- Kariuomenė garantavo keturių Ukrainos regionų užėmimą: atskleidė, kiek dar Putinas žada kariauti
- JAV skėlė antausį Vladimirui Putinui: „Aliaskoje nebuvo jokio susitarimo“
- Lavrovas reikalauja iš Trumpo pasiaiškinimo: „Kas įvyko Prancūzijoje?“
- „Elkimės kaip žmonės“: Lukašenka netikėtai susitiko su Zelenskio atstovais
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kariuomenė garantavo keturių Ukrainos regionų užėmimą: atskleidė, kiek dar Putinas žada kariauti
21:13
Rusijos okupacinė kariuomenė esą garantuoja Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui keturių Ukrainos regionų kontrolės perėmimą, jei tik bus pakankamai žmogiškųjų išteklių, leidiniui „Verstka“ teigė šaltinis.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neketina baigti karo prieš Ukrainą ir yra pasirengęs tęsti karinius veiksmus mažiausiai dar dvejus ar trejus metus.
Apie tai rašo Rusijos leidinys „Verstka“, remdamasis šaltiniu, artimu vienai Europos žvalgybos tarnybai.
Kalbėdamas apie galimą naują mobilizacijos bangą Rusijoje, pašnekovas ją pavadino viena iš „hipotetinių griežtų priemonių“.
Pasak žurnalistų šaltinio, Putinas „nenori baigti karo ir yra pasirengęs kariauti dar dvejus ar trejus metus“.
„Kyla baimė dėl nestabilumo, jei kovos dabar būtų nutrauktos esant dabartinei situacijai, nepasiekus jokios reikšmingos pažangos“, – teigė šaltinis.
Todėl, anot jo, svarstomos „griežtos priemonės, mobilizacija ir karo ekonomika“.
„Kariuomenė esą garantuoja jam [Putinui] visišką keturių Ukrainos regionų kontrolę, jei tik bus pakankamai žmogiškųjų išteklių“, – cituojamas leidinio pašnekovas.
Kitas žurnalistų šaltinis, pristatytas kaip vienos Rusijos valstybinės korporacijos darbuotojas, atsakingas už karių verbavimą pagal sutartis, pateikė daugiau informacijos apie galimą mobilizaciją. Jis teigė, kad pasirengimas tam, „kas niekada nebus pavadinta mobilizacija“, vyksta jau „kelis mėnesius“. Kartu, pasak jo, stengiamasi atsižvelgti į „2022 metų mobilizacijos klaidas“.
Jis taip pat pareiškė, kad „nuo spalio“ Rusijos okupacinės kariuomenės mokymo centrai bus pasirengę priimti dešimtis tūkstančių žmonių mokymams. Vėliau, anot jo, šie žmonės bus paskirstyti į veikiančius karinius dalinius.
Tačiau į klausimą, ar galutinis sprendimas dėl naujos mobilizacijos jau priimtas, jis atsakyti negalėjo ir tik pažymėjo:
„Mūsų užduotis – pasirengti.“
Balandžio 10 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas su žurnalistais, pareiškė, kad „Telegram“ blokavimas Rusijoje gali būti susijęs su Kremliaus pasirengimu priimti visuomenei nepopuliarius sprendimus. Tai gali reikšti tiek karo užbaigimą, tiek, priešingai, jo eskalavimą ir mobilizacijos didinimą.
Balandžio 19 dieną Zelenskis teigė, kad Rusijai būtina plataus masto mobilizacija, jei ji nori pakartoti puolimą prieš Ukrainą arba vykdyti lygiagrečią puolamąją operaciją mažesnėmis pajėgomis.
Gegužės 27 dieną, po susitikimo su kariuomenės vadovybe, Ukrainos prezidentas pareiškė, kad agresorė Rusija ruošiasi toliau didinti mobilizaciją, todėl ir suaktyvintas šaukimų įteikimas.
Birželio 3 dieną „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Rusijos politinio elito atstovai viešai pradėjo raginti nutraukti karą prieš Ukrainą dėl Maskvos nesugebėjimo pralaužti susidariusios aklavietės. Tačiau pats Putinas kol kas nerodo jokių ženklų, kad ketintų keisti savo poziciją.
