Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Skelbiama, kad susprogdintas dujų vamzdis, kuriuo rusai slinko į Kupjanską
16:50
Ukrainos pajėgos susprogdino dujų vamzdį, kuriuo Rusijos kariai galėjo priartėti prie Charkovo srities Kupjansko miesto. Todėl nuo šiol rusai stengsis padidinti judėjimą per Oskilo upę valtimis ir plaustais.
Apie tai kanalui „Suspilne Charkiv“ pranešė 429-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenka.
„Šiuo metu problema dėl dujų vamzdžio buvo išspręsta gynybos pajėgų. Vamzdis buvo susprogdintas. Bet ar pavyks priešui jį atstatyti antrą kartą... Juk tai ne pirmas kartas, kai jį išvedame iš rikiuotės. Dėl to, kad jis yra laikinai okupuotoje teritorijoje, mes dėl suprantamų priežasčių negalime jo atkasti. Nes priešas nuolat naudoja savo artileriją, dronus ir pan. Bet mums pavyko jį apgadinti ugnies priemonėmis“, – sakė J.Fedorenka.
Vadas pažymėjo, kad nuo šiol Rusijos kariuomenė turi vėl padidinti judėjimą per Oskilo upę pagal ankstesnius scenarijus – valtimis ir plaustais.
Todėl rusai turi užduotį apeiti Kupjanską šiaurės vakarų pakraščiu ir kiek įmanoma labiau pasistūmėti į patį miestą, sakė J.Fedorenka.
Kaip rusai keliavo vamzdžiu
Rugsėjo 12 d. analitikai pastebėjo, kad rusų kariai per Oskilo upę dujotiekiu įžengia į Kupjanską.
Pasak jų, Rusijos kariuomenė nutiesė ištisą „logistinę arteriją“. Visų pirma įėjimai į vamzdį yra Pirmojo Lymano vietovėje. Norėdami judėti vamzdžiu, rusai naudojasi gultais ant ratų, taip pat elektriniais paspirtukais, kur leidžia aukštis.
Rugsėjo 13 d. analitinis projektas „DeepState“ pranešė, kad rusai žengia į priekį Kupjansko ir Novopavlivkos fronto kryptimis.
Rugsėjo 17 d. „DeepState“ pažymėjo, kad rusų kariai žengė į priekį Kupjansko ir Zaporižios srityse.
Kremlių paliko vienintelis valdininkas, kuris pasisakė prieš karą su Ukraina
22:54
Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas atsistatydino.
Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, politikas savaitgalį parašė pareiškimą apie atsistatydinimą savo noru. Remiantis kai kuriais duomenimis, jis tęs savo veiklą versle, tačiau kokiame versle, nėra patikslinama.
Žiniasklaida taip pat pranešė, kad D.Kozakas buvo pasirengęs palikti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną dar 2022 m., po invazijos į Ukrainą.
Rugpjūčio mėnesį laikraštis „New York Times“, remdamasis šaltiniais, rašė, kad D.Kozakas yra vienintelis Vladimiro Putino artimos aplinkos pareigūnas, kuris atvirai kalbėjo apie nepritarimą karui su Ukraina. Būtent dėl to iškart po karo pradžios V.Putinas pašalino D.Kozaką iš darbo Ukrainos klausimais ir išbraukė jį iš informacinės darbotvarkės.
O šių metų rugpjūtį V.Putinas uždarė dvi Kremliaus valdybas, kurių veiklą koordinavo D.Kozakas, kuris siūlė V.Putinui pradėti taikos derybas su Ukraina.
Įdomu, kad D.Kozakas yra vienas iš seniausių V.Putino bendražygių. Jie dirbo kartu dar 1990-aisiais Sankt Peterburgo mero administracijoje. Nuo 2000-ųjų pradžios D.Kozakas ėjo įvairias aukštas pareigas ministrų kabinete ir Kremliuje.
Pažymėtina, kad D.Kozakas yra kilęs iš Kirovohrado srities Ukrainoje ir savo laiku baigė Vinycios politechnikos institutą.
