Svarbiausios naujienos
- Ukraina žengė pirmą žingsnį įgyvendindama susitarimą su JAV dėl išteklių gavybos
- Rusijos žvalgyba pažėrė neįtikėtinų kaltinimų Kyjivui ir Londonui: esą žada pulti JAV laivą
- Maskva pasiskundė: Vašingtonas atšaukė suplanuotas derybas
- Švedijos žiniasklaida: Rusija modernizuoja branduolinę bazę Kaliningrade
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Naujas iššūkis Kyjivui: rusų dronai skrenda per aukštai, kad Ukraina pataikytų
17:05
Rusija dar kartą pakoregavo savo bepiločių orlaivių karo taktiką prieš Ukrainą, paleisdama rekordines mirtinų dronų „Shahed“ bangas didesniame aukštyje, todėl juos perimti gerokai sunkiau, atkreipė dėmesį CNN.
Pasak pranešimo, vien per pastarąsias keturias savaites įvyko septynios didžiausios Rusijos dronų atakos šiame kare, nes Maskva leidžia sau didinti atakų mastą ir sudėtingumą.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikė Christina Harward teigė, kad Rusija dabar gali pagaminti apie 2 700 bepiločių orlaivių „Shahed“ per mėnesį, taip pat 2 500 imitacinių orlaivių, užtvindančių Ukrainos dangų ir ištempiančių gynybą.
„Šis skaičius leidžia Rusijai vis dažniau paleisti daugiau nei 300 ar net 400 dronų per vieną naktį“, – CNN sakė Ch.Harward.
Ji pridūrė, kad Rusija, naudodama dronus-vilioklius, verčia Ukrainą arba eikvoti vertingus išteklius, arba gaišti brangų laiką nustatant klaidingus taikinius. Bet kuriuo atveju tai sudaro sąlygas tikriems „Shahed“ dronams ir raketoms prasiskverbti pro Ukrainos gynybą.
Naujoji taktika tapo rimtu iššūkiu Ukrainos priešlėktuvinei gynybai. Rusijos bepiločiai lėktuvai dabar skraido net 5 km aukštyje, gerokai už kulkosvaidžių pasiekiamumo ribų, ir verčia Ukrainos pajėgas pasikliauti brangesnėmis, riboto naudojimo oro gynybos raketomis.
„Dronų yra daug daugiau. Tai objektyvus faktas. Ir, žinoma, kuo jų daugiau, tuo sunkiau prieš juos veikti“, – įvertino Jurijus Čumakas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kuris taip pat tarnauja Kyjive įsikūrusiame naktiniame savanorių dronų medžiotojų būryje.
Anksčiau Rusijos dronai skraidė žemai palei upių vagą, kad nebūtų aptikti radarų, tačiau J.Čumakas pastebėjo, kad dabar Rusija siunčia dronus aukštai į dangų, kur jie gali būti stebimi, bet ne numušami iš šaulių ginklų.
„Mes juos visus matome. Radarai gali juos sekti. Tačiau tapo neįmanoma jų numušti kulkosvaidžiais“, – pabrėžė jis.
Ukrainos raketų atsargos yra ribotos, o dėl pasikeitusios Rusijos taktikos jų perėmimas tampa daug sudėtingesnis. Pasak Ukrainos pareigūnų, oro gynybos efektyvumas sumažėjo nuo maždaug 95 proc. iki 80 proc.
Ukraina pradėjo naudoti dronų perėmėjus, kad padėtų atremti oro puolimą, praėjusį mėnesį informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau Rusijos gamybos apsukos gerokai lenkia Ukrainos. Pranešama, kad Maskva per dieną pagamina tris kartus daugiau dronų nei Ukraina.
„Klausimas nebėra susijęs su gamybos pajėgumais. Tai finansinis klausimas“, – paaiškino V.Zelenskis.
Rusija neigia, kad taikosi į civilius gyventojus, tačiau, CNN duomenimis, per pastarąjį mėnesį nuo bepiločių lėktuvų, raketų ir artilerijos žuvo mažiausiai 154 Ukrainos civiliai gyventojai, įskaitant vaikus, o dar beveik 900 buvo sužeisti.
