Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Washington Post“: Rusijoje auga pesimizmas, viltys dėl greitos pergalės žlugo
13:28
„Washington Post“ (WP) skelbia, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas susiduria su neregėtu nepasitenkinimu. Penktus metus trunkantis karas, sminganti ekonomika ir „skaitmeninė geležinė uždanga“ privertė rusus suprasti: greitos pergalės nebus, o ateitis – gūdi ir brangi.
Putino reitingai – žemiausiame taške
Valstybinės apklausos rodo, kad V.Putino palaikymas nukrito iki 65,6 proc. – tai žemiausias rodiklis nuo invazijos pradžios. Nors autoritarinėje šalyje tikrąją nuomonę išmatuoti sunku, tendencija aiški: visuomenė pavargo.
„Visi jaučia, kad tai trunka ilgiau nei Antrasis pasaulinis karas, o mes nesugebame užimti net vieno regiono“, – anonimiškai pripažino vienas rusų valdininkas.
Ekonominis kolapsas: verslas rėžia tiesą į akis
Rusijos ekonomika oficialiai traukiasi, o verslo elitas nebegeba tylėti. Maskvoje vykusiame ekonomikos forume skambėjo neįtikėtinai drąsi kritika:
-
Milžiniškos skolos: Sausį įmonių tarpusavio skolos pasiekė rekordinę 109 mlrd. dolerių sumą.
-
Infliacijos šuolis: Per 11 metų kainos šalyje šovė į viršų 77 proc., o pajamos atsilieka net nuo skurdžiausių Kinijos regionų.
-
Atsiskyrimas nuo realybės: Verslininkas Vladimiras Bogalevas pareiškė, kad valdžia visiškai prarado ryšį su realybe ir pati save diskredituoja.
Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas parlamente rėžė dar aštriau: „Iki rudens susidursime su tuo, kas įvyko 1917-aisiais“, užuominomis prognozuodamas naują revoliuciją.
Skaitmeninė geležinė uždanga ir neviltis
Be ekonominių bėdų, rusus siutina griežtinama interneto kontrolė. Vyresniajai kartai tai primena sovietinę izoliaciją, o jaunimui – lango į pasaulį užvėrimą.
„Jaučiamės beviltiškai. Visi mano draugai nori išvykti, bet neturi galimybių. Niekas nenori sieti ateities su šia šalimi“, – „WP“ pasakojo 19-metis studentas Igoris.
Karas virto „prieblandos zona“
Nors karas Artimuosiuose Rytuose trumpam pakėlė naftos kainas ir suteikė Maskvai atokvėpį, ekspertai tai vadina „prieblandos zona“.
Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms privertė drastiškai mažinti gavybą, o tai tirpdo karo biudžetą.
Pasak politologės Tatjanos Stanovajos, nors režimas dar kontroliuoja situaciją represijomis, praraja tarp valdžios ir visuomenės gilėja visuose sluoksniuose – nuo oligarchų iki studentų.
Patriotinė euforija išgaravo, liko tik baimė, kad valstybė iš žmonių atims paskutinius marškinius.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:53
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Signalas Rusijai“: kodėl Kremlius prakalbo apie Zelenskio ir Putino susitikimą
23:03
Ukraina siekia tiesioginių derybų tarp Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Apie galimą tokį susitikimą prakalbo ir Kremlius, tačiau tam kelia papildomas sąlygas.
Tuo metu saugumo analitikas Raineris Saksas savo komentare leidiniui „Postimees“ akcentuoja, kad Rusiją tokiam susitikimui skatina susidariusios sąlygos.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tačiau Kremlius kelia papildomas sąlygas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Nemiegojau septynias paras“: vadas prabilo apie šiurpų mūšį Donbase ir beviltišką apsuptį Bachmute
21:34
5-osios atskirosios sunkiosios mechanizuotosios brigados vadas Ruslanas Habinetas, šaukiniu „Granitas“, pasidalijo prisiminimais apie kritinius karo momentus. Jo pasakojime – sukrečianti patirtis perimant vadovavimą mūšiui po vado sužeidimo ir žūtbūtinė kova su „Wagner“ samdiniais.
