Svarbiausios naujienos
- „Bloomberg“ išsiaiškino, kodėl susitarimas dėl naudingųjų iškasenų iki šiol nepasirašytas
- Lenkijos prezidentas: jei Ukraina sudarys sutartį su JAV dėl retųjų metalų, taikdarių neprireiks
- Europa turi planą Ukrainai: dangaus skydas ir 120 galingiausių naikintuvų
- K.Kelloggas įvardijo sąlygas, kuriomis būtų atnaujinta JAV pagalba Ukrainai
- V.Zalužnas: JAV kenkia pasaulio tvarkai, kyla pavojus NATO
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“ išsiaiškino, kodėl susitarimas dėl naudingųjų iškasenų iki šiol nepasirašytas
22:17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori susieti siūlomą JAV ir Ukrainos susitarimą dėl naudingųjų iškasenų gavybos su reikalavimais Kyjivui skubiai nutraukti ugnį, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
Vašingtonas leido suprasti, kad D.Trumpas yra pasirengęs užbaigti darbą prie susitarimo dėl gamtos išteklių, jei Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sutiks su „realiu keliu į paliaubas ir derybas su Maskva“, teigia leidinio šaltiniai. O naujos – papildomos – sąlygos yra priežastis, dėl kurios susitarimas dar nepasirašytas, nepaisant viešų JAV ir Ukrainos vadovų pareiškimų apie pasirengimą tai padaryti.
Judėjimas dėl susitarimo gali įvykti artimiausiomis dienomis. Jau anksčiau pranešta, kad Ukrainos ir JAV pareigūnai susitiks Saudo Arabijoje, kur kitą savaitę planuojama V.Zelenskio kelionė. Kiti šaltiniai žurnalistams sakė, kad JAV pozicija visada gali pasikeisti, nes D.Trumpas „dažnai keičia nuomonę“.
Kartu pabrėžiama, kad nėra jokių požymių, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs sutikti nutraukti karo veiksmus. Taip pat nėra jokių ženklų, kad Jungtinės Valstijos spaudžia Maskvą siekti kompromiso, o tai smarkiai prieštarauja keliamiems reikalavimams Kyjivui. Leidinys primena, kad bet kokioms paliauboms reikės tiek Rusijos, tiek Ukrainos sutikimo nutraukti karo veiksmus.
„Pastarosiomis dienomis Jungtinės Valstijos darė didelį spaudimą V.Zelenskiui, sustabdydamos visą karinę pagalbą ir nutraukdamos žvalgybos veiklą, o tai, pasak Europos pareigūnų, yra pastangos įtikinti Ukrainą pasirinkti kelią, atitinkantį D.Trumpo tikslus“, – rašoma pranešime.
Tokio žingsnio precedentų yra nedaug, o dabartiniai ir buvę JAV ir Europos pareigūnai sako, kad tai gali pakenkti transatlantiniams santykiams. Vienas Europos žvalgybos pareigūnas sako, kad keitimasis informacija tarp sąjungininkų dažnai siejamas su gyvybių apsauga. Ši praktika paprastai laikoma nepolitine ir nenaudojama „kaip ginklas“.
Kyjivas pasikliauja sąjungininkų žvalgybine informacija visais atvejais – nuo išankstinio perspėjimo apie Rusijos oro atakas ir antžemines operacijas iki karinių taikinių aptikimo. Kai kurie sąjungininkų Ukrainai suteikti pajėgumai, įskaitant britų sparnuotąsias raketas, taip pat priklauso nuo amerikiečių žvalgybos.
Lygiagrečiai su reikalavimais Ukrainai Amerikos pareigūnai derasi su Rusija, nors neaišku, ar Maskva yra spaudžiama sėsti prie derybų stalo.
Laikraščio šaltiniai Europoje teigia, kad galutinis V. Putino tikslas – užgrobti Ukrainą – nepasikeitė. Jie sako, kad Rusijos prezidentu negalima pasitikėti. Kai kurie Europos pareigūnai baiminasi, kad D. Trumpo siekis greitai nutraukti ugnį be saugumo garantijų gali priversti Kyjivą sudaryti blogą sandorį ir pakenkti žemyno saugumui.
Tie patys pareigūnai skeptiškai vertina tai, kad V.Putinas sutiks su Vakarų taikdariais Ukrainoje, sakydami, kad jei Maskva laikysis tokios pozicijos bet kokiose derybose, D.Trumpui taps aišku, kad būtent V.Putinas nenori eiti į kompromisus.
