- Analitikai: karo fronte atsiveria naujas galimybių langas Ukrainai
- Kaip gera žinia reiškia blogą naujieną Maskvai: pasisakė bankininkai
- Sumų geležinkelio stotį atakavo „Shahed“ dronas: nuolaužos nukrito ant keleivinio traukinio
- Rusijos generolas prisipažino: davė įsakymą smogti Ukrainos civiliams Donbase
- „Azov“ kariai: po smūgių Mariupolio uostas – išvestas iš rikiuotės
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kaip gera žinia reiškia blogą naujieną Maskvai: pasisakė bankininkai
18:47
Rusija, kuriai taikomos sankcijos, gauna daugiau pajamų dėl aukštų naftos kainų, tačiau tai nereiškia, kad jos ekonomika turi didelį vystymosi potencialą. Apie tai rašo portalas „Business Insider“, remdamasis investicijų bendrove „Goldman Sachs“.
Antradienį vakare etaloninės „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina buvo apie 92 JAV dolerius už barelį. Šis rodiklis yra maždaug 30 proc. didesnis nei tuo metu, kai prasidėjo karas Irane. Tai tikra dovana Rusijai, trečiai pagal dydį pasaulyje naftos gamintojai ir eksportuotojai po Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos.
Skirtingai nei daugelis kitų naftos eksportuotojų, Rusija nėra priklausoma nuo Hormuzo sąsiaurio energijos tiekimo. Dėl to ši šalis tapo viena iš nedaugelio naudos iš pastarojo meto neramumų pasaulinėse naftos rinkose gavėjų.
Kokia Rusijos problema
Maskvos problema yra ta, kad Rusijos ekonomikos augimo potencialas yra ribotas. Tai atsveria galimybes, kurias suteikia pajamos iš naftos, antradienį tyrimo pranešime rašė „Goldman Sachs“ ekonomistas Clemensas Grafe.
„Nepaisant silpno augimo ir galimybės gauti skatinamąjį finansavimą, mes neprognozuojame paklausos skatinamo spartėjimo“, – pažymi C.Grafe.
„Goldman Sachs“ prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet augs tik 0,9 proc. Tai reiškia sulėtėjimą, palyginti su 1 proc. ir 4,3 proc. augimu, užfiksuotu atitinkamai 2024 ir 2025 metais.
10 JAV dolerių kainos pakilimas padidina pajamas 21 mlrd. dolerių
Tačiau Kremliaus viršpelnis iš naftos išlieka didelis. Bankas „Goldman Sachs“ apskaičiavo, kad Rusijos prekybos perteklius beveik padvigubės ir 2026 m. sudarys 3,2 proc. BVP, palyginti su 1,7 proc. 2025 m.
Tai bus naudinga ir valstybės biudžetui. Pasak C.Grafe, kiekvienas Rusijos naftos eksporto kainos padidėjimas 10 JAV dolerių padidina biudžeto pajamas maždaug 21 mlrd. JAV dolerių. Tačiau papildomos lėšos nevirsta spartesniu ekonomikos augimu, nes Rusija neturi didelių nepanaudotų pajėgumų.
Darbo rinkos problemos
Darbo rinka išlieka itin įtempta, o nedarbas artėja prie rekordiškai žemo lygio. Darbo našumo augimas sulėtėjo, o 2 mln. darbuotojų nebegali dirbti dėl karinės tarnybos, aukų ar emigracijos bėgant nuo karo Ukrainoje, – teigia C.Grafe.
Todėl papildomų lėšų injekcijos į ekonomiką vargu ar reikšmingai padidins prekių ir paslaugų gamybą. Tuo pat metu perteklinės pajamos iš naftos labiau gresia Maskvai infliacijos rizika.
Kuro krizė Kryme ir kaimyniniuose regionuose
Be to, kaip primena, 15min, Ukrainos bepiločių smūgių kampanija Rusijos okupuotose teritorijose vis labiau trikdo Rusijos karių logistiką ir didina degalų trūkumą Kryme bei kaimyniniuose regionuose.