Rusai iš sandėlio išsitraukė antikvariatą: į frontą atsigabeno sprogdiklių su svastika
22:05
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 225-ojo atskirojo šturmo pulko padalinio „Tur“ žvalgai Rusijos amunicijos sandėlyje aptiko neįprastus detonatorius, kurie pasirodė esą vokiečių „Kl. Az. 23 umg“, naudoti dar Antrojo pasaulinio karo metais. Ant tokių detonatorių galima pamatyti ženklą „WaA“ su kodu ir ereliu su svastika. Apie tai rašo „Defense Express“.
„Šį ženklą įspausdavo nacistinės Vokietijos sausumos pajėgų ginkluotės vadybos „Waffenamt“ inspektoriai (iš čia ir kilo santrumpa WaA), po to, kai būdavo patikrinama ginklų ar šaudmenų partijos kokybė. Pagal šį kodą būdavo galima nustatyti gamyklą, pagaminimo metus ir kitą informaciją apie gaminį, tačiau šiuo atveju kai kurie kodo skaičiai yra blogai matomi“, – pažymėjo ekspertai.
Analitikų teigimu, sprogdiklis „Kl. Az. 23 umg“ buvo skirtas 75 mm skeveldriniams fugasiniams sviediniams „Sprenggranate 34“, kuriais būdavo galima šaudyti iš 75 mm prieštankinių pabūklų „PaK 40“ ir tankų pabūklų „KwK 40“. Pastarieji buvo montuojami vokiečių tankuose „Pz.Kpfw. IV“ nuo modifikacijos F2 ir aukščiau, ir savaeigiuose artilerijos šarvuočiuose „StuG III“.
Internete taip pat galima rasti informacijos, jog šiuos sprogdiklius galima naudoti ir su kito kalibro sviediniais, būtent nuo 37 iki 105 mm.
225-ojo pulko specialistai teigia, kad jų rasti „Kl. Az. 23 umg“ buvo tiekiami į Sovietų Sąjungą nuo 1939 m. įvykdyto Lenkijos padalijimo iki 1941 m., kai Vokietija įsiveržė į SSRS.
„Tuo metu Vokietija iš tiesų aktyviai bendradarbiavo su SSRS, tiekdama įvairią pramoninę įrangą, modernios karinės technikos pavyzdžius ir kitus produktus. Tačiau ginklų tiekimas nebuvo masinis, tai buvo greičiau technologijų mainai. Labiau tikėtina, kad šie sprogdikliai buvo užgrobti SSRS kariuomenės per kovas ir nuo to laiko buvo laikomi SSRS, o vėliau ir Rusijos sandėliuose. Rusija iki šiol savo sandėliuose turi daug trofėjinių ginklų, todėl kai kurie iš jų po SSRS žlugimo atsidūrė Europos antikvariato rinkose“, – analizuoja „Defense Express“.
Todėl, ekspertų nuomone, jei sprogdiklius „Kl. Az. 23 umg“ tikrai tiekė Vokietija nuo 1939 iki 1941 metų, tai jiems jau apie 85 metai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sprogdiklis yra puikios būklės, tačiau mažai tikėtina, kad per 85 metus jis išliko veikiantis, arba, specialistų nuomone, naudojant juos dabar, nesuveikusių sprogdiklių skaičius bus labai didelis.
„Tai savo ruožtu kelia abejonių dėl jų panaudojimo prasmės. Apskritai lieka neaišku, kodėl ir kaip „Kl. Az. 23 umg“ atsidūrė fronte, o ne Rusijos ginklų sandėliuose „tolimuose užkampiuose“. Vargu ar juos galima panaudoti su kokiais nors Rusijos turimais šaudmenimis. Iš karto galima atmesti teoriją, kad jie naudojami tam tikrų savadarbių šaudmenų, pavyzdžiui, dronų numetamų bombų, inicijavimui, nes norint juos suaktyvinti, jiems reikalingas sukimasis ir išcentrinė jėga, kuri susidaro šaudant iš graižtvinio pabūklo, kitaip jie neveiks“, – apibendrino ekspertai.
