- Mažėjant JAV paramai NATO rengia „planą B“ Europos gynybai nuo Rusijos
- „Viskas dega, darbuotojai evakuoti“: Ukrainos dronai sunaikino titano dioksido gamyklą Kryme
- „Politico“: pildosi didžiausia Europos baimė – JAV griauna 80 metų gyvavusią saugumo sistemą
- „Flamingo“ Rusijoje sunaikino gamyklą, paslėptą po metaliniu narvu
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Mažėjant JAV paramai NATO rengia „planą B“ Europos gynybai nuo Rusijos
21:37
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas G. Grynkevichius svarsto alternatyvius Europos gynybos planus galimo Rusijos puolimo atveju po to, kai JAV paskelbė mažinančios karinės technikos, kurią yra pasirengusios skirti Aljanso operacijoms Europoje, apimtis, praneša „Fortune“.
Pažymima, kad standartinis NATO planas numato 32 Aljanso valstybių narių pajėgų panaudojimą taikos, krizės ar karo metu. Plane išdėstyti kariniai ištekliai, kuriuos vadai gali etapais dislokuoti per pirmuosius šešis bet kokio konflikto mėnesius.
Tačiau gegužę Pentagonas perspėjo NATO sąjungininkus, kad mažins savo įsipareigojimus Aljansui, nes ketina daugiau dėmesio skirti galimoms grėsmėms kituose regionuose.
Nepaisant NATO viduje kilusių nuogąstavimų, Grynkevichius pareiškė, kad JAV išlieka įsipareigojusios „suteikti Aljansui ribotus, tačiau kritiškai svarbius pajėgumus“.
„Turime sutelkti dėmesį į tai, ką galime greitai įsigyti, greitai dislokuoti, greitai išplėsti ir ilgainiui išlaikyti. Tai apima tiek tolimojo nuotolio sistemas, tiek dronus. Tokie pajėgumai gali padėti sumažinti trumpalaikę riziką, jei reikės atgrasyti ir gintis“, – sakė generolas Berlyne vykusioje aviacijos parodoje ILA.
Leidinys priduria, kad po birželio 2–3 dienomis vykusio NATO sąjungininkų susitikimo Grynkevichius pabrėžė, jog Europos šalys ir Kanada turi užpildyti spragas, kurios atsiras dėl JAV sprendimo mažinti savo indėlį.
Jis paragino šias valstybes skirti pilotuojamus ir nepilotuojamus orlaivius bei karinius laivus.
„Tai turi būti padaryta dabar ir artimiausiu metu“, – pabrėžė generolas.
Leidinio teigimu, tikslus karinės technikos kiekis, kurį JAV ketina sumažinti NATO poreikiams krizės atveju, kol kas nėra žinomas.
Kai kurių Vakarų žiniasklaidos priemonių duomenimis, kalbama apie lėktuvnešį su lydinčia karo laivų ir orlaivių grupe, povandeninį laivą, degalų papildymo ore lėktuvus bei dešimtis naikintuvų.
Nepaisant nerimo NATO viduje, Grynkevichius teigė, kad žvalgybos duomenys ir Rusijos kariuomenės judėjimas rodo, jog Rusija „nesiekia konflikto su Aljansu“.
Jis pažymėjo, kad Rusija šiuo metu yra įklimpusi kare prieš Ukrainą ir susiduria su sunkumais verbuodama pakankamą skaičių karių.
JAV iš Europos išveda šimtus technikos vienetų
Primename, kad „The New York Times“, remdamasis dviem aukšto rango Europos pareigūnais, pranešė, jog birželio pradžioje Vašingtonas NATO sąjungininkams pateikė dokumentą, kuriame išdėstė planuojamus kovinių lėktuvų ir karo laivų, skirtų NATO operacijoms Europoje, mažinimus.
Pagal dokumentą, naikintuvų F-16 ir F-15E skaičius bus sumažintas nuo maždaug 150 iki 100.
Jūrinių žvalgybinių orlaivių skaičius mažės beveik perpus – nuo 26 iki 15, o visi aštuoni Europoje dislokuoti oro tanklaiviai bus visiškai išvesti.
Dokumente taip pat nurodoma, kad JAV perdislokuos raketomis ginkluotą povandeninį laivą, lėktuvnešį, kelis antvandeninius karo laivus ir dešimtis lėktuvnešiais bazuojamų orlaivių.