Rusija jau pripažino, kad dėl Ukrainos bepiločių smūgių šalies pietuose ir okupuotame Kryme kyla „laikinų sunkumų“ dėl degalų tiekimo, ir įsteigė atskirą pramonės štabą šiai situacijai spręsti.
Okupuotame Kryme dėl nuolatinių smūgių naftos saugykloms įvesti griežti apribojimai ir benzino talonai. Birželio 7 d. Ukrainos pajėgos smogė dviem didžiausiems pusiasalio naftos sandėliams ir FSB objektui.
Po dronų atakos Rusijoje veiklą sustabdė svarbi naftos perdirbimo gamykla
00:46
Keli šaltiniai pranešė agentūrai „Reuters“, kad Rusijos naftos gamintojo „Rosneft“ Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą po dronų atakos.
Šaltiniai pridūrė, kad naftos perdirbimas buvo sustabdytas abiejuose pagrindiniuose gamyklos žalios naftos distiliavimo įrenginiuose.
Dronų smūgis padarė didelę žalą įrangai ir sukėlė gaisrus, todėl gamykla šiuo metu negali veikti.
Ši gamykla yra viena iš svarbiausių degalų gamintojų ir aprūpina Rusijos kariuomenę.
Šaltinių duomenimis, 2024 m. Kuibyševo naftos perdirbimo gamykla perdirbo 4,7 mln. tonų naftos (arba 94 400 barelių per dieną).
„Politico“: NATO sąjungininkai svarsto galimybę paspartinti dronų pirkimus
23:38
Trečiadienį NATO sąjungininkai aptarė pasiūlymą dėl pagreitintos dronų pirkimo programos – vos kelios dienos po to, kai Rumunijoje sudužus Rusijos dronui buvo sužeista keletas žmonių, praneša leidinys „Politico“.
Pasak trijų diplomatų, uždarame NATO ambasadorių susitikime šalys svarstė, ar aljansas turėtų skubiai įsigyti daugiau dronų, kad galėtų vykdyti oro erdvės stebėjimo misijas virš prie fronto linijos esančių valstybių narių.
„Diskusijos metu buvo sutarta paspartinti NATO projektus, skirtus kovai su dronų keliamomis grėsmėmis, kad kitą mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime Ankaroje būtų galima patvirtinti paramos priemones nukentėjusioms aljanso šalims“, – po susitikimo rašė Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas.
„Dėl Rusijos vykdomo karo su Ukraina matome daugiau incidentų su dronais palei mūsų rytinį flangą“, – sakė NATO atstovė spaudai Allison Hart.
Kol kas neaišku, kada NATO sąjungininkai įsigis dronus.
Analitikai: karo fronte atsiveria naujas galimybių langas Ukrainai
21:53
Ukraina sukaupė milžinišką dronų arsenalą, kuris kartu su Rusijos dronais sudarė vadinamąją „žudymo zoną“, besitęsiančią apie 40 km pločio ruožu palei fronto liniją. Taip pat Ukrainos gynybos pajėgos išplėtė savo galimybes smogti giliai į Rusijos teritoriją, keldamos grėsmę Rusijos naftos infrastruktūrai ir karinėms gamykloms, rašo laikraštis „The New York Times“
Anot leidinio, Ukraina dabar daugiausia dėmesio skiria vidutinio nuotolio smūgiams – atakoms prieš kelius ir geležinkelius, kurie dažnai yra nutolę daugiau nei 150 km nuo fronto. Jie sistemingai keičia karo veiksmų pobūdį, kol rusai ieško būdo prisitaikyti.
Anot leidinio, atakų intensyvėjimas kelia kuro trūkumą, apsunkina karių rotaciją ir mažina Rusijos karinės veiklos aktyvumą fronte.
Ukrainos analitinis projektas „DeepState“ anksčiau pranešė, kad gegužė buvo pirmas mėnuo nuo 2023 m., kai Rusija patyrė grynąjį teritorijų praradimą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis teigė, kad gegužę Ukraina susigrąžino beveik 100 kv. km daugiau, nei prarado.
