Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Azov“ kariai: po smūgių Mariupolio uostas – išvestas iš rikiuotės
12:25
Rusija neteko galimybės naudotis okupuoto Mariupolio komerciniu uostu, nes buvo sunaikinti svarbiausi jo infrastruktūros objektai, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-asis „Azov“ karių korpusas.
Pranešime teigiama, kad uostą iš rikiuotės pavyko išvesti per bendrą Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Donecko ir Luhansko sričių vyriausiosios valdybos, SBU specialiųjų operacijų centro „Alpha“ ir bepiločių sistemų pajėgų operaciją.
„Dėl visų dalyvavusių padalinių koordinuoto darbo priešas patyrė dar vieną skaudų smūgį. Mariupolio komercinis jūrų uostas visiškai nualintas, o Rusijos karių logistika smarkiai apsunkinta. „Azov“ toliau kontroliuoja logistikos objektus ir taiko sankcijas rusams Azovo jūros regione“, – pabrėžiama pareiškime.
Smūgių taikiniais tapo elektros energijos pastotė, radiolokacinė įranga, remonto infrastruktūros objektai, kontrolės bokštas ir degalų bei tepalų rezervuaras, taip pat „sankcijų“ sulaukė Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantis balkeris „Lady Augusta“.
„Azov“ korpuso operacijos yra dalis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kampanijos, kuria siekama paralyžiuoti Rusijos armijos logistiką.
Dėl ukrainiečių smūgių Rusijos karinė vadovybė jau buvo priversta uždrausti karinių krovinių judėjimą pagrindiniu greitkeliu, jungiančiu žemyninę Rusiją su Krymu.
Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime teigiama, kad nuo 2026 m. pavasario, pradėjus smūgiuoti pagrindinėms Rusijos sausumos ryšių linijoms ir geležinkelių infrastruktūrai, okupuotoje Ukrainoje buvo sutrikdyta Rusijos karinė logistika.
Analitikai prognozuoja, kad Rusijos pajėgų aprūpinimo fronto linijoje pablogėjimas tęsis ir artimiausiu metu arba tol, kol Rusijos pajėgos sukurs atsakomąsias priemones.
Rusijos vadovybė savo karinei logistikai jau uždarė strateginį greitkelį P-280, jungiantį Mariupolį su Simferopoliu. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi teigė, kad draudimas įsigaliojo birželio 7 d., po to, kai Ukrainos bepiločiai orlaiviai nustatė faktinę šio maršruto ugnies kontrolę. Jis taip pat nurodė, kad vos per dvi savaites eismas šiuo maršrutu sumažėjo 71 proc.
Ukraina: sugriautas Čonharo tiltas – tai vienas iš Rusijos kelių į Krymą
13:58 Atnaujinta 14:02
Čonharo tiltas sugriautas, tačiau Rusijos valdžia bando užglaistyti padėtį okupuotame Kryme, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Informacija perdėta?
Karybos ekspertas Michailas Žirochovas naujienų portalui „Unian“ sakė, kad informacija, jog gynybos pajėgos sunaikino Čonharo tiltą, yra šiek tiek perdėta.
„Tiltui sunaikinti reikia gana galingų pajėgų. Jei mes ten pasiuntėme 20 bepiločių orlaivių, tai dar nereiškia, kad tiltas sunaikintas. Mano nuomone, greičiausiai tiltas tik apgadintas, todėl juo naudotis neįmanoma. Tačiau sakyti, kad pats tiltas – su visomis atramomis ir viskuo, kas ant jo laikosi, – buvo sunaikintas, negalima. Ukraina neturi pakankamai pajėgų ir priemonių, kad sunaikintų tokį galingą tiltą“, – nurodė ekspertas.
Kartu jis pažymėjo, kad net ir tilto apgadinimas apsunkina Rusijos logistiką.
„Ten yra aplinkkelis. Tačiau jis yra labai arti fronto linijos – trumpiausias atstumas, kiek pamenu, yra 50 kilometrų. Vadinasi, galimybės nukentėti visai šiai logistikai padidėja daug kartų. Nes skraidinti droną 120 kilometrų ir 50 kilometrų yra visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, žinoma, jų logistika pamažu stilpnėja“, – paaiškino M.Žirochovas.
Jo teigimu, rusai greičiausiai artimiausiu metu galės suremontuoti tiltą.