Be to, iš Europos bus išvesta viena iš dviejų strateginių bombonešių grupių, kurios anksčiau buvo skirtos žemyno gynybai.
„Politico“ vertinimu, tokie žingsniai silpnina Europos saugumo sistemą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai parodė, kad Europos saugumas jam nėra toks svarbus, kaip buvo jo pirmtakams.
Dabar rusams tikrai skauda: tai – proga Ukrainai įvaryti Maskvą į kampą
00:43
Pirma, Ukraina sukaupė milijonų dronų arsenalą, kurie kartu su Rusijos bepiločiais orlaiviais 40 km pločio ruožą palei fronto liniją pavertė žudymo zona. Tada Kyjivas pasirūpino, kad jų dronai galėtų pasiekti pačią Rusijos širdį ir atakuoti naftos infrastruktūą bei karinę pramonę. Taip mirtini ilgojo nuotolio smūgiai tapo karo kasdienybe abiems pusėms.
Dabar Ukraina susikoncentravo į arčiau esančius taikinius – svarbiausius kelius ir geležinkelius, kuriais į mūšio lauką pristatomi Rusijos kariai ir technika. Dažnu atveju jie nutolę nuo fronto per 160 km. Ukraina tai vadina „logistine blokada“ ir sistemingai perbraižo kovos lauko taisykles, bent jau iki tol, kol Rusijos pajėgos ras būdą prisitaikyti.
Gynybos pajėgos naikina neginkluotus sunkvežimius ir traukinius priešo užnugaryje, leidžia dronus su patobulintais varikliais ir akumuliatoriais, integruotomis „Starlink“ sistemomis ir naujais dirbtinio intelekto įrankiais. Dėl intensyvios atakų kampanijos Rusijai pradėjo stigti degalų, o tai apsunkina karių rotaciją ir silpnina Rusijos karinį aktyvumą fronte.
„The New York Times“: Maskva naudojasi viena didžiausių Ukrainos silpnybių
22:31
Rusijos raketų smūgiai Ukrainai tampa vis intensyvesni ir masiškesni. Maskva naudojasi viena didžiausių Ukrainos silpnybių – „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų trūkumu, rašo „The New York Times“.
Leidinio teigimu, Ukrainos oro gynybos pajėgos susiduria su itin sudėtingomis užduotimis, nes pastarosiomis savaitėmis Rusija kasdien paleidžia daugiau kaip 1 000 dronų ir dešimtis raketų. Ukraina priversta naikinti oro taikinius visomis turimomis priemonėmis.
Ukrainos kariuomenės atstovai, Vakarų diplomatai, saugumo ekspertai ir patys kariai žurnalistams įvardijo tą pačią problemą – „Patriot“ sistemoms skirtų perėmimo raketų tiekimas nebespėja paskui sparčiai augantį Rusijos balistinių raketų naudojimą.
Jų gamyba užtrunka, o konfliktas su Iranu sukūrė papildomą paklausą daugelyje Persijos įlankos šalių.
Be to, Ukraina turi ginti labai didelę teritoriją.
„Vartininkas stovi vartuose, o į jį vienu metu skrenda dešimt kamuolių. Jis negali pagauti visų. Gali pagauti tik tiek, kiek turi rankų ir kojų, tiesa?“ – leidiniui sakė Ukrainos oro pajėgų komunikacijos vadovas Jurijus Ignatas.
Leidinys pažymi, kad PAC-3 perėmimo raketos gali sunaikinti balistines raketas dideliame aukštyje. Daugelio ekspertų nuomone, tai yra efektyviausia Ukrainos turima priemonė Rusijos balistinėms raketoms perimti.
„Balistinė raketa iš kosmoso pakraščio krenta tarsi meteoritas“, – aiškino Gustavas Gresselis.
Ukraina taip pat kuria savo analogišką sistemą, tačiau kol kas nėra pajėgi sukurti tokio efektyvumo oro gynybos komplekso. Skirtingai nei dronų gamybos sektoriuje, priešraketinės gynybos technologijų negalima tiesiog surinkti iš rinkoje prieinamų komponentų.