Iš Donbaso bėga tūkstančiai: Putinas šluoja nuo žemės miestus, kurių geidžia labiausiai
23:25
79 metų Nadia Trofimčiuk visą gyvenimą praleido Slovjansko mieste, Ukrainos rytuose. Ji niekada negalvojo išvykti, net kai už 30 km nuo jo prasidėjo karas. Tačiau vieną rytą, visai neseniai, ji sėdėjo improvizuotame evakuacijos centre prie nedidelio sulankstomo staliuko, ant kurio buvo pastatytas vanduo ir arbata, bet nieko nelietė. Ji buvo susitelkusi į išvykimą.
„Turėjome smūgį, – prabilo moteris, kilstelėjusi antakius už violetinių ir auksinių katės akių formos akinių. – Labai, labai, labai, labai didelį smūgį.“
Buvo balandis. Rusija viduryje miesto numetė 1360 kg svorio bombą, sunaikindama beveik ištisą kvartalą. Tai buvo niūrus signalas Slovjanskui ir likusiai Donecko srities daliai – Kremliaus geidžiamiausiam prizui.
Ukrainos pajėgos ne vienerius metus drakoniškomis pastangomis stiprino ir gynė šią strateginę teritoriją, o dabar ji patiria puolimą, kuris, kaip baiminasi gyventojai, yra pabaigos pradžia.
Macronas: JAV nebėra neutrali tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos
23:18
Pirmą kartą Jungtinės Valstijos pritarė dokumentui, kuris iš esmės reiškia atsisakymą būti neutralia tarpininke kare Ukrainoje. Apie tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, praneša „Clash Report“.
„Kalbant apie Ukrainą, Jungtinės Valstijos pirmą kartą pritarė tekstui, kuris reiškia, kad jos nebėra neutrali tarpininkė, o kartu su mumis remia Ukrainos teritorinį vientisumą, karinę paramą, pagalbą energetikos srityje ir sankcijas Rusijai“, – sakė Macronas.
Kalbėdamas apie Libaną, Prancūzijos prezidentas pažymėjo, kad Prancūzija ir Italija šiuo klausimu turi ypatingą atsakomybę, nes abi šalys prisideda prie „United Nations Interim Force in Lebanon“ veiklos.
„Kartu su ministre pirmininke Meloni norime sukurti koaliciją, kuri parengtų veiksmų mechanizmą laikotarpiui po UNIFIL misijos pabaigos, natūraliai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis. Tikslas – sustiprinti Libano suverenitetą ir neleisti, kad jo teritorija taptų naujo regioninio konflikto atspirties tašku“, – teigė Macronas.
Jis pabrėžė, kad šalių bendradarbiavimas šiuo klausimu yra „puikus“, ir išreiškė viltį, kad iki UNIFIL misijos pabaigos pavyks pasiekti naujų rezultatų.
Pažymima, kad Macronas greičiausiai turėjo omenyje neseniai paskelbtą bendrą „Group of Seven“ valstybių pareiškimą. Jame G7 šalys, įskaitant JAV, dar kartą patvirtino paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, karinei ir energetinei paramai bei sankcijoms Rusijai.
Karas Ukrainoje: JAV pozicija
Neseniai Brandonas Williamsas pareiškė, kad Rusijos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą kare prieš Ukrainą yra silpnumo ženklas ir negąsdina nei NATO, nei kitų kaimyninių valstybių.
Jo teigimu, Rusijos kariniai grasinimai rodo „pasitikėjimo savo įprastinėmis karinėmis pajėgomis stoką“, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos kariauja prieš „daug, daug, daug mažesnę“ Ukrainą.
JAV ekspertai prognozuoja Putino politinį žlugimą, jei Krymas bus izoliuotas
22:18
Dabartinis Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimas gali neišgyventi, jei laikinai okupuotas Krymas bus izoliuotas ugnies kontrole ir praras logistinį aprūpinimą. Tokią nuomonę straipsnyje leidiniui „The Hill“ išsakė JAV nacionalinio saugumo ir karinės žvalgybos ekspertai Markas Tothas ir atsargos pulkininkas Jonathanas Sweetas.