Zelenskis: jei karas tęsis ir 2026 m., reikės rasti papildomus 60 mlrd. JAV dolerių
20:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kiek pinigų Ukrainai trūks, jei karas tęsis 2026 m.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai V.Zelenskis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Kijeve.
„Karas kainuoja, ir mūsų iššūkis yra toks, kad vienerių metų kaina yra 120 mlrd. dolerių“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Pasak jo, pusė šios sumos (60 mlrd. JAV dolerių) gaunama iš Ukrainos biudžeto.
Kaip pabrėžė Ukrainos prezidentas, „dar 60 mlrd. turiu rasti kitais metais“.
„Tikiuosi, kad mes užbaigsime šį karą, bet bet kuriuo atveju planas „A“ yra jį užbaigti. Planas „B“ – tai 120 mlrd. Todėl tai didelis iššūkis“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija gąsdina Daniją ir jos planus vadina „gryna beprotybe“
18:48 Atnaujinta 18:55
Rusijos ambasadorius Danijoje sureagavo į Kopenhagos pranešimą, kad ji ketina įsigyti ilgojo nuotolio ginklų, ir sakė leidiniui „Berlingske“, kad tai yra „gryna beprotybė“.
„Niekas, niekur ir niekada pasaulyje nesvarstė galimybės viešai grasinti branduolinei galiai. Į šiuos pareiškimus neabejotinai bus atsižvelgta“, – gąsdino Rusijos ambasadorius.
Danija pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų
15min primena, kad Danija trečiadienį paskelbė, kad pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų, priežastimi nurodydama atgrasomųjų pajėgumų poreikį dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Pirmą kartą Danija turi sukurti karinį pajėgumą taiklių tolimojo nuotolio ginklų forma. Tai esminis danų gynybos politikos pasikeitimas“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Jos teigimu, Rusija daug metų kels grėsmę Danijai ir Europai.
M.Frederiksen pridūrė, kad buvo nuspręsta užtikrinti „patikimą atgrasomąjį poveikį“
„Su šiais ginklais gynybos pajėgos galės pataikyti į taikinius dideliu atstumu ir, pavyzdžiui, neutralizuoti priešo raketų grėsmę“, – pridūrė ji, sakydama, kad ginklai, pavyzdžiui, galėtų būti raketos arba dronai.
Danijos gynybos ministerija pareiškime teigė pradėsianti nagrinėti, kurie tolimojo nuotolio ginklai geriausiai atitinka šalies poreikius.
Telefoninio pokalbio metu Vladimiras Putinas ir Narendra Modi gyrė abiejų šalių draugystę
18:31
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi trečiadienį telefoninio pokalbio metu gyrė abiejų valstybių draugystę ir šiltus santykius.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas iki 50 proc. padidinus muitus daugumai Indijos eksportuojamų prekių, dėl to, kad Naujasis Delis ir toliau perka rusišką naftą.
Baltųjų rūmų pareigūnai kaltina Indijos naftos perdirbėjus pelnymųsi ir teigė, kad Naujojo Delio sprendimas pirkti rusišką naftą padeda finansuoti Maskvos karą Ukrainoje.
Be to, Indija kartu su kitomis Maskvos sąjungininkėmis, įskaitant Iraną, šį mėnesį dalyvavo bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybose „Zapad“, vykusiose taip pat ir netoli NATO bei Europos Sąjungos (ES) sienų.
Rusijos ir Indijos vadovai pokalbį telefonu surengė praėjus dienai po to, kai N. Modi savo gimtadienio proga sulaukė iš Baltųjų rūmų šeimininko šilto pasveikinimo ir pagyrų už pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
„Santykiai tarp Indijos ir Rusijos yra išskirtinai pagrįsti pasitikėjimu ir draugiški“, – po telefoninio skambučio per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje sakė Rusijos prezidentas.
Indijos premjeras socialiniame tinkle „X“ pareiškė esąs „įsipareigojęs toliau stiprinti Maskvos ir Naujojo Delio ypatingą ir privilegijuotą strateginę partnerystę“.
