Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Washington Post“: Rusijoje auga pesimizmas, viltys dėl greitos pergalės žlugo
13:28
„Washington Post“ (WP) skelbia, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas susiduria su neregėtu nepasitenkinimu. Penktus metus trunkantis karas, sminganti ekonomika ir „skaitmeninė geležinė uždanga“ privertė rusus suprasti: greitos pergalės nebus, o ateitis – gūdi ir brangi.
Putino reitingai – žemiausiame taške
Valstybinės apklausos rodo, kad V.Putino palaikymas nukrito iki 65,6 proc. – tai žemiausias rodiklis nuo invazijos pradžios. Nors autoritarinėje šalyje tikrąją nuomonę išmatuoti sunku, tendencija aiški: visuomenė pavargo.
„Visi jaučia, kad tai trunka ilgiau nei Antrasis pasaulinis karas, o mes nesugebame užimti net vieno regiono“, – anonimiškai pripažino vienas rusų valdininkas.
Ekonominis kolapsas: verslas rėžia tiesą į akis
Rusijos ekonomika oficialiai traukiasi, o verslo elitas nebegeba tylėti. Maskvoje vykusiame ekonomikos forume skambėjo neįtikėtinai drąsi kritika:
-
Milžiniškos skolos: Sausį įmonių tarpusavio skolos pasiekė rekordinę 109 mlrd. dolerių sumą.
-
Infliacijos šuolis: Per 11 metų kainos šalyje šovė į viršų 77 proc., o pajamos atsilieka net nuo skurdžiausių Kinijos regionų.
-
Atsiskyrimas nuo realybės: Verslininkas Vladimiras Bogalevas pareiškė, kad valdžia visiškai prarado ryšį su realybe ir pati save diskredituoja.
Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas parlamente rėžė dar aštriau: „Iki rudens susidursime su tuo, kas įvyko 1917-aisiais“, užuominomis prognozuodamas naują revoliuciją.
Skaitmeninė geležinė uždanga ir neviltis
Be ekonominių bėdų, rusus siutina griežtinama interneto kontrolė. Vyresniajai kartai tai primena sovietinę izoliaciją, o jaunimui – lango į pasaulį užvėrimą.
„Jaučiamės beviltiškai. Visi mano draugai nori išvykti, bet neturi galimybių. Niekas nenori sieti ateities su šia šalimi“, – „WP“ pasakojo 19-metis studentas Igoris.
Karas virto „prieblandos zona“
Nors karas Artimuosiuose Rytuose trumpam pakėlė naftos kainas ir suteikė Maskvai atokvėpį, ekspertai tai vadina „prieblandos zona“.
Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms privertė drastiškai mažinti gavybą, o tai tirpdo karo biudžetą.
Pasak politologės Tatjanos Stanovajos, nors režimas dar kontroliuoja situaciją represijomis, praraja tarp valdžios ir visuomenės gilėja visuose sluoksniuose – nuo oligarchų iki studentų.
Patriotinė euforija išgaravo, liko tik baimė, kad valstybė iš žmonių atims paskutinius marškinius.
Zelenskis atskleidė, kam Ukraina skirs pirmąją 90 mlrd. eurų paskolos dalį
17:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pirmoji Europos Sąjungos (ES) Ukrainai skirtos 90 mlrd. eurų paskolos dalis bus skirta ginkluotės gamybai ir energetikos sektoriaus apsaugai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi valstybės vadovo „Telegram“ paskyra.
„Pirmąją dalį iš patvirtinto 90 mlrd. eurų vertės Europos paramos paketo skirsime vidaus gamybai, skirtai Ukrainos krašto apsaugai. Tai – dronai ir visa karinių technologijų pramonės sritis“, – teigiama pranešime.
Antrąja prioritetine sritimi V.Zelenskis įvardijo energetiką. Jis pabrėžė, kad iki kitos žiemos reikia kuo labiau apsaugoti visą valstybinę infrastruktūrą.
„Šiam tikslui, be vietinių biudžetų, numatyta dalis lėšų, kurias galėsime skirti iš centrinio biudžeto. Lėšos bus skiriamos būtent iš šių 90 mlrd. eurų paketo dalinių išmokų. Planuojame iš jų skirti kelis milijardus būtent energetikos sektoriaus apsaugai“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad šis klausimas buvo aptartas su Europos lyderiais Kipre.
Balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba pritarė 90 mlrd. eurų paskolos suteikimui Ukrainai. Ji bus grąžinta iš Rusijos Federacijos išmokėtų reparacijų lėšų.
Be to, neseniai paaiškėjo, kad pirmosios lėšos iš ES paskolų programos į Ukrainą gali pradėti plaukti jau gegužę.
Beje, energetikos ministras Denisas Šmyhalis šiandien pareiškė, kad ES paskolos lėšos nebus skiriamos energetikos sektoriaus, kuris buvo sunaikintas dėl Rusijos smūgių, atstatymui.
Triuškinama naktis Kryme: SBU specialioji operacija į dugną pasiuntė tris laivus, sunaikintas ir naikintuvas
15:56
Praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „A“ kovotojai surengė sėkmingą operaciją Sevastopolyje bei Belbeko kariniame aerodrome. Rezultatas – sunaikinti trys Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, naikintuvas ir kiti strateginės reikšmės objektai.
SBU dronų smūgiai skriejo tiesiai į taikinius: pranešama apie pataikymus į didžiuosius desantinius laivus „Jamal“ bei „Filčenkov“ ir žvalgybinį laivą „Ivan Churs“.
Be nuostolių jūroje, okupantai sulaukė smūgio ir iš oro:
- Aviacija: Belbeko aerodrome atakuotas naikintuvas MiG-31.
- Infrastruktūra: Taikiniais tapo laivyno mokymo centras „Lukomka“, oro gynybos pajėgų radioelektroninės žvalgybos būstinė bei radaras „Mys-M1“.
- Logistika: Sugriauti Belbeko aerodromo techninės priežiūros ir remonto objektai.
SBU vadovas: tai metodiškas naikinimas
Laikinai einantis SBU vadovo pareigas Jevhenas Chmara pabrėžė, kad kiekviena tokia operacija turi aiškią logiką – sistemingai naikinti esminius priešo karinės infrastruktūros elementus: laivyną, aviaciją, žvalgybą ir oro gynybą.
„Tai nėra tik tiesioginiai technikos praradimai. Mes naikiname priešo gebėjimą kontroliuoti erdvę, saugoti savo pajėgas ir planuoti naujas atakas. Šis darbas tęsis tol, kol Rusija nenutrauks agresijos prieš mūsų valstybę“, – pažymėjo J.Chmara.
Ši operacija dar kartą įrodė, kad net ir sustiprinta Rusijos oro gynyba okupuotame Kryme nepajėgi apsaugoti svarbiausių Juodosios jūros laivyno vienetų nuo tikslių Ukrainos smūgių.
Rusijos parlamento pirmininkas dėkoja Kim Jong Unui už „Kursko išlaisvinimą“
15:00
Rusijos parlamento pirmininkas padėkojo Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui už „Kursko išlaisvinimą“ nusiunčiant karių kovoti su ukrainiečiais, sekmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.
Pchenjanas, paremdamas Rusijos karą prieš Ukrainą, nusiuntė tūkstančius savo karių, taip pat raketų ir šaudmenų.
Jie buvo dislokuoti Rusijos vakariniame Kursko regione, kad padėtų atremti kelis mėnesius ten vykdytą Kyjivo pajėgų kontrpuolimą.
Seulo vertinimu, Maskvos kare su Ukraina žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Analitikų teigimu, mainais Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna finansinę paramą, karines technologijas, maisto ir energijos išteklių. Tai padeda Pchenjanui apeiti griežtas tarptautines sankcijas, įvestas dėl jo draudžiamų branduolinių programų.
Rusijos delegacija, kurioje yra ir Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pirmininkas Viačeslavas Volodinas, šeštadienį atvyko į Pchenjaną. Čia ji dalyvavo memorialinio komplekso, skirto Maskvos kare prieš Ukrainą dalyvavusiems ir žuvusiems kariams, atidarymo ceremonijoje.
„(Leiskite išreikšti šiuos) padėkos žodžius Jums, gerbiamas drauge Kim Jong Unai, ir Korėjos žmonėms už brolišką paramą išlaisvinant Kurską“, – sakė V.Volodinas, kurį citavo TASS.
„Korėjos kariai kovojo petys į petį su mūsų kariais ir karininkais, vaduodami Rusijos žemę nuo Ukrainos nacių“, – kalbėjo jis.