Analizuodami prieš trejus metus įvykusį Jevgenijaus Prigožino maištą, autoriai pažymi, kad buvęs privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas jau tada suprato esminę tiesą, kurios Kremlius iki šiol nepaiso – Rusija nepajėgi nugalėti Ukrainos įprastame kare.
Prigožino maišto metu Rusijos nuostoliai siekė daugiau kaip 223 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o iki 2026 m. birželio šis skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus ir priartėjo prie 1,4 mln. žmonių.
Rusija surengė balistinių raketų ataką prieš Kyjivą – mieste aidėjo sprogimai
21:29
Ketvirtadienį, birželio 25 dieną, Rusijos okupacinės pajėgos balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą. Vietos gyventojai pranešė girdėję sprogimus.
Apie tai pranešė "RBC-Ukraina", remdamasi Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos ir Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko pranešimais „Telegram“ platformoje.
„Priešas leidžia balistines raketas į Kyjivą. Nedelsdami slėpkitės“, – parašė Tkačenka.
Tuo metu Klyčko pranešė, kad dirba oro gynybos pajėgos.
Vėliau Klyčko pranešė, kad raketos nuolaužos nukrito Kyjivo Darnyckio rajone. Į įvykio vietą jau vyksta gelbėjimo tarnybos.
Tkačenka patikslino, kad Ukrainos oro gynyba numušė priešo raketas.
Pasak jo, tikėtina, kad mieste bus nustatyta ir daugiau vietų, kur nukrito numuštų raketų nuolaužos.
Smūgiai Ukrainai
Kaip primena RBC-Ukraina, Rusijos okupacinės pajėgos nuolat rengia raketų smūgius Ukrainai. Pagrindiniu jų taikiniu išlieka civilinė infrastruktūra.
Pastaruoju metu Rusija ypač aktyviai naudoja balistines raketas atakuodama Kyjivą. Tai siejama su tuo, kad Ukrainai trūksta balistinių raketų perėmėjų, todėl šalis itin priklauso nuo JAV ir Vokietijoje gaminamų PAC-3 „Patriot“ perėmimo raketų.
Birželio 15-osios naktį okupantai surengė vieną didžiausių atakų prieš sostinę – vien į Kyjivą paleido daugiau kaip 60 raketų, o iš viso per tą ataką buvo panaudota apie 70 raketų.
Be raketų, Rusija atakai prieš Kyjivą naudojo ir „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius. Vienas jų pataikė į Kyjivo Pečorų laura ir apgadino Ėmimo į dangų soborą.
Zelenskis patvirtino 40 dienų trukmės Ukrainos saugumo tarnybos operaciją
21:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino 40 dienų trukmės Ukrainos saugumo tarnybos operaciją, kurios tikslas – daryti spaudimą Rusijai ir paskatinti ją nutraukti karą.
Apie tai prezidentas pranešė savo „Telegram“ paskyroje.
„Generolas majoras Jevhenas Chmara (laikinai einantis SBU vadovo pareigas) pristatė mūsų planą dėl tolimojo ir vidutinio nuotolio poveikio priemonių bei SBU, ypač Specialiųjų operacijų centro „Alfa“, veiklos rezultatų fronte. Patvirtinau 40 dienų trukmės Tarnybos operaciją, skirtą daryti poveikį valstybei agresorei, siekiant paskatinti karo pabaigą“, – teigė valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad jau kelis mėnesius SBU demonstruoja geriausius rezultatus ginant Ukrainos pozicijas fronte, pasitelkdama įvairių tipų bepiločius orlaivius.
„Specialiųjų operacijų centras „Alfa“ yra lyderis pagal okupacinių pajėgų personalui ir karinei technikai padarytus nuostolius“, – pridūrė prezidentas.