Jis pridūrė, kad Indija yra „pasirengusi prisidėti visais įmanomais būdais siekiant taikaus Ukrainos konflikto sprendimo“.
Neįtikėtini vaizdai: per „Zapad“ pratybas pastebėtas akivaizdžiai išsileidęs pripučiamas naikintuvas
17:50
Gynybos analitikas Guy Plopsky atkreipė dėmesį į lėktuvo muliažą savo pranešime socialiniame tinkle „X“, kuriame jis paskelbė kadrus iš Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įrašo.
Filmuota medžiaga buvo nufilmuota Šiaurės vakarų Rusijoje esančioje karinių jūrų pajėgų aviacijos bazėje „Severomorsk-1“, rašo „TVP World“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuvos pareigūnai demaskavo Rusijos kontroliuojamus teroristus: siuntė padegamąsias bombas, bandė sunaikinti IKEA
17:22
Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras išaiškino asmenų grupę, organizavusią ir planavusią įvykdyti keturis teroro aktus skirtingose Europos valstybėse.
Sulaikyta grupė, organizavusi ir planavusi įvykdyti 4 teroro aktus, turinčius hibridinių tikslų.
Ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl labai sunkių nusikaltimų – organizuotos teroristinės grupės veiklos ir teroro aktų, nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos pilietis A. Š., gim. 1973 m., veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus į įvairias Europos valstybes išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija tiria, kokio tipo ginklas pataikė į namą per rusų bepiločių ataką
17:12
Lenkija trečiadienį pranešė, kad atlieka tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kokio tipo ginklas praėjusią savaitę apgadino namą tuo metu, kai Rusijos dronai pažeidė šalies oro erdvę.
Iš pradžių buvo spėliojama, kad namą apgadino Lenkijos oro gynybos numušto Rusijos drono nuolaužos.
Incidento metu niekas nenukentėjo, tačiau įvykis dar labiau padidino įtampą tarp Maskvos ir NATO sąjungininkų.
Kalbama apie raketą, paleistą iš naikintuvo
Lenkijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad į gyvenamojo namo stogą Vyrykių miestelyje, Vlodavos apskrityje, Liublino vaivadijoje, pataikė oras-oras raketa „AIM-120 AMRAAM“, paleista naikintuvo F-16, pakelto, kai rusų dronai pažeidė šalies oro erdvę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Susitarimas su JAV dėl išteklių: amerikiečiai jau investavo Ukrainoje 75 mln. dolerių
16:37
Jungtinių Valstijų plėtros finansų korporacija (DFC) paskelbė apie pirmąjį 75 mln. JAV dolerių įnašą į JAV ir Ukrainos investicijų atkūrimo fondą. Tokią pačią sumą skirs Ukraina, taigi bendras fondo kapitalas sieks 150 mln. JAV dolerių.
Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
„Tai dar vienas svarbus žingsnis pradedant visavertį fondo darbą, ir nuo šiandien galime pareikšti: operatyvinis darbas prasidėjo“, – sakė premjerė.
Pasak jos, pirmiausia dėmesys bus skiriamas energetikos, infrastruktūros ir svarbiausių naudingųjų iškasenų projektams. Ji pažymėjo, kad iki 2026 m. pabaigos Ukraina ketina įgyvendinti tris projektus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Danijos premjerė: Rusija nori konflikto su NATO
16:14 Atnaujinta 16:24
„Rusija nori konflikto su NATO“, – sako Danijos premjerė Mette Frederiksen, perspėdama, kad Maskva ir toliau „peržengia ribas“.
„Mes darome politinį pasirinkimą dėl to, ką reiškia gebėti apsiginti, – sakė ji. – Kalbant tiesiai šviesiai, neužtenka turėti oro gynybą, kad apsaugotume nuo to, kas ten yra. Reikia parodyti savo valią, kad galėtume padaryti daugiau“.
Pasak Danijos premjerės, Rusija „nuolat bando peržengti ribas“ ir „nori konflikto su NATO“.
