Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Tai katastrofa“: kas vyksta Kryme
18:56
Trečiąją elektros sutrikimų dieną Kryme valdžia sugebėjo tik iš dalies atkurti elektros ir vandens tiekimą. Vietiniai gyventojai komentaruose po pareigūnų įrašais skundžiasi, kad negali susisiekti su artimaisiais ir įsigyti maisto produktų. Ukrainos kariuomenė naktį į trečiadienį tęsė smūgius Krymo energetikos sistemai.
Kaip pranešė Maskvos paskirta okupacinė Krymo vyriausybė, trečiadienį visiškai be elektros liko Armianskas, Džankojus ir Džankojaus rajonas, Krasnoperekopskas ir Krasnoperekopsko rajonas.
Vėl be elektros liko Kerčė, kur, kaip teigė valdžia, elektros tiekimas buvo atkurtas dar vakar. Į kitus rajonus elektra tiekiama dalinai, „priklausomai nuo elektros tinklo galimybių“, skelbia portalas „Agentstvo“.
Didžiojoje pusiasalio dalyje nėra vandens, pranešė valstybinė įmonė „Voda Kryma“.
Naktį į trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 6 elektros pastotėms, pranešė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vadovas Robertas Brovdis. Jo teigimu, per naktį ukrainiečiai smogė 53 kariniams taikiniams Kryme ir kitų okupuotų teritorijų pietinėse dalyse. Be to, per pastarąsias 72 valandas Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė keltui Kerčėje, sausakrūviui ir 19 „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams.
Iš viso nuo liepos 1 d. iki 8 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 50 energetikos mazgų pusiasalyje.
Kritikai valdžiai: „Nusprendėte mus sunaikinti?“
Krymo gyventojai jau keletą dienų po pareigūnų įrašais toliau palieka skundus dėl to, kad namuose nėra elektros ir vandens. Jie rašo, kad negali įsigyti maisto produktų ir susisiekti su artimaisiais, bei reikalauja nustatyti elektros tiekimo nutraukimų grafiką. Krymo gyventojai pažymi, kad iš valdžios institucijų negauna realios informacijos apie padėtį, o pareigūnai ragina pasitikėti tik oficialiais pranešimais.
„Razdolnoje ir rajone nuo šeštadienio nėra elektros, vanduo per tą laiką buvo įjungtas tik vieną kartą per valandą arba šiek tiek dažniau. „Krymenergo“ apie mūsų rajoną apskritai tyli! Kada prasidės remonto darbai? Juk suprantate, kad taip gyventi neįmanoma??? Nupirkti maisto produktai sugedo, naujų negalima nusipirkti, nes į parduotuves nevežama nieko šviežio, o dėl QR kodų įvedimo parduotuvės negali parduoti vandens! Ar nusprendėte mus sunaikinti?“ – piktinosi gyventojai.
Putino jachta buvo nuplukdyta į Rusijos Šiaurės laivyno bazę
21:38
Jachta „Graceful", kurią JAV valdžios institucijos sieja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvo perkelta iš Baltijos jūros į Severomorsko uostą – pagrindinę Rusijos Šiaurės laivyno bazę, pranešė Danijos televizijos ir radijo bendrovė DR, kuri išanalizavo palydovinius vaizdus ir „MarineTraffic" navigacijos duomenis.
Anot jos, 2026 m. birželį laivas pirmą kartą nuo 2022 m. rugpjūčio įjungė automatinę AIS identifikavimo sistemą. Kaip paskirties vieta buvo nurodyta Stambulas, tačiau vietoje to, perplaukęs Baltijos ir Šiaurės jūras, laivas atplaukė į uždarą karinį uostą Murmansko srityje.
Plaukiant per Danijos vandenis jachtą lydėjo Rusijos eskadrinis minininkas ir „Voyevoda“ projekto laivas. Konvojų taip pat stebėjo Vokietijos pakrančių apsauga ir Danijos karinis jūrų laivynas.
Praplaukę palei Norvegijos pakrantę, laivai „Graceful“ ir „Voyevoda“ išjungė savo atsakiklius. Liepos 4 d. laivas „Voyevoda“ trumpam vėl perdavė koordinates, būdamas maždaug 70 km nuo Severomorsko. Liepos 5 d. palydoviniame vaizde DR aptiko du laivus prie karinės bazės prieplaukos, kurie, greičiausiai, yra „Graceful“ ir „Voyevoda“.