Pažymima, kad smūgiai Rusijos logistikai yra suderintos daugiapakopės kampanijos dalis, apimanti „žudymo zoną“. Ukraina atakuoja objektus, kurie gamina kritines karines technologijas.
„Tai yra naujovė, ir būtent tai daro realią žalą rusams“, – laikraščiui sakė buvęs Australijos generolas Mickas Ryanas, šiuo metu dirbantis Sidnėjuje įsikūrusio Lowy instituto tyrėju.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Ukraina savo gamyklose pagamina tiek dronų, jog dabar gali vykdyti daugiau nei 5 000 vidutinio ir didelio nuotolio smūgių per mėnesį. Neseniai gynybos ministras Mychailo Fedorovas teigė, kad praėjusį mėnesį Ukrainos pajėgos atliko dvigubai daugiau smūgių, nukreiptų mažiausiai 50 km atstumu nuo fronto linijos, nei balandį.
Karas įžengia į naują fazę
Karo tyrimų institutas (ISW) vienoje iš savo naujausių ataskaitų nurodė, kad Ukraina turi unikalią ir ribotą laiko atžvilgiu galimybę vykdyti mechanizuotas puolimo operacijas, kurios dėl Rusijos dronų keliamos grėsmės tapo itin sudėtingos.
Jackas Watlingas, Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI) vyresnysis mokslo darbuotojas, anksčiau išreiškė nuomonę, kad karas Ukrainoje pasiekė lūžio tašką. Jis pažymėjo, kad prastėjant Rusijos koviniam pajėgumui, Ukraina turi galimybę pastūmėti Maskvą link paliaubų.
Ukraina vis dar susiduria su rimtais iššūkiais
Leidinys pažymėjo, kad šiuo metu Ukraina vis dar susiduria su rimtais iššūkiais. Rusijos pajėgos toliau niokoja miestus Rytų Ukrainoje, o po intensyvios smūgių kampanijos prieš energetikos infrastruktūrą praėjusią žiemą Ukraina nuogąstauja dėl galimos humanitarinės katastrofos, jei karas užsitęstų iki kitos žiemos.
Be to, neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos „Patriot“ oro gynybos atsargos sumažėjo iki kritinio lygio. Jis pabrėžė, kad Rusija išnaudoja šią silpnybę, smogdama Kyjivui ir kitiems miestams.
Nesutarimai tarp Vokietijos ir Lenkijos: Berlynas siūlo lėšas skirti Ukrainai, Varšuva prieštarauja
21:21
Europos Sąjungos šalys negali susitarti, ką daryti su 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės, kuriuos Vengrija atblokavo. Vokietija reikalauja visus pinigus pervesti Ukrainai, o Lenkija reikalauja grąžinti jai visas išlaidas iki paskutinio euro, praneša „RMF FM“.
Kaip žinoma, Briuselio sąskaitoje buvo 6,6 mlrd. eurų – tai Taikos priemonės lėšos, kurias Vengrija ilgą laiką buvo užblokavusi. Iš viso ES šalys į fondą įnešė 43 mlrd. eurų, o kompensacija teoriškai galėtų siekti 13,5 mlrd. eurų.
Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pasiūlė kompromisinį planą: grąžinti šalims tik 10 proc. išlaidų, o likusią dalį skirti Ukrainos kariuomenės mokymui ir bendriems ginklų pirkimams Ukrainai.
Varšuva kategoriškai atmeta šį planą. Gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczyk interviu radijo stočiai „RMF FM“ sakė: „Šie pinigai yra mūsų pinigai.“
Pasak jo, Lenkija jau perdavė Ukrainai ginklų už beveik 2 mlrd. zlotų (apie 450 mln. eurų) ir reikalauja visiško kompensavimo.
„Šalys, kurios pirmosios suteikė ginklų, pavyzdžiui, Lenkija ar Slovakija, ir kurių parama jau buvo apskaičiuota ir paskirta apmokėjimui, nenori sutikti su mokėjimų sumažinimu, o būtent to nori šalys, kurios pradėjo teikti paramą vėliau, pavyzdžiui, Vokietija“, – sakė vienas iš Lenkijos diplomatų.
