Svarbiausios naujienos
- Rusijos metamas šešėlis ant Europos privertė ją susidurti su tiesa: karo pavojus vėl realus
- „Yra gerų idėjų“: Zelenskis atskleidė, ką aptarė su Trumpo pasiuntiniais
- „The New York Times“ analizė: ar Putinas sutiks su peržiūrėtu taikos planu dėl Ukrainos
- Analitikai: Kremliui teks atsisakyti ultimatumų ir eiti į kompromisą
- Putinas „teises į Ukrainą“ deklaravo dar prieš 20 metų: JAV išslaptino jo pokalbį su Bushu
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos metamas šešėlis ant Europos privertė ją susidurti su tiesa: karo pavojus vėl realus
21:38
Kai lapkritį grupė gynybos ekspertų susirinko Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės būstinėje aptarti, kaip ši šalis ir sąjungininkės yra pasirengusios karui, galinčiam kilti per ateinančius kelerius metus, verdiktas buvo gana niūrus: jie nėra pasiruošę. Ši išvada pateikta ketvirtadienį JAV transliuotojo CNN tinklalapyje publikuotame straipsnyje.
„Užtikrinti, kad Europa laimėtų“
Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) surengtos konferencijos dalyviai nėra karo kurstytojai. Tai – žmonės, išmanantys situaciją. Esami ir buvę ginkluotųjų pajėgų nariai, vyriausybės ir NATO pareigūnai, tyrėjai ir gynybos pramonės specialistai, kurių mąstymas pagrįstas plačiai pripažintu žvalgybos vertinimu, kad Rusija ruošiasi tiesioginio konflikto su Europa galimybei.
Anot jų, vienintelis būdas to išvengti – užtikrinti, kad kilus karui Europa laimėtų, praneša CNN. Labai svarbu daugiau investuoti į chroniškai nepakankamai finansuojamą Europos gynybą.
Yra planas su skaičiais. Tačiau vyriausybės nesiima reikiamų žingsnių jam įgyvendinti. Vis dar planuojame remdamiesi dalykais, kurių nėra.
Bet saugumo ekspertai vis dažniau perspėja, kad reikia didelio mąstymo pokyčio visose srityse. Jų teigimu, atėjo laikas Europos vyriausybėms įtraukti savo piliečius ir aiškiai pasakyti, kad baigėsi laikas, kai Europa galėjo ignoruoti karo grėsmę.
„Manau, yra požymių, kad visuomenės norėtų tokio pokalbio, tačiau taip pat matome vyriausybes, kurios vis dar nepakankamai pasitiki savimi, kad galėtų taip kalbėtis su savo visuomene“, – pažymėjo Samas Greene'as, demokratinio atsparumo ekspertas, Rusijos politikos profesorius Londono King's koledže.
Ekspertai vis labiau sutaria, kad Rusija jau pradėjo hibridinį karą prieš Vakarus, vykdydama sabotažo operacijas ir kurstydama chaosą bei dezinformaciją vidaus politinėse diskusijose.
Jie mini daugybę įrodymų, įskaitant pakartotinius Rusijos lėktuvų ir dronų įsiveržimus į NATO oro erdvę, GPS trikdymą Baltijos šalyse, dezinformacijos kampanijas ir sabotažo išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą keliose šalyse, siejamus su šios šalies slaptosiomis tarnybomis. Rusija nuolat neigė savo dalyvavimą.
S.Greene’o žodžiais, šie išpuoliai jau pakeitė daugelio žmonių Europoje požiūrį, net jei kai kurie politikai vis dar nenori jų tiesiogiai vadinti hibridiniu karu.
„Manau, kad žmonės išsigandę, ypač kai tai tampa vis labiau matoma, – CNN cituoja ekspertą, – Matome dronus prie oro uostų ir manau, kad vis labiau jaučiama, jog tikriausiai (tik) laiko klausimas, kada vienas iš šių dronų numuš lėktuvą.“
Baltijos šalių baimės
Nors Maskva neįvykdė jokių tiesioginių išpuolių prieš NATO nares Europoje (ekspertai viena iš to priežasčių vadina tai, jog Rusija žino, kad negalėtų įveikti Aljanso su savo dabartiniais pajėgumais), vis daugėja ženklų, kad ateityje tai gali pasikeisti.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte anksčiau šiais metais perspėjo, kad Rusija gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš Aljansą per penkerius metus.