„Mirtinais išpuoliais siekiama pakirsti Ukrainos moralę ir sukurti iliuziją, kad Rusija turi pranašumą kare, nors Maskva toli gražu ne laimi“, – rašoma CNN pranešime.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jaunesnysis seržantas Stanislavas Bunjatovas, šaukiniu „Osmanas“, reaguodamas į sekmadienį surengtą masinę Rusijos dronų ataką, rašė: "Kodėl mūsų dangus tapo mažiau apsaugotas nei anksčiau? Pirma, tokių sistemų kaip „Patriot“, NASAMS ir IRIS-T raketų atsargos senka daug greičiau, nei partneriai gali jas papildyti.“
Anot kario, Rusijos pajėgos pritaikė savo taktiką, kad apeitų Ukrainos oro gynybą, derindamos dronus ir raketas koordinuotoms atakoms, suduodamos smūgius iš kelių krypčių vienu metu ir dislokuodamos daugybę vilioklių ir netikrų taikinių.
Jis pridūrė, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba tebėra stipriai sutelkta aplink didžiuosius miestus ir svarbią infrastruktūrą, todėl kitos teritorijos yra labiau pažeidžiamos.
JAV sureagavo į vieną iš baisiausių Kyjivo apšaudymų
00:51
JAV Valstybės departamentas pirmą kartą pasisakė apie masinį Kyjivo apšaudymą, kurį antradienio naktį įvykdė Rusijos pajėgos.
Per Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento spaudos sekretorės Tammy Bruce spaudos konferenciją buvo paklausta, ar vyriausybė imsis priemonių JAV piliečių Ukrainoje apsaugai, atsižvelgiant į vieno iš jų mirtį per naktį įvykusį puolimą. Ji atsakė, kad JAV apie tai žino
„Mes žinome apie vakar įvykdytą išpuolį prieš Kyjivą, kuris pareikalavo daugybės aukų, tarp jų ir apie tragišką JAV piliečio mirtį. Mes smerkiame šiuos smūgius ir reiškiame giliausią užuojautą aukoms ir visų nukentėjusiųjų šeimoms. Prezidentas neseniai aiškiai pasisakė dėl smūgių prieš civilius rajonus“, – sakė T.Bruce
ES parengė planą, kaip nutraukti Rusijos dujų importą
20:23
Europos Sąjunga (ES) antradienį pateikė pasiūlymą iki 2027 metų pabaigos visiškai uždrausti rusiškų dujų importą ir taip nutraukti dešimtmečius trukusią priklausomybę.
Nuo tada, kai Maskva prieš daugiau kaip trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Briuselis siekia nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Europos Komisija (EK) praėjusį mėnesį nurodė, kad rusiškų dujų importas pagal naujas sutartis bus uždraustas nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Importas pagal esamas trumpalaikes sutartis bus nutrauktas iki kitų metų birželio 17 dienos.
ES vykdomoji institucija antradienį patvirtino, kad visas likęs importas bus uždraustas iki 2027 metų pabaigos.
„Rusija ne kartą bandė mus šantažuoti savo energijos tiekimą paversdama ginklu. Ėmėmės aiškių veiksmų, kad užsuktume čiaupą ir galutinai užbaigtume Rusijos iškastinio kuro erą Europoje“, – pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Siekiant uždrausti importą iš Rusijos, pagal planą siūloma taikyti ne sankcijas, o prekybos ir energetikos įstatymus.
Šiuo žingsniu siekiama apeiti Slovakijos ir Vengrijos, kurios yra diplomatiškai artimesnės Kremliui ir vis dar importuoja rusiškas dujas vamzdynais, galimą pasipriešinimą.
Pasiūlymui turi pritarti valstybėms narėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba (EVT) ir Europos Parlamentas.
Sankcijoms turėtų vienbalsiai pritarti visos 27 valstybės narės, o prekybos apribojimams – tik 15 šalių.
Reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje, ES 2022 metų pabaigoje įvedė rusiškos naftos draudimą ir nuo to laiko siekia atsisakyti rusiškų dujų.
Nors importas vamzdynais smarkiai sumažėjo, kelios Europos šalys padidino rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), gabenamų jūra, pirkimą.