Rusijos pajėgos prie apgadinto Čonharo tilto pastatė pontoninį tiltą, liudija projekto „Schemy“ žurnalistų gautos „Planet Labs“ palydovinės nuotraukos.
Žurnalistų teigimu, rusai greičiausiai iš anksto ruošėsi ukrainiečių išpuoliams prie Čonharo tiltą. Jie nurodė, kad pontoninis tiltas prie šio tilto pirmą kartą užfiksuotas 2023 m. birželį, o tada rusai jį paslėpė.
Sustabdytas eismas
Antradienį 1-ojo atskirojo Dmytro Kociubailo vardo šturmo pulko vadas Dmytro Filatovas nurodė, kad po pakartotinio ukrainiečių smūgio tiltui Rusija neteko dar vieno svarbaus logistinio maršruto tarp aneksuoto Krymo ir okupuotos Chersono srities.
Pasak jo, po pirmojo smūgio tiltas veikė iš dalies. Po antrojo eismas iš tiesų buvo ilgam sustabdytas.
„Pats tiltas nesugriautas, tačiau eismas sustabdytas“, – pažymėjo jis.
Birželio 9 d. Rusijos paskirtas okupuotos Chersono srities vadovas Volodymyras Saldo „Telegram“ paskyroje parašė, kad po naktinės Ukrainos bepiločių lėktuvų atakos buvo vėl apgadintas Čonharo tiltas.
Pasak jo, daugiau kaip 20 ukrainiečių bepiločių orlaivių buvo numušti, priartėję prie Čonharo tilto.
Pirmoji ataka prieš tiltą surengta sekmadienį. Ukrainos ginkluotųjų Sausumos pajėgų 1-asis atskirasis šturmo pulkas pranešė, kad Čonharo tiltą įveikė bendrovės „Fire Point“ ginklai ir „Behemoth“ dronai.
Karo analitikas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas sakė, kad Ukrainos atakos bepilotis orlaivis „Behemoth“ yra sukurtas taip, kad padarytų kuo didesnę žalą Rusijos užpuolikams. Orlaivis turi kombinuotą sprogstamąją dalį – 40 kg skeveldrinę kovinę galvutę ir 30 kg termobarinę kovinę galvutę.
Anot jo, visų pirma termobarinė dalis yra sprogmuo, kuris pirmiausia išpurškia tam tikras dujas, o paskui užsidega, ir labai sunku pasislėpti, nes dujos pasklinda, prasiskverbia į tarpus, į slėptuves ir tada sprogsta.
O.Hetmanas pažymėjo, kad sudėtinga susprogdinti ir visiškai sunaikinti tiltą. Pasak jo, kad tiltas sugriūtų – reikia pataikyti į atramą ir susprogdinti atramą, o tai padaryti nėra taip paprasta. Jis mano, kad geriausia tiltus naikinti diversinėmis priemonėmis arba galingu raketų smūgiu į tilto atramą.
Įvardijo, kiek ukrainiečių pasitiki Zelenskiu
13:37
61 proc. ukrainiečių pasitiki šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, 34 proc. juo nepasitiki, o pasitikėjimo ir nepasitikėjimo balansas yra plius 27 proc., rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KMIS) gegužės mėn. atlikta apklausa.
Palyginti su 2026 m. balandžio mėnesiu, pasitikėjimo ir nepasitikėjimo prezidentu rodikliai nedaug pasikeitė, nurodo KMIS. Iš 61 proc. pasitikinčių V.Zelenskiu 33 proc. pasitiki juo „visiškai“, o likę 28 proc. pasitiki juo „šiek tiek“. Tarp nepasitikinčiųjų - 20 proc. nepasitiki „visiškai“, o 13 proc. nepasitiki „greičiau“.
Zelenskis patvirtino raketų „Flamingo“ smūgį Rusijos gamykloms
12:48 Atnaujinta 13:08
Kyjivas naktį ukrainietiškos gamybos raketomis smogė Rusijos kariniam objektui, esančiam už kelių šimtų kilometrų į rytus nuo Maskvos, trečiadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Praėjusią naktį Ukrainos raketos „FP-5 Flamingo“ smogė karinei gamyklai Čeboksaruose, kuri tiekia okupacinei kariuomenei komponentus dronams ir raketoms“, – sakė V. Zelenskis.
Jis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje esą matyti link taikinio skriejanti raketa ir virš Rusijos objektų kylantys dūmų stulpai.