Rusija jau pradėjo hibridinį karą prieš Vakarus, vykdydama sabotažo operacijas ir kurstydama chaosą bei dezinformaciją vidaus politinėse diskusijose.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pakartojo šį perspėjimą praėjusį mėnesį sakytoje kalboje. Anot jo, šios šalies žvalgybos tarnybos mano, jog Maskva „bent jau palieka atvirą karo prieš NATO galimybę vėliausiai iki 2029 m.“
Prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio pradžioje pareiškė, kad nors Rusija neplanuoja karo su Europa, „jei Europa staiga norėtų kariauti su mumis ir pradėtų, mes esame pasiruošę dabar pat“.
Baltijos šalyse sutariama, kad išpuolis prieš jas gali įvykti jau po trejų metų. Harvardo Kennedy mokyklos Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centro tyrėjai išnagrinėjo įvairių pareigūnų įspėjimus ir prognozes apie Rusijos pasirengimą bei norą pradėti karą prieš NATO. Pasirodė, kad dažniausiai minimi 2027 m. ir 2028 m.
Šios grėsmės pripažinimas paskatino NATO parengti atsarginius planus, kaip apsiginti nuo galimos Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis. Tačiau ekspertai perspėja, kad aljanso planai nėra pagrįsti.
„Yra planas su skaičiais. Tačiau vyriausybės nesiima reikiamų žingsnių jam įgyvendinti. Mes vis dar planuojame remdamiesi dalykais, kurių nėra, – įspėjo RUSI vyresnysis mokslo darbuotojas Jackas Watlingas. Jis pabrėžė riziką bandyti struktūrizuoti gynybos atsaką remiantis pageidavimų sąrašu, o ne realybe, užuot priėmus turimus išteklius ir planuoti remiantis jais.
Šių metų pradžioje britų vyriausybė paprašė trijų žinomų ekspertų – buvusio NATO vadovo George'o Robertsono, buvusio Jungtinių pajėgų vadovybės vado generolo Richardo Barronso ir buvusios JAV Nacionalinio saugumo tarybos vyresniosios direktorės Fionos Hill – atlikti strateginę JK gynybos peržiūrą. Šis trijulė įteikė veiksmų, kurių reikia imtis norint pasiruošti karui, vadovą.
Praėjusį mėnesį kalbėdamas RUSI renginyje, R.Barronsas paragino JK permąstyti infrastruktūros atsparumą, stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, rezervus ir civilinę gynybą, investuoti į sveikatos apsaugos sistemą, pramonę ir ekonomiką, kad būtų galima greitai grįžti prie karo padėties.
„Atvirai kalbant, mums nereikia daugiau analizės pasakyti, ką daryti. Problema ta, kad turime tai iš tikrųjų padaryti“, – kalbėjo generolas. Kaip neskubėjimo priežastį jis nurodė „pilietinės visuomenės ir mūsų politikų“ kitus rūpesčius.
Dabartiniu tempu šaliai prireiktų maždaug 10 metų, kad būtų pasiruošusi karui.
Nors JK juda teisinga kryptimi, pasak R.Barronso, dabartiniu tempu šaliai prireiktų maždaug 10 metų, kad būtų pasiruošusi karui: „Mūsų analizė ir mūsų sąjungininkai mums sako: na, galbūt turite trejus-penkerius metus... Taigi tai valios, ir visuomeninės, ir politinės, o tada – kompetencijos klausimas. Galbūt turime elgtis geriau.“
Taikos dividendai
Daugelis Europos sostinių, įskaitant Londoną, pastaruosius kelis dešimtmečius beveik negalvojo apie gynybą. Nuo 1945 m. žemyne neįvykus jokiems dideliems tiesioginiams kariniams konfliktams, Europa džiaugėsi ilgiausiu nepertraukiamos taikos laikotarpiu per šimtmečius.
Šie santykinės ramybės dešimtmečiai atnešė didelę taikos dividendų naudą. Vyriausybės viena po kitos galėjo leisti pinigus socialinei apsaugai, o ne gynybai, taip darydamos paprastų europiečių gyvenimą daug patogesnį. Jos kliovėsi Jungtinėmis Valstijomis su didžiausiomis pasaulyje karinėmis išlaidomis, kurios prireikus galėtų ateiti į pagalbą.