Naujausios SBU operacijos
Primename, kad vakar SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ kovotojai sėkmingai smogė Rusijos oro gynybos sistemoms Kerčės sąsiaurio rajone, taip pat Sakų ir Gvardeiskės karinių aerodromų infrastruktūrai laikinai okupuotoje Krymo autonominėje respublikoje.
Netoli Kerčės taip pat buvo sunaikintos dvi S-400 priešlėktuvinės raketų sistemos ir dvi Pancir-S1 sistemos.
Tai jau ketvirtoji „Pancir-S1“ sistema, kurią šiame rajone sunaikino SBU Specialiųjų operacijų centro „Alfa“ padalinys.
Rusijos turistai bijo iškišti nosį iš namų: „Paplūdimys atrodo kaip per pandemiją“
21:08
Per pastarąją savaitę kelionių agentūrose smarkiai sumažėjo atostogų užsakymų skaičius, leidiniui „The Moscow Times“ sakė Rusijos kelionių organizatorių ir agentūrų darbuotojai. Nuosmukis pastebėtas tiek kelionėms šalies viduje, tiek į užsienį.
„Pastarosiomis dienomis nieko neparduodu, tik skaičiuoju kelionių kainas pagal užklausas. Visi mąsto“, – pasakojo vienas iš kelionių agentų.
„Visi sako: geriau atidėsime ir pažiūrėsime“ – pridūrė jo kolega.
Turizmo sektorius sakė, kad prie sumažėjusios vartotojų paklausos prisidėjo masinių Ukrainos dronų atakų pasekmės, o nerimą dar labiau padidino vieno iš didžiausių išvykstamojo turizmo operatorių „Fun&Sun“ informacinių sistemų gedimas.
„Reuters“: antra pagal dydį benzino gamintoja Rusijoje sustabdė veiklą
20:24
Bendrovės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla NORSI, esanti Nižnij Novgorodo srityje, trečiadienį sustabdė veiklą po Ukrainos dronų atakos. Tai ketvirta pagal dydį naftos perdirbimo gamykla Rusijoje ir antra pagal benzino gamybos apimtį šalyje, praneša „Reuters“, remdamasi dviem pramonės šaltiniais.
Gamykla yra netoli Kstovo miesto, maždaug už 450 kilometrų į rytus nuo Maskvos. Per metus ji gali perdirbti apie 15 mln. tonų žaliavinės naftos ir pagamina apie 5 mln. tonų benzino, daugiau kaip 5 mln. tonų dyzelino, 2 mln. tonų mazuto bei apie 500 tūkst. tonų bitumo.
Zelenskis: Baltarusija turi nutraukti karinės infrastruktūros plėtrą prie sienos
20:00
Baltarusija turi nutraukti pasienio infrastruktūros, kuri gali būti panaudota agresijai, plėtrą. Tai po pokalbio su laikinuoju Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Olegu Luhovskiu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Savo pranešime „Telegram“ platformoje prezidentas nurodė, kad Luhovskis informavo apie Baltarusijoje, esant aiškiai Rusijos įtakai, vykdomus pasirengimo darbus galimam agresijos prieš Ukrainą eskalavimui.
„Prie mūsų valstybės sienos Baltarusijoje baigiama tiesti kelių infrastruktūra ir statomos amunicijos bei degalų saugyklos. Šie objektai neturi jokios kitos paskirties, išskyrus karinę. Kalbama apie Kobryno–Kovelio, Ivanovo–Manevyčių, Lunineco–Sarnų, Rečicos–Korostenio ir Gomelio–Černihivo pasienio maršrutus. Žinome, kad Rusijos dokumentuose tai tiesiogiai siejama su vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ užduotimis“, – teigė Zelenskis.
Jis taip pat priminė, kad Baltarusija jau yra gavusi aiškius signalus iš Ukrainos dėl bendradarbiavimo su Rusija, prisidedant prie karo tęstinumo ir eskalavimo.