ES duomenimis, pernai rusiškų dujų importas sudarė 19 proc. ES reikalingo kiekio. Prieš karą šis skaičius buvo 45 procentai.
32 mlrd. kubinių metrų dujų į bloką atkeliavo dujotiekiu „TurkStream“, o dar 20 mlrd. kubinių metrų priimta per SGD terminalus.
Markas Carney paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
19:40
Kanadiečių ministras pirmininkas Markas Carney antradienį paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių (1,73 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukti dronai ir sraigtasparniai.
Tai jis padarė priimdamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.
M.Carney išreiškė „visišką solidarumą su Ukraina“, taip pat pristatė tolesnes sankcijas Rusijai, siekdamas „daryti maksimalų spaudimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis nutrauktų karą.
Tuo metu V.Zelenskis sakė, kad didelė Rusijos ataka prieš Kyjivą parodė, jog reikia didesnės jo šalies sąjungininkų paramos.
„Mūsų šeimos išgyveno labai sunkią naktį. Vienas didžiausių išpuolių nuo pat karo pradžios“, – Kanados vakarinėje Albertos provincijoje susitikęs su M.Carney sakė V.Zelenskis.
„Mums tai didelė tragedija ir mums reikia sąjungininkų paramos“, – pridūrė jis.
Lietuva reiškia protestą Rusijai dėl atakų prieš civilius ukrainiečius
18:54
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui antradienį pareikštas griežtas protestas dėl Rusijos praėjusią naktį vykdytų intensyvių Ukrainos miestų apšaudymų.
Kaip pranešė URM, apšaudymų metu žuvo arba buvo sužeista dešimtys civilių, sugriauti bei apgadinti gyvenamieji namai, švietimo ir kultūros įstaigos.
„Šios atakos – dalis nuosekliai vykdomos ir pastaruoju metu dar labiau suintensyvėjusios Rusijos teroristinės kampanijos prieš Ukrainos civilius, šalį kasdien krečiant intensyvioms Rusijos raketų ir dronų atakoms, kurių metu sąmoningai taikomasi į civilinę infrastruktūrą“, – rašoma URM pranešime.
„Šis sistemingas Rusijos teroras tik darkart įrodo, jog Rusija sąmoningai nepaiso jokių tarptautinės teisės normų, piktybiškai eskaluoja ir nerodo jokio suinteresuotumo paliaubomis ir taika, tad tarptautinė bendruomenė privalo didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti visokeriopą paramą Ukrainai“, – teigia ministerija.
Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų smūgių, per kuriuos galimai buvo naudojami kasetiniai sprogmenys, nukentėjo Kyjivo, Odesos, Zaporižios ir kitų Ukrainos regionų gyventojai.
Per Rusijos smūgius Kyjive žuvo 10 žmonių
18:52
Ukrainos vidaus reikalų ministerija antradienį patikslino, kad per Rusijos dronų ir raketų ataką Kyjive žuvo 10 žmonių, o ne 16, kaip buvo skelbiama anksčiau.
„Per paieškos ir gelbėjimo operacijas galėjo būti rastos kūno dalys, kurios iš pradžių buvo užregistruotos kaip atskiros mirtys“, – pareiškime paaiškino Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Jis įspėjo, kad po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių, todėl gelbėjimo operacijos tęsiamos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė naktinius Rusijos smūgius Kyjivui, teigdamas, kad tai buvo vienas baisiausių Maskvos surengtų išpuolių nuo plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus.
V.Zelenskis teigė, kad Rusija, praėjusią naktį atakuodama Ukrainą, panaudojo 440 dronų ir 32 raketas. Jis paragino tarptautinę bendruomenę neužsimerkti.
Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „taip elgiasi tik todėl, kad gali sau leisti tęsti karą“.
Rusai smogė 27 sostinės vietose, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigas ir infrastruktūrą, sakė pareigūnai. Kai kurie gyventojai liko be elektros.
Kaip Rusija tiesioginiu raketos smūgiu sunaikino devynaukštį Kyjive
16:55
Kyjivo Solomianskio rajone iš Rusijos raketų sugriauto devynaukščio griuvėsių ištraukti penkių žmonių kūnai, pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka, pažymėdamas, kad padaugėjo Rusijos teroro akto sostinėje aukų.