Trumpame vaizdo įraše, paskelbtame TASS „Telegram“ paskyroje, matyti, kaip V.Volodinas ir Kim Jong Unas apsikabina ir kaip V.Volodinas sako įžanginę kalbą susitikimo metu.
Šiaurės Korėja šio susitikimo dar nekomentavo.
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas taip pat sekmadienį atvyko į Pchenjaną – „deryboms su šalies vadovybe ir ginkluotųjų pajėgų vadovybe“, pranešė TASS.
2024 metais abi šalys pasirašė karinę sutartį, įpareigojančią jas „nedelsiant“ suteikti karinę pagalbą viena kitai užpuolimo atveju.
Teigiama, kad Šiaurės Korėjos kariams buvo nurodyta nepasiduoti į nelaisvę mūšio lauke ir nusižudyti, jei grėstų toks dalykas.
Tik du Šiaurės Korėjos kariai buvo paimti gyvi; juos laiko Ukraina.
Abu šie kariai išreiškė norą vykti į Pietų Korėją.
Naujas Ukrainos karo etapas: fronto linijose pėstininkus keičia antžeminiai robotai
14:03
Po daugiau nei ketverių metų karo Ukrainoje nuotoliniu būdu valdomi antžeminiai robotai tampa vis svarbesni mūšio lauke, rašo „The Independent“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos 3-ioji atskiroji šturmo brigada sugebėjo atkovoti teritoriją naudodama vien tik nepilotuojamas antžemines transporto priemones ir dronus.
Jis pabrėžė, kad tai buvo pirmoji tokia misija per visą konflikto laikotarpį, praneša „The Independent“.
„Okupantai pasidavė, o operacija buvo įvykdyta be pėstininkų ir be nuostolių mūsų pusėje“, – sakė jis, turėdamas omenyje praėjusių metų operaciją šiaurės rytinėje Chariovo srityje, kurios metu Ukrainos kariuomenė sugebėjo atkovoti teritoriją.
Kaip žurnalistams sakė Nikolajus Zinkevičius, „NC13 BNTS“ padalinio vadas, vadovavęs operacijai Charkivo regione, 3-ioji šturmo brigada nori pakeisti apie 30 proc. savo pėstininkų nepilotuojamomis antžeminėmis transporto priemonėmis. Taip siekama sumažinti personalo nuostolius.
Logika, jo teigimu, paprasta: ten, kur žmonėms gresia didelis pavojus, turėtų būti naudojami robotai. Juk žmonių gyvybė yra neįkainojama, o robotai nekraujuoja.
„Logika paprasta: ten, kur žmonėms gresia didelis pavojus, turėtų būti naudojami robotai. Juk žmonių gyvybė yra neįkainojama, o robotai nekraujuoja. Mes kuriame modelį, pagal kurį pavojingiausias užduotis atliks nepilotuojamos antžeminės transporto priemonės, o pėstininkai taps labai specializuotu daliniu, sutelkiančiu dėmesį į tai, ko nepilotuojamos antžeminės transporto priemonės padaryti negali“, – aiškino Zinkevičius.
Padalinio operatorius ir vyresnysis seržantas Jaroslavas Drobišas sako, kad vis dažnesnis tokių antžeminių robotų naudojimas žymiai palengvina karių darbo krūvį, nes šios transporto priemonės atlieka daug logistikos užduočių ir be nuostolių transportuoja didelius šaudmenų kiekius.
„Tai naujas karo etapas. Man yra tekę būti šturmo pėstininku, iš asmeninės patirties žinau tikrąją kiekvieno mūsų žemės metro vertę. Todėl puikiai suprantu sprendimų, kurie sumažina pavojų žmonių gyvybei, svarbą“, – pabrėžė gynybos advokatas.
Antžeminius robotus gaminančios bendrovės „DevDroid“ tyrimų ir projektavimo skyriaus vadovas Olehas Fedoryšinas pridūrė, kad nepilotuojamos antžeminės transporto priemonės padeda Ukrainos kariams išsaugoti pozicijas.
„Stebėti teritoriją 24 valandas per parą yra lengviau, kai sėdi saugioje zonoje, esančioje už 50 kilometrų nuo nepilotuojamos antžeminio transporto priemonės“, – paaiškino jis.