Lemtingas posūkis: „Kas liko gyvas?“
Vienu didžiausių išbandymų R.Habinetui tapo kautynės prie Majorsko stoties, netoli Horlivkos. Situacija buvo tragiška: bataliono vadas, bandydamas suvaldyti chaosą, buvo sunkiai sužeistas.
„Atsimenu, vadavietėje nuskambėjo pranešimas: „Bataliono vadas – 300, sunkus“. Sužeidimas buvo itin rimtas.
Šalia sėdėjęs specialiosios paskirties pajėgų vadas tepaklausė: „Kas liko?“. Kadangi buvau štabo viršininkas, tiesiog ten pat perėmiau vadovavimą mūšiui“, – prisimena „Granitas“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusija patvirtina, kad Irano užsienio reikalų ministras atvyks derybų
20:31
Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi atvyks į Maskvą derybų.
„Patvirtiname A.Araghchi vizitą į Rusiją derybų tikslu“, – pranešė ministerija naujienų agentūrai „RIA Novosti“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Irano naujienų agentūra ISNA anksčiau pranešė, kad šalies diplomatijos vadovas pirmadienį lankydamasis Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Agentūros cituojamas Teherano ambasadorius Rusijoje Kazemas Jalali sakė, kad A.Araghchi susitiks su V.Putinu ir „konsultuosis su Rusijos pareigūnais dėl naujausios derybų padėties, paliaubų ir susijusių įvykių“.
Pasak ambasadoriaus, Irano diplomatijos vadovas taip pat pateiks ataskaitą apie derybas dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu užbaigimo.
Sekmadienį Irano užsienio reikalų ministras po trumpo vizito Omane grįžo į Pakistaną, iš kurio išvyko vos dieną anksčiau.
Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad A.Araghchi pavakarę atvyko į Pakistaną, kuris tarpininkauja diplomatinėse pastangose užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Pasak agentūros, A.Araghchi turi susitikti su Pakistano pareigūnais, kad išdėstytų „Irano poziciją ir nuomonę dėl bet kokio susitarimo, kuriuo būtų siekiama visiškai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, pagrindų“.
Po derybų Islamabade jis turėtų išvykti į Maskvą.
A.Araghchi kiek anksčiau išreiškė skepticizmą dėl Vašingtono ketinimų.
„Dar reikia pažiūrėti, ar JAV tikrai rimtai žiūri į diplomatiją“, – pareiškė jis.
Trumpas bedė pirštu į didžiausią kliūtį taikai: įvardijo, kas neleidžia užbaigti karo Ukrainoje
20:28
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox News“ pareiškė, kad asmeninė nesantaika tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino yra pagrindinė kliūtis, neleidžianti užbaigti karo.
„Neapykanta tarp Putino ir Zelenskio yra juokinga, ji beprotiška. Neapykanta yra blogas dalykas, kai bandai ką nors išspręsti“, – pažymėjo D.Trumpas.
Baltųjų rūmų vadovas išreiškė įsitikinimą, kad karas Ukrainoje gali būti nutrauktas, ir dar kartą priminė savo patirtį teigdamas, jog jam jau yra pavykę „išspręsti aštuonis karus“.
„Mes bandome kažką daryti, bet kovos tęsiasi. Tai labai kruvinas karas. Tai labai blogai. Esu išsprendęs aštuonis karus ir maniau, kad šitas bus pats lengviausias. Bet tai įvyks... Mes dirbame su Rusijos ir Ukrainos situacija ir tikimės, kad mums pavyks“, – sakė JAV prezidentas.
D.Trumpas taip pat pasidžiaugė palaikantis ryšį su abiejų kariaujančių šalių lyderiais: „Nenoriu to atskleisti, bet aš kalbuosi su Putinu, kalbuosi su prezidentu Zelenskiu – tai yra geri pokalbiai.“
Dar viena melagiena: tvirtina, kad Odesoje švenčiamas Hitlerio gimtadienis?
20:01
Rusijos propagandiniai kanalai ir su jais susiję socialinių tinklų profiliai platina ekrano nuotrauką, kurioje neva matomas ištrintas Odesos miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako įrašas „Telegram“ platformoje.
Joje pavaizduotas Odesos paplūdimys su Adolfo Hitlerio siluetu. Tvirtinama, neva pareigūnas bandė „pasveikinti“ gyventojus su savo „dievuko“ gimtadieniu.
