Svarbiausios naujienos
- Rusija pirmą kartą parodė dronų „Shahed“ gamybos liniją
- Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė naujus arešto orderius Rusijos karo vadams
- Europos priešai diktuoja taisykles: didėjantis Rusijos raketų arsenalas grasina pakreipti karo svarstykles
- Ukrainos žvalgyba atskleidė, kodėl jos taikiniu tapo rusų karo laivas „Sergejus Kotovas“
- Rusija skelbia apie gaisrą Belgorodo naftos bazėje
- Ukrainos žvalgybos pergalė: Kryme nuskandintas Rusijos patrulinis laivas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija pirmą kartą parodė dronų „Shahed“ gamybos liniją
17:07
Rusija pirmą kartą viešai parodė savo dronų-kamikadzių „Shahed“ tipo surinkimo liniją ir pirmą kartą atskleidė tokią gamybos įmonę, skelbia portalas „Defence blog“.
Paviešintose nuotraukose matyti dronų sklandytuvų surinkimo etapas be variklių ar avionikos.
Irano kilmės dronai-kamikadzės „Shahed-136“ buvo plačiai naudojami per Rusijos invaziją į Ukrainą nuo 2022 m. rugsėjo mėn.
Anksčiau įsilaužus į jų sistemas, buvo atskleista, kad Rusija dar 2023 m. balandį įsteigė dronų surinkimo gamyklą, naudojančią Irano komponentus. Tačiau manoma, kad iki 2025 m. gamykla pereis prie visiškai uždaro gamybos ciklo, kuriame bus naudojami rusiški komponentai.
„Shahed-136“, kurį Iranas pardavė Rusijai kartu su mažesniu jo variantu – „Shahed-131“, yra propeleriu varomas anglies pluošto lėktuvas su palydovine navigacija. Jis gali nešti iki 40 kg sveriančią kovinę galvutę ir gali būti nuskraidintas maždaug 1 000 km atstumu.
Dauguma jo komponentų yra komercinės paskirties ir tiekiami iš Vakarų, todėl gamybos sąnaudos yra palyginti nedidelės – vieno drono kaina siekia nuo 70 000 iki 180 000 JAV dolerių.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:24
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltieji rūmai neigia, kad V.Zelenskis prašė siųsti Vakarų karius į Ukrainą
23:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis niekada neprašė Vakarų karių padėti jo šaliai kovoti su įsiveržusia Rusijos armija. Tai pokalbyje su žurnalistais pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby. Anksčiau jis patikino, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių kovoti Ukrainoje.
„Prezidentas Zelenskis to neprašo, jis tiesiog prašo priemonių ir pajėgumų. Jis niekada neprašė, kad užsienio kariai kovotų už jo šalį“, – sakė J.Kirby.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad sąjungininkai kėlė klausimą dėl galimo savo karių siuntimo į Ukrainą, bet kol kas nesusitarė.
Dauguma sąjungininkių, įskaitant Jungtines Valstijas, iš karto viešai atmetė šią idėją. Čekija, Lietuva, Kanada, Estija, Nyderlandai ir Čekija yra pasirengę ją aptarti.
E.Macronas renka partijų vadovus aptarti šio klausimo. Jis žurnalistams sakė, kad jo žodžiai buvo „subalansuoti“ ir „apgalvoti“.
Prancūzijos žiniasklaidos teigimu, šalis tiria, ar jų specialiosios pajėgos ir kiti kariniai daliniai gali kirsti Ukrainos sieną.
D.Trumpas vėl tikina, kad nebūtų leidęs prasidėti karui Ukrainoje
22:25
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei valdžioje būtų buvęs jis, nebūtų įvykę nei karo Ukrainoje, nei konflikto Izraelyje.