Anot žiniasklaidos, Slovakija užėmė panašią poziciją – ji pirmoji pareikalavo visiško žalos atlyginimo.
Macronas: Zelenskis dalyvaus G7 susitikime Prancūzijoje
20:27
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos lyderis dalyvaus kitą savaitę Prancūzijoje vyksiančio Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimo sesijoje, siekdamas atkurti sutarimą dėl paramos Ukrainai jos kare su Rusija.
„Tai mums labai svarbu, nes turime G7 viduje atkurti sutarimą dėl paramos Ukrainai įvairiais karo aspektais“, įskaitant „derybų“ būtinybę, sakė E.Macronas, turėdamas omenyje skirtingas Europos lyderių ir JAV prezidento Donaldo Trumpo nuomones.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus G7 aukščiausiojo susitikimo, kuris vyks Prancūzijos Eviano kurorte, antradienio ryto sesijoje, pridūrė E.Macronas.
„The New York Times“: Baltijos šalims – šoko terapija
18:35
Į Lietuvą įskrieję dronai atkreipė autoritetingo JAV laikraščio „The New York Times“ dėmesį – jis įspėjo, kaip Rusija ketina pasinaudoti šia situacija. 15min Lietuvoje turi išskirtinę teisę skelbti „The New York Times“ turinį. Skaitytojų dėmesiui – visas JAV laikraščio reportažas iš Vilniaus.
Raudonasis pavojaus signalas buvo paskelbtas iš Nacionalinio krizių valdymo centro. Dėl jo prezidentas, ministrė pirmininkė, meras, moksleiviai ir šimtai tūkstančių kitų gyventojų skubėjo į priedangas, kad pasislėptų nuo sparčiai artėjančio drono.
Karinis radaras rodė, kad dronas artėja iš rytų, kur Rusija ir jos artima sąjungininkė Baltarusija jau seniai meta grėsmės šešėlį ant NATO rytinio flango.
Tačiau, pasak Lietuvos pareigūnų, dronas, dėl kurio praėjusį mėnesį Vilniuje buvo duotas nurodymas slėptis, savo kelionę pradėjo Ukrainoje, kaip ir dešimtys kitų dronų, pastarosiomis savaitėmis įskridusių į Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Rumunijos oro erdvę ar įplaukusių į jų vandenis. Visos šios šalys yra NATO narės ir tvirtai remia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovą prieš Kremlių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sumų geležinkelio stotį atakavo „Shahed“ dronas: nuolaužos nukrito ant keleivinio traukinio
18:20
Trečiadienį Ukrainos geležinkeliai pranešė apie dar vieną Rusijos išpuolį Sumų regione – priešai dronais atakavo Sumų geležinkelio stoties teritoriją.
Apie tai buvo pranešta oficialiame valstybinės bendrovės „Telegram“ kanale.
„Shahed“ buvo numuštas virš geležinkelio stoties pastato, o jo nuolaužos nukrito ant 143 numeriu pažymėto keleivinio traukinio Sumai-Rachivas. Dėl to užsidegė paskutinio vagono stogas.
„Keleiviai ir traukinio brigada nenukentėjo, nes buvo po priedanga. Šiuo metu traukinys išvyko ir važiuoja su +5 valandų vėlavimu. Darome viską, kad kompensuotume vėlavimą nuo grafiko“, – skelbia Ukrainos geležinkeliai.
Sakartvelas: ES pareikalavo vieno dalyko dėl Rusijos, jei norim į Europą važiuoti be vizų
16:51
Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis sakė, kad Europos Sąjunga bevizio režimo išsaugojimą sieja su tuo, kad Tbilisis įvykdys tam tikrus reikalavimus, įskaitant prisijungimą prie sankcijų Rusijai.