„Penkių aukų kūnai buvo ištraukti iš namo, kurį sugriovė Rusijos raketa Solomianskio rajone, griuvėsių“, – rašė jis.
T.Tkačenka pridūrė, kad gelbėjimo operacija tęsiasi, tęsiamos paieškos operacijos.
Anksčiau sostinės policija „Telegram“ platformoje pranešė, kad Kyjive buvo sužeisti 139 žmonės, tarp jų 15 žmonių žuvo.
Iš viso likviduojant padarinius ir fiksuojant dar vieną šalies agresorės teroro aktą dalyvauja apie 600 policijos pareigūnų.
Kaip Rusija tiesioginiu raketos smūgiu sunaikino namą Kyjive
Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko jungtinių naujienų teletilto eteryje paaiškino, kad sparnuotoji raketa pataikė į devynių aukštų pastatą Solomianskio rajone, patekdama į ketvirtojo aukšto lygį. Sprogimas buvo toks galingas, kad sugriuvo visa pastato konstrukcija.
„Deja, pirmiausia nukentėjo gyvenamoji infrastruktūra ir civiliai gyventojai. Čia matote vaikų darželį, nukentėjo ir namai. Kyjive apgadinta apie 50 namų. Šiame konkrečiame rajone gyvena apie 50 tūkst. žmonių – tai tankiai apgyvendintas rajonas, ir būtent čia Rusija nukreipė smūgį. Vien Kyjive yra 27 vietos, kuriose šiandien dirbo gelbėtojai, policija ir komunalinės tarnybos“, – kalbėjo ministras.
Pasak „Ukrinform“, Kyjivo miesto administracinio komiteto vadovo T.Tkačenkos, per Rusijos naktinį puolimą sugriauto daugiaaukščio pastato Solomianskio rajone įėjimo atstatyti neįmanoma.
„Dabartinė tvarka yra tokia: turime atblokuoti žmones, tai yra pagrindinis dalykas. Tada turime likviduoti avarijos padarinius. Po to bus atlikta instrumentinė apžiūra ir bus aišku, kokie apskritai yra nuostoliai. Mano nuomone, šio įėjimo negalima atstatyti. Galbūt bus statomas naujas“, – komentavo jis.
Jis pridūrė, kad bendras žalos sostinėje mastas bus įvertintas tik vakare.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis dar ryte šią ataką įvertino kaip vieną žiauriausių nuo plataus masto invazijos pradžios.
Per Rusijos smūgius Kyjive žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 16
15:56
Per rusų dronų ataką antradienio naktį Kyjive žuvo mažiausiai 16 žmonių, o dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, atnaujindami informaciją apie smūgių aukas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė naktinius Rusijos smūgius Kyjivui, teigdamas, kad tai buvo vienas baisiausių Maskvos surengtų išpuolių nuo plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus.
V.Zelenskis teigė, kad Rusija, praėjusią naktį atakuodama Ukrainą, panaudojo 440 dronų ir 32 raketas. Jis paragino tarptautinę bendruomenę neužsimerkti.
Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „taip elgiasi tik todėl, kad gali sau leisti tęsti karą“.
Rusai smogė 27 sostinės vietose, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigas ir infrastruktūrą, sakė pareigūnai. Kai kurie gyventojai liko be elektros.
Kyjivo miesto karinės administracijos viršininkas Tymuras Tkačenka atnaujino žuvusiųjų skaičių ir nurodė, kad vieno smūgio vietoje iš griuvėsių buvo ištraukti du žmonės, todėl aukų skaičius padidėjo iki 16. Anksčiau jis sakė, kad žuvo 14 žmonių.
„Paieška tęsiama, nes po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių“, – nurodė jis.
Tuo metu per smūgį Odesoje žuvo vienas žmogus, o dar 10 buvo sužeisti. Per atakas Sumų ir Chersono srityse vėliau antradienį žuvo dar du žmonės, pranešė pareigūnai.
Rusų gynybos ministerija teigė sudavusi tikslius smūgius „kariniams pramoniniams objektams Kyjivo srityje“.
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenko, rusai smogė į gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigas ir infrastruktūrą.
Kyjivo meras anksčiau pranešė, kad per Rusijos išpuolį Kyjive mirė 62 metų JAV pilietis.