„The Independent“ pažymėjo, kad vidutinė tokios „DevDroid“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms parduodamos sistemos kaina prasideda nuo 30 000 JAV dolerių. Ši kaina gali siekti 50 000 JAV dolerių, jei antžeminiame robote yra įrengtas „Browning“ kulkosvaidis, ir taip pat žymiai padidėja, jei sistema parduodama kitų šalių, nei Ukraina, ginkluotosioms pajėgoms.
„Mes stengiamės pagaminti nepilotuojamas antžemines transporto priemones, kurios bus tinkamos naudoti ir po metų. Tiesiog bandome įsivaizduoti, kaip jos pasikeitė, kaip keičiasi fronto linijos, kaip keičiasi pasaulis. Mūsų produktas neturėtų pasenti per metus. Mes apie tai kasdien kalbame su kariškiais ir jie siūlo tam tikrų patobulinimų“, – pabrėžė O.Fedoryšinas.
Jis apskaičiavo, kad apie 10–15 % bendrovės išsiųstų robotų buvo prarasta kovos veiksmuose.
Tuo pačiu metu ekspertai įspėja, kad vis dažnesnis robotų naudojimas kelia pavojų. Fizinis atstumas tarp operatoriaus ir mirtino ginklo kelia susirūpinimą dėl jėgos panaudojimo.
„Kai turime nuotoliniu būdu valdomą jėgos panaudojimo priemonę, kyla pavojus, kad jėgos panaudojimo riba bus sumažinta... ir civiliai gyventojai gali tapti pagrindiniu jėgos panaudojimo taikiniu“, – sako karinės technologijos ekspertė, Karalienės Marijos universiteto profesorė Elke Schwartz.
Tačiau ji pabrėžia, kad Ukraina kuria tokios priemonės naudojimo taktiką „iš būtinybės“ ir susidūrusi su egzistenciniu pavojumi.
Peskovas netikėtai pareiškė, kad Rusija yra „neatsiejama Europos dalis“
14:00
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pateikė gana netikėtą pareiškimą apie Rusijos ir Europos santykius bei ateities grėsmes, praneša naujienų agentūra TASS.
Kalbėdamas su žurnalistu Pavelu Zarubinu, D.Peskovas teigė, kad Rusija yra „neatsiejama Europos dalis“ ir negali būti laikoma pagrindine grėsme žemynui.
Anot jo, Europos saugumo architektūra yra „neįsivaizduojama“ be Rusijos interesų paisymo ir jos dalyvavimo.
Tačiau ši Kremliaus „taikos balandžio“ retorika smarkiai kertasi su pastarojo meto kitų aukštų pareigūnų grasinimais.
Grasinimų lavina Europai ir Baltijos šalims
Kol D.Peskovas kalba apie vienybę, kiti Rusijos valdžios atstovai žarstosi ultimatumais:
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas neseniai pareiškė, kad Europos bendrovės, gaminančios kovinius dronus Ukrainai, gali tapti teisėtais Rusijos kariuomenės taikiniais.
Tuo tarpu Rusijos URM atstovė Marija Zacharova apkaltino Lietuvą, Latviją ir Estiją neva suteikus savo oro erdvę Ukrainos smūgiams prieš Rusiją. Ji pagrasino, kad jei Baltijos šalys to nenutrauks, joms „teks už tai sumokėti“.
Tokie prieštaringi Maskvos pareiškimai dar kartą patvirtina Kremliaus taktiką: derinti diplomatinį spaudimą su atviru bauginimu, siekiant suskaldyti Europos paramą Ukrainai.
Vis dažniau naudoja motociklus: ISW atskleidžia naujas rusų taktikas ir strategijas
13:16
Naujausia Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita apibendrina naujas rusų taktikas ir strategijas. Remiantis šia ataskaita, rusai puola keliuose frontuose ir bando atstumti Ukrainos kariuomenę nuo sienos, kad sukurtų buferines zonas.
Remiantis ISW duomenimis, Rusijos tikslas Charkivo srityje yra atstumti Ukrainos kariuomenę nuo sienos, kad būtų sukurta gynybinė buferinė zona su Belgorodo sritimi Rusijoje, ir priartėti prie Charkivo miesto tokiu atstumu, kad šį miestą galėtų pasiekti artilerija.
Ataskaitoje teigiama, kad rusai vis dažniau naudoja motociklus puolimo operacijose. Pavyzdžiui, jie surengė motorizuotą puolimą kaimelių aplink Vovčansko miestą kryptimi, naudodami sausus kelius, kad galėtų greitai prasiveržti per „mirties zoną“.