„Jie mums sako: jei norime bevizio režimo, turime įvesti sankcijas Rusijai, t. y. įsitraukti į savižudybę. Jei mes nužudysime ir sunaikinsime save, kas keliaus be vizų į ES?“ – retoriškai klausė Š.Papuašvilis, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pasala Juodojoje jūroje – jūriniai dronai atakavo su Rusija siejamą tanklaivį
16:36
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas trečiadienį pranešė, kad Ukrainos gynėjai Juodojoje jūroje smogė tanklaiviui „West Horizon“, priklausančiam vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Pranešime nurodoma, kad buvo apgadintos sraigtų ir vairavimo sistemos.
Kariškiai teigė, kad šis tanklaivis naudojamas schemose, skirtose naftos ir naftos produktų gabenimui, siekiant apeiti Rusijai taikomas tarptautines sankcijas ir apribojimus.
Pasak naujienų portalo „Unian“, žalos pobūdis sufleruoja, kad buvo panaudoti Ukrainos karinių pajėgų jūriniai dronai, nors atakos būdas oficialiai atskleistas nebuvo.
Kaip nurodė naujienų portalas RBC, tanklaivis „West Horizon“ yra skirtas cheminėms medžiagoms gabenti, o jo krova gali siekti 50 tūkst. tonų. Jam taikomos Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir Australijos sankcijos.
Laivas siejamas su Turkijos įmone „Beks“, kuri priklauso Turkijos verslininko Ali Bekmezci verslo interesams.
Laivybos stebėsenos tarnybos duomenimis, tanklaivis plaukiojo su Bisau Gvinėjos vėliava ir atakos metu buvo vandenyse tarp Turkijos ir Rusijos.
Pasak RBC šaltinio, laivas anksčiau yra užsukęs į keletą Rusijos uostų, įskaitant Novorosijską, Tuapsę ir Sankt Peterburgą, ir ne kartą išjungė savo atsakiklį, matyt, siekdamas nuslėpti savo judėjimą.
Ataka prieš tanklaivį „West Horizon“ yra naujausia žinoma operacija prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“. Gegužės pradžioje Ukrainos karinių jūrų pajėgų bepiločiai lėktuvai atakavo du naftos tanklaivius prie įplaukimo į Novorosijsko uostą.
Tuomet Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad operaciją kartu vykdė Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos karinis jūrų laivynas, koordinuojant Generaliniam štabui.
PO kiek laiko ukrainiečių bepiločiai orlaiviai prie šiaurinės Turkijos pakrantės Juodojoje jūroje atakavo tris tanklaivius, gabenančius rusišką naftą.
Rusijai prieš akis – logistikos blokada: paralyžiuotas antrasis kelias į Krymą
15:58
Okupuotoje Chersono srities dalyje trečiadienio rytą buvo užblokuotas tiltas iš Heničesko į Arabato neriją. Tai jau antrasis svarbus kelias, vedantis į aneksuotą Krymą, kuriuo eismą užblokavo Rusijos pajėgos po sėkmingų ukrainiečių smūgiui Čonharo tiltui.
Rusijos paskirtas okupuotos Chersono srities dalies gubernatorius Vladimiro Saldo pareiškė, kad birželio 10 d. rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą bandė smogti vienam iš tiltų, jungiančių Heničeską su Arabato nerija.
„Įvykio vietoje dirba specializuotos tarnybos. Eismas laikinai užblokuotas, aiškinamės aplinkybes“, – nurodė jis.
Okupacijos tyrimų centro vadovas Petro Andriuščenka teigė, kad ataka galėjo būti įvykdyta ant vieno iš trijų tiltų Heničesko ir Arabato nerijos rajone.
Pasak jo, šio maršruto uždarymas kartu su problemomis dėl Čonharo tilto gerokai apsunkina Rusijos kariuomenės logistiką.
„Dabar pagrindinis apvažiavimas galimas tik per Armianską ir Perekopą. Tai reiškia papildomus kilometrus, papildomą kelionės laiką ir papildomas degalų sąnaudas“, – pažymėjo P.Andriuščenka.
Jis pridūrė, kad, atsižvelgiant į degalų tiekimo problemas, tai gali apsunkinti okupacinių pajėgų aprūpinimą visame maršrute.
Plačiau skaitykite ČIA.