Tada atėjo du skaudūs pabudimai: JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris aiškiai pasakė NATO sąjungininkams, kad jie nebegali taip smarkiai pasikliauti JAV, ir Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Šis status quo pasikeitimas paskatino daugumą NATO Europos narių padidinti išlaidas gynybai. Remiantis NATO duomenimis, 31 iš 32 narių šiais metais turėtų pasiekti tikslą gynybai skirti 2 proc. – palyginti su vos šešiomis 2021-aisiais, metais prieš Rusijos invaziją.
Islandija, viena iš NATO steigėjų ir vienintelė šalis, kaip prognozuojama, nepasieksianti šio tikslo, neturi savo ginkluotųjų pajėgų. Vietoj to ji prisideda finansiškai, civiliais darbuotojais, oro gynybos ir stebėjimo sistemomis.
Birželį NATO narės susitarė iki 2035 m. padidinti kartelę iki 5 proc. BVP. Tačiau daugelis analitikų šį tikslą vertina skeptiškai, ypač todėl, kad dauguma Europos šalių susiduria su finansiniu spaudimu net ir negalvodamos apie didelį gynybos išlaidų padidinimą.
Dažnas politikas nenori aiškinti rinkėjams, kad gali tekti perskirstyti kai kuriuos išteklius ir kad galbūt daugiau žmonių gali tekti atsidurti rezerve ar reguliariosiose pajėgose.
Vyriausybės galėjo leisti pinigus socialinei apsaugai, o ne gynybai, taip darydamos paprastų europiečių gyvenimą daug patogesnį. Jos kliovėsi JAV, kurios prireikus galėtų ateiti į pagalbą.
Kelios šiais metais atliktos „Eurobarometro“ apklausos, kuriomis vertinama visuomenės nuomonė Europos Sąjungoje, parodė, kad dauguma europiečių – 78 proc. – yra susirūpinę dėl ES gynybos ir saugumo per ateinančius penkerius metus. Trečdalis žmonių mano, kad gynyba turėtų būti vienas iš bloko išlaidų prioritetų.
Nepaisant to, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Fabienas Mandonas praėjusį mėnesį sukėlė pasipiktinimą, kai perspėjo visuomenę, kad šalis turi pasiruošti galimiems nuostoliams dėl Rusijos agresijos. Anot jo, Prancūzija turi „susitaikyti su savo vaikų praradimu“, kad „apsaugotų tai, kas esame“.
Robino Poterio, akademijos nario iš JK įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“, vertinimu, žmonių noras suprasti grėsmę ir prisidėti prie jos atremimo visoje Europoje labai skiriasi.
„Jei esate rytuose, jei galbūt ribojatės su Rusija, jei esate Lenkijoje ar Baltijos šalyse, grėsmė tenykščiams žmonėms yra labai reali, ir jie imasi daug daugiau veiksmų, susijusių su viešomis slėptuvėmis, nes mano, kad oro atakos rizika yra didesnė“, – CNN cituoja ekspertą.
Praėjusiais metais Švedija ir Suomija atnaujino piliečiams skirtas gaires, kaip išgyventi karą. Jos išdalino brošiūras su instrukcijomis, kaip pasiruošti ryšio sutrikimams, elektros energijos tiekimo nutraukimams ir ekstremaliems orams.
Kelios valstybės, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Švediją, per pastarąjį dešimtmetį vėl įvedė šauktinių kariuomenę, o kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Lenkija, Belgija, Rumunija, Bulgarija, savo piliečiams įdiegė savanoriškas karinio mokymo programas.
R.Potterio teigimu, piliečiai, labiau pasitikintys savo šalių institucijomis, yra labiau linkę aukotis dėl platesnio gėrio: „Jei žmonės jaučia, kad valstybė dirba jų labui, jie tikriausiai labiau linkę norėti kažką duoti atgal.“
Dažnas politikas nenori aiškinti rinkėjams, kad gali tekti perskirstyti kai kuriuos išteklius ir kad galbūt daugiau žmonių gali tekti atsidurti rezerve ar reguliariosiose pajėgose.