Teigiama, kad miesto pareigūnas esą pats šventė Adolfo Hitlerio gimtadienį (kuris buvo balandžio 20 dieną) ir dėl to nutarė pasveikinti šia proga ir Odesos gyventojus. Taip pat tvirtinama, kad vėliau pareigūnas įrašą ištrynė ir pakeitė neutraliu rytiniu pasisveikinimu.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Irano žiniasklaida: lankydamasis Maskvoje, Irano URM vadovas susitiks su Vladimiru Putinu
19:43
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, pirmadienį lankydamasis Maskvoje, susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė naujienų agentūra ISNA.
Agentūros cituojamas Teherano ambasadorius Rusijoje Kazemas Jalali sakė, kad A. Araghchi susitiks su V.Putinu ir „konsultuosis su Rusijos pareigūnais dėl naujausios derybų padėties, paliaubų ir susijusių įvykių“.
Pasak ambasadoriaus, Irano diplomatijos vadovas taip pat pateiks ataskaitą apie derybas dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu užbaigimo.
Sekmadienį Irano užsienio reikalų ministras po trumpo vizito Omane grįžo į Pakistaną, iš kurio išvyko vos dieną anksčiau.
Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad A.Araghchi pavakarę atvyko į Pakistaną, kuris tarpininkauja diplomatinėse pastangose užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Pasak agentūros, A.Araghchi turi susitikti su Pakistano pareigūnais, kad išdėstytų „Irano poziciją ir nuomonę dėl bet kokio susitarimo, kuriuo būtų siekiama visiškai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, pagrindų“.
Po derybų Islamabade jis turėtų išvykti į Maskvą.
A.Araghchi kiek anksčiau išreiškė skepticizmą dėl Vašingtono ketinimų.
„Dar reikia pažiūrėti, ar JAV tikrai rimtai žiūri į diplomatiją“, – pareiškė jis.
Rusija ir Šiaurės Korėja susitarė dėl ilgalaikio karinio bendradarbiavimo
18:39
Rusija ir Šiaurės Korėja susitarė dėl „ilgalaikio“ karinio bendradarbiavimo, sekmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija, Maskvos gynybos ministrui viešint Pchenjane.
Pchenjanas, paremdamas Rusijos karą prieš Ukrainą, nusiuntė tūkstančius savo karių, taip pat raketų ir šaudmenų.
Analitikų teigimu, mainais Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna finansinę paramą, karines technologijas, maisto ir energijos išteklių. Tai padeda Pchenjanui apeiti griežtas tarptautines sankcijas, įvestas dėl jo draudžiamų branduolinių programų.
2024 metais abi šalys pasirašė karinę sutartį, įpareigojančią jas „nedelsiant“ suteikti karinę pagalbą viena kitai užpuolimo atveju.
„Su Šiaurės Korėjos gynybos ministerija susitarėme, kad mūsų karinis bendradarbiavimas būtų grindžiamas stabiliu ir ilgalaikiu pagrindu“, – pareiškė Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas.
„Esame pasirengę šiais metais pasirašyti Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo planą 2027–2031 metų laikotarpiui“, – pridūrė jis.
Rusijos pareigūnai atvyko į Pchenjaną dalyvauti Maskvos kare prieš Ukrainą dalyvavusiems ir žuvusiems kariams skirto memorialinio komplekso atidarymo ceremonijoje.
A.Belousovas sekmadienį susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu ir gynybos ministru No Kwang Cholu, o Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat susitiko su Kim Jong Unu ir padėkojo jam už Šiaurės Korėjos pajėgų vaidmenį „išlaisvinant Kurską“.
Pchenjano nusiųsti kariai buvo dislokuoti Rusijos vakariniame Kursko regione, kad padėtų atremti Kyjivo pajėgų kelis mėnesius ten vykdytą kontrpuolimą.
A.Belousovas įteikė karinius apdovanojimus Šiaurės Korėjos kariams, dalyvavusiems Kursko operacijoje, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Korėjos kariai kovojo petys į petį su mūsų kariais ir karininkais, vaduodami Rusijos žemę nuo Ukrainos nacių“, – sakė V.Volodinas.