Ataskaitoje pažymima, kad rusų pajėgos vis dažniau vykdo puolimus motociklais ir kituose operacijų teatro sektoriuose, ypač Kostiantynivkos ir Slovjansko kryptimis. Tai yra jų 2026 m. pavasario–vasaros puolimo dalis.
Be to, analitikai pažymi, kad Rusijos kariai sustiprino bandymus prasiveržti Kupjansko kryptimi, tačiau balandžio 25 d. nepasiekė jokios pažangos.
Rusijos kariuomenė atnaujino bandymus įsiveržti į Kupjanską per Holubivką (į šiaurę nuo Kupjansko) ir per dujotiekį, ypač aktyviai veikdamos netoli Kivšarivkos (į pietryčius nuo Kupjansko).
Be to, balandžio 25 d. Rusijos pajėgos tęsė puolimo operacijas Slovjansko kryptimi, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos ne tik gynėsi, bet ir kontratakavo.
Ukrainos kariuomenė tęsė atakas prieš artimiausius Rusijos užnugario taškus taktiniame Kostiantynivkos–Družkivkos rajone. Balandžio 25 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad naktį iš balandžio 24 į 25 d. Ukrainos kariuomenė surengė ataką prieš Rusijos kariuomenės susitelkimo vietą netoli Kostiantynivkos.
Rusijos pajėgos taip pat intensyvina puolamąsias operacijas Pokrovsko rajone, pasinaudodamos nepalankiomis oro sąlygomis, kad padidintų žvalgybos grupių dydį.
Priešas daugiausia naudoja pėstininkus arčiau fronto linijos, o užnugaryje – motociklus ir visureigius.
Zaporižios kryptyje Rusijos pajėgos bandė įsiveržti Į Huliaipolę, tačiau gynybos pajėgos atrėmė puolimą.
ISW pažymi, kad Chersono kryptyje Rusijos pajėgos toliau vykdo ribotas sausumos atakas ir dronų kampaniją prieš civilius gyventojus.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad dabartinė Ukrainos pozicija mūšio lauke yra stipriausia ir tvirčiausia per pastaruosius metus.
Jis pažymėjo, kad aktyviai naudojant dronus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti priešo pranašumą karių skaičiumi.
Tuo pačiu metu „Strategy XXI“ pasaulinių studijų centro karinės saugumo programų vadovas Pavelas Lakijčukas pareiškė, kad daugelyje fronto ruožų Rusijos okupantai vykdo parengiamuosius veiksmus, siekdami ateityje surengti giluminį proveržį.
Smūgis Rusijos energetikos milžinei: Ukrainos pajėgos atakavo vieną didžiausių naftos gamyklų
13:10
Ukrainos gynybos pajėgos smogė Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje – objekte užfiksuotas gaisras. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, šiuo metu tikslinamas padarytos žalos mastas.
„Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykla yra strategiškai svarbi įmonė ir vienas pagrindinių Rusijos naftos perdirbimo pramonės objektų. Jos perdirbimo pajėgumai siekia apie 15 mln. tonų naftos per metus“, – rašoma oficialiame pranešime.
Pabrėžiama, kad gamykloje gaminamas benzinas, dyzelinas ir reaktyvinis kuras yra gyvybiškai svarbūs okupantų armijos logistikai. Tačiau neramu priešui buvo ne tik Rusijos gilumoje, bet ir okupuotose Ukrainos teritorijose.
Karšta para fronte ir okupuotose srityse
Generalinis štabas praneša, kad balandžio 25-ąją ir naktį į 2026 m. balandžio 26-ąją Ukrainos gynybos pajėgos surengė seriją smūgių priešą pasiekdami tiek sausumoje, tiek kariniuose teritoriniuose vandenyse:
-
Logistikos trikdymas: Laikinai okupuotoje Donecko srityje, netoli Menčugovo ir Kelerovkos gyvenviečių, atakuoti priešo kariniai ešelonai.
-
Oro gynybos nuostoliai: Patvirtinta, kad per ankstesnius smūgius (balandžio 24 d.) Melitopolyje (Zaporižios sritis) sunaikinta radiolokacinė stotis „Kasta-2E1“, o Mariupolyje (Donecko sritis) – priešlėktuvinės gynybos sistema „Pancir-S1“.
