Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sankt Peterburge – netikėtas nusikaltėlių pasaulio autoriteto sulaikymas
14:01
FSB pareigūnai sulaikė autoritetingą Sankt Peterburgo verslininką Ilją Traberį. Kaip pranešė portalas „Fontanka“, jo sulaikymas susijęs su verslininko Aleksandro Petrovo, kuris dešimtajame dešimtmetyje buvo I.Traberio verslo partneris, nužudymu. I.Traberis yra ilgametis Vladimiro Putino pažįstamas ir, spėjama, buvęs verslo partneris, skelbia portalas „Agentstvo“.
Pasak „Fontankos“, I.Traberis buvo sulaikytas Sankt Peterburge. Kartu su juo buvo sulaikytas ir jo partneris Vladimiras Danilenka. I.Traberio sodyboje, verslininko biure Starorusskaja g.12 ir keliose įmonėse buvo atliktos kratos.
I.Traberis bus apklausiamas Maskvoje, nes baudžiamąją bylą iškėlė centrinis Tyrimų komiteto biuras, pranešė „Fontanka“. Operatyvines ir tyrimo priemones atliko Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) centrinio aparato pareigūnai.
I.Traberio ir V.Danilenkos sulaikymo priežastimi „Fontanka“ įvardijo deputato Aleksandro Petrovo nužudymą 2020 m. spalio 24 d. Vyborge. Lenktynininkas Vitalijus Petrovas atsisakė komentuoti galimą I.Traberio dalyvavimą tėvo nužudyme.
Kuo pagarsėjo Traberis
Jis yra vienintelis gyvas nusikalstamo pasaulio autoritetas, pažintį su kuriuo V.Putinas (per savo atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą) pripažino, pastebi portalas „Agentstvo“.
I.Traberis padarė svaiginančią karjerą šešėliniame sektoriuje po to, kai devintojo dešimtmečio pabaigoje išėjo į pensiją iš karinio jūrų laivyno, minima dokumentiniame seriale „Piterskij“, kurį 2017 m. parodė televizijos kanalas „Dožd“. Ispanijos prokuratūros duomenimis, I.Traberis buvo vienas iš Tambovo organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas pagyrė Ukrainą ir prakalbo apie sankcijas Rusijai
23:17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina, nepaisant gerokai didesnių Rusijos karinių pajėgumų, kare su Rusija „laikosi visai neblogai“, praneša „Clash Report“.
„Jie laikosi visai neblogai. Rusija yra didelė šalis, turi gerokai didesnę kariuomenę. Tačiau ukrainiečiai laikosi labai gerai. Jie turi puikią ginkluotę – nepamirškite, tai mūsų technika. Ir jie iš tiesų demonstruoja gerus rezultatus“, – sakė Trumpas.
Jis taip pat pažymėjo, kad gali vėl įvesti sankcijas Rusijos naftos sektoriui, kurios anksčiau buvo sustabdytos dėl konflikto su Iranu.
„Taip, galiu jas sugrąžinti. Norėjau įsitikinti, kad naftos kaina išliks kuo mažesnė. Dabar, kai naftos kaina taip smarkiai nukrito, matote tuos skaičius – ji labai žema – galiu vėl įvesti sankcijas. Ačiū“, – teigė JAV prezidentas.
Trumpas dar kartą pakartojo, kad turėjo „labai gerus“ telefoninius pokalbius su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu.
Jis pridūrė, kad vėliau Prancūzijoje vykusiame susitikime taip pat produktyviai aptarė karą Ukrainoje su Zelenskiu.
„Vakar ryte turėjome produktyvų pokalbį apie karą Ukrainoje. Kalbėjausi su prezidentu Putinu, kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu, o vėliau telefonu dar kartą kalbėjausi su prezidentu Putinu. Kažkas įvyks – abi pusės patiria didžiulius nuostolius, žūsta daug karių. Rusija praranda daugiau žmonių, nes ji puola, o puolanti pusė kare visada patiria didesnių nuostolių. Tai labai paprasta.