Danijos tarptautinių studijų instituto vyresnysis tyrėjas Flemingas Splidsbølas Hansenas mano, kad jachta buvo perkelta iš Baltijos regiono dėl išaugusios Ukrainos tolimojo nuotolio dronų grėsmės.
„Matėme dronų smūgius giliai Rusijos teritorijoje, taip pat Baltijos jūros pakrantėje", – sakė jis.
Zelenskis atskleidė susitikimo su Lenkijos prezidentu detales
21:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO viršūnių susitikimo Ankaroje užkulisiuose susitiko pasikalbėti su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu.
Apie pokalbį Ukrainos vadovas pranešė per savo „Telegram“ kanale.
„Tai buvo svarbus ir būtinas pokalbis, kalbėjomės ilgiau nei valandą. Turime vieną bendrą grėsmę – Rusiją. Labai svarbu išlaikyti tarpusavio supratimą, paramą ir veikti išvien. Mūsų šalims reikia tik stiprių santykių“, – teigė jis.
V.Zelenskio teigimu, su Lenkijos prezidentu sutarta tęsti dialogą.
Anksčiau Lenkijos vadovas pasakojo apie pokalbius su kitais šalių vadovais, tarp kurių buvo ir V.Zelenskis.
Jis neakcentavo nesutarimų, o pabrėžė būtinybę palaikyti dialogą tarp valstybių, turinčių bendrą priešą.
„Mano pozicija dėl dvišalės įtampos nesikeičia. Manau, kad Lenkija ir visa Europa negali toleruoti UPA karių, atsakingų už 120 tūkst. lenkų mirtį, šlovinimo. Tačiau tai nekliudo mūsų dialogui ar diskusijoms. Jaučiame bendrą Rusijos Federacijos keliamą grėsmę. Ukraina dabar kariauja su Rusija, o Lenkija su ja konfliktuoja šimtmečius“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Rusai rado sprendimą, kaip išvengti degalų krizės kirčių
21:11
Degalų krizės paveikti rusai ėmė ieškoti išeičių, kaip pritaikyti savo automobilius, kad išvengti rinkoje atsiradusiu degalų problemų. Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, rusai ėmėsi perdarinėti savo automobilius.
Pasak „Reuters“, rusai rado sprendimą, o tokią paslaugą teikiančios įmonės džiaugiasi, kad užsakymų jau turi iki pat rugsėjo.
Ukrainos atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas sukėlė degalų trūkumą visoje Rusijoje, padidino benzino kainas.
Be to, prie šalies degalinių susidarė ilgos eilės, kuriose vairuotojai stovi net po kelias valandas ar net ilgiau.
Magyaras: Ukraina yra agresijos auka, bet ginklų nesuteiksime
20:46
Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse trumpai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo LIGA.net.
Anot premjero, šalys susitarė artimiausiu metu surengti išsamų dvišalį susitikimą.
„Vakar turėjau progą trumpai pasikalbėti su prezidentu Zelenskiu, ir mes susitarėme susitikti artimiausiu metu“, – sakė jis.
P.Magyaras taip pat pabrėžė, kad Rusija yra agresorė, o Ukraina – šio karo auka, turinti visą teisę ginti savo teritorinį vientisumą.
Vengrijos vyriausybės vadovas patvirtino, kad šalis ir toliau teiks humanitarinę pagalbą Ukrainai, tačiau neteiks karinės paramos ar ginklų.
Trumpas: „Mes darome didelį spaudimą Putinui“
19:40
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prakalbo apie pasikeitimus Rusijos vadovo Vladimiro Putino iškeltose sąlygose karui prieš Ukrainą nutraukti.
Kaip pranešė ukrainiečių leidinio „UNIAN“ korespondentas, D.Trumpas tai pasakė per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikimo Ankaroje užkulisiuose.
Paklaustas, ar yra pasirengęs spausti V.Putiną, jei šis atsisakys nutraukti karą, JAV vadovas atsakė, kad spaudimą jau daro.