Ukrainos pajėgos toliau sistemingai naikina Rusijos karinį potencialą, taikydamosi į kritinę infrastruktūrą, kuri leidžia agresoriui tęsti karinius veiksmus.
Kritinė riba Putinui: ekspertas įvardijo scenarijus, kada Rusijoje galėtų kilti maištas
12:34
Vladimiras Putinas šiuo metu yra itin sudėtingoje – tiek politinėje, tiek psichologinėje – situacijoje. Apie tai Ukrainos radijo „Radio NV“ eteryje kalbėjo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzko.
Jo teigimu, Vladimiro Putino reitingas, net ir remiantis oficialiais duomenimis, yra reikšmingai sumažėjęs – iki maždaug 65 proc., o realus palaikymo lygis, anot jo, gali būti dar mažesnis.
„Galima įsivaizduoti, kiek ši visuomenės dalis yra nusivylusi savo „caru“, tačiau ne dėl to, kad Rusija juda link dėsningos pabaigos, o dėl kur kas kasdieniškesnių priežasčių – pavyzdžiui, negalėjimo paskambinti savo močiutei, būnant Prancūzijoje. Tokios „problemos“ juos jaudina labiau nei platesni politiniai ar saugumo procesai“, – teigė Volodymyras Ogryzko.
Jis pridūrė, kad šiuo metu Rusijoje vis aktyviau formuojamas naratyvas, esą „caras geras, o bajorai blogi“, todėl būtent juos reikia bausti – taip siekiama nukreipti visuomenės nepasitenkinimą.
Pasak V.Ogryzko, valdžia ieško būdų, kaip tautai padėti „nuleisti garą“ ir bando rasti atpirkimo ožį, tikėtina – kolektyvinį.
„Tai, kad situacija V.Putinui yra kritiškai nepalanki, jau akivaizdu. Todėl dabar žaidžiamas „gero caro ir blogų bajorų“ scenarijus. Iš esmės visuomenės dėmesį bandant nukreipti nuo klausimo, kas iš tikrųjų lėmė tokią padėtį šalyje.
Visa tai – surežisuota kampanija. V.Putinas supranta, kad situacija jam asmeniškai labai sudėtinga, jis ieško išeičių ir daro ėjimus tarsi šachmatų partijoje – vis prastesnius nei ankstesni.
Jam beveik nebelieka pasirinkimų. Nesėkmės fiksuojamos visose srityse: fronte apčiuopiamų laimėjimų nėra – Luhansko sritis „paimama“ jau ne pirmą kartą, panašiai kartojasi ir su Kupjansku. Ekonomikoje – rimti sunkumai, kuriuos jau ima jausti ir patys Rusijos gyventojai“, – kalbėjo V.Ogryzko.
Problemų virtinė
Jo teigimu, Rusijos ekonomika „sėkmingai dvesia“, o ekspertai ginčijasi tik dėl to, kada tai taps akivaizdu – gegužę ar vasaros viduryje.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos dronai jau pasiekia vis tolimesnes Rusijos teritorijas.
„Visi supranta, kad atsakomybė tenka V.Putinui, tačiau jis siekia ją perkelti „bajorams“. Neatmestina, kad artimiausiu metu – per mėnesį ar du – Rusijoje prasidės realūs kadriniai pokyčiai. Tačiau ar šie „bajorai“ sutiks tapti atpirkimo ožiais ir pasiaukoti, vien todėl, kad to nori V.Putinas?
Čia ir slypi didžiausia intriga – jie gali pasirinkti kitokį kelią ir mėginti neutralizuoti šį „carą“, kuriam vėliau būtų lengva suversti visą kaltę, teigiant, kad sprendimai buvo priimami esant didžiuliam spaudimui, o atsakomybė už viską tektų V.Putinui. O mes, esą, esame pasirengę su visais susitarti, kad tik sustabdytume neigiamas tendencijas ir išgelbėtume Rusiją.
V.Putinui iš tiesų, kur tik pažvelgsi – visur akligatvis. Jis šiuo metu yra labai sudėtingoje tiek politinėje, tiek psichologinėje situacijoje“, – teigė V.Ogryzko.
Situacija Rusijoje: kas žinoma
Kaip anksčiau skelbė Ukrainos naujienų agentūra „UNIAN“, Kremlius ėmėsi dar labiau riboti likusias laisves, įskaitant prieigą prie interneto, baiminantis, kad po karo Ukrainoje be represinių priemonių šalyje gali kilti visuomenės nepasitenkinimo banga.
Analitikų vertinimu, tai galėtų priminti procesus, prisidėjusius prie SSRS žlugimo po pasitraukimo iš Afganistano XX a. pabaigoje.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi ekspertais ir šaltiniais Rusijoje, pranešė, kad biurų darbuotojai nuolat susiduria su ribotu interneto prieinamumu, paaugliai turi rasti vis naujus virtualių privačių tinklų (VPN) tiekėjus, o taksi vairuotojai Maskvoje priversti orientuotis be internetinės navigacijos.
Tai siejama su daugelio populiarių socialinių tinklų blokavimu ir ilgalaikiais mobiliojo interneto sutrikimais Maskvoje bei kituose didmiesčiuose.
Kremlius šiuos ribojimus aiškina tuo, kad Vakarų interneto bendrovės esą atsisako bendradarbiauti su Rusijos institucijomis. Taip pat teigiama, kad interneto ribojimas gali apsunkinti Ukrainos bepiločių orlaivių smūgius Rusijos užnugaryje.
Ekspertų vertinimu, Maskva šiuo metu ruošiasi įvairiems scenarijams, siekdama užtikrinti režimo stabilumą tiek galimo taikos susitarimo su Ukraina atveju, tiek ir karo vilkinimo situacijoje.
Du „Reuters“ pašnekovai iš Rusijos, susipažinę su interneto ribojimo priemonėmis, teigė, kad Maskva išanalizavo Kinijos ir Irano patirtį ir ją taiko savo šalyje.
Smūgis Rusijos pramonei: Vologdoje dronai atakavo milžinišką azoto kompleksą
11:33
Vologdos srityje Ukrainos dronai atakavo azoto komplekso „Ammiak-3“ teritoriją, priklausančią akcinei bendrovei „Apatit“. Apie tai pranešė regiono gubernatorius Georgijus Filimonovas.
Per ataką buvo pažeistas sieros rūgšties vamzdis. Kaip teigia vietos valdžios atstovai, rūgšties nuotėkis netrukus buvo likviduotas. Pasak G.Filimonovo, pavojingų medžiagų išmetimų neužfiksuota.
Pranešama, kad sužeisti penki žmonės, vieno iš jų būklė sunki.
Pasak gubernatoriaus, per naktį Vologdos srityje įvyko „mažiausiai trys bepiločių orlaivių antskrydžių bangos“, numušti 14 Ukrainos dronų.
Zelenskis rėžė tiesiai: Rusijos „branduolinis terorizmas“ stumia pasaulį prie naujos katastrofos slenksčio
10:33 Atnaujinta 16:18
Sekmadienį minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją „branduoliniu terorizmu“.
V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija 2022-aisiais pradėta savo invazija į Ukrainą „vėl stumia pasaulį prie žmogaus sukeltos katastrofos slenksčio“.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos dronai reguliariai skraido virš Černobylio, o pernai vienas jų pataikė į sprogusio reaktoriaus apsauginį gaubtą.
„Pasaulis neturi leisti šiam branduoliniam terorizmui tęstis, o geriausias būdas tai padaryti – priversti Rusiją nutraukti savo neapgalvotus išpuolius“, – pridūrė V.Zelenskis.
1986 metų balandžio 26 dieną dėl žmogiškosios klaidos per saugumo bandymą įvyko sprogimas Ukrainos šiaurėje esančios Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame reaktoriuje. Ukraina tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai.
Susidaręs radioaktyvus debesis smarkiai užteršė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau pasklido po Europą.
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje yra didžiausia civilinė branduolinė katastrofa istorijoje, pakeitusi pasaulio požiūrį į branduolinę energetiką.
Manoma, kad dėl radiacijos poveikio žuvo tūkstančiai žmonių, nors vertinimai skiriasi. Maždaug 600 tūkst. žmonių, dalyvavusių avarijos padarinių likvidavimo darbuose ir vadinamų „likvidatoriais“, patyrė didelę radiacijos dozę.
2005 metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodyta, kad trijose labiausiai nukentėjusiose šalyse patvirtintų ir prognozuojamų mirčių skaičius siekia 4 tūkstančius. Organizacijos „Greenpeace“ 2006 metų vertinimu, ši katastrofa nulėmė beveik 100 tūkst. mirčių.