„Baltarusija žino, kokių žingsnių reikia taikai. Turi būti sustabdyta pasienio infrastruktūros plėtra, skirta Baltarusijos agresijai. Būtent Baltarusijos pusė turi imtis deeskalacijos ir taikos veiksmų“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Ar Baltarusija gali tapti nauja karo dalyve?
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, birželio 19 dieną Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje pareiškė, kad jei Aliaksandras Lukašenka neišjungs Baltarusijoje įrengtų retransliatorių, kurie padeda nukreipti Rusijos dronų atakas prieš Ukrainą, ukrainiečiai tai padarys per savaitę.
Jo teigimu, prie dviejų su Ukraina besiribojančių Baltarusijos regionų bokštų buvo įrengti retransliatoriai, naudojami Rusijos atakoms prieš Ukrainos teritoriją koordinuoti.
Vėliau Zelenskis pareiškė, kad nuo birželio 22 dienos šie retransliatoriai nebeveikia. Tačiau kol kas neaišku, ar jie negalėtų būti greitai vėl įjungti per kitą Rusijos ataką.
Po šių pareiškimų Aliaksandras Lukašenka paskelbė neseniai susitikęs su Volodymyro Zelenskio atstovais. Pasak jo, jis jiems pareiškė, kad Baltarusijai „nereikia“ įsitraukti į karą, ir pasiūlė ieškoti susitarimo.
Vieną geriausių Ukrainos kariuomenės dalinių purto skandalas: mirė 26 naujokai
19:22
Vieną geriausių Ukrainos kariuomenės dalinių – 425-ąjį specialiosios paskirties pulką „Skelia“ purto skandalas. Leidinys „Babel“, atlikęs žurnalistinį tyrimą, paskelbė, kad pulke neaiškiomis aplinkybėmis mirė 26 kariai, kurie tuo metu neatlikinėjo kovinės užduoties. Nuo pareigų nušalintas pulko vadas, vyksta tyrimas.
425-ojo specialiosios paskirties pulko „Skelia“ vadas pulkininkas leitenantas Jurijus Harkavyjus birželio 24 d. buvo nušalintas nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
Tai leidiniui „Ukrainska pravda“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos vėliava buvo numesta iš drono: paaiškino, kas vyksta Kinburno nerijoje
18:50
Ukrainos gynybos pajėgos nevykdo puolimo Kinburno nerijoje, o Rusijos okupacinės pajėgos iš šios teritorijos nepasitraukė. Apie tai pranešė analitinio projekto „DeepState“ analitikai.
„Kinburno nerijoje puolimas nevyksta, o vėliava buvo numesta iš drono – tai tiesiog malonus faktas“, – teigiama pranešime.
Pabrėžiama, kad šiuo metu nėra jokių įrodymų, jog Rusijos pajėgos aktyviai trauktųsi iš šios teritorijos.
„Be to, priešas ir toliau naudoja šią teritoriją „Molnija“ tipo bepiločiams orlaiviams leisti Mykolajivo ir Chersono kryptimis, taip pat čia naudoja elektroninės kovos ir žvalgybos priemones“, – pažymi „DeepState“.
Analitikai priduria, kad Ukrainos gynybos pajėgos siekia kiek įmanoma apsunkinti priešo galimybes išlikti šioje teritorijoje ir vykdyti iš jos operacijas.
Jie taip pat pažymi, kad apie situaciją Kinburno nerijoje skleidžiama daug melagingos informacijos. Puolimas ten nevyksta, o iš drono numesta Ukrainos vėliava yra simbolinis veiksmas.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai, antrojo rango kapitonas Dmytro Pletenchukas pareiškė, kad Rusijos okupacinės pajėgos iki šiol nėra palikusios Kinburno nerijos, kurią užėmė dar 2022 metais, ir laiko ją strategiškai svarbiu objektu. Ši teritorija tebėra aktyvių kovos veiksmų zona.
Ukrainos karinės jūrų pajėgos taip pat patvirtino, kad Ukrainos vėliava iš tiesų buvo iškelta virš Kinburno nerijos. Ją iškėlė Ukrainos karinių jūrų pajėgų 801-ojo kovos su povandeninėmis diversijomis centro kariai.
