Sekite 15min Google
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kodėl Putinas pakeitė Rusijos karo vