V.Zelenskis: yra tik vienas būdas, kaip apsaugoti Europą nuo Rusijos

Sekmadienį fronte žuvo poetas Maksymas Kryvcovas, pranešė rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas savo „Facebook“ paskyroje. M.Kryvcovas gimęs 1990 metais, jo knyga „Eilėraščiai iš kilpos“ buvo pripažinta viena geriausių 2023 m. ukrainietiškų knygų.

M.Krivcovo pravardė buvo „Dali“, rašo „Ukrainska pravda“.

Sekmadienio vakarą poeto motina Nadežda Krivcova parašė: „Mano brangus sūnus išdygs našlaitėmis“, primindama eilutes iš vieno jo eilėraščio.

Be to, apie poeto mirtį pranešė rašytojas Lubko Derešas, paminėdamas jo draugus, taip pat savanorę ir kariškę Lesią Litvinovą.

M.Krivcovas yra knygos „Eilėraščiai iš kilpos“, kurią Ukrainos PEN centras pripažino viena geriausių 2023 m. ukrainietiškų knygų, autorius.

Leidyklos „Mūsų formatas“ duomenimis, 2014 m. M.Krivcovas išėjo savanoriu į karą. Vėliau jis dirbo ATO ir JFO dalyvių reabilitacijos ir readaptacijos centre ir veteranų centre. Po visiškos Rusijos invazijos 2022 m. jis grįžo į frontą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sausio 7 d. paskelbtame interviu Italijos žiniasklaidai „La Stampa“ sakė, kad ES turėtų turėti savo kariuomenę.

Raginimai sukurti ES kariuomenę buvo išsakyti dar 1950 m., tačiau niekada nebuvo įgyvendinti. Visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą privertė gynybos klausimus vėl įtraukti į darbotvarkę ir paskatino visuomenės nuomonės pokyčius, taip pat NATO plėtrą.

A.Tajani sakė, kad siūloma ES kariuomenė galėtų dalyvauti palaikant taiką ir užkertant kelią konfliktams. Paklaustas, ar ES pasirengusi kariauti, A.Tajani sakė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti „taikos palaikymui, stebėsenai, atgrasymui“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani

Kartu A.Tajani sakė: „Jei norime būti taikos pasaulyje nešėjais, mums reikia Europos kariuomenės. Ir tai yra esminė veiksmingos Europos užsienio politikos sąlyga.“

2022 m. gegužę, netrukus po invazijos pradžios, paskelbta YouGov apklausa parodė, kad visos Europos šalys vis labiau palaiko idėją sukurti bendrą ES kariuomenę.

Iš 17 apklaustų šalių visose, išskyrus tris, nuo 2021 m. padaugėjo pritariančiųjų.

Švedijoje surengtoje konferencijoje „Tauta ir gynyba“ dalyvaujantis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad yra tik vienas sprendimas, kaip karinėmis priemonėmis galima apsaugoti Europą nuo Rusijos.

„Norint ilgainiui kariniu požiūriu apsaugoti Europą nuo Rusijos, yra tik viena išeitis – bendra Europos ginklų pramonė“, – pabrėžė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos vadovas pažymėjo, kad, be plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusija šiuo metu vykdo hibridinį karą prieš didelę dalį Europos.

„Tačiau Rusijos agresiją galima nugalėti. Reikalingas solidarumas tam, kad jie gautų pamoką, jog agresija negali vesti į gera“, – pabrėžė šalies lyderis.

V.Zelenskis taip pat padėkojo Švedijai ir jos žmonėms už solidarumą su Ukraina. Jis buvo dėkingas už karinę pagalbą, ypač už tanką CV90 ir artilerijos sistemą „Archer“, kurie išgelbėjo ne vieno ukrainiečio gyvybę.

„Ukraina yra ir visada bus viena svarbiausių Europos saugumo donorių. Mes norime geriausių pasaulyje ginklų ir technologijų savo ir savo partnerių saugumui užtikrinti“, – kalbėjo jis.

Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad bendra ginkluotės gamyba su Švedija yra Ukrainos prioritetas.

„Ir esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai galėsime išvysti pirmosios bendros su jumis gamyklos atidarymą Ukrainoje“, – pridūrė V.Zelenskis.

Gruodžio 11 d. Švedijos vyriausybė paskelbė apie naują 1,4 mlrd. švediškų kronų (121,87 mln. eurų) pagalbos paketą Ukrainai. Šios lėšos bus skirtos ukrainiečiams žiemą paremti.

Socialinių tinklų kanaluose ir žiniasklaidoje plinta informacija apie patikslintus Rusijos nuostolius, patirtus dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio laikinai okupuotame Kryme esančiai vadavietei.

„Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ nurodė, kad sausio 4 d. nuo tikslaus ukrainiečių raketų smūgio žuvo mažiausiai 13 aukšto rango okupantų. Anksčiau skelbta, kad tokių buvo 5.

Telegram/Asociatyvi nuotr.

„Mūsų šaltinio duomenimis, vadavietės bunkeryje, esančiame netoli Sevastopolio, žuvo mažiausiai 13 žmonių, o laidotuvės vyks antradienį ir penktadienį“, – rašoma pranešime.

Krymas raketomis ir bepiločiais lėktuvais buvo atakuotas sausio 4 d. Savo ruožtu Rusijos pajėgos tvirtino, jog atrėmė masiškiausią pastarojo meto puolimą. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad sėkmingai smogta rusų vadavietei. Kariuomenė taip pat pranešė, kad šalia Pervomaiskės gyvenvietės sunaikinti Rusijos pajėgų amunijos sandėliai.

Po šio smūgio socialiniuose tinkluose ėmė plisti žinutė, kad išpuolio metu neva žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Gerasimovas.

Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas šeštadienį pareiškė, kad informacijos, patvirtinančios V.Gerasimovo likvidavimą, kol kas nėra.

Japonija skiria 37 mln. dolerių Ukrainai padėti. Pinigai bus skirti dronų aptikimo sistemoms įsigyti, susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba pareiškė Japonijos diplomatijos vadovė Yoko Kamikawa.

„Dar kartą griežtai smerkiu Rusijos vykdomas raketų ir dronų atakas prieš įvairias vietoves, įskaitant Kyjivą. Net per Naujųjų metų šventes! Ir nors reiškiu nuoširdžią užuojautą šių atakų aukoms, norėčiau dar kartą išreikšti pagarbą Ukrainos žmonių drąsai, kurie taip ilgai gynėsi nuo Rusijos agresijos. Japonija yra pasiryžusi remti Ukrainą, kad joje vėl įsivyrautų taika“, – kalbėjo ministrė.

AFP/ Japonijos diplomatijos vadovė Yoko Kamikawa ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytoro Kuleba

Ji pažymėjo, kad jos vizitas į Kyjivą rodo Japonijos paramą Ukrainai. Todėl jos šalis, teikdama pagalbą, padės įsigyti bepiločių orlaivių aptikimo sistemas.

„Japonija aktyviai skatina paramą Ukrainai, ir kaip paramos dalį Japonija neseniai nusprendė skirti 37 mln. dolerių į NATO patikos fondą, kad būtų įsigyta dronų aptikimo sistema“, – aiškino Y.Kamikawa.

Be to, siekdama padėti ukrainiečiams išgyventi žiemą, Japonija suteikė 5 mobiliuosius dujų turbininius generatorius ir 7 transformatorius. Teigiama, kad ši įranga sekmadienį bus perduota oficialiai.

Ministrė taip pat pasiūlė remti ukrainiečių švietimą, sveikatos priežiūrą ir prieglobsčio namų moterims bei vaikam statybą.

