesniais savo karių koviniais laimėjimais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Ramzanas Kadyrovas

„Čečėnų daliniai dabar fronte Ukrainoje atlieka minimalų vaidmenį...“, – sakoma pranešime.

ISW mano, kad per susitikimą su Vladimiru Putinu Čečėnijos lyderis galbūt tikėjosi „išbalinti“ savo reputaciją.

Ramzanas Kadyrovas pirmadienį susitiko su V.Putinu aptarti praėjusių metų Čečėnijos socialinių ir ekonominių „laimėjimų“. Be to, R.Kadyrovas gyrė čečėnų kovotojus.