Savos gamybos raketą „Flamingo“ Ukraina naudoja palyginti retai.
Čeboksarai yra pagrindinis Rusijos centrinio Čiuvašijos regiono miestas, esantis už 1 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Regiono gubernatorius Olegas Nikolajevas patvirtino mieste buvus smūgį.
„Anksti šį rytą Čeboksarai buvo užpulti raketomis. Dirbame siekdami nustatyti nukentėjusiųjų skaičių ir žalą infrastruktūrai“, – platformoje „Telegram“ teigė O. Nikolajevas.
Ukraina taip pat smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Samaros srityje ir Rusijos tanklaiviui Juodojoje jūroje, pranešė ukrainiečių Generalinis štabas.
Rusijoje – nauja darbuotojų „pjūtis“: kas ketvirta bendrovė imasi griežtų veiksmų
12:40
Blogėjant ekonominei padėčiai Rusijos įmonės pradėjo ruoštis mažinti darbuotojų skaičių. Iki metų pabaigos 23 proc. įmonių planuoja optimizuoti darbuotojų skaičių. Dauguma jų – apie 10 proc. Tai parodė Rusijos ir Vokietijos užsienio prekybos rūmų apklausa, kurioje dalyvavo 265 smulkios, vidutinės ir stambios organizacijos, rašo „Izvestija“.
Taip pat daugiau nei pusė įmonių teigė, kad kol kas neketina keisti darbuotojų skaičiaus, o 14 proc. įmonių ketina plėsti savo kolektyvus.
Įmonės ruošiasi mažinti darbuotojų skaičių dėl ekonomikos lėtėjimo, didesnių mokesčių, brangstančių paskolų ir verslo partnerių neatsiskaitymo, sakė „Finam“ makroekonominės analizės skyriaus vadovė Olga Belenkaja.
Atleidimai didžiausiose įmonėse
Tuo pat metu didžiausi šalies darbdaviai vykdo didžiausio masto mažinimus. Štai banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas vasarį sakė, kad 2025 m. kredito įstaiga sumažino apie 20 proc. neefektyviai dirbančių darbuotojų, arba apie 14 tūkst. žmonių.
„Gazprom“ metų pradžioje paskelbė apie planus sumažinti administracijos darbuotojų skaičių nuo 4 tūkst. iki 2,5 tūkst. Kovo mėnesį „Rusijos geležinkelių“ vadovas Olegas Belozerovas kalbėjo apie 15 proc. „centrinio aparato“ – apie 6 tūkst. žmonių – sumažinimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvoje neramu: po 3 incidentų su bombomis automobiliuose griebėsi veiksmų
12:02
Kaip skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“, po trijų incidentų su sprogmenimis automobiliuose Maskvos pareigūnai pradėjo tikrinti transporto priemones, ieškodami bombų.
Anot pranešimų žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, antradienį Maskvos srityje užfiksuoti trys incidentai, susiję su užminuotais automobiliais.
„Telegram“ kanalas „Ostarožna, Maskva“ skelbia, kad apie 18 val. sostinės vakaruose esančiame Solncevo rajone buvo evakuotas didelis prekybos centras „NeBo“, nes po aikštelėje stovinčiu automobiliu aptiktas „įtartinas objektas“.
Pasak kanalo, teisėsaugininkai užblokavo šalia komplekso esantį kelią. Tai patvirtina ir kanalas „Msk1“.
„Aviatorovo gatvė užblokuota. Iš prekybos centro „NeBo“ evakuojami žmonės. Stovi daug policijos automobilių“, – rašė vienas iš liudininkų. Teigiama, kad į incidento vietą atvyko policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, greitosios pagalbos automobiliai ir kariniai specialistai.
Prieš pat tai paskelbta apie sprogimą Konkovo rajone Maskvos pietvakariuose. Automobilių stovėjimo aikštelėje užsidegė elektromobilis „Zeekr“. Iš pradžių „Telegram" kanalai pranešė, kad po sprogimo po variklio dangčiu kilo gaisras, kurį užgesino liudininkai.
Vėliau Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad po automobiliu buvo rastas „įtartinas daiktas“ ir įvyko kontroliuojamas sprogimas.
Ankstų antradienio rytą Balašichoje, netoli Maskvos, sprogo pirmasis automobilis. Incidento metu, kaip teigiama, žuvo Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios raketų ir artilerijos valdybos (GRAU) skyriaus viršininkas Damiras Davydovas.