„Patriot“ raketų trūkumas
Leidinys, išanalizavęs Ukrainos oro pajėgų ataskaitas, padarė išvadą, kad Rusija balistinių raketų paleidimų skaičių padidino nuo 74 2023 metais iki beveik 600 2025-aisiais.
Nuo 2026 metų pradžios Rusija jau paleido 410 balistinių raketų. Jei toks tempas išliks, iki metų pabaigos jų skaičius gali pasiekti apie 900.
Žurnalistai pažymi, kad bendrovė „Lockheed Martin“, gaminanti PAC-3 raketas, pranešė, jog iki 2025 metų visame pasaulyje buvo pristatytos 620 šio tipo raketų.
Tikslus Ukrainos turimų raketų skaičius nežinomas, tačiau leidinys nurodo, kad praėjusių metų birželio pabaigoje jų arsenale buvo likę vos 16.
Pasak Jurijaus Ignato, per trejus metus nuo pirmosios „Patriot“ sistemos gavimo Ukraina gavo daugiau nei 1 600 perėmimo raketų, įskaitant PAC-2 ir PAC-3 versijas. Tačiau jų tiekimas nebespėja paskui augančią atakų apimtį.
Ekspertai pabrėžia, kad esamų atsargų nepakanka tol, kol Rusija toliau didina smūgių mastą.
„Jeigu palyginsime per mėnesį pagaminamų balistinių raketų kiekį su per metus pagaminamų perėmimo raketų kiekiu, skaičiai tiesiog nesutampa“, – sakė Olegas Katkovas.
Nacionalinio aviacijos universiteto tyrėjas Valerijus Romanenko pridūrė, kad raketos turi būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
„Kartais paleidimo įrenginiai tiesiog būna tušti. Matome artėjančias raketas, tačiau neturime kuo į jas šaudyti“, – teigė ekspertas.
Karas su Iranu pakeitė visus skaičiavimus
Leidinys pažymi, kad JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu iš esmės pakeitė skaičiavimus dėl vertingų perėmimo raketų tiekimo ir prieinamumo.
Kol Persijos įlankos šalys konflikto pradžioje sunaudodavo po kelias raketas vienam dronui numušti, Ukraina buvo priversta taupyti.
Pasaulinis perėmimo raketų trūkumas paskatino alternatyvių oro gynybos sprendimų paieškas. Gegužę Pentagonas paskelbė ieškantis pigesnių technologijų, galinčių naikinti trumpojo nuotolio balistines raketas.
Izraelis šiam tikslui naudoja savo sukurtas „Arrow“ sistemas.
Tuo metu Ukrainos bendrovė „Fire Point“ anksčiau pranešė išbandžiusi naują priešraketinės gynybos sistemą, tačiau kol kas neaišku, ar ji galės pasiekti PAC-3 lygio efektyvumą.
„Šie du objektai turi fiziškai susidurti ore neįtikėtinu greičiu ir tikslumu. Technologijos, galinčios patikimai atlikti tokią užduotį, sukūrimas reikalauja daugelio metų bandymų ir tikrinimo realiomis sąlygomis“, – sakė Romanenka.
„Lockheed Martin“ perspėjimas dėl tiekimo
Anksčiau „Lockheed Martin“ raketų padalinio strategijos ir verslo plėtros viceprezidentas Brianas Dunnas pareiškė, kad bendrovė negali pateikti konkrečių terminų, kada JAV sąjungininkai gaus naujas „Patriot“ raketas.
Jo teigimu, bendrovė deda visas pastangas didinti PAC-3 gamybą, tačiau tiekimo problemas dar labiau paaštrino karas su Iranu.
Kalbėdamas Berlyne vykusioje ILA aviacijos parodoje, Dunnas pasiuntė niūrią žinią JAV partneriams, tarp jų Vokietijai, Japonijai, Lenkijai, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Saudo Arabijai, naudojantiems „Patriot“ sistemas.
Jis pabrėžė, kad nors papildomi gamybos pajėgumai leis greičiau patenkinti kelių naudotojų poreikius, galutinį raketų paskirstymą kontroliuoja ne gamintojas, o JAV vyriausybė.
TATENA: Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė vėl prijungta prie elektros tinklo
19:28
Rusijos okupuota Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė (AE) šeštadienį buvo vėl prijungta prie elektros tinklo, praėjus beveik trims dienoms po to, kai dėl suduoto smūgio nutrūko išorinis elektros tiekimas šiam objektui, pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija.