„Mes darome didelį spaudimą Putinui. Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta. Nemanau, kad jis patenkintas tuo, kas dedasi. Putinui daromas didelis spaudimas, kad jis tai padarytų. Visi jį spaudžia, kad tai būtų pasiekta“, – sakė D.Trumpas.
Jis teigė manantis, kad Kremliaus vadovas nori kuo greičiau užbaigti karą.
„Jis nori tai užbaigti kuo greičiau. Aš jo apie tai klausiau, mes kalbėjomės – aš su juo daug bendrauju“, - sakė JAV prezidentas.
Jis pridūrė, kad su V.Zelenskiu bendrauja santykinai mažai, tačiau jų santykiai yra labai geri.
Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir dezinformacijos
19:25
Lietuva trečiadienį pareiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir dezinformacijos kampanijos prieš Baltijos valstybes, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Į ministeriją iškviestam Rusijos ambasados atstovui įteiktos protesto notos dėl naujausių Rusijos išpuolių prieš civilius Ukrainos gyventojus, taip pat dėl Rusijos tęsiamos informacinės atakos prieš Baltijos valstybes.
Įteiktoje notoje pabrėžiama, kad sąmoningas teroras prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas ir laikytinas karo nusikaltimu, kuriam nėra taikomas senaties terminas.
Pabrėžta, kad Lietuva toliau sieks, jog visų Rusijos prieš Ukrainą vykdomų nusikaltimų užsakovai, organizatoriai ir vykdytojai būtų nustatyti, įvardinti ir patraukti atsakomybėn.
Anot URM, per susitikimą taip pat kategoriškai atmesti Rusijos pareigūnų kartojami melagingi teiginiai, nukreipti prieš Baltijos valstybes.
„Pabrėžta, kad Lietuvos Respublika niekada neleido naudoti savo teritorijos ir oro erdvės dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje ir apie tai yra ne kartą informavusi Rusijos Federaciją tiek diplomatiniais kanalais, tiek viešais pareiškimais. Be to, Rusijos atstovui pareikšta, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovų skleidžiamos insinuacijos dėl Baltijos valstybių tariamai planuojamos rusakalbių gyventojų masinės deportacijos yra visiškas melas – tokių planų nebuvo ir nėra“, – teigiama pranešime.
BNS pranešė, kad pastarosiomis naktimis rusai masiškai dronais atakuoja civilinius Ukrainos objektus.
Naktį iš liepos 6-osios į 7-ąją Ukraina patyrė dar vieną masinę Rusijos ataką, kurios metu panaudotos 68 įvairaus tipo raketos ir keli šimtai kovinių bepiločių orlaivių.
Dėl šio išpuolio šalyje žuvo mažiausiai 27 civiliai asmenys, apie 100 sužeisti. Didelė žala padaryta Kyjivui, reikšmingi nuostoliai fiksuoti ir sostinės priemiesčiuose bei kituose Ukrainos regionuose. Sugriauti bei apgadinti gyvenamieji namai, komerciniai ir energetikos objektai, įskaitant degalines.
Naktį iš liepos 7-osios į 8-ąją Ukrainos sostinė Rusijos pajėgų apšaudyta dar kartą.
Ukrainiečiai savo ruožtu dronais atakuoja Rusijos naftos įmones, dėl to šioje šalyje trūksta degalų.
Su degalų krize susidūrusi Rusija uždraudė dyzelino eksportą
18:57 Atnaujinta 20:32
Rusija trečiadienį uždraudė dyzelino eksportą, siekdama „stabilizuoti“ gilėjančią degalų krizę, kurią sukėlė ne vieną savaitę besitęsiantys ir vis intensyvėjantys Ukrainos smūgiai energetikos infrastruktūrai, dėl kurių įvairiuose šalies regionuose jaučiamas degalų stygius.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais ir pareigūnų pareiškimais, nuo birželio su degalų normavimu arba trūkumu susidūrė daugiau nei 90 proc. Rusijos sričių.
„Šiandien įsigaliojo dyzelino eksporto draudimas, kuris leis padidinti tiekimą vidaus rinkai“, – per vyriausybės posėdį su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Jis pridūrė, kad šia priemone siekiama „stabilizuoti padėtį“.
Vyriausybė vėliau paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad draudimas galios iki liepos 31 dienos.