Labiausiai baiminamasi, kad pagal šį scenarijų D.Trumpas paprasčiausiai pasitrauks, palikdamas trapias paliaubas, kurios vargu ar išsilaikys.
G.Nausėda: ES susitarimas dėl gynybos – didelis žingsnis finansavimo didinimo link
23:57
Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienį pritarus planams stiprinti Bendrijos gynybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai valstybėms leis žengti didelį žingsnį į priekį didinant gynybos finansavimą.
„Išvados priimtos visos, tiesą sakant be labai didelių redakcinių pataisymų. Taip, jų buvo, bet jie nebuvo kažkokie drastiški. Manau, kad visai sėkmingas, kad ir trumpas tas ekstraordinarus susitikimas“, – Briuselyje po specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Visi šitie tikslai nukreipti į tai, kad Europos Komisijos (EK) pagalba atveriamos papildomos galimybės ir tai tikrai leis visoms valstybėms, kurios siekia padidinti gynybos finansavimą, padaryti didelį žingsnį į priekį“, – teigė jis.
ES šalys Briuselyje pritarė EK planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau lėšų išleisti gynybai.
Anot prezidento, tekstas patvirtintas 26 valstybių: priėmus Slovakijos pateiktą redakcinį pasiūlymą, vienintele naujojo paketo priešininke liko tik Vengrija, kurios perkalbėti nebandyta.
G.Meloni siūlo išplėsti NATO 5 straipsnį Kyjivui
23:07
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni žurnalistams sakė, kad idėją siųsti „neidentifikuotus, europietiškus“ karius į Ukrainą laiko „mažiausiai veiksminga“ galimybe.
„Esu labai suglumusi. Tam tikros saugumo garantijos visada yra Atlanto aljanso sudėtyje“, – sakė ji, išeidama iš aukščiausiojo lygio susitikimo.
Italijos vadovė, kuri stengėsi palaikyti glaudžius ryšius su D.Trumpo administracija, sakė, kad stabili, ilgalaikė ir veiksminga saugumo garantija būtų NATO sutarties 5 straipsnio išplėtimas Kyjivui, o tai reiškia, kad išpuolis prieš Ukrainą būtų laikomas išpuoliu prieš visas NATO nares.
Didžioji Britanija ir toliau teiks žvalgybos informaciją Ukrainai
22:53
Didžioji Britanija ir toliau teiks žvalgybos informaciją Ukrainai, nors dėl ribotų Londono ir kitų Europos šalių pajėgumų bus sunku pakeisti anksčiau šią savaitę sustabdytą JAV žvalgybos informacijos srautą, rašo „The Guardian“.
Ketvirtadienį šaltiniai teigė, kad Jungtinė Karalystė taip pat toliau teiks neapdorotų duomenų analizę, nors pagal įprastą žvalgybos praktiką ji paprasčiausiai neperduos JAV informacijos, gautos pagal seniai nusistovėjusius abiejų šalių keitimosi informacija susitarimus.
Tačiau jie leis Ukrainai išlaikyti tam tikrą ankstyvojo perspėjimo apie užpuolimą lygį ir tam tikro laipsnio giluminio smūgio į Rusiją pajėgumus.
Iš palydovų, antžeminių stočių, stebėjimo lėktuvų, tokių kaip „Rivet Joint“, ir net slapta dislokuotų sausumos pajėgų surinkti žvalgybiniai duomenys kaupiami ir kartu su atviro šaltinio medžiaga perduodami Ukrainai, kad būtų galima suduoti žalingus giluminius raketų ir dronų smūgius į Rusiją.
Kaip pranešėme anksčiau, Prancūzija taip pat viešai pareiškė, kad ir toliau teiks žvalgybos informaciją Ukrainai. Šalies ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastienas Lecornu sakė, kad nors JAV sprendimas turės „reikšmingą operatyvinį poveikį“, Paryžius ir toliau padės savo „suverenia žvalgybine informacija“.
Rumunija sulaikė šešis asmenis, įtariamus sąmokslu su Rusija siekiant pakenkti šaliai
20:42
Rumunijos prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad nurodė sulaikyti šešis asmenis dėl kaltinimų valstybės išdavyste, kaltindami juos sąmokslu su Rusija siekiant pakenkti šaliai.