Elektros tiekimas buvo atkurtas po atsarginės linijos remonto, kuris buvo atliktas, kol vietoje galiojo paliaubos, socialiniame tinkle „X“ pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Agentūra pridūrė, kad tuo metu, kai išorinis elektros tiekimas buvo nutrūkęs, didžiausia Europoje atominė elektrinė turėjo naudoti avarinius dyzelinius generatorius, kad užtikrintų savo reaktorių aušinimą.
Pareigūnas: Donaldas Trumpas dalyvaus G7 darbo posėdyje su Volodymyru Zelenskiu
18:20
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus antradienį Prancūzijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) darbo posėdyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, šeštadienį pranešė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.
„Prezidentas Trumpas dalyvaus darbo posėdyje su G7 lyderiais ir Ukrainos prezidentu Zelenskiu“, – žurnalistams sakė pareigūnas, kaip įprasta, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
G7 aukščiausiojo lygio susitikimas vyks Eviane birželio 15–17 dienomis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pranešė, kad ukrainiečių lyderis dalyvaus Prancūzijoje vyksiančiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime, siekdamas „atkurti sutarimą“ dėl paramos Ukrainai.
Prezidento V. Zelenskio dalyvavimas „mums yra labai svarbus, nes turime G7 viduje atkurti sutarimą dėl paramos Ukrainai įvairiais karo (su Rusija) aspektais“, įskaitant „derybų“ būtinybę, tuomet pareiškė E. Macronas, turėdamas omenyje skirtingas Europos lyderių ir JAV prezidento nuomones.
„Viskas dega, darbuotojai evakuoti“: Ukrainos dronai sunaikino titano dioksido gamyklą Kryme
17:36
Birželio 13-osios naktį Ukrainos dronai smogė Kryme esančiai gamyklai „Crimean Titan“, kuri gamina titano dioksidą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui.
Apie tai pranešė Ukrainos Nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis (Madyaras).
„Laisvę mylintis Ukrainos paukštis mandagiai aplankė minėtą objektą. Kontrolė patvirtino pataikymus. Gaisras siautėja. Gamyba sustabdyta“, – teigė Madyaras.
„Crimean Titan“, po Krymo okupacijos perėjusi Rusijos bendrovės „Russian Titan“ nuosavybėn, yra didžiausia sieros rūgšties ir titano dioksido gamykla Rytų Europoje. Ji gamina pagrindines žaliavas parako, raketų kuro ir sprogmenų gamybai.
Madyaras citavo vietinių informacinių kanalų duomenis. Pasak jų, į gamyklą pataikyta 23 kartus, todėl objektas esą buvo visiškai sunaikintas.
Po smūgių kilo didelis gaisras, o darbuotojai buvo evakuoti iš teritorijos.
„Tokie lyderiai yra pavojingi“: Putinas ir Trumpas pateko į savo pačių klaidų spąstus
16:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra tapę savo pačių klaidų įkaitais ir nebegali užbaigti karų, kuriuos patys pradėjo. Tokią išvadą daro „The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas, analizuodamas situaciją aplink du didžiausius pasaulio konfliktus.
Pasak autoriaus, abu lyderiai tikėjo, kad jų priešininkai kapituliuos per kelias savaites, abu ignoravo patarėjų perspėjimus, kad pergalė nebus lengva, ir abu iki šiol mano galintys diktuoti sąlygas, nors visiškos sėkmės tikimybė vis mažėja.
„Ir kuo arčiau jie priartėja prie būtinybės trauktis, tuo labiau jiems atrodo, kad jie laimi“, – pabrėžė Ignatiusas.
Jo nuomone, Trumpo spąstai darosi vis akivaizdesni. Apžvalgininkas teigia, kad tai „tiesiog parašyta jo veide“. Jis primena, kaip JAV prezidentas, veikiausiai nežinodamas, kaip išspręsti Irano krizę, susierzino per interviu su NBC žurnaliste Kristen Welker ir anksčiau laiko paliko studiją.
Putinas, anot Ignatiuso, yra „jo veidrodinis atspindys, neigiantis realybę“. Jis vis dar kalba apie karą prieš Ukrainą kaip apie „Antrąjį pasaulinį karą“ ir yra įsitikinęs, kad gali priversti Kyjivą sutikti su jo reikalavimais.