Ekspertas atkreipė dėmesį į Šiaurės šalis, kurios nuolat užima aukštas vietas pagal gerovę, laimę ir klestėjimą ir kuriose pilietinės pareigos bei „visapusiškos gynybos“ koncepcija – kai kiekvienas pilietis, verslas ir viešoji įstaiga prireikus tampa karo pastangų dalimi – yra giliai įsišaknijusi.
„Manau, kyla klausimas, ar galima tiesiog perimti šį modelį ir pritaikyti jį visiškai kitoje visuomenėje, kurioje pasitikėjimas viešosiomis institucijomis yra labai mažas, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje“, – apibendrino jis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:45
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Černihive į daugiabutį smogė Rusijos dronas – žuvo vienas, sužeisti devyni žmonės
23:32
Avarinės ir gelbėjimo operacijos penkiaaukščiame daugiabutyje Černihive, į kurį ketvirtadienį, gruodžio 25 d., smogė Rusijos savižudiški dronai „Shahed“, buvo baigtos. Vienas žmogus žuvo.
Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos Valstybinė ekstremaliųjų situacijų tarnyba, praneša Ukrinform.
„Šiuo metu Černihive baigtos avarinės ir gelbėjimo operacijos vietoje, kur priešas smogė gyvenamajam pastatui. Dėl atakos žuvo vienas žmogus, o dar devyni patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – teigė gelbėtojai.
Kaip anksčiau pranešė Ukrinform, iki 18:00 buvo žinoma, kad Rusijos drono smūgio metu žuvo 80 metų moteris. Sužeisti buvo 10 žmonių, įskaitant tris vaikus.
„Yra gerų idėjų“: Zelenskis atskleidė, ką aptarė su Trumpo pasiuntiniais
18:44 Atnaujinta 19:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė apie įvykusias jo derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, kuriose daugiausia dėmesio buvo skirta „žiaurios Rusijos karo“ užbaigimui ir kurias jis pavadino labai geromis.
„Aptarėme tam tikras esmines vykdomo darbo detales“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
„Yra gerų idėjų, kurios gali padėti pasiekti bendrą rezultatą ir ilgalaikę taiką“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis padėkojo abiem pasiuntiniams už jų „konstruktyvų požiūrį, intensyvų darbą ir gerus žodžius“.
„Mes tikrai dirbame 24 valandas per parą, kad priartintume šio žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą ir užtikrintume, kad visi dokumentai ir veiksmai būtų realistiški, veiksmingi ir patikimi“, – pridūrė jis.
Per pokalbį taip pat buvo sutarta, kad Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas ketvirtadienį vėl kalbėsis su dviem pasiuntiniais.
Šis V.Zelenskio pranešimas pasirodė praėjus dienai po to, kai jis pareiškė, kad Ukraina naujausioje JAV taikos plano versijoje išsiderėjo tam tikrų ribotų nuolaidų.
Dvidešimties punktų planą, dėl kurio susitarė JAV ir Ukrainos derybininkai, šiuo metu peržiūri Maskva, tačiau Kremlius anksčiau nerodė jokio noro atsisakyti savo teritorinių reikalavimų, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinės šalies dalies.
V.Zelenskis trečiadienį pripažino, kad dokumente yra keletas punktų, kurie jam nepatinka.
Tačiau jis sakė, kad Kyjivui pavyko išbraukti iš plano neatidėliotinus reikalavimus, kad Ukraina pasitrauktų iš Donecko srities ir kad Maskvos kariuomenės okupuota teritorija būtų pripažinta Rusijos dalimi.
Taikus laivas ir „niekšai ukrainiečiai“: kaip rusų propaganda aukštyn kojom verčia smūgius tanklaiviui
18:06
Pastaruoju metu Rusijos socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose aktyviai platinami teiginiai, esą Ukraina Juodojoje jūroje įvykdė „neteisėtą teroristinę ataką“ prieš taikų laivą „Dashan“.
Ši žinia pateikiama kaip dar vienas įrodymas tariamų Ukrainos išpuolių prieš civilinę laivybą, kartu raginant imtis „atsako“. Tačiau tokie pareiškimai grindžiami nepatikrinta informacija ir selektyviais faktais.