Anksčiau paskelbta, kad sekmadienį iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą atvyko Japonijos užsienio reikalų ministrė. Ukrainoje ji susitiko su savo kolega D.Kuleba, lankėsi Bučoje bei Irpynėje.

Po susitikimo dviejų ministrų spaudos konferencija vyko slėptuvėje, nes tuo metu Kyjive skambėjo oro pavojaus signalai.

Gruodžio pabaigoje Ukrainos biudžetas iš Japonijos gavo apie 950 mln. dolerių pagal Pasaulio banko atkūrimo ir socialinės apsaugos projektus.

Be to, 2023 m. gruodžio 7 d. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kišida paskelbė apie savo šalies pasirengimą skirti Ukrainai 4,5 mlrd. dolerių. Šios lėšos bus skirtos šaliai atkurti nuo Rusijos agresijos padarinių.

Rusijos pajėgų nuostoliai Avdijivkoje yra milžiniški. Šimtai vienetų apgadintos jos šarvuotosios technikos rūdija kalvoje, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos generolo leitenanto Marko Bezručko vardu, atstovas spaudai Antonas Kotsukonas.

Jis pažymėjo, kad padėtis Avdijivkos sektoriuje visą laiką išlieka sudėtinga, tačiau kontroliuojama. Anot A.Kotsukono, po santykinio sąstingio kovos vėl suintensyvėjo, o rusai pradėjo rengti didesnio masto atakas ir kartkartėmis pasitelkia savo šarvuotąją techniką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių kariai prie Avdijivkos

„Mūsų vaikinai su dideliu įkvėpimu, entuziazmu ir su didžiuliu malonumu kasdien naikina juos būriais, didžiuliais kiekiais, tiek personalą, tiek šarvuotąją techniką“, – kalbėjo brigados atstovas spaudai.

Jis pridūrė, kad šimtai apgadintų rusų šarvuočių rūdija žemėje. Vien Avdijivkos sektoriuje Rusija neteko daugiau kaip 200 tankų.

„Jei pažvelgtume į šarvuočių skaičius, ne kiekviena Europos šalis turi kariuomenę, turinčią tiek technikos, kiek rusai prarado vien Avdijivkos sektoriuje“, – pabrėžė kariškis.

Pasak jo, kadangi Rusijos pajėgos negali daug kuo pasigirti mūšio lauke, pastaruoju metu pradėjo raketomis apšaudyti užnugario miestus, ypač Pokrovską ir Mirnohradą.

„Pastaruoju metu priešas kiekvieną naktį masiškai raketomis apšaudo užnugario miestus“, – kalbėjo A.Kotsukonas.

Jis taip pat nurodė, jog bepiločius orlaivius rusai įprastai naudoja dienos metu, tačiau buvo pastebėta, kad jie ėmėsi juos aprūpinti termovizoriais, skirtais veikti naktį. Nors tai beveik dvigubai padidina gaminio kainą, tačiau suteikia ilgesnį funkcionalumo laiką.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos

„Rusai bando jais kontroliuoti kelius, kad galėtų medžioti judančias transporto priemones. Tačiau mūsų vaikinai taip pat sugalvoja įvairių dalykų, kaip pasipriešinti šiems dronams. Tai nesibaigianti kardo ir skydo konfrontacija – kai tarp atakuojančių dronų atsiranda kažkas naujo, atsiranda ir kažkas, kas gali tam pasipriešinti“, – sakė jis.

Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos gynėjai Avdijivkos sektoriuje ir toliau stabdo Rusijos pajėgos, kurios neprarado ambicijos apsupti Avdijivką.

Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios karys gynė Ukrainą fronte. Nors kartu su bendražygiais jis stengėsi atremti kuo daugiau rusų atakų, po kiek laiko pateko į jų nelaisvę, naujienų agentūros „Suspilne“ nufilmuotame interviu pasakojo Oleksijus Anulia.