Taip pat papasakojau apie savo sekmadienio pokalbį su prezidentu Putinu ir dar kartą išreiškiau viltį. Turėjau labai gerą pokalbį su prezidentu Putinu ir labai, labai gerą pokalbį su prezidentu Zelenskiu. Manau, kad abu jie nori kažką padaryti, tik dar nežino kaip. Jie nori tai padaryti, bet kol kas nežino, kaip“, – sakė Trumpas.
Anksčiau Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „apsvarstys“ galimybę suteikti Kyjivui licenciją gaminti amerikietiškas raketas Ukrainos teritorijoje.
Jis taip pat vengė tiesiogiai apkaltinti Putiną dėl karo Ukrainoje. Žurnalistų paklaustas, ar mano, kad Rusijos vadovas yra labiau atsakingas už šį karą, Trumpas aiškaus atsakymo nepateikė.
Rusijoje 53 rajonams tragiškai trūksta benzino: dar liko viena išeitis
22:44
Rusija pirmą kartą per ilgą laiką pradės importuoti benziną jūrų keliu, taip siekdama įveikti degalų trūkumą po masinių Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais šaltiniais.
Benzinas bus pristatytas į vieną iš vakarinių Rusijos uostų iš Azijos valstybės, nurodė vienas iš agentūros pašnekovų.
Praėjusiais metais, po vasaros atakų kampanijos prieš naftos perdirbimo gamyklas, Rusijos valdžia buvo apsvarsčiusi galimybę pirkti benziną iš Kinijos, Singapūro ir Pietų Korėjos. Iš kur bus pristatytas benzinas šįkart, „Reuters“ šaltiniai negalėjo patvirtinti.
Šiuo metu Maskva aktyviai perka benziną iš Baltarusijos. Sausio–gegužės mėnesiais tiekimas iš dviejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų išaugo 13 kartų – iki 270 tūkst. tonų.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas: Rusija ruošiasi galimam Ukrainos desantui Kryme
22:40
Rusija stiprina savo pozicijas okupuotame Kryme, ruošdamasi galimam Ukrainos desantui, interviu leidiniui „The Kyiv Independent“ pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
Jis pažymėjo, kad Ukraina vykdo desantines operacijas, o Rusijos pajėgos tai vertina kaip realią grėsmę.
„Rusai stiprina tas Krymo vietoves, kurios yra pažeidžiamos oro ar jūrų desanto operacijoms, nes šią grėsmę laiko visiškai realia“, – pabrėžė Pletenčiukas.
Jis taip pat pažymėjo, kad desantinės operacijos vykdomos kaip platesnės karinės operacijos dalis.
„Jeigu reikės, vykdysime bet kokią operaciją, kuri bus būtina siekiant išlaisvinti Ukrainos Krymą“, – sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mykhailo Fedorovas teigė, kad Ukraina, pasitelkdama dronus, daro viską, kad artimiausiu metu izoliuotų Krymą ir nutrauktų Rusijos kariuomenės logistikos grandines.
Jis neatmetė galimybės, kad netrukus Krymas gali „virsti sala“. Pasak ministro, tai Rusijai gali turėti itin netikėtų pasekmių.
Fedorovas pridūrė, kad Rusijos pajėgoms „pragaras jau prasideda“, o susidoroti su susidariusia padėtimi joms bus labai sunku.
NATO atskleidė įspūdingus Rusijos nuostolių kare prieš Ukrainą skaičius
20:46
Rusija, nepaisydama daugiau kaip 1,4 mln. karių nuostolių, neatsisako savo tikslų kare prieš Ukrainą, praneša „European Pravda“, remdamasi aukšto rango NATO pareigūnu, kurio pavardė neatskleidžiama.
Pasak jo, tokie nuostoliai nesustabdo Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, kuris ir toliau laikosi savo tikslų kare prieš Ukrainą.
Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad ekonominė padėtis Rusijoje blogėja.
NATO atstovas pažymėjo, kad šiais metais Rusija išlaikė iniciatyvą mūšio lauke, tačiau jos pasiekimai tapo „gerokai mažiau stabilūs ir nuoseklūs“.
„Be to, nematome jokių ženklų, kad artimiausiu metu dėl mažėjančio Rusijos pajėgų efektyvumo mūšio lauke galėtų iš esmės pasikeisti karinių veiksmų tempas ar būtų rengiamas plataus masto Rusijos puolimas“, – pabrėžė jis.
