„Visos šios atsargos turi būti sunaikintos. Visi tarptautiniai algoritmai yra žinomi. Jis (arsenalas – red.past.) turi būti sumažintas ir garantuotai sunaikintas“, – leidiniui „Izvestija“ aiškino A.Gruško.
Jo teigimu, Ukrainai tiekiama Vakarų ginkluotė kelia grėsmę ne tik Rusijos, bet ir Vakarų šalių saugumui. Kaip pavyzdį jis pateikė Afganistano modžahedams suteiktas „Stinger“ žemė-oras raketų sistemas, kurias vėliau teko „suvaldyti“.
„Netgi atsižvelgiant į šią patirtį, reikia įvertinti neapdairumo laipsnį tų politikų, kurie ir toliau meta ginklus į rinką, puikiai žinodami, kad juodosios rinkos tiesiog klesti nuo ginklų, kurie dėl korupcinių schemų plūsta į įvairias pasaulio dalis, įskaitant Europą“, – reziumavo Rusijos užsienio reikalų viceministras.
Kylio instituto duomenimis, Europos šalys suteikė Ukrainai karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos už maždaug 137 mlrd. eurų, o Jungtinės Valstijos – už 114 mlrd. eurų.
Ginklų ir užsienio karinės pagalbos Kyjivui nutraukimas įtrauktas į Rusijos memorandumą dėl karinio konflikto Ukrainoje sureguliavimo.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas anksčiau pabrėžė, kad ši sąlyga yra būtina siekiant paliaubų. Rusija taip pat reikalauja, kad Kyjivas nustatytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus, ginkluotės ir karinės technikos limitą, išformuotų „nacionalistines formuotes“ ginkluotose pajėgose ir Nacionalinėje gvardijoje, pripažintų Maskvos įvykdytą Krymo, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją bei išvestų savo karius iš šių teritorijų.
Negana to, Maskva reikalauja, kad Ukraina atsisakytų jungtis prie karinių aljansų ir koalicijų, uždraustų šalyje dislokuoti užsienio karius, karines bazes ir infrastruktūrą. Be to, Ukraina turi patvirtinti savo, kaip valstybės, neturinčios branduolinio ginklo, statusą, uždraudžiant jo priėmimą, tranzitą ir dislokavimą.
Atskirai Maskva reikalauja, kad Kyjivas užtikrintų visas rusų ir rusakalbių gyventojų teises, laisves ir interesus, suteiktų rusų kalbai valstybinės kalbos statusą ir atšauktų visas galiojančias sankcijas Rusijai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos memorandumą pavadino „ultimatumu“, kurio niekas „nepriims rimtai“. Tuo tarpu, kaip neseniai vykusio pokalbio telefonu metu V.Putinas sakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Rusija yra pasirengusi tęsti derybas su Ukraina ir aptarti iškeltas sąlygas.
-
Budrys: NATO derybos dėl vieningos pozicijos Hagoje bus sunkios
-
Karas Ukrainoje. Trumpas pasisakė dėl taikos derybų: „Esu labai nusivylęs Rusija, bet esu nusivylęs ir Ukraina“
-
Karas Ukrainoje. Kyjivas: Putinas ruošia rezervus karui ne tik su Ukraina
-
Zelenskis atvirai apie JAV prašymą ir Rusijos atsaką: „Tai – spjūvis į veidą“
-
Baltieji rūmai patvirtino: Trumpas ir Zelenskis susitiks G7 viršūnių susitikime