Švedijos naikintuvai netoli sienos perėmė du Rusijos lėktuvus
14:51
Švedija šeštadienį pranešė, kad diena anksčiau pakėlė dvi poras naikintuvų „JAS 39 Gripen“, siekdama perimti du Rusijos kovinius lėktuvus, skridusius virš Baltijos jūros netoli Švedijos oro erdvės.
Šie du incidentai įvyko penktadienį pietinėje ir šiaurinėje Baltijos jūros dalyse. NATO naikintuvai taip pat pakilo, „kad užtikrintų saugumą bendroje oro erdvėje“, sakoma Švedijos kariuomenės pranešime.
Švedijos oro erdvė per šiuos incidentus nebuvo pažeista, nurodė kariuomenė.
„Rusijos veiksmai yra rimti ir sudaro pasikartojantį elgesio modelį, kuris kelia grėsmę tiek mūsų teritoriniam vientisumui, tiek saugumui“, – pranešime teigė ginkluotųjų pajėgų jungtinių operacijų vadovė viceadmirolė Ewa Skoog Haslum (Eva Skog Haslum).
Švedija prie NATO prisijungė 2024 metais.
Įtampa virš Baltijos jūros smarkiai išaugo po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Flamingo“ Rusijoje sunaikino gamyklą, paslėptą po metaliniu narvu
14:24
Ukrainos pajėgos surengė raketinį smūgį gynybos pramonės gamyklai Čeboksaruose, Rusijoje, kuri, remiantis palydoviniais vaizdais, buvo papildomai apsaugota metaliniu tinklu („narvu“), skirtu apsisaugoti nuo dronų atakų.
Apie tai praneša „Business Insider“, remdamasis palydoviniais duomenimis ir atvirais šaltiniais.
Kalbama apie gamyklą „Progress“, esančią Čiuvašijoje, daugiau nei už 900 kilometrų nuo fronto linijos. Įmonė gamina elektroninius komponentus Rusijos ginkluotės sistemoms.
Amerikiečių erdvinės analizės bendrovės „Vantor“ duomenimis, dalis gamyklos pastato buvo uždengta metaline konstrukcija, skirta apsaugai nuo dronų smūgių. Rusija aktyviai naudoja tokius „antidroninius tinklus“ karinių ir energetikos objektų apsaugai.
Tačiau palydovinės nuotraukos ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos rodo, kad po smūgio pastatas patyrė reikšmingų sugadinimų.
Ukraina panaudojo sparnuotąsias raketas
Pranešama, kad smūgis buvo suduotas Ukrainoje sukurtomis FP-5 „Flamingo“ sparnuotosiomis raketomis.
Tai buvo vienas pirmųjų viešai užfiksuotų šio tipo ginklo panaudojimo atvejų.
Pagal skelbiamas charakteristikas raketos veikimo nuotolis viršija 2 900 kilometrų, o kovinės galvutės svoris siekia daugiau nei vieną toną.
Ukrainos kariuomenės teigimu, „VNIIR Progress“ yra vienas svarbiausių navigacijos įrangos gamintojų Rusijos aukšto tikslumo ginklų sistemoms, įskaitant „Shahed“ dronus bei raketas „Kalibr“ ir „Iskander“.
Per pastaruosius metus ši gamykla buvo atakuota ne kartą. Analitikų vertinimu, tai rodo sistemingas Ukrainos pastangas trikdyti Rusijos ginkluotės komponentų tiekimo grandines.
JAV karo tyrimų instituto analitikai pažymi, kad pasikartojančios atakos prieš šį objektą rodo augančias Ukrainos galimybes nuolat smogti svarbiems kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
Tuo pačiu metu vis dažniau naudojamos antidroninės konstrukcijos Rusijoje, jų vertinimu, liudija apie didėjantį tokių objektų pažeidžiamumą naujų tipų Ukrainos ginklams.
Naujausi smūgiai Rusijos teritorijoje
Primename, kad birželio 13-osios naktį dronai atakavo jūrų terminalą Temriuko rajone, Krasnodaro krašte. Po smūgio objekte kilo gaisras. Rusijos valdžios duomenimis, žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti.