„Šis sprendimas buvo priimtas siekiant išlaikyti stabilumą vidaus degalų rinkoje“, – teigiama pareiškime ir priduriama, kad „apribojimai nebus taikomi dyzelinui, kuris iš Rusijos eksportuojamas pagal tarptautinius tarpvyriausybinius susitarimus“.
Ukraina yra smogusi Rusijos naftos perdirbimo gamykloms net Sibiro Omsko srityje. Kai kuriose srityse buvo įvesti apribojimai, kiek degalų gali įsigyti vienas pirkėjas, o kitose buvo uždrausta pildyti degalais kanistrus, siekiant užkirsti kelią jų kaupimui.
Dėl degalų trūkumo rusai kai kuriose srityse valandų valandas stovi eilėse, kad įsigytų kuro, o socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip žmonės ginčijasi degalinėse.
V.Putinas, kuris neseniai pripažino degalų trūkumą, tačiau teigė, kad jis „nėra kritinis“, posėdyje pareiškė, jog Kyjivas bando sukurti „nervingą situaciją visuomenėje“, taip pat „pakenkti Rusijos ekonomikai“.
„Mes ir jūs suprantame, kad tai yra neįgyvendinama užduotis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos energetikos sistemos „atsparumas yra vienas didžiausių pasaulyje“.
V.Putinas taip pat liepė pareigūnams „kuo greičiau“ išspręsti degalų krizę Kremliaus aneksuotame Kryme, kur degalų trūkumas yra ypač didelis.
Ukraina jau ne vieną mėnesį smogia Rusijos energetikos infrastruktūrai, visų pirma naftos perdirbimo gamykloms ir saugykloms, keršydama už Maskvos vis tęsiamą puolimą ir siekdama priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.
Trumpas suvaldė pyktį, kad NATO viršūnių susitikimas baigtųsi teigiamai
18:27
NATO trečiadienį baigiant svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai šiltai prakalbo apie Aljanso sąjungininkus, nors anksčiau griežtai juos sukritikavo dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu.
Šis staigus perėjimas – vos per kelias valandas – nuo priešiškumo prie prielankumo puikiai parodo platų emocijų spektrą, kurį demonstruoja nepastovaus būdo JAV lyderis.
„Tai buvo puikus susitikimas, toje salėje buvo daug meilės, daug vienybės“, – NATO aukščiausiojo lygio susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje po 32 valstybių vadovų susitikimo, vykusio už uždarų durų, žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
JAV prezidentas NATO valstybių lyderius už uždarų durų patikino, jog nori, kad Jungtinės Valstijos liktų kariniame aljanse.
Pasak naujienų agentūros AFP šaltinio, dalyvavusio tame susitikime, JAV lyderis pareiškė: „Mes norime likti su jumis.“
Tai atsispindėjo ir baigiamojoje deklaracijoje, kurioje NATO lyderiai dar kartą patvirtino savo „nepalaužiamą įsipareigojimą“ laikytis Aljanso sutarties 5 straipsnyje įtvirtintos savitarpio pagalbos nuostatos.
„Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus“, – teigiama deklaracijoje, į kurią ši formuluotė buvo įtraukta siekiant sumažinti nuogąstavimus dėl Vašingtono įsipareigojimų Aljansui.
Tačiau diena prasidėjo nelabai gerai: prieš pat susitikimą D. Trumpas smarkiai sukritikavo NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepalaikė jo kampanijos prieš Iraną, pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir tvirtino, kad vis dar nori Grenlandijos – NATO narės Danijos teritorijos.
„Esu labai nusiminęs dėl NATO (...) dėl to, ką jie padarė dėl Grenlandijos, ir (...) dėl to, kad jie nenorėjo mums padėti kovoti su pagrindine terorizmą remiančia valstybe, t. y. Iranu“, – sakė jis.
„Didelis kontrastas“
Tačiau JAV prezidentui už uždarų durų tiesiogiai susitikus su Aljanso šalių lyderiais, jo tonas pastebimai pasikeitė, sakė derybose dalyvavęs šaltinis.
„Yra didelis kontrastas tarp to, ką Trumpas sako viešai, ir to, ką jis iš tikrųjų sako už uždarų durų“, – sakė šaltinis agentūrai AFP.