Seulo vertinimu, Maskvos kare su Ukraina žuvo apie 2 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
Teigiama, kad Šiaurės Korėjos kariams buvo nurodyta nusižudyti, užuot pasidavus į nelaisvę mūšio lauke.
Tik du Šiaurės Korėjos kariai buvo paimti gyvi; juos laiko Ukraina.
Abu šie kariai išreiškė norą vykti į Pietų Korėją.
Zelenskis atskleidė, kam Ukraina skirs pirmąją 90 mlrd. eurų paskolos dalį
17:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pirmoji Europos Sąjungos (ES) Ukrainai skirtos 90 mlrd. eurų paskolos dalis bus skirta ginkluotės gamybai ir energetikos sektoriaus apsaugai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi valstybės vadovo „Telegram“ paskyra.
„Pirmąją dalį iš patvirtinto 90 mlrd. eurų vertės Europos paramos paketo skirsime vidaus gamybai, skirtai Ukrainos krašto apsaugai. Tai – dronai ir visa karinių technologijų pramonės sritis“, – teigiama pranešime.
Antrąja prioritetine sritimi V.Zelenskis įvardijo energetiką. Jis pabrėžė, kad iki kitos žiemos reikia kuo labiau apsaugoti visą valstybinę infrastruktūrą.
„Šiam tikslui, be vietinių biudžetų, numatyta dalis lėšų, kurias galėsime skirti iš centrinio biudžeto. Lėšos bus skiriamos būtent iš šių 90 mlrd. eurų paketo dalinių išmokų. Planuojame iš jų skirti kelis milijardus būtent energetikos sektoriaus apsaugai“, – sakė prezidentas.
Jis pridūrė, kad šis klausimas buvo aptartas su Europos lyderiais Kipre.
Balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba pritarė 90 mlrd. eurų paskolos suteikimui Ukrainai. Ji bus grąžinta iš Rusijos Federacijos išmokėtų reparacijų lėšų.
Be to, neseniai paaiškėjo, kad pirmosios lėšos iš ES paskolų programos į Ukrainą gali pradėti plaukti jau gegužę.
Beje, energetikos ministras Denisas Šmyhalis šiandien pareiškė, kad ES paskolos lėšos nebus skiriamos energetikos sektoriaus, kuris buvo sunaikintas dėl Rusijos smūgių, atstatymui.
Triuškinama naktis Kryme: SBU specialioji operacija į dugną pasiuntė tris laivus, sunaikintas ir naikintuvas
15:56
Praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „A“ kovotojai surengė sėkmingą operaciją Sevastopolyje bei Belbeko kariniame aerodrome. Rezultatas – sunaikinti trys Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai, naikintuvas ir kiti strateginės reikšmės objektai.
SBU dronų smūgiai skriejo tiesiai į taikinius: pranešama apie pataikymus į didžiuosius desantinius laivus „Jamal“ bei „Filčenkov“ ir žvalgybinį laivą „Ivan Churs“.
Be nuostolių jūroje, okupantai sulaukė smūgio ir iš oro:
- Aviacija: Belbeko aerodrome atakuotas naikintuvas MiG-31.
- Infrastruktūra: Taikiniais tapo laivyno mokymo centras „Lukomka“, oro gynybos pajėgų radioelektroninės žvalgybos būstinė bei radaras „Mys-M1“.
- Logistika: Sugriauti Belbeko aerodromo techninės priežiūros ir remonto objektai.
SBU vadovas: tai metodiškas naikinimas
Laikinai einantis SBU vadovo pareigas Jevhenas Chmara pabrėžė, kad kiekviena tokia operacija turi aiškią logiką – sistemingai naikinti esminius priešo karinės infrastruktūros elementus: laivyną, aviaciją, žvalgybą ir oro gynybą.
„Tai nėra tik tiesioginiai technikos praradimai. Mes naikiname priešo gebėjimą kontroliuoti erdvę, saugoti savo pajėgas ir planuoti naujas atakas. Šis darbas tęsis tol, kol Rusija nenutrauks agresijos prieš mūsų valstybę“, – pažymėjo J.Chmara.
Ši operacija dar kartą įrodė, kad net ir sustiprinta Rusijos oro gynyba okupuotame Kryme nepajėgi apsaugoti svarbiausių Juodosios jūros laivyno vienetų nuo tikslių Ukrainos smūgių.