Kalbėdama apie neseniai Rusijos įvykdytą Lenkijos oro erdvės pažeidimą, ji sakė: „Jie ir toliau žiūrės, kokia bus reakcija. Todėl dabar taip pat tinkamas laikas priimti šį sprendimą“.
„Rusija nori konflikto su NATO. Tačiau danai neturėtų dabar gyventi baimindamiesi karinio puolimo“, – patikino šalies ministrė pirmininkė.
Danija pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų
Danija trečiadienį paskelbė, kad pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų, priežastimi nurodydama atgrasomųjų pajėgumų poreikį dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Pirmą kartą Danija turi sukurti karinį pajėgumą taiklių tolimojo nuotolio ginklų forma. Tai esminis danų gynybos politikos pasikeitimas“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė M.Frederiksen.
Jos teigimu, Rusija daug metų kels grėsmę Danijai ir Europai.
M.Frederiksen pridūrė, kad buvo nuspręsta užtikrinti „patikimą atgrasomąjį poveikį“
„Su šiais ginklais gynybos pajėgos galės pataikyti į taikinius dideliu atstumu ir, pavyzdžiui, neutralizuoti priešo raketų grėsmę“, – pridūrė ji, sakydama, kad ginklai, pavyzdžiui, galėtų būti raketos arba dronai.
Danijos gynybos ministerija pareiškime teigė pradėsianti nagrinėti, kurie tolimojo nuotolio ginklai geriausiai atitinka šalies poreikius.
Pinigai kariuomenei su žinia: „Pirkite, pirkite, pirkite“
Apsiginklavimas tapo socialdemokratų lyderės M.Frederiksen vadovaujamos vyriausybės prioritetu nuo 2022 metų vasario Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Danija praėjusią savaitę paskelbė, kad investuos apie 58 mlrd. kronų (apie 8 mlrd. eurų) į naujas oro ir raketų gynybos sistemas.
Vasarį M.Frederiksen pareiškė, kad Danija per ateinančius dvejus metus gynybos išlaidoms papildomai skirs 50 mlrd. kronų (6,7 mlrd. eurų), sakydama, kad šie pinigai siunčiami kariuomenei su žinia: „Pirkite, pirkite, pirkite“.
Merzas įspėja, kad Putinas bando ribas
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad praėjusią savaitę Rusijos įvykdyti Lenkijos ir Rumunijos oro erdvės pažeidimai yra dalis ilgalaikės prezidento Vladimiro Putino vykdomos sienų bandymo ir sabotažo tendencijos.
„Putinas jau seniai bando ribas, – sakė F.Merzas Bundestage, žemutiniuose parlamento rūmuose, kreipdamasis į įstatymų leidėjus per biudžeto savaitės debatus. – Jis sabotuoja, šnipinėja, žudo, bando sutrikdyti žmones.“
F.Merzas taip pat perspėjo, kad V.Putinas siekia destabilizuoti Vokietijos visuomenę.
„Mes neleisime, kad taip atsitiktų“, – pabrėžė kancleris ir pridūrė, kad būtent dėl šios priežasties Vokietija stiprina savo atsparumą ir gynybinius pajėgumus.
„Turime atgrasyti savo priešininkus nuo tolesnės agresijos ir kartu suartinti sąjungininkus ir partnerius“, – sakė F.Merzas.
Vokietijos kancleris pridūrė, kad taikos susitarimas dėl karo Ukrainoje negali būti pasiektas Kyjivo politinio suverenumo ir teritorinio vientisumo sąskaita.
„Padiktuota taika, taika be laisvės, paskatintų Putiną ieškoti kito taikinio“, – tikino F.Merzas.
-
Vaikams iš Ukrainos grobti – Kremliaus poilsio bazė ir vyriausybinis lėktuvas
-
Trumpas: Zelenskis bus priverstas sudaryti sandorį su Putinu
-
Iš buvusio „Aidar“ bataliono kuopos vado – griežti žodžiai dėl Trumpo reakcijos į dronus
-
Ukrainos dronų atakos duoda vaisių: Rusijai gali tekti sumažinti naftos gavybą