Rusija atakavo energetikos objektus šešiose Ukrainos srityse
11:46
Dėl karo veiksmų ir Rusijos smūgių energetikos objektams dalis vartotojų Ukrainos Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Odesos, Charkivo ir Chersono srityse laikinai liko be elektros, trečiadienį platformoje „Telegram“ pranešė Energetikos ministerija.
„Energetikai daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau grąžintų elektrą visiems vartotojams. Remonto darbai vyksta visą parą“, – nurodė ministerija.
Rusija smogė ir gyvenamiesiems rajonams. Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas „Telegram“ pranešė, kad per naktinę ataką Odesoje buvo pataikyta į du gyvenamuosius namus.
Tuo metu Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per rusų smūgius Sumuose buvo sužeisti du žmonės.
Charkivo meras Ihoris Terechovas informavo, kad jo mieste buvo sužeistas vienas žmogus.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ paskelbė, kad rusai praėjusią naktį Ukrainą atakavo 207 dronais ir kad 181 jų buvo numuštas ar nuslopintas.
JAV generolai rėžė drąsiai: „Ukraina laimi karą prieš Rusiją“
10:47 Atnaujinta 11:08
Keli JAV atsargos generolai ir buvęs JAV žvalgybos tarnybos vadovas mano, kad Ukraina šiuo metu turi pranašumą kare prieš Rusiją, skelbia televizija „CBS News“.
Tokiu vertinimu kariškiai pasidalijo po to, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad nuo šių metų pradžios Ukrainos kariuomenė iš Rusijos atkovojo 600 kv. km savo teritorijos. Jis nenurodė, kur tiksliai buvo pasiekta laimėjimų, tačiau pabrėžė, kad aršiausios kovos vyksta šalies pietryčiuose, Oleksandrivkos ir Huliaipolės vietovėse.
„Operatyviniu požiūriu vertinčiau, kad Ukraina laimi, nes ji trikdo priešo operatyvinius tikslus, sudaro sąlygas tolesnėms operacijoms ir išlaiko veiksmų laisvę“, – el.paštu į klausimą apie situaciją mūšio lauke Ukrainoje atsakė atsargos generolas leitenantas Robertas Ashley, buvęs Karinės žvalgybos agentūros direktorius.
Kiti generolai pritarė R.Ashley vertinimui, pabrėždami, kad Ukraina pranoksta Rusiją fronto linijoje.
Kariniai ekspertai teigia, kad pagrindinis Ukrainos sėkmės veiksnys pastaruoju metu yra jos vidutinio nuotolio bepiločių orlaivių smūgių kampanija. Nuo 2023 m. Ukraina sukūrė veiksmingą trumpojo nuotolio pirmojo asmens vaizdo (FPV) bepiločių orlaivių arsenalą, kurie, kaip pažymėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu padaro daugiau kaip 90 proc. nuostolių Rusijos kariuomenei.
„O nuo 2024 m. Ukraina taip pat efektyviai naudoja tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius ir sparnuotąsias raketas, kurios neseniai smogė karinėms bazėms Sankt Peterburge, esančioms daugiau kaip už 965 km nuo Ukrainos sienų“, – teigiama straipsnyje.
Iki šiol buvo beveik neįmanoma rasti bepiločių orlaivių, galinčių patikimai suduoti smūgius taikiniams, esantiems 50-100 km atstumu. Tačiau kovo mėnesį Ukrainos elitinės „Chartijos“ brigados, kuri veikia fronto linijoje, tyrimų ir plėtros padalinys „CBS News“ sakė, kad jų bepiločių orlaivių veikimo nuotolio padidinimas, kad jie galėtų stebėti ir atakuoti taikinius, esančius didesniu nei 50 km atstumu, yra jų „prioritetas“.
Tuo pat metu karybos ekspertas Robas Lee atkreipė dėmesį, kad Ukrainos daliniai jau iš esmės išsprendė šią problemą.
„Praėjusiais metais Ukrainai paprasčiausiai trūko šio pajėgumo – galimybės smogti taikiniams, esantiems 50-100 km už fronto linijos. Dabar jie tai daro labai dažnai, beveik kasdien. Ir šių jų naudojamų dronų skaičius tik didės“, – pridūrė jis.