Gruodžio 10 d. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) jūriniai dronai „Sea Baby“ Juodojoje jūroje smogė tanklaiviui „Dashan“.
Ekspertai tokio tanklaivio vertę įvertina maždaug 30 mln. dolerių, o per vieną reisą jis pergabendavo naftos produktų už maždaug 60 mln. JAV dolerių.
Šaltinių duomenimis, laivas, plaukiojantis su Komorų salų vėliava, judėjo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje Novorosijsko uosto terminalo link. Per ataką tanklaivis patyrė kritinių pažeidimų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Per Kalėdas Černihivo srityje – dronų ataka: žuvo du žmonės, apgadinti energetikos objektai
16:48
Gruodžio 24 dieną Rusijos dronų smūgiai Černihivo srityje nusinešė dviejų žmonių gyvybes, taip pat buvo apgadinti energetikos objektai ir pramonės įmonės, pranešė vietos valdžia.
„Černihivo sritis Kalėdas pasitiko po apšaudymais. Deja, žuvo du žmonės. Dar du buvo sužeisti. Rusai ir vėl smogė energetikos objektams bei kasdieniam žmonių gyvenimui“, – socialiniuose tinkluose teigė regiono vadovas Viačeslavas Čausas.
„The New York Times“ analizė: ar Putinas sutiks su peržiūrėtu taikos planu dėl Ukrainos
15:22
Nepaisant didelių nuostolių, kuriuos Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą atnešė ir šalies ekonomikai, ir kariuomenei, Kremlius vis dar įsitikinęs, kad tęsdamas karą gali gauti daugiau. Taip su nuoroda į „The New York Times“ ketvirtadienį skelbia portalas „The New Voice of Ukraine“.
JAV dienraščio teigimu, naujasis 20 punktų JAV ir Ukrainos taikos planas smarkiai skiriasi nuo rudenį pateikto pasiūlymo. Ankstesnė versija iš esmės prilygo Ukrainos kapituliacijai, cituoja ukrainiečių portalas.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis naująjį pasiūlymą pristatė kaip pagrįstą kompromisą, palyginti su Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovo Kirillo Dmitrijevo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo parengtu planu.
Peržiūrėtame plane numatytos saugumo garantijos, kurių Ukraina siekia, kad būtų užkirstas kelias naujai Rusijos invazijai, taip pat priemonės, skirtos šaliai atkurti.
Nepaisant to, autorius daro išvadą, kad Kremlius, įkvėptas mūšio lauko laimėjimų ir varžomas sunkumų parduodant naująjį planą Rusijos visuomenei kaip pergalę, vargu ar jį priims.
Šios šalies ekonomika yra silpniausioje situacijoje nuo 2022 m., tačiau analitikai teigia, kad krizė dar toli gražu nėra pakankamai rimta, kad priverstų Kremlių pakeisti kursą.
Rusijos pajėgos užėmė apie tris ketvirtadalius Donecko srities. Dabartiniu puolimo tempu viso regiono okupacijai prireiktų maždaug 18 mėnesių, skaičiuoja „The New York Times“.
Be to, nuolatinis naujų rekrutų antplūdis reiškia, kad nepaisant didelių nuostolių mūšio lauke, Maskva gali sau leisti tęsti kovą.
Kita vertus, Kremlius yra suinteresuotas tęsti derybas dėl galimo taikos susitarimo, kad išsaugotų santykius su Vašingtonu ir nebūtų laikomas vieninteliu, atsakingu už kovų užsitęsimą. Maskva esą nori atidėti bet kokias naujas sankcijas ar kitas baudžiamąsias priemones iš Jungtinių Valstijų.
Analitikai mano, kad diplomatinės derybos dėl taikos sąlygų tęsis, karui užsitęsus. „Putinas neketina nutraukti karo prieš Ukrainą ir šiame etape neketina daryti net menkiausių kompromisų, kad užbaigtų karą prieš Ukrainą“, – JAV leidinys citavo Ukrainos politikos analitiką Volodymyrą Fesenką.
Kalbėdamas su žurnalistais, V.Zelenskis pirmą kartą 20 punktų pavadino „pagrindiniu karo užbaigimo dokumentu“. Jis kartu pabrėžė, kad Kyjivas dabar laukia Rusijos pusės atsakymo dėl aptariamų pozicijų.