„Rusija niekada nebūtų užpuolusi Ukrainos. Niekada. Jūs tai žinote, visi tai žino. Visa atsakomybė tenka Bidenui... Visi tie žmonės, kurie žuvo Ukrainoje, Rusijoje ir Izraelyje, visos tos sunaikintos teritorijos. Žmonės dabar gyventų nuostabius gyvenimus. Mes atsidursime ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio“, – sakė D.Trumpas interviu televizijai „Fox News“.
Jis sakė, kad jei jis būtų prezidentas, „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį nebūtų įvykęs, nes Iranas būtų buvęs sužlugdytas.
„Jie neturėtų pinigų „Hamas“, „Hezbollah“. Jie nebūtų to darę man vadovaujant. Aš jums tai garantuoju. Jie taip pasielgė, nes negerbia Bideno“, – sakė D.Trumpas.
Dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas D.Trumpas laikomi pagrindiniais kandidatais į JAV prezidento postą 2024 m. rinkimuose. Tačiau, remiantis „Bloomberg“ apklausos duomenimis, J.Bidenas pralaimi D.Trumpui visose pagrindinėse valstijose: Arizonoje, Džordžijoje, Pensilvanijoje, Mičigane, Šiaurės Karolinoje, Nevadoje ir Viskonsine.
Anksčiau D.Trumpas sakė, kad grįžęs į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas. Jis taip pat sakė, kad negins NATO šalių nuo Rusijos ir „skatins“ Maskvą „daryti, ką nori“.
Ukraina įkalino du vyrus dėl bendradarbiavimo su Rusija
21:19
Ukraina antradienį pranešė įkalinusi du vyrus po 10 ir 12 metų už slaptos informacijos apie karinius taikinius perdavimą Rusijai.
Kyjivas rytinėje ir pietinėje šalies dalyse ėmėsi intensyvios kovos su tūkstančiais Ukrainos pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kurie, jo teigimu, pritarė 2022-ųjų vasarį prasidėjusiai Rusijos invazijai ir bendradarbiavo su Maskva.
Donecko srities prokuratūra pranešė, kad rytinių Časiv Jaro ir Kramatorsko miestų gyventojai nuteisti kalėti atitinkamai 10 ir 12 metų.
Įtariama, kad 2022-ųjų kovo–balandžio mėnesiais Časiv Jaro gyventojas žymėjo kontrolės postų, tranšėjų, slėptuvių ir betoninių statinių vietas Rytų Ukrainoje, sakoma pranešime.
Tada jis perdavė šią informaciją neįvardytam Rusijos okupuoto Donecko miesto gyventojui, naudodamasis programėle „Messenger“.
Anot prokuratūros, Kramatorsko gyventojas platformoje „Google Maps“ pažymėjo Ukrainos kariuomenės dislokacijos vietų savo mieste koordinates ir nusiuntė jas vienam rusų karininkui.
Pernai Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainoje iškelta daugiau kaip 6,6 tūkst. baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su karu susijusių nusikaltimų.
V.Zelenskis: Juodojoje jūroje nebėra ir nebus saugių uostų Rusijos teroristams
20:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos gynybos pajėgų pajėgumai įrodė, jog Juodojoje jūroje nebėra ir nebus rusams saugių uostų.
„Šiandien noriu padėkoti visiems mūsų kariams, visiems daliniams, kurie atkuria saugumą ir kontrolę tiek Ukrainos danguje, tiek mūsų Juodojoje jūroje. Ukraina įrodė, ką mes sugebame, ką sugeba mūsų jėga. Tai įrodo numuštų Rusijos karinių orlaivių skaičius ir mūsų vaikinų pajėgumai Rusijos laivyno atžvilgiu“, – vakariniame kreipimesi kalbėjo V.Zelenskis.
„Juodojoje jūroje nebėra ir nebus saugių uostų Rusijos teroristams. Dėl mūsų pakankamo ukrainietiško tvirtumo nebus jiems ir saugios erdvės danguje. Tai pasakytina ir apie tiekimą iš partnerių, ir apie mūsų vidaus produkciją“, – sakė Ukrainos lyderis.