Pasak kariškio, Rusijos nelaisvėje Kursko kalėjime jis praleido daugiau kaip 100 dienų. Jis jau ne pirmas iš nelaisvės sugrįžęs kovotojas, kuris pasakojo, jog kalėjimo prižiūrėtojai ukrainiečių kariams darė baisius dalykus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Interviu metu jis atskleidė, jog Ukrainos kariškiai kasdien buvo mušami, verčiami valgyti savo ševronus. Jiems buvo šalinami dantys ir kai kuriuos net bandyta išprievartauti.

Ko gero, vienas iš labiausiai sukrečiančių kariškio pasakojimų apie nelaisvėje praleistą laiką yra apie drakonišką alkį, kurį Oleksijus bandė numalšinti medžiodamas žiurkes, kad išgyventų.

„Tai buvo maža žiurkė, bet tuo metu atrodė, kad ji pilna mėsos. Pagriebiau ją, galvodamas, kad atversiu ir suvalgysiu iš vidaus, bet nuplėšiau gabalėlį odos ir ji ėmė dar labiau judėti“, – dėstė jis.

Anot vyro, kai jau pasiruošė valgyti žiurkę, į jo karcerį įėjo prižiūrėtojai ir jam neliko kito pasirinkimo kaip tik įsigrūsti gyvą žiurkę į burną.

„Negalėjau nieko pasakyti, nes mano burnoje judėjo žiurkė. Ji draskė man gomurį, nukando liežuvio galiuką... Tuo tarpu prižiūrėtojai mane mušė, bet aš negalėjau susikaupti, nes galvojau tik apie tai, kaip išlaikyti žiurkę burnoje. Iš jos bėgo juodas ir tirštas kraujas“, – tęsė Oleksijus.

Jis sakė, jog prižiūrėtojai galvoja, kad kariškis kraujuoja dėl negailestingo talžymo, ir aiškino, kad jam nuo to bus tik geriau.

„Tada grįžau į karcerį. Buvau toks laimingas. Supratau, kad valgau mėsą. Tarp dantų strigo oda, kailis, žarnos, net kaulus kramčiau, nes supratau, kad tai kalcis. Vienintelis dalykas, kurį padariau, buvo tai, kad išspjoviau dantis“, – pasakojo kareivis.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ šeštadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje pažymėjo, kad, nors kovos fronte vyksta įprastai, jų intensyvumas ir toliau mažėja.

Jo nuomone, taip gali būti tiek dėl prastų oro sąlygų, tiek dėl artėjančių švenčių. Jų proga, praeitais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vienašales paliaubas, tačiau šiemet apie tai nebeužsimenama. 

„Agresoriaus artilerija pliekia iš peties, labai jaučiasi didelis kiekis šaudmenų, gautas iš Šiaurės Korėjos, o ukrainiečiams atvirkščiai, jaučiasi, kad amunicijos tiekimas sumažėjo“, – įvertino ekspertas.

Nepaisant to, E.Papečkys atkreipė dėmesį į Ukrainos vykdomas atakas taikiniams užnugaryje.

„Kaip ir tikėjausi, stiprėja atakos prieš taikinius užnugaryje. Šiąnakt naktį ir vėliau dieną ukrainiečiai smūgiavo rusams okupuotame Kryme. Pasak rusiškų šaltinių, buvo naudojamos įvairios kombinacijos, apšaudant ir aviacinėmis raketomis „Storm Shadow“, ir paleidžiamomis iš antžeminių įrenginių ukrainietiškomis „Neptun“, ir bepiločiais, o agresoriaus oro gynybą Kyjivas vargino pasikartojančiais smūgiais imitacinėmis raketomis, kurias priešo oro gynyba mato kaip kovines“, – aiškino jis.

Ekspertas spėjo, kad dažnas ukrainietiškų raketų panaudojimas atskleidžia, kad jų gamybos apimtys pačioje Ukrainoje ženkliai išaugo. Esą dėl šios priežasties Rusija vis dažniau taikosi į įvairius komponentus raketoms gaminančias įmones.