Be to, birželio 12-osios naktį Ukrainos Nepilotuojamų sistemų pajėgų daliniai smogė Rusijos kariuomenės dislokacijos vietoms poligone laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje.
Rusija prie Baltarusijos dislokuoja dronų paleidimo bazes dėl „lengvesnės prieigos prie Ukrainos“
14:02
Rusija prie savo sienos su Baltarusija dislokavo kelias naujas „Shahed“ tipo „kamikadzių“ dronų paleidimo bazes, kurios leidžia jai lengviau smogti Ukrainai, karui ir toliau užsitęsiant, teigiama vienoje ataskaitoje, rašo tvpworld.com.
Mažiausiai penkios tokių dronų paleidimo bazės per pastaruosius dvejus–trejus metus atsirado Rusijos ir Baltarusijos pasienio regionuose, anksčiau šią savaitę pranešė baltarusių kalba transliuojantis naujienų kanalo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ padalinys.
Nustatytos paleidimo bazės yra Rusijos Briansko, Oriolo ir Smolensko srityse, o kai kurios jų nuo Baltarusijos nutolusios vos kelias dešimtis kilometrų. Vieną iš jų „Radio Free Europe/Radio Liberty“ apibūdino kaip „vieną didžiausių“ dronų uostų pasaulyje.
„Politico“: pildosi didžiausia Europos baimė – JAV griauna 80 metų gyvavusią saugumo sistemą
13:10
Kai paaiškėjo, kad Pentagonas atsisako parduoti Vokietijai ilgojo nuotolio „Tomahawk“ raketas, tapo akivaizdu, jog Vašingtonas greičiausiai baiminasi, kad Maskva tokius pajėgumus Europos rankose laikytų pavojinga eskalacija.
Šis sprendimas yra tik vienas iš daugelio signalų apie JAV atsitraukimą, kurie kaupėsi pastarosiomis savaitėmis. Tarp jų – planai išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos, sustabdyti JAV bataliono su „Tomahawk“ raketomis dislokavimą Europoje ir smarkiai sumažinti planuojamą amerikiečių indėlį į NATO gynybą krizės ar galimos atakos atveju.
Kaip rašo „Politico“, mažinamas bombonešių, naikintuvų, eskadrinių minininkų, povandeninių laivų ir kitų pajėgų skaičius.
Pentagonas teigia, kad šie žingsniai reikalingi siekiant subalansuoti Europos ir JAV indėlį į žemyno gynybą.
Tačiau sprendimas blokuoti „Tomahawk“ raketų pardavimą rodo kur kas neramesnę tendenciją: Vašingtonas ne tik atsisako dislokuoti Europoje ilgojo nuotolio precizinio smūgio sistemas, bet ir neleidžia Europos sąjungininkams jų įsigyti dėl galimos Rusijos reakcijos.
JAV aktyviai atsieja savo saugumą nuo Europos
Tai ne pirmas kartas, kai transatlantiniuose santykiuose iškyla atsiejimo (decoupling) klausimas.
Pirmieji nuogąstavimai pasirodė dar XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai Sovietų Sąjunga įgijo galimybę tiesiogiai smogti Jungtinėms Valstijoms.
Antrą kartą ši tema tapo aktuali septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntajame dešimtmetyje, kai SSRS dislokavo SS-20 branduolines balistines raketas, galėjusias pasiekti visą Europą, bet ne JAV teritoriją.
Tuometinis Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas paragino NATO reaguoti į šią grėsmę. 1979 metais Aljansas nusprendė dislokuoti ilgojo nuotolio branduolines raketas, galinčias pasiekti Sovietų Sąjungos teritoriją, ir tuo pačiu pasiūlė pradėti derybas dėl ginkluotės kontrolės.
1987 metais NATO jau buvo dislokavusi šimtus tokių raketų, todėl Vašingtonas ir Maskva pasirašė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), uždraudusią raketas, kurių nuotolis siekia nuo 500 iki 5 tūkst. kilometrų.
Ši sutartis galiojo daugiau nei 30 metų, kol 2019 metais pirmoji Donaldo Trumpo administracija iš jos pasitraukė dėl Rusijos pažeidimų.
Nuo tada NATO šalys diskutuoja apie būtinybę dislokuoti ilgojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius Rusijoje.