Gaubto pažeidimai
Minėjimo renginiuose dalyvavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi ir Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Komentuodamas Černobylio AE gaubto pažeidimus, kurie, aplinkosaugos grupės „Greenpeace“ teigimu, didina radioaktyvaus nuotėkio riziką, R.Grossi sakė, kad „remontas turėtų prasidėti kuo greičiau“ ir kad „palikti esamą situaciją yra problemiška“.
„Greenpeace“ teigimu, bet kokie masyvios metalinės išorinės konstrukcijos remonto darbai, galintys trukti iki ketverių metų, yra praktiškai neįmanomi dėl Rusijos invazijos.
Ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“ pranešė, kad už ekonomiką ir energetiką atsakingi eurokomisarai Valdis Dombrovskis ir Danas Jorgensenas sekmadienį taip pat atvyko į Kyjivą, kur aptars, kaip apsaugoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir akcentuos būtinybę surinkti lėšų Černobylio AE gaubto remontui.
Metinių renginių išvakarėse Maskva ir Kyjivas apsikeitė dronų atakomis, per kurias abiejose šalyse žuvo civilių.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per Rusijos naktinius smūgius Ukrainoje žuvo penki žmonės, o dar bent keturi buvo sužeisti. Anksčiau skelbta apie tris žuvusiuosius.
Rusijos okupuotuose Kryme ir Luhansko srityje per Ukrainos dronų smūgius žuvo keturi žmonės, pranešė Maskvos paskirti vietos pareigūnai.
Tuo tarpu per 20 valandų šeštadienį trukusį Rusijos apšaudymą Ukrainos Dnipro mieste žuvusių žmonių skaičius išaugo iki devynių, nurodė institucijos.
Metinis renginys
Anksti sekmadienį į centrinę Slavutyčiaus, esančio netoli Černobylio, aikštę plūdo žmonės. Jie dėliojo žvakes ant didelio radiacijos pavojaus simbolio – taip prasidėjo minėjimas, skirtas Černobylio katastrofos aukoms ir tiems, kas rizikavo gyvybe dėl mirtinos radiacijos, siekdami suvaldyti avarijos padarinius.
Aikštėje susirinko įvairaus amžiaus žmonės; kai kurie atvyko šeimomis, nešini pavasarinėmis tulpėmis ir narcizais. Jie išsirikiavo plačioje aikštėje, apsuptoje sovietmečio daugiabučių, kur šalia stendų, skirtų kare žuvusiems vietos gyventojams pagerbti, stovi memorialas.
Gyventojai į minėjimą renkasi kasmet, nepaisydami karo meto komendanto valandos ir oficialių įspėjimų dėl didelių susibūrimų Rusijos karo prieš Ukrainą metu.
1986-ųjų balandžio 26-osios katastrofa atskleidė prastus saugos standartus ir slaptumą tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Sovietų pareigūnai apie sprogimą nepranešė dvi dienas, kol vėjas nenunešė radioaktyvaus debesies per Europą ir kol Švedijos ekspertai neišreiškė viešo susirūpinimo.
Apie 600 tūkst. Černobylio „likvidatorių“ buvo išsiųsti kovoti su gaisru atominėje elektrinėje ir valyti didžiausią taršą. Trisdešimt darbuotojų per kelis mėnesius mirė nuo sprogimo arba ūmios spindulinės ligos. Avarija nulėmė pavojingą radiacijos lygį milijonams regiono gyventojų ir privertė vykdyti plataus masto nuolatinę šimtų Ukrainos ir Baltarusijos miestų bei kaimų evakuaciją.
Slavutyčius, esantis maždaug už 50 kilometrų (32 mylių) nuo buvusios elektrinės, atsirado būtent šiuo laikotarpiu. Nors dauguma evakuotųjų buvo perkelti į netolimus Kyjivo srities rajonus, 1986 metų pabaigoje sovietai pradėjo statyti miestą, kuriame turėjo apsigyventi Černobylio AE darbuotojai ir jų šeimos. Pirmieji gyventojai čia atsikraustė apie 1988 metus.
Rusijai 2022-aisiais pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, miestas išgyveno trumpą Rusijos okupaciją pirmosiomis karo dienomis, kai Maskva nesėkmingai bandė užimti Kyjivą.