Aukšto rango NATO pareigūno teigimu, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija patyrė nuo 1,3 iki 1,45 mln. bendrų nuostolių, iš kurių maždaug pusė milijono sudaro žuvusieji.
Jis pažymėjo, kad nepaisant to Rusijos pajėgos ir toliau intensyviai veikia visoje fronto linijoje, ypač Pokrovsko kryptimi, ir siekia prasiveržti link Dobropilios.
Taip pat, pasak jo, vienas pagrindinių Rusijos tikslų yra užimti Kostiantynivką.
NATO atstovas teigė, kad miesto centre artimiausiu metu, tikėtina, ir toliau vyks intensyvios miesto kovos, o Ukrainos galimybės aprūpinti savo pajėgas bus smarkiai apsunkintos dėl plačiai naudojamų dronų.
Tuo pačiu metu Zaporižios kryptimi Rusijos pajėgų pažanga išlieka minimali.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vykdomasis direktorius Dmytro Žmailo teigė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai jau siekia apie 200 karių vienam užimtam kvadratiniam kilometrui teritorijos.
Jo teigimu, Rusijos pajėgos šiuo metu gali veiksmingai pulti tik vienoje ar dviejose fronto kryptimis – ties Kostiantynivka ir kitose Donecko srities vietovėse, kur yra sutelkusios kelis kartus didesnes pajėgas nei Ukraina.
Vis dėlto, pasak jo, kitose fronto atkarpose Rusija iniciatyvą jau yra praradusi.
Donaldas Trumpas atsisakė kalbėti apie Vladimiro Putino atsakomybę už tai, kad karas vis dar tęsiasi
20:23
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitikimo su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi Prancūzijoje metu atsisakė pasakyti, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka didelė atsakomybė už tai, kad karas Ukrainoje vis dar tęsiasi.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“.
Žurnalistas JAV prezidento paklausė, ar jis mano, kad V. Putinui tenka didelė atsakomybė už tai, kad karas Ukrainoje vis dar tęsiasi. D. Trumpas atsakė, kad nenori komentuoti šios temos, nes siekia užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.
„Nenoriu to komentuoti, nes bandau išspręsti šį klausimą, o tai nepalengvina užduoties“, – pareiškė JAV prezidentas.
Kalbėdamas su žurnalistais, D. Trumpas pakartojo, kad surengė „vaisingas derybas“ su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir V. Putinu.
Baltųjų rūmų vadovas taip pat pažymėjo, kad jie yra „ne itin palankiai nusiteikę vienas kito atžvilgiu“.
„Aš užbaigiau aštuonis karus ir, tiesą sakant, maniau, kad šis bus vienas iš lengviausių. Tačiau jie yra ne itin palankiai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, o tai gerokai apsunkina reikalą“, – pareiškė JAV lyderis.
„Politinis gyvūnas pajuto permainas“: prakalbo apie išverstą Lukašenkos kailį
19:34
Šią savaitę pasigirdo kiek neįprasta žinia – autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka interviu televizijos kanalui „Al Arabiya“ atsiprašė prezidento Volodymyro Zelenskio, sakydamas, kad Baltarusija yra pažeidžiama Ukrainos pajėgų atakų, taip pat pažadėjo, kad jo kariuomenė nekariaus prieš Ukrainą.
Iš Minsko, kuris nuo pat didžiojo karo pradžios aktyviai talkino Kremliui, jau anksčiau skambėjo keistų pareiškimų. Tačiau iki šio momento A.Lukašenka visada aiškiai laikėsi proputiniškos pozicijos.
Tačiau dabar diktatorius tarsi kapituliuoja prieš grėsmę, kuri dar net netapo realybe: jis pareiškė, kad jei Ukraina ims pulti Baltarusiją taip pat, kaip ji puola Rusiją, jo šalis atsidurs labai pažeidžiamoje padėtyje.
„Ukrainos kariuomenė turi Baltarusiją kaip ant delno, – patikino A.Lukašenka. – Mes puikiai suprantame, kad bus puolami mūsų pagrindiniai gyvybės palaikymo objektai, gamybos ir logistikos įrenginiai. Kaip jie sakė, jau suplanavo 500 tokių taikinių Baltarusijos teritorijoje.