Lenkijos gynybos ministras NATO 5-ąjį straipsnį vadina „šventu įsipareigojimu“
19:03
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad NATO 5-asis straipsnis yra „šventas įsipareigojimas“.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Antradienį apsilankęs šalies „Dragon-24“ pratybose, W. Kosiniakas-Kamyszas sakė: „5-asis straipsnis yra šventas dalykas, šventas įsipareigojimas. Jei bus užpulta bet kuri NATO valstybė narė, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje gyvename ir veikiame, mes ginsime savo sąjungininkus ir to tikimės iš savo sąjungininkų.“
„Šiomis pratybomis siekiama tobulinti gebėjimus, įgūdžius ir kvalifikaciją vykdant gynybinę veiklą ir visas operacijas, kurias vykdys valstybės narės“, – teigė jis.
Pratybos „Dragon-24“ yra didžiųjų NATO manevrų „Steadfast Defender-24“ dalis, kuriose dalyvauja 90 tūkst. karių iš visų 31 NATO sąjungininkių, taip pat Švedijos, kuri ruošiasi prisijungti prie šio karinio bloko.
W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad nors šios pratybos „vykdo NATO atgrasymo misiją ir nėra nukreiptos prieš ką nors [...], akivaizdu, kad atsižvelgiant į tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, turime būti pasirengę čia ir dabar, kiekvieną dieną, vykdyti savo įsipareigojimus sąjungininkams“.
„Tik Šiaurės Atlanto aljansas, kaip didžiausia tokio pobūdžio organizacija, užtikrinanti saugumą pasaulyje, gali apginti mūsų tėvynę. Žinoma, kiekviena šalis turi būti pasirengusi savarankiškai, tačiau Aljansas stiprina operacinius ir gynybinius pajėgumus“, – sakė jis.
Gamintojas: naujasis Rusijos tankas „Armata“ per brangus naudoti kare Ukrainoje
16:51
Maskva greičiausiai nenaudos savo naujojo kovos tanko T-14 „Armata“ kare Ukrainoje, nes ši sistema yra per brangi, pirmadienį pareiškė Rusijos valstybinės ginklų gamintojos vadovas, rašo businessinsider.com.
„Naujasis T-14 „Armata“ yra daug pažangesnis ir funkcionalesnis už Rusijos turimų tankų arsenalą, tačiau jis yra per brangus, kad būtų naudojamas kare Ukrainoje“, – valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti" sakė valstybinio ginkluotės holdingo „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas.
Kai 2015 m. buvo pristatytas T-14 „Armata“, jis sukėlė kai kurių Vakarų analitikų susirūpinimą, kurie nuogąstavo, kad naujos kartos tankas gali konkuruoti su tokiomis NATO sistemomis kaip „M1 Abrams“, „Challenger 2“ ar „Leopard 2“, kurias Ukraina panaudojo kare prieš Rusijos pajėgas.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija 2023 m. pradžioje pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę dislokuoti savo „Armatą“ Ukrainoje, tačiau, atsižvelgdama į problemas, pavadino tai „labai rizikingu sprendimu“. Didžioji Britanija teigė, kad tankai apsunkintų Rusijos logistikos grandinę, nes yra sunkesni ir didesni už kitus šarvuočius, ir pažymėjo, kad jie mūšio lauke gali būti nepatikimi.
Rusijos valstybinė žiniasklaida anksčiau teigė, kad jos tankai T-14 „Armata“ jau buvo dislokuoti Ukrainoje, tačiau Ukrainos žvalgyba atmetė šiuos teiginius – esą nematė nė vieno T-14.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Duda: mes pasirengę ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą
16:34
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad Lenkija pasirengusi ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą.
„Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G.Nausėda, šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė jis stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.
„Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir taip pat tai rodo, kad esame pasirengę atlikti tokio pobūdžio operaciją“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija aiškinasi dėl 3 neatpažintų balionų, rastų netoli sienos su Kaliningradu
16:28
Lenkijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad šalies šiaurės rytuose rasti trys neatpažinti objektai, panašūs į meteorologinius balionus, o ant kai kurių iš jų buvo užrašai kirilica.
Objektai buvo aptikti Lenkijos Mozūrų ežerų rajone, 20–100 km nuo sienos su Rusijos eksklavu Kaliningrado sritimi.
Privati radijo stotis RMF FM teigė, kad prie nė vieno iš balionų nebuvo pritvirtinta jokių specialių prietaisų.
Ščytno vietos policijos atstovė Emilia Plawska sakė žiniasklaidai, kad apie radinį buvo pranešta kariškiams, kurie apžiūrės objektus.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad objektai atrodė kaip meteorologiniai balionai, ir pridūrė, kad šis klausimas laikomas civiliniu, o ne kariniu.
Jis sakė, kad incidentai bus aptarti kitą savaitę vyksiančiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
Regioninės policijos atstovas spaudai Rafalas Jackowskis teigė, kad šiame regione yra buvę daug incidentų su meteorologiniais balionais.
Lenkija remia kaimyninę Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos invazijos ir kaltina Maskvą vykdant hibridinį karą prieš Varšuvą.
Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė naujus arešto orderius Rusijos karo vadams
16:01 Atnaujinta 16:47
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė naujus arešto orderius Rusijos tolimosios aviacijos vadui Sergejui Kobilašui ir Juodosios jūros laivyno vadui Viktorui Sokolovui dėl įtariamų nusikaltimų kare su Ukraina, pranešama teismo interneto svetainėje.
Jie įtariami dalyvavę raketų smūgiuose Ukrainos energetikos infrastruktūrai mažiausiai nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. ir išpuoliuose prieš civilinius objektus bei veiksmuose prieš civilius gyventojus.
Prieš tai teismas paskelbė V.Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų
Tai tik antras kartas, kai tarptautinis teismas viešai paskelbė apie arešto orderius, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje. 2023 metų kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.
Pastaruosius orderius Kremlius pavadino niekiniais.
S.Kobylašas ir V.Sokolovas ieškomi dėl karo nusikaltimo: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės atsitiktinės žalos civiliams gyventojams arba žalos civiliniams objektams, ir nusikaltimo žmoniškumui: nežmoniškų veiksmų.
Teismas nurodė, kad prokurorų pateiktus įrodymus išnagrinėję teisėjai teigė, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad šie du vyrai yra atsakingi už raketų smūgius, kuriuos jų vadovaujamos pajėgos nuo 2022 metų spalio 10-osios iki bent 2023 metų kovo 9-osios vykdė prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą.
„Šiuo laikotarpiu buvo vykdoma įtariama smūgių kampanija prieš daugybę elektros jėgainių ir pastočių, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdyta daugelyje Ukrainos vietų“, – sakė TBT.
Nuo invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos pajėgos ne kartą taikėsi į Ukrainos infrastruktūrą.
TBT teigė, kad ši kampanija „kvalifikuotina kaip elgesys, apimantis daugkartinius veiksmus prieš civilius gyventojus, vykdant valstybės politiką“.
Mažai tikėtina, kad kuris nors iš įtariamųjų bus perduotas Hagos teismui. Rusija nėra tarptautinio teismo narė, nepripažįsta jo jurisdikcijos ir atsisako išduoti teismo apkaltintus įtariamuosius.
Teismas neatskleidė išsamios informacijos apie orderius, „siekdamas apsaugoti liudytojus ir tyrimą“.
Tačiau jis teigė, kad paskelbė apie orderius „atsižvelgdamas į tai, kad, įtariama, tebevyksta elgesys, panašus į nagrinėjamą šioje situacijoje, kuris prilygsta tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams“. TBT teigimu, jų paskelbimas „gali padėti užkirsti kelią tolesniam nusikaltimų darymui“.