„Tada suprasime savo tolesnius žingsnius ir galimus tam tikrų sprendimų priėmimo terminus“, – sakė jis.
Popiežius ragina Rusiją ir Ukrainą rasti drąsos tiesioginėms deryboms
14:59 Atnaujinta 16:13
Popiežius Leonas XIV ketvirtadienį paragino Rusiją ir Ukrainą rasti „drąsos“ surengti tiesiogines derybas, o savo pirmojoje kalėdinėje žinutėje kalbėjo apie sunkią humanitarinę padėtį Gazoje.
Amerikiečių kilmės popiežius, kurį kolegos kardinolai gegužę išrinko po jo pirmtako popiežiaus Pranciškaus mirties, taip pat pasmerkė karo beprasmiškumą ir jo paliekamus „griuvėsius bei atviras žaizdas“.
Kalbėdamas Šventojo Petro aikštėje susirinkusiai maždaug 26 tūkst. žmonių miniai, popiežius ragino „solidarizuotis su tais, kuriems reikia pagalbos, ir juos priimti“ Europoje – tai galėjo būti nuoroda į žemyne stiprėjančias antiimigracines nuotaikas.
„Ypač melskimės už kankinamus Ukrainos žmones“, – sakė jis.
„Tegul dalyvaujančios šalys, remiamos ir įpareigotos tarptautinės bendruomenės, randa drąsos pradėti nuoširdų, tiesioginį ir pagarbų dialogą“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos ir Ukrainos pareigūnai atskirai kalbėjosi su JAV derybininkais dėl pasiūlymų, kaip užbaigti plataus masto karą, prasidėjusį 2022 metų vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Dešimtys tūkstančių žmonių žuvo, Rytų Ukraina buvo nuniokota, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę po derybų su JAV išdėstė pagrindinius konflikto užbaigimo plano punktus.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol nerodė jokio noro siekti kompromiso ir laikėsi griežtų reikalavimų.
„Gyvybės sugrįžimas“
Savo pirmojoje kalėdinėje homilijoje kaip pontifikas Leonas XIV kalbėjo apie niūrias sąlygas Gazos Ruože, kur šimtai tūkstančių žmonių vis dar gyvena laikinose pastogėse žiemos sąlygomis, praėjus kelioms savaitėms po to, kai įsigaliojo trapios paliaubos.
„Kaip (...) galime nepagalvoti apie palapines Gazoje, ištisas savaites veikiamas lietaus, vėjo ir šalčio“, – sakė popiežius ir pridūrė, kad teritorijos gyventojai „nieko nebeturi ir viską prarado“.
Jungtinės Tautos (JT) teigė, kad šiuo metu Gazos Ruože pagalbos dėl pastogės reikia maždaug 1,3 mln. žmonių, ir įspėjo, kad krentant temperatūrai didėja hipotermijos pavojus.
Džiaugsmas Betliejuje
Betliejuje krikščionių bendruomenė šventė pirmąsias Kalėdas per daugiau nei dvejus metus, kai okupuoto Vakarų Kranto miestas išsivadavo iš karo Gazoje šešėlio.
Šimtai tikinčiųjų trečiadienio vakarą susirinko į mišias biblinėje Jėzaus Kristaus gimimo vietoje Betliejuje – Kristaus gimimo bažnyčioje.
Šimtai žmonių trečiadienį taip pat dalyvavo parade siaura Betliejaus Žvaigždžių gatve, o aikštėje telkėsi tanki minia.
„Ši diena pilna džiaugsmo, nes dėl karo negalėjome švęsti“, – sakė 17-metis Milagros Anstas.
Kalėdų Seneliu persirengę vyrai pardavinėjo irisinius obuolius ir žaislus, o šeimos fotografavosi priešais didžiulės žvaigždės įrėmintą Kristaus gimimo sceną.
Sutemus Mangerio aikštėje nušvito įvairiaspalvės lemputės, o šalia Kristaus gimimo bažnyčios spindėjo didžiulė Kalėdų eglė.