Macronas: G7 sutaria, kad Rusija neturi tikro noro sudaryti taiką
18:57
Maskvai atmetus Jungtinių Valstijų ir Europos pasiūlymus derėtis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, jog Didžiojo septyneto (G7) lyderiai sutiko, kad Rusija „neturi tikro noro“ sudaryti taiką Ukrainoje.
„Prezidentas (Donaldas) Trumpas, kaip ir mes visi, tiesiog pripažino, kad šiandien Rusijos pusėje nėra tikro noro kalbėtis apie taiką“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje paskutinę G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Prancūzijoje dieną.
G7 lyderiai aukščiausiojo lygio susitikime įsipareigojo toliau remti Ukrainą kovoje su Rusija.
Pirmaujančių pasaulio pramoninių ekonomikų vadovai pažadėjo stiprinti Ukrainos oro gynybą ir užtikrinti energijos tiekimą. Taip pat sutarta didinti tarptautinį ekonominį spaudimą Maskvai, Ukrainai tęsiant kovą su plataus masto Rusijos invazija, kuri tęsiasi jau penktus metus.
„G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje davė svarbių rezultatų Ukrainai. Svarbiausia, kad susitarėme dėl papildomo Ukrainos oro gynybos stiprinimo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė susitikime dalyvavęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų partneriai užtikrins paramą mūsų gynybai ir energetiniam atsparumui“, – teigė jis ir pridūrė, kad bus įvestos ir naujos sankcijos Rusijai.
„Rusams prasideda pragaras“: gynybos ministras paskelbė, kas laukia Krymo
18:41
Ukrainos kariuomenė atkirtinėja aneksuotą Krymą ir netrukus šis regionas bus visiškai atskirtas nuo Rusijos, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas. „Iš esmės vyksta Krymo izoliavimas dronais. Ir panašu, kad artimiausiu metu Krymas pavirs sala. Ir tai gali sukelti labai netikėtų pasekmių rusams“, – sakė Ukrainos gynybos ministras interviu „YouTube“ kanalui „Pressing“.
M.Fedorovas nepateikė kitų detalių, tačiau pažymėjo, kad per keturis mėnesius valdžia nupirko daugiau dronų nei per visus 2025 metus.
„Akcentuojame... dronus su šviesolaidžiais, „Middle Strike“ [vidutinio nuotolio dronus, kuriais smogiama Rusijos logistikos pajėgoms okupuotuose regionuose]. Ir jų užsakėme 300 proc. daugiau nei per visus praėjusius metus. Bet mes tik pradėjome pirkimus, darbas su „Middle Strike“ vyksta toliau“, – kalbėjo ministras, kurį cituoja „The Moscow Times“.
„Krymas pavirs sala“
„Rusams prasideda pragaras“, – apibendrino jis. M.Fedorovo patarėjas Serhijus Sternenka pridūrė, kad rusų, gyvenančių okupuotose Zaporižios, Chersono ir Donecko sričių dalyse, laukia „pati sunkiausia vasara“, ir paragino juos, jei įmanoma, evakuotis.
„Kryme bus dar daugiau problemų. Krymas pavirs sala“, – sakė jis.
Anksčiau artimiausiu metu „izoliuoti Krymą“ žadėjo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis. Jis pabrėžė, kad „Madjaro paukščiai“ intensyvina smūgius į pusiasalį vedančiame Novorosijos federaliniame greitkelyje ir kad vidutinio nuotolio bepiločiai naudojami siekiant nutraukti ginklų, degalų ir įrangos tiekimą fronto daliniams.
Iš viso, remiantis analitikų patvirtinta vaizdo medžiaga, Ukrainos pajėgos nuo gegužės mėn. okupuotose teritorijose sudavė mažiausiai 375 smūgius sunkvežimiams, benzino cisternoms ir kitoms transporto priemonėms. Apie 200 iš jų buvo smūgiai benzino cisternoms ir sunkvežimiams, važiuojantiems „sausumos tiltu“ į Krymą.