Straipsnyje teigiama, kad „Tomahawk“ raketų dislokavimas ir pardavimas Vokietijai turėjo užpildyti šią spragą, kol Europa sukurs savo analogiškas sistemas.
Tačiau jų diegimas dar užtruks ne vienerius metus. Todėl JAV sprendimas stabdyti pardavimą iš esmės palieka reikšmingą spragą NATO atgrasymo strategijoje.
Kuo dabartinė situacija skiriasi nuo praeities?
Anksčiau atsiejimas buvo Sovietų Sąjungos veiksmų pasekmė.
Dabar jis yra pačių Jungtinių Valstijų politikos rezultatas.
Anot straipsnio autorių, Pentagonas šiuo metu labiau atsižvelgia į Rusijos nuogąstavimus nei į NATO atgrasymo poreikius.
Prieš 50 metų Europa baiminosi, kad JAV gali nusisukti. Šiandien, kai Vašingtonas vis daugiau dėmesio ir resursų skiria kitoms pasaulio kryptims, atsiribojimas tapo oficialia JAV politika.
Nors siekis sumažinti tai, ką NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas G. Grinkevichius yra pavadinęs „nesveika priklausomybe“ nuo JAV karinių pajėgumų, gali būti pagrįstas, Europos sąjungininkų galimybių apsiginti ribojimas yra visai kitas klausimas.
Paradoksalu, kad šie sprendimai priimami tuo metu, kai Trumpo administracija jau kelias savaites kritikuoja NATO sąjungininkus dėl nepakankamos paramos JAV ir Izraeliui konflikte su Iranu.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad NATO tapo „vienkrypte gatve“, kurioje Amerika gina Europą, tačiau nesulaukia tokio pat atsako.
Tačiau kai Europa mėgina pati stiprinti savo gynybą ir net prašo leisti įsigyti amerikietišką ginkluotę, atsakymas būna neigiamas.
Dvi pagrindinės sąjungų baimės
Klasikinė sąjungų teorija išskiria dvi pagrindines baimes:
- būti paliktam vienam, kai sąjungininkas neateina į pagalbą;
- būti įtrauktam į karą, kurio pats nenori.
Trumpas ir jo patarėjai ilgą laiką kaltino Europą paliekant Ameriką vieną.
Dabar europiečiai baiminasi, kad Amerika paliks juos.
Straipsnio autoriai teigia, kad abi pusės jaučiasi teisios ir dėl to vis labiau tolsta viena nuo kitos.
JAV mažinant savo vaidmenį, Europa didina gynybos išlaidas ir kuria įvairias ilgojo nuotolio smogiamąsias sistemas, kai kurios jų gali turėti tiek įprastines, tiek branduolines kovines galvutes.
Tai bus nacionaliniai Europos ginklai, kurių panaudojimo laiko ir sąlygų Vašingtonas nebekontroliuos.
Todėl JAV turės dar daugiau paskatų atsiriboti nuo Europos ir vengti galimo konflikto su Rusija.
Atsiejimas nereiškia, kad Europa liks be gynybos.
Tai reiškia, kad Europos ir Amerikos saugumas nebelaikomi neatskiriamai susijusiais.
Vašingtonas gali nebevertinti krizės Varšuvoje ar Taline kaip tiesioginės grėsmės savo pačios saugumui.
O tai reikštų integruotos atgrasymo sistemos, kuri padėjo išlaikyti taiką pastaruosius 80 metų, pabaigą.
Helmutas Schmidtas manė, kad Europos saugumas yra nedalomas.
Donaldas Trumpas lažinasi, kad taip nėra.
„Netrukus pamatysime, kuris buvo teisus“, – reziumuoja „Politico“.
Anksčiau Švedijos žvalgyba perspėjo, kad Rusija teoriškai galėtų būti pasirengusi atakai prieš NATO greičiau, nei manyta anksčiau.
Tuo metu NATO vadovybė pabrėžia, kad Rusija šiuo metu nesiekia tiesioginio konflikto su Aljansu ir supranta NATO, kaip gynybinio aljanso, galimybes bei pranašumus.
Šie pareiškimai skamba augant Europos sąjungininkų susirūpinimui dėl galimo JAV karinio buvimo žemyne mažinimo.