Wikipedia.org nuotr./„Neptun“

„Neaišku, kaip yra su priešlėktuvinių raketų atsargomis Ukrainoje. Jų skaičius turėjo labai sumažėti. Vis mažiau girdime apie oro gynybos sistemas S-300, kurios anksčiau nuolat šmėžuodavo pranešimuose ir vaizdo įrašuose. Gali būti, kad jos dabar atitrauktos ir dengia mažiau svarbius rajonus, kur raketų panaudojimas yra nedidelis“, – išskyrė E.Papečkys.

Jis paminėjo ir tai, kad rusiškuose šaltiniuose džiūgaujama, kad po paskutinių intensyvių oro atakų sumažėjo amerikietiškų „Patriot“ sistemų raketų, ir prognozuojama, kad JAV nesugebės pateikti pakankamai daug naujų, nes jų tiesiog neturi.

„Man atrodo, kad agresorius turi per daug optimizmo“, – pridūrė E.Papečkys.

Rusiški šaltiniai prieš pusmetį nemažai rašė apie naujų tipų ginkluotės ir technikos gamybą, pažymėjo ekspertas. Jo nuomone, jeigu neįvyko netikėtų nesėkmių, netrukus turėtų pradėti pasirodytis nauji artilerijos, salvinių raketinių sistemų ir oro gynybos sistemų pavyzdžiai.

„Matosi, kad atsižvelgdami į Ukrainos karo patirtį, rusai teikia pirmenybę manevringumui, ugnies tikslumui ir galiai. Iš esmės dirbama ne prie naujų pavyzdžių, bet tobulinami sukurti anksčiau. Kai kurie sukurti dar sovietmečiu, kai kurie – prieš keliolika metų demonstruoti parodose.“

Jis įvertino, kad Rusijos konstruktoriai-inžinieriai taip pat bando pasinaudoti vakarietiškomis technologijomis, praktiškais jų sprendimais.

„Gerai yra tai, kad visgi naujausių vakarietiškų ginkluotės sistemų Ukrainoje nėra. O palyginus su tuo, kas kuriama ir bandoma Vakaruose, rusai ir toliau atsilieka. Aš kalbu ne apie smulkius dronus, o apie kitas, sudėtingesnes sistemas“, – aiškino E.Papečkys.

„Reuters“/„Scanpix“/BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika) grupės susitikimas

Nukrypdamas nuo padėties fronte, karybos ekspertas nurodė, jog Rusija mėgina surengti BRICS (organizaciją sudaro Brazilija, Indija, Kinija, Pietų Afrika Saudo Arabija ir Rusija, bei nuo sausio 1 d. valstybėmis narėmis tapę Egiptas, Etiopija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Iranas) vadovų susitikimą laikinai okupuotame Kryme.

Jo teigimu, rusiški šaltiniai skelbia, kad tai „tiesiog turėtų susprogdinti Vakarų dominavimą, ir aiškiai perskirti pasaulį į dvi stovyklas“.

„Tai iš tiesų turėtų pakeisti Vakarų santykius su paminėtomis valstybėmis, nereaguoti būtų neįmanoma, nes iki šiol čia nebuvo atvykęs net Lukašenka. Kuris, pasak rusiškų šaltinių, šį kartą turėtų pasirodyti (jis labai nori įsprausti Baltarusiją į BRICS), kaip ir Venesuelos, Kubos ir dar kelių nelaimingų šalių autoritariniai vadukai“, – rašoma apžvalgoje.

„Karas vyksta ne tik fronte, bet ir tarptautiniame politiniame lygmenyje, ir čia mūšiai gali turėti labai rimtas pasekmes“, – pridūrė E.Papečkys.

Į Sevastopolį iš Novorosijsko Rusijoje galėjo būti dislokuotas naujas didelis desantinis laivas, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymsij veter“.