Praėjus daugiau nei trejiems karo metams, Maskva, nepaisydama Jungtinių Valstijų pastangų tarpininkauti dėl paliaubų, intensyvina atakas.
Derybos įstrigo. Maskva atmetė besąlygiškas paliaubas, kurių reikalauja Kyjivas ir jo sąjungininkės Europoje. Ukraina savo ruožtu atmetė Rusijos reikalavimus ir vadina juos ultimatumu.
Po išpuolio Kyjive Berlynas žada didinti spaudimą Rusijai
15:34
Vokietija antradienį pažadėjo didinti spaudimą Rusijai po pranešimų apie vieną didžiausių rusų dronų ir raketų atakų prieš Kyjivą, kur žuvo mažiausiai 14 žmonių.
Šis smūgis rodo, kad „Rusija diplomatiją naudoja tik kaip fasadą“, rašė Užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“.
Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nenori sprendimo, jis nori kapituliacijos“, teigė ministerija.
Šoigu: Šiaurės Korėja į Kursko sritį siųs kariuomenės išminuotojus ir statybininkus
15:34
Šiaurės Korėja atsiųs kariuomenės išminuotojų ir statybininkų, padėsiančių atstatyti Rusijos vakarinę Kursko sritį, antradienį lankydamasis Pchenjane sakė rusų Saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu.
Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.
S.Šoigu sakė, kad Šiaurės Korėja atsiųs „statybininkų diviziją, dvi karines brigadas – 5 tūkst. žmonių“ ir 1 tūkst. išminuotojų.
Kursko srityje, esančioje prie Ukrainos sienos, tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių kovojo kartu su Rusijos kariuomene per kelis mėnesius trukusį ukrainiečių įsiveržimą.
Vašingtonas žingsnis po žingsnio traukiasi: išformavo darbo grupę, darančią spaudimą Maskvai
15:07
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija nutraukė tarpžinybinės darbo grupės, kuri buvo įsteigta siekiant sukurti mechanizmus, kaip daryti spaudimą Rusijai, kad ši paspartintų derybas dėl taikos Ukrainoje, veiklą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis amerikiečių pareigūnais.
Grupė pradėjo darbą ankstyvą pavasarį, pažymima straipsnyje. Tačiau šiuo metu tapo aišku, kad D.Trumpas nėra suinteresuotas didesne konfrontacija su Maskva, atkreipė dėmesį pašnekovai.
Šaltiniai pažymėjo, kad naujausi D.Trumpo pareiškimai leidžia manyti, kad JAV gali baigti savo tarpininkavimo misiją siekiant taikos Ukrainoje, o grupės darbas nebeatrodo aktualus.
„Į pabaigą visi sulėtino tempą, nes prezidento nebuvo“, – teigė vienas iš pašnekovų.
Naujausias smūgis darbo grupei buvo suduotas maždaug prieš tris savaites, kai vykdant didelę personalo pertvarką buvo atleista didžioji dalis Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojų, įskaitant visą su karu Ukrainoje susijusią komandą, nurodė agentūros šaltiniai.
“Reuters“ taip pat pažymėjo, kad anksčiau nebuvo pranešta apie patį grupės egzistavimą. Grupę organizavo ir koordinavo aukšto rango JAV nacionalinio saugumo tarnybos pareigūnai. Jai priklausė Valstybės departamento, Finansų ministerijos, Pentagono ir žvalgybos agentūrų atstovai.
️Darbo grupės nariai, be kita ko, aptarė galimybę spausti buvusias sovietines respublikas ir kitas Rytų Europos ir Azijos šalis apriboti prekių į Rusiją ir energijos srautus iš jos.
Grupės pasiūlymai buvo įvairūs – nuo ekonominių susitarimų iki slaptų specialiųjų operacijų, atskleidė šaltiniai.
️Nėra žinoma, ar D.Trumpas žinojo apie grupės sukūrimą ir jos išformavimą, atkreipė dėmesį „Reuters“.
️Tikėtina, kad grupės veiklos nutraukimas padidins JAV sąjungininkų Europoje susirūpinimą dėl D.Trumpo apatijos ir nenoro visapusiškai remti Ukrainą.