Jis taip pat sušvelnino savo retoriką dėl Irano, kurio lyderius anksčiau buvo pavadinęs „padugnėmis“ ir „pamišėliais“, ir jo pastabos šiuo klausimu buvo „ne tokios griežtos“, teigė šaltinis.
Be to, jis daugiau neminėjo nei Ispanijos, nei Grenlandijos.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas sutiko, kad D. Trumpo tonas susitikime buvo nuosaikesnis, ir agentūrai AFP teigė, kad jis perdavė „tam tikrą konstruktyvią žinią (...), kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, daugiau investuoti į gynybą“.
„Taigi atmosfera buvo gana gera, o žinutės – konstruktyvios“, – sakė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad D. Trumpo protrūkius nebūtinai reikėtų vertinti kaip Aljanso susiskaldymo ženklą.
„Nelaikyčiau to požymiu, kad mes kažkaip silpnintume NATO ir kad transatlantinių ryšių nėra“, – sakė jis agentūrai AFP.
„Manau, kad turėtume mažiau dramatizuoti situaciją“, – pridūrė ministras.
Pamatykite: jūrinis dronas smogė Rusijos tanklaiviui netoli Jaltos
18:24
Trečiadienį, liepos 8 d., Ukrainos saugumo tarnybos SBU jūrinis dronas „Sea Baby“ smogė tanklaiviui „Blue“, priklausančiam Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Dėl šio smūgio laivagalis patyrė didelių pažeidimų. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuri surengė operaciją, vykdydama užduotį sumažinti Rusijos karinį ir ekonominį potencialą.
Smūgio metu tanklaivis buvo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje netoli okupuotos Jaltos.
Bandė neutralizuoti droną
Rusijos aviacijos bandymai neutralizuoti jūrinį droną buvo nesėkmingi.
„Suezmax“ klasės tanklaivis „Blue“ yra įtrauktas į ES, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Ukrainos sankcijų sąrašą už Rusijos naftos gabenimą apeinant tarptautinius apribojimus. Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, tokie laivai laikomi teisėtais kariniais taikiniais.
„Kiekvienas sėkmingas smūgis jiems sumažina Kremliaus pajamas iš naftos, padidina Rusijos karinės logistikos išlaidas ir susilpnina Rusijos Federacijos finansinį pagrindą tolesnei agresijai“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Liepos 8-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos Azovo jūroje atakavo devynis Rusijos „šešėlinės laivyno“ tanklaivius. Remiantis Nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vado Roberto Brovdžio duomenimis, per tris dienas Ukrainos kariniai daliniai sunaikino dvi dešimtis Rusijos tanklaivių.
Prancūzija atsiųs karių NATO misijai Šiaurės šalyse
17:53
Prancūzija atsiųs karių Švedijos vadovaujamai NATO misijai Suomijoje, trečiadienį pranešė trys šalys.
„Prancūzija prisidės atsiųsdama sausumos pajėgų (NATO) priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje („FLF Finland“) rotacijoms, įskaitant kovinį dalinį“, – teigiama bendrame šalių pareiškime, kuriame nepatikslinamas dislokuojamų pajėgų dydis.
Prancūzija taip pat rengs mokymus šiai misijai, kuri buvo oficialiai įsteigta birželio mėnesį ir kurios tikslas – sustiprinti gynybą aplink naujausias Aljanso nares.
„Mūsų kariai prisidės prie saugumo užtikrinimo Tolimojoje Šiaurėje. Diena po dienos mes įgyvendiname šią stipresnės Europos stipresnėje NATO viziją“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi daug dešimtmečių, ir atitinkamai 2023 bei 2024 metais įstojo į NATO.
„Per pastaruosius metus Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos gynybos ministrai paskelbė, kad prisidės prie „FLF Finland“ plėtros, o dabar, kartu su Prancūzija, mums pavyko žengti žingsnį į priekį dėl karių dislokavimo“, – atskirame pareiškime pažymėjo Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje branduolį sudarys 600 Švedijos karių, dislokuotų Švedijos Bodeno mieste ir galinčių greitai persikelti į Rovaniemį Suomijoje.
2024 metais NATO nusprendė įsteigti naują daugianacionalinę greitojo reagavimo pajėgų grupę Suomijoje. NATO turi panašių sausumos dalinių Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