Dėl šios bylos iš šalies jau buvo išsiųsti du Rusijos diplomatai – Rusijos karinis atašė ir jo pavaduotojas, kurie trečiadienį buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.
Rumunų žvalgybos tarnybos teigė, kad tie diplomatai „vykdė žvalgybinę veiklą strategiškai svarbiose srityse ir palaikė antikonstitucinius veiksmus“, vykdytus grupės Rumunijos piliečių.
Norvegija daugiau nei dukart didina paramą Ukrainai – iki 7,2 mlrd. eurų
20:27
Norvegų premjeras Jonas Gahras Store ketvirtadienį pranešė, kad Norvegija daugiau nei dvigubai padidins savo 2025-iesiems suplanuotą paramą Ukrainai ir iš viso per šiuos metus skirs 7,2 mlrd. eurų.
„Norvegijos pagalba padės Ukrainai pasipriešinti Rusijai ir (sustiprins) taikos planą, prie kurio dirba Europos šalys“, – sakė jis pareiškime, kuriame paskelbė apie papildomą 50 mlrd. kronų (4,2 mlrd. eurų) sumą.
K.Kelloggas pripažįsta, kad JAV naudoja „spaudimo taškus“ Ukrainai derybose
20:08
JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas pripažino, kad JAV naudoja ne tik „paskatas“, bet ir „spaudimo taškus“, kad priverstų Ukrainą įsipareigoti taikos deryboms.
Pasak jo, tai yra susitarimas dėl mineralinių išteklių. Atitinkamą pareiškimą jis padarė savo pranešime apie būdus, kaip užbaigti karą Ukrainoje, per diskusiją Užsienio santykių taryboje, praneša „Suspilne“ .
Siekdamos įtikinti Rusiją taikos susitarimui, sakė K.Kelloggas, JAV jau dabar naudoja įšaldyto Rusijos valstybės turto areštą, kad atkurtų ir apginkluotų Ukrainą, ir maksimalų sankcijų spaudimą Rusijos energetikai.
Ukraina ir JAV susitarė dėl derybų Rijade datos – jos jau kitą savaitę
19:35 Atnaujinta 21:03
Kovo 11 d. Saudo Arabijos sostinėje vyks Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos derybos.
Apie tai X pranešė amerikiečių kanalo „Fox News“ korespondentė Jackie Ginrich. Pasak jos, Amerikos pusei atstovaus valstybės sekretorius Marco Rubio, prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Wiktwoffas ir JAV nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Waltzas:
„Antradienį Rubio, Wiktoffas ir Waltzas vyks į Rijadą susitikti su ukrainiečiais, įskaitant Jermaką“.
Jungtinių Valstijų pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį pranešė, kad planuoja vykti į Saudo Arabiją, kad susitiktų su Ukrainos pasiuntiniais dėl paliaubų su Rusija ir ilgesnio susitarimo pagrindų.
S.Witkoffas sakė, kad prezidentas Donaldas Trumpas džiaugėsi prezidento Volodymyro Zelenskio laišku, kurį jis atsiuntė po praėjusį penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusio ginčo.
„Jis manė, kad Zelenskio laiškas buvo labai teigiamas pirmas žingsnis. Jame buvo atsiprašyta. Jame buvo pripažinta, kad Jungtinės Valstijos daug padarė dėl Ukrainos, ir išreikštas dėkingumas“, – teigė S.Witkoffas.
Paklaustas, ar Ukraina pasirašys susitarimą per derybas Saudo Arabijoje, S.Witkoffas atsakė: „Manau, kad Zelenskis pasiūlė jį pasirašyti, ir pažiūrėsime, ar jis to laikysis.“
Kaip praneša „The Guardian“, Ukrainos delegacijai vadovaus prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, sakė pareigūnas. Ukrainos delegacijoje taip pat gali būti gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Atskirai „Reuters“ cituoja Donaldo Trumpo specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą, kuris sakė, kad derina susitikimą su ukrainiečiais Saudo Arabijoje.
UNIAN primena, kad vasario mėnesį Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko pirmieji Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos diplomatiniai kontaktai. Jais siekta aptarti būdus, kaip nutraukti karą ir sustiprinti bendradarbiavimą.