Atsargos generolas Josephas Ralstonas mano, kad šio karo niekas nelaimės, nes „Rusija nėra pakankamai stipri, kad galėtų užimti visas norimas teritorijas nenaudodama branduolinių ginklų, o Ukraina nėra pakankamai stipri, kad susigrąžintų prarastas teritorijas“.
Tačiau R.Lee ir R.Ashley patikino, kad naujausios tendencijos fronte rodo, jog Ukraina turi pranašumą.
„Abi pusės vis dar mato pergalę, o tai reiškia, kad artimiausiu metu niekas nesvarstys galimybės nutraukti ugnį. Tačiau laikas nebūtinai yra Putino pusėje“, – pridūrė R.Ashley.
Anksčiau atsargos majoras Oleksijus Hetmanas pažymėjo, kad tranšėjų karas tampa praeitimi, nes bepiločiai orlaiviai keičia kovos veiksmų logiką.
„Karas, kurį prieš porą metų laikėme dominuojančiu, tampa atgyvena, ir dabar tai daugiausia dronų karas, logistinių atakų karas, o tranšėjinis karas nebėra tai, kas buvo prieš kelerius metus“, – aiškino ekspertas.
Pažanga dviem frontais
Panašų vertinimą naujausioje ataskaitoje išsakė ir Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Pasak jų, Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro pažangą iš karto dviem frontais.
Nurodoma, kad Borivsko kryptimi ukrainiečių daliniai padarė vietinius pasistūmėjimus ir atrėmė priešo kontratakas. Tuo tarpu rusai Kupjansko srityje toliau bando mažomis grupėmis prasiskverbti iš abiejų Oskolio upės krantų, tačiau tai daro be didesnių rezultatų.
Rusijos karinė vadovybė priversta perdislokuoti užnugario ir nekovinius dalinius, kad padengtų puolimų nuostolius.
Savo ruožtu analitikai užfiksavo Ukrainos gynybos pajėgų sėkmę Kostiantynivkos-Družkivkos taktinėje zonoje.
Pažymima, kad Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas ir smūgiuoja vadavietėms bei gyvosios jėgos susitelkimo vietoms, esančioms iki 10 km nuo kontaktinės linijos. Priešininkai bando veikti nedidelėmis grupėmis miestuose, tačiau susiduria su kontratakomis ir bepiločių orlaivių smūgiais.
Daugelyje kitų sričių – Lymano, Pokrovsk, Slovjansko, Zaporižios – rusai puola, bet be patvirtinto pasistūmėjimo.
Chersono srityje aktyvių antžeminių mūšių nevyksta, tačiau Ukrainos pajėgoms pavyko du kartus per tris dienas atakuoti Čonharo tiltą, jungiantį okupuotą Chersono sritį su Krymu. Dėl padarytos žalos eismas tiltu buvo laikinai apribotas. Įprastai šis tiltas naudojamas amunicijai ir degalams tiekti.
Gegužės mėnesį Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino 100 kv.km teritorijos daugiau nei prarado. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio, nuo metų pradžios bendras išlaisvintų teritorijų balansas viršijo 600 kv. km.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio,birželis ir liepa gali tapti lemtingais mėnesiais kare. Jo teigimu, Europos Sąjungos, G-7 ir NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai gali turėti įtakos diplomatiniam keliui ir galimoms paliaubų sąlygoms.
Amerika – apie Lukašenkos sprendimą: kitas kalinių paleidimas atidėtas
10:27
JAV vadovo Donaldo Trumpo administracija užsienyje veikiančiai Baltarusijos opozicijai pranešė apie vėluojančias pastangas įtikinti prezidentą Aliaksandrą Lukašenką paleisti daugiau politinių kalinių.
Opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają trečiadienį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Teigiama, kad šie jos komentarai tapo pirmuoju viešu pripažinimu, kad sulėtėjo derybų, kurioms vadovauja JAV prezidento D. Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as, tempas. Per šias derybas iki šiol pavyko įtikinti A. Lukašenką paleisti daugiau nei 400 kalinių, bet, žmogaus teisių grupės „Viasna“ teigimu, kalėjimuose dar yra beveik 870 kitų politinių kalinių, kurių mažiausiai 170 yra „ypač pažeidžiami“ dėl amžiaus, ligų ar sunkių kalinimo sąlygų.