Remiantis šeštadienį palydovo „Sentinel 2“ užfiksuota nuotrauka, prie Sevastopolio įlankos prieplaukos greičiausiai stovėjo projekto 11711 „Ivano Greno“ tipo desantinis laivas.

2022 m. sausio pabaigoje, prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, minėtam projektui priklausantis laivas „Petras Morgunovas“ buvo dislokuotas Juodojoje jūroje, kaip teigiama, pratyboms. Jis beveik nuolat buvo Novorosijsko įlankoje.

Laivas „Petras Morgunovas“ pradėtas eksploatuoti 2020 m. gruodžio 23 d. Jo bendrasis tonažas siekia 6 600 tonų, jis gali gabenti sustiprintą jūrų pėstininkų batalioną su įranga ir išlaipinti ant pontonų.

Laivas turi ir savą aviacijos grupę – 2 sraigtasparnius „Ka-29“ ir denyje esantį angarą su bepiločiu orlaiviu „Orlan-10“.

Neatpažinti dronai kiekvieną savaitę skraido virš karinių poligonų ir kareivinių Vokietijoje, kur mokomi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, tačiau jau daugiau nei metus nepavyksta nė vieno iš jų nutupdyti, skelbia vokiečių leidinys „Bild“.

Pasak straipsnio, pranešimai apie šnipinėjimo dronų pasirodymą fiksuojami nuo 2022 m. spalio mėn. Teigiama, kad ypač daug jų yra virš poligonų, kuriuose Bundesveras rengia mokymus ukrainiečiams.

„Virš Klyčko karinio poligono, kuriame Bundesveras apmoko ukrainiečius su tankais „Leopard 1“, reguliariai pastebimi dronai. Kituose poligonuose į oro erdvę kartais vienu metu įskrenda keli dronai. Tai akivaizdžiai organizuota ir tvirtai rodo į Rusiją“, – leidinui „Bild“ komentavo vienas vokiečių ekspertas.

Skelbiama, kad karo policija prieš dronus pasitelkė radijo trukdžių įrenginius, tačiau tai situacijos nepagerino.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Pamažu mažėjant Vakarų finansavimui, Ukraina vis daugiau vilčių deda į pigius bepiločius orlaivius, galinčius nustatyti silpnąsias priešo vietas, skelbia leidinys „The Times“.

Mažuose, greituose ir manevringuose pirmojo asmens (FVP) dronuose yra įrengtos kameros, kuriomis naudodamiesi pilotai juos tiksliai nukreipia į silpnąją priešo transporto priemonės vietą ir padaro žalos. Priešingu atveju šiai žalai padaryti reikėtų dešimties nevaldomų artilerijos sviedinių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos karys

„Paklausa itin išaugo. Pažįstu dronų operatorių, kurie, naudodami 25-30 dronų per dieną, jau sunaikino 600 šarvuotų transporto priemonių. Šis skaičius stulbinamai didelis – jokia pėstininkų rūšis negali to padaryti“, – pažymėjo Bohdanas Danilovas, FPV dronų projekto koordinatorius.

Pasak straipsnio, Ukraina tiki, kad bepiločiai atakos orlaiviai gali tapti atsaku į Vakarų neryžtingumą teikiant karinę pagalbą ir amuniciją.

Iki 20 km nuotolio dronai gali sustabdyti priešo atakas gerokai anksčiau, nei jos pasieks fronto linijoje esančius pėstininkus. Kiekvienas jų yra kelis kartus pigesnis už 155 mm sviedinį. Šiuo metu beveik visi jie perkami iš Kinijos.

„Perkame juos dideliais kiekiais iš Kinijos gamyklų, kiek tik įmanoma. Prieš karą pirkdavome daugiausia tūkstantį per mėnesį, dabar įsigijame 20-30 tūkstančių per mėnesį“, – nurodė B.Danilovas.

Tvirtinama, kad ateityje Kyjivas planuoja visus FPV dronų komponentus gaminti šalies viduje. Anot prezidento Volodymyro Zelenskio, šiais metais Ukrainoje bus pagaminta bent milijonas dronų.

Šeštadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino pusiau pastatytą geležinkelio tiltą, kuris turėjo būti geležinkelio maršruto tarp Rusijos ir laikinai okupuoto Krymo dalimi, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Vakar Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikslingai atakuodamos sunaikino pusiau pastatytą geležinkelio tiltą, degalų cisternas ir inžinerines transporto priemones netoli Granitnės kaimo“, – rašė jis, pažymėdamas, kad klausimas dėl tiesioginės geležinkelio linijos paleidimo iš Rusijos jau seniai uždarytas.

„Kaip bonusas buvo nustatyta naujų priešlėktuvinės gynybos baterijų vieta Mariupolio srityje – koordinatės jau perduotos atitinkamoms tarnyboms“, – pridūrė P.Andriuščenka.

Mero patarėjas taip pat padėkojo Mariupolio pasipriešinimo atstovams ir Mariupolio rajono gyventojams, „gavusiems įrodymų ir suteikusiems paramą likviduojant svarbų karinės ir logistinės infrastruktūros objektą“.

Praėjusių metų lapkritį Rusija paskelbė pradedanti tiesti geležinkelį iš Rostovo prie Dono per laikinai užgrobtus Mariupolio ir Berdiansko miestus į Krymą.

Anksčiau Mariupolio mero patarėjas rašė, kad rusai kuria tiesioginę geležinkelio jungtį su Mariupoliu ir Donecku. Jis taip pat informavo, kad Rusija tiesia naują kelią iš Rostovo į Mariupolį.

Ukrainos karinės žvalgybos pajėgos smogė Rusijos oro gynybos pozicijoms Belgorodo srities teritorijoje. Teigiama, kad specialioji operacija buvo surengta šeštadienį, skelbia Ukrainos žvalgyba susirašinėjimo platformoje „Telegram“.  

Operacijos metu pavyko suduoti rimtą smūgį brangiai Rusijos pajėgų technikai.

Ukrainos karinė žvalgyba/ „Telegram“/Kadras iš vaizdo įrašo

„Vykdydami kompleksinę misiją, įgyvendinamą padedant platformos "United24“ pajėgoms, Ukrainos karinės žvalgybos operatoriai smogė Rusijos priešlėktuvinės gynybos pozicijoms Belgorodo srities teritorijoje. Dėl ugnies padarytos žalos buvo suniokotos 2 rusiškos priešlėktuvinės raketų ir pabūklų sistemos „Pantsyr S1“. Vienos tokios sustemos kaina yra maždaug 10-15 mln. dolerių“, – rašoma pranešime.

Žvalgyba taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas smūgis Rusijos oro gynybos sistemoms.

Penktadienį paskelbta, kad Ukrainos gynybos žvalgybos naikintuvai surengė reidą į Rusijos Belgorodo srities teritoriją. Prieš tai žvalgai išsiaiškino, kad Rusijos kariuomenės vyresnioji vadovybė planuoja atlikti Rusijos pozicijų patikrinimą srities Hraivoronsko rajone.  

Pranešta, kad dėl šaunamųjų ginklų ir minosvaidžių ugnies atakos, taip pat dėl ukrainietiškų minų sprogimo rusai patyrė nuostolių. Tačiau duomenų apie žuvusių rusų skaičių nėra.

Sausio 6 d. Danijos gynybos ministerija paskelbė, kad iki šešių mėnesių atideda pirmąjį šešių naikintuvų F-16 pristatymą Ukrainai.

Anksčiau Danijos pareigūnai teigė, kad Danija pristatys F-16 Ukrainai maždaug 2024 m. pradžioje, o neseniai paskelbtame Estijos gynybos ministerijos strateginiame dokumente teigiama, kad Danija yra įsipareigojusi pristatyti F-16 Ukrainai iki 2023 m. pabaigos.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16