Ukrainos ir Europos vadovai piktinosi, kad nebuvo pakviesti į derybas, tačiau Donaldas Trumpas patikino, kad „tikrasis“ procesas dar neprasidėjo.
Po V.Zelenskio ir D.Trumpo ginčo Ovaliajame kabinete JAV prezidentas sustabdė visą karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, reikalaudamas, kad Kyjivas pademonstruotų įsipareigojimą siekti taikos.
V.Zelenskis: atnaujiname bendrą darbą
Šį vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie bendro darbo atnaujinimą su JAV siekiant taikos kare, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą. Pasak valstybės vadovo spaudos tarnybos, V.Zelenskis tai pasakė per kalbą Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje.
„Noriu jus visus informuoti, kad mūsų komandos – Ukrainos ir Amerikos – atnaujino darbą. Tikimės prasmingo susitikimo kitą savaitę“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip pabrėžė prezidentas, Ukraina nuo pat pirmos karo sekundės siekė taikos.
„Ir mes visada sakėme, kad vienintelė priežastis, kodėl karas tęsiasi, yra Rusija“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Pasak jo, Ukraina yra ne tik pasirengusi imtis būtinų žingsnių taikai pasiekti, bet ir siūlo, kokie tie žingsniai turėtų būti. V.Zelenskis sakė:
„Ir aš prašau jūsų palaikyti mus – palaikyti Ukrainą ir tuos Europos lyderius, kurie padeda tiesti kelią taikai.“
Lenkijos prezidentas: jei Ukraina sudarys sutartį su JAV dėl retųjų metalų, taikdarių neprireiks
18:24
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį po pietų NATO būstinėje susitiko su Aljanso generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pokalbio temos – Ukraina ir birželio mėnesį Hagoje vyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas.
„Jei su Ukraina bus susitarta dėl naudingųjų iškasenų, ji taps strategine vieta JAV“, – po susitikimo žurnalistams sakė A Duda, pakartodamas JAV viceprezidento J.D.Vance'o anksčiau šią savaitę išsakytus komentarus.
K.Kelloggas įvardijo sąlygas, kuriomis būtų atnaujinta JAV pagalba Ukrainai
18:16
JAV karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimas priklauso nuo jos pasirengimo taikiai išspręsti konfliktą ir pasirašyti susitarimą dėl iškasenų, sakė JAV specialusis prezidento pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas, skaitydamas pranešimą apie būdus užbaigti karą Ukrainoje diskusijoje Užsienio santykių taryboje.
Jis taip pat leido suprasti, kad JAV mano, jog Rusijos izoliacijos pratęsimas yra „neperspektyvi strategija“.
„Tęsti izoliaciją ir neįsitraukti į Rusijos veiksmus, kai karas Ukrainoje tęsiasi, nebėra gyvybinga ar tvari strategija ir tikrai nėra atsakingas Jungtinių Valstijų diplomatinis požiūris“, – sakė jis.
K.Kelloggas pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo kivirčą, įvykusį vasario 28 d. Baltuosiuose rūmuose. Jo nuomone, jis įvyko dėl abiejų lyderių „skirtingų tikslų“:
„Zelenskis aiškiai norėjo, kad Trumpas viešai stotų jo pusėn prieš Rusiją. D. Trumpas šio susitikimo nelaikė būdu vienai pusei įgyti pranašumą prieš kitą“.
Premjeras: Airija neprisidėtų prie atgrasymo pajėgų Ukrainoje
17:37
Airijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą prisijungti prie „atgrasymo pajėgų“, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Michealas Martinas, tačiau jis išlieka atviras dalyvavimui taikos palaikymo kontingento sudėtyje.
„Jei išsivystys paliaubos arba bus nutraukti karo veiksmai, Airija visada buvo atvira taikos palaikymo pajėgoms, tačiau mes nedalyvausime atgrasymo pajėgose“, – sakė M.Martinas žurnalistams Airijos ir Jungtinės Karalystės (JK) aukščiausiojo lygio susitikime Liverpulyje.
„Tai du skirtingi ir specifiniai klausimai“, – tvirtino jis.
Prancūzija ir JK pareiškė esančios pasirengusios pasiųsti karius į Ukrainą, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi galimų paliaubų, o jas galėtų paremti Amerika.
Tikslaus šių karių vaidmens jos nedetalizavo.