Viltis Sirijoje
Sirijoje Kalėdų šviesos nušvietė Damasko senamiestį, nepaisant to, kad krikščionių bendruomenė baiminosi smurto po birželio mėnesį įvykdyto mirtino išpuolio.
Visame rajone, kuriame stovi kelios svarbios bažnyčios, ant medžių kabojo raudonos lemputės, parduotuvių savininkai kabino kalėdines dekoracijas, o gatvės prekeiviai prekiavo šiltais kaštonais.
„Sirija nusipelno džiaugsmo, kad būtume laimingi ir tikėtume nauja ateitimi“, – sakė 20 metų studentas Loris Aasafas.
Jungtinėse Valstijose prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė visiškai kitokią žinią nei religiniai lyderiai.
Jis palinkėjo linksmų Kalėdų „visiems, įskaitant radikalius kairiuosius padugnes“, turėdamas omenyje demokratus.
Sunkūs orai sutrikdė šventinį laikotarpį Kalifornijoje, kur valdžios institucijos, baimindamosi potvynių, Los Andžele paskelbė nepaprastąją padėtį ir nurodė evakuotis.
Australijoje ministras pirmininkas Anthony Albanese'as po gruodžio 14 dieną per Chanukos šventę Bondajaus paplūdimyje surengto mirtino išpuolio paskelbė niūrią žinią.
„Po teroro, kuris buvo įvykdytas Chanuką švenčiantiems Australijos žydams Bondajaus paplūdimyje, jaučiame sielvarto svorį savo širdyse“, – sakė jis.
Rusija teigia pateikusi pasiūlymą Prancūzijai dėl įkalinto mokslininko
13:34
Maskva pateikė Paryžiui pasiūlymą dėl įkalinto prancūzų mokslininko Laurento Vinatier, kuriam pateikti kaltinimai šnipinėjimu, dėl kurių jis gali būti nuteistas 20 metų kalėti Rusijos kalėjime, ketvirtadienį pranešė Kremlius.
„Tarp mūsų pusės ir prancūzų vyko atitinkami kontaktai. Iš tiesų prancūzams buvo pateiktas pasiūlymas dėl Vinatier“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrai AFP, nepateikdamas daugiau detalių.
„Dabar kamuolys yra Prancūzijos pusėje“, – pridūrė jis.
Šveicarijos konfliktų tarpininkavimo nevyriausybinėje organizacijoje dirbantis L.Vinatier, kuris buvo įkalintas 2024-ųjų birželį, atlieka trejų metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad neužsiregistravo kaip „užsienio agentas“, tačiau jam pateikti nauji įtarimai šnipinėjimu.
L.Vinatier šeima atmetė jam metamus kaltinimus, sakydama, kad jis yra Maskvos ir Paryžiaus įtampos dėl karo Ukrainoje auka.
Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad išnagrinės šią bylą po to, kai vienas prancūzų žurnalistas jo apie tai paklausė per metų pabaigoje surengtą televizijos spaudos konferenciją.
„Nieko nežinau apie šią bylą. Pirmą kartą apie ją girdžiu“, – sakė V.Putinas.
„Bet pažadu, kad tikrai išsiaiškinsiu, kas tai yra. Ir jei bus bent menkiausia galimybė išspręsti šią bylą palankiai, jei tai leidžia Rusijos įstatymai, mes dėsime visas pastangas“, – sakė V.Putinas.
L.Vinatier yra vienas iš kelių vakariečių, suimtų po to, kai V.Putinas 2022 metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.
Keli JAV piliečiai buvo suimti, o vėliau paleisti per apsikeitimą kaliniais, kuriam tarpininkavo tiek JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tiek jo pirmtakas Joe Bidenas.
Teismo posėdžiuose dėl savo pirminės bylos L.Vinatier, Rusijos ekspertas, sakė nežinojęs, kad privalo registruotis valdžios institucijose pagal Maskvos „užsienio agentų“ įstatymą, kuris plačiai naudojamas siekiant nukreipti Kremliaus kritikus ir nustumti juos į šalį.
Jis atsiprašė ir sakė, kad savo darbu visada stengėsi atstovauti Rusijos interesams tarptautiniuose santykiuose.