Ukrainos pusė taip pat pranešė, kad bepiločių smūgiai sustabdė eismą į pusiasalį per Čonharo tiltą, po to Maskvos paskirta valdžia pasiūlė alternatyvų maršrutą – per Armianską ir Perekopą. Didelė žala taip pat užfiksuota Džankojaus kontrolės punkte.
Maskvoje atsirado keltuvai, iš kurių kariai numušinėja dronus
18:06
Rusijos sostinėje pradėtos dislokuoti keltuvinės platformos su ginkluotais kariškiais kovai su Ukrainos dronais. Viena iš jų buvo pastebėta netoli „Maskva-City“. Nuotrauką patvirtinančią informaciją paskelbė žurnalistas Aleksandras Pliuščevas.
Pasak jo, toks pat keltuvas buvo pastatytas Kapotnioje, kur yra „Gazprom Neft“ Maskvos naftos perdirbimo gamykla, skelbia „The Moscow Times“.
Birželio 16 d. įmonę atakavo dronai, dėl to kilo gaisras. Agentūros „Reuters“ šaltiniai pranešė, kad apgadintas pirminio naftos perdirbimo įrenginys AVT-6, kurio pajėgumas - 21 400 tonų per dieną (53 proc. naftos perdirbimo gamyklos pajėgumo). Pasak jų, gamykla, gaminanti benziną, dyzeliną, mazutą ir kt., buvo avariniu būdu sustabdyta.
Ukrainos bepiločiai ir toliau smogia į taikinius Maskvoje, nepaisant to, kad jos valdžia aktyviai stiprina savo gynybą. Pavyzdžiui, po to, kai gegužės 17 d. sostinė patyrė vieną didžiausių dronų atakų nuo karo pradžios, į šiaurę ir rytus nuo miesto atsirado mažiausiai septyni nauji bokštai su raketų „žemė-oras“ sistemomis „Pancyr“, parodė palydovinės nuotraukos. Be to, panašios oro gynybos sistemos įrengtos ant kelių gyvenamųjų ir biurų pastatų stogų.
Putinas vis daugiau laiko leidžia požeminiuose bunkeriuose
Plačiau skaitykite ČIA.
Europa ėmėsi neįprastų veiksmų su Putinu
17:28
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa bandė užmegzti ryšį su Kremliumi, siekdamas su Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.
Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, A.Costos vyriausiasis patarėjas du kartus skambino V.Putinui artimam aukšto rango Rusijos pareigūnui, siekdamas paruošti dirvą konkretesnėms deryboms ateityje.
Bandė užmegzti neoficialų ryšio kanalą su Putinu
A.Costos atstovė spaudai atsisakė komentuoti. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į elektroniniu paštu gautą prašymą pakomentuoti šią informaciją.
Gegužės mėnesį A.Costa kalbėjo apie būtinybę „tinkamu metu pradėti derybas su Rusija ir aptarti mūsų bendrus saugumo klausimus“.
ES ir Maskvos diplomatiniai santykiai faktiškai nutrūko po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko abiejų šalių kontaktai buvo tik pavieniai ir dvišaliai. Pernai Donaldui Trumpui pradėjus derybas su V.Putinu dėl galimo karo sureguliavimo, Europos vadovai pajuto poreikį užsitikrinti savo vietą prie derybų stalo.
A.Costos bandymai užmegzti neoficialų ryšį su Kremliumi paaiškėjo per G7 aukščiausiojo lygio susitikimą Paryžiuje, kurio metu Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptaria strategiją, kaip įtraukti V.Putiną į taikos derybas. Europos pareigūnai mano, kad galimybė pakviesti V.Putiną prie derybų stalo atsirado lėtėjant Rusijos kariniam progresui fronte, stiprėjant Ukrainos smūgiams Rusijos teritorijoje ir didėjant karo išlaidoms Rusijos ekonomikai.
Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai praėjusią savaitę susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Michailu Galuzinu. Susitikime buvo aptarti būdai, kaip diplomatinėmis priemonėmis išspręsti konfliktą Ukrainoje, skelbia portalas „Agentstvo“.
Pasak Europos pareigūno, aukšti Europos atstovai siekia koordinuoti savo veiksmus karui įžengus į naują etapą ir ruošiasi laikui, kai kontaktai su Kremliumi taps intensyvesni.