Priežasties negalėjo atskleisti
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronai įvarė baimės rusams: po smūgių Maskvoje ir Peterburge dėkoja, kad liko gyvi
09:10
Jelena Vladimirovna, gyvenanti Maskvos srityje, pabudo apie 4 val. ryto, pažadinta garsaus zvimbimo. Pažvelgusi per langą, moteris pamatė virš galvos skraidančius dronus. Anot jos, triukšmas gana greitai nutilo, tad ji pamanė, jog pavojus praėjo, bet tada pasigirdo sprogimas. CNN straipsnyje skelbiami pokalbiai su Rusijos gyventojais, kurie pagaliau suvokė, kad karas pasiekė ir jų slenkstį.
„Po mumis, po balkonu, yra stogelis, panašus į iškyšulį. Dronas nukrito ant šio stogelio, tada užsidegė, ėmė kilti juodi dūmai“, – kalbėjo 56 metų dviejų vaikų motina, nenorėjusi atskleisti savo pilno vardo.
Po smūgio užsidegė ir penktajame namo aukšte esantis jos butas. Sūnus puolė gesinti gaisrą vandeniu, tačiau, išgirdę sprogimą, jie suprato, kad reikia griebti šunį ir bėgti.
Jelena prisipažino, kad yra dėkinga už tai, jog liko gyva. Tačiau praėjus kelioms dienoms ten, kur turėjo būti lango stiklas, vis dar buvo didžiulė skylė, o atstatytos sienos buvo plikos ir nebaigtos – tai priminimas apie karą, kuris kasdien po žingsnį priartėja prie rusų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina aptalžė Rusiją „Flamingo“ raketomis: liko tik griuvėsiai
09:05 Atnaujinta 12:06
Trečiadienio rytą Ukrainos raketos FP-5 „Flamingo“ atakavo Čeboksarų miestą Rusijos Čuvašijos Respublikoje, skelbia stebėsenos kanalas „Exilenova+“.
Socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip raketa lekia virš Čeboksarų, bei nuotraukos po smūgio, kurio taikinys, tikėtina, buvo gynybos pramonės įmonė.
Savo ruožtu, šias raketas gaminančios bendrovės „FirePoint“ įkūrėjas Denysas Štilermanas trečiadienį socialiniame tinkle „X“ lyg tarp kitko paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip paleidžiama „Flamingo“ raketa, nepateikdamas daugiau detalių.
„Telegram" kanalo „Astra“ duomenimis, dėl atakos Čeboksaruose gynybos pramonės įmonėje „VNIIR-Progress“ kilo gaisras. Po kiek laiko kanalas nurodė, kad gamyklos administracinis pastatas buvo smarkiai sugriautas.
„Astra“ paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos pirmosios sekundės po smūgio į „VNIIR-Progress“ administracinį pastatą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad gamykloje gaminami palydoviniai imtuvai ir antenos „Glonass“, GPS ir „Galileo“ sistemoms. Ji taip pat gamina „Kometa“ modulius, naudojamus bepiločiuose atakos orlaiviuose „Shahed“, raketose „Iskander" ir „Kalibr“ bei aviacinėse bombose.
„Šiuo metu nustatinėjamas nukentėjusiųjų ir sugadintų infrastruktūros objektų skaičius“, – trečiadienį ryte pareiškė Čiuvašijos vadovas Olegas Nikolajevas.
Įmonė „VNIIR-Progress“, valdanti šį objektą, yra įtraukta į Ukrainos, JAV ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.
Atvirųjų šaltinių analitikai teigia, kad „VNIIR-Progress“ teritorija po ankstesnio išpuolio buvo pilnai uždengta tinklais nuo dronų. Paskutinį kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė dvigubą smūgį Čeboksarams gegužės 5 d. naktį.
Patvirtino Zelenskis
Praėjusią naktį Ukrainos raketos FP-5 „Flamingo“ smogė karinei gamyklai Čeboksaruose, kuri okupacinei kariuomenei tiekia komponentus dronams ir raketoms, platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jo teigimu, Ukraina ir toliau taiko „tolimojo nuotolio sankcijas“ Rusijos kariniams objektams ir naftos pramonei.
Pasak prezidento, naktį taip pat nukentėjo Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla Samaros srityje.
„Atstumas nuo fronto linijos yra daugiau kaip 900 kilometrų“, – nurodė prezidentas ir pridūrė, kad buvo atakuoti ir du naftos infrastruktūros objektai Vladimiro srityje, esančioje už 700 kilometrų.