Maskva įtariamais užsienio agentų įstatymo pažeidimais dažnai naudojasi tam, kad suimtų asmenis, prieš pateikdama jiems rimtesnius kaltinimus, kaip atsitiko L.Vinatier atveju.
Naujametiniame laiške Vladimiras Putinas pasidžiaugė „nenugalima draugyste“ su Šiaurės Korėja
13:17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujametiniame laiške Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui pabrėžė „nenugalimą draugystę“ su Šiaurės Korėja, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Praėjusią savaitę Pchenjane gautoje žinutėje V. Putinas gyrė Šiaurės Korėjos karių, padedančių Maskvos karo veiksmams prieš Ukrainą, įsitraukimą, sakydamas, kad tai įrodė abiejų tautų „karinę brolybę“.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros apskaičiavo, kad Šiaurės Korėja 2024 metais į Rusiją – daugiausia į Kursko sritį – kartu su artilerijos sviediniais, raketomis ir tolimojo nuotolio raketų sistemomis pasiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių.
„Didvyriškas Korėjos liaudies armijos karių įsitraukimas į mūšius dėl Kursko srities išvadavimo iš okupantų ir vėlesnė Korėjos inžinierių veikla Rusijos žemėje aiškiai įrodė nenugalimą draugystę“, – rašė V. Putinas, kaip pranešė oficiali naujienų agentūra KCNA.
Jis pridūrė, kad „istorinės visapusiškos strateginės partnerystės sutarties“, pasirašytos per jo vizitą Pchenjane praėjusių metų birželį, nuostatos buvo įvykdytos „mūsų bendrų pastangų dėka“. Į paktą įtraukta abipusės gynybos nuostata, kuria įsipareigota nedelsiant suteikti karinę pagalbą, jei kuri nors šalis susidurtų su ginkluota agresija.
Tvirti Pchenjano ir Maskvos ryšiai „prisidės prie teisingos daugiapolio pasaulio tvarkos kūrimo“, sakė V.Putinas.
Seulo žvalgybos tarnyba apskaičiavo, kad žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, dislokuotų padėti Rusijai. Šiaurės Korėja tik balandį patvirtino, kad buvo pasiuntusi karius paremti Rusijos karą Ukrainoje, ir pripažino, kad jos kariai žuvo mūšyje.
Valstybinė žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip susijaudinęs Kim Jong Unas apkabina sugrįžusį kareivį, kuris atrodė priblokštas ir veidą įsirėmęs į lyderio krūtinę.
Po praėjusiais metais Maskvos ir Pchenjano sudaryto karinio susitarimo Seulas – tuomet valdė konservatyvioji Yoon Suk-yeolo administracija – pareiškė, kad galėtų dar kartą apsvarstyti galimybę tiekti Kyjivui ginklus, nors vidaus politika draudžia tokį žingsmį. Tačiau tai neįvyko.
Kalėdiniai SBU „sveikinimai“: Rusijoje apgadintos naftos talpyklos ir dujų perdirbimo gamykla
13:03
Rusijoje buvo smogta naftos talpykloms Temriuko uoste ir dujų perdirbimo gamyklai Orenburge. Šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) naujienų agentūrai UNIAN pranešė, kad SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ tolimojo nuotolio dronai sėkmingai atakavo du svarbius Rusijos naftos ir dujų sektoriaus objektus.
Pirmasis taikinys tapo Temriuko jūrų uostas Krasnodaro krašte.
„Ten dega dvi naftos saugyklų talpyklos. Gaisras apėmė maždaug 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Gaisro gesinimui pasitelkta 70 žmonių ir 18 technikos vienetų“, – pranešė SBU.
Vėliau SBU Kalėdų „sveikinimus“ nusiuntė ir Orenburgo dujų perdirbimo gamyklai. Pažymima, kad tai didžiausias pasaulyje dujų chemijos kompleksas, per metus perdirbantis 37,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
„Dronams pataikius, 3U-70 įrenginio vamzdyne kilo dujų gaisras. Šis įrenginys valo žaliavines dujas nuo sieros vandenilio ir anglies dioksido. Gamybos procesas gamykloje buvo sustabdytas“, – nurodė šaltinis.
Gaisrus gamykloje užfiksavo ir realiuoju laiku pasaulyje gaisrus stebinti FIRMS sistema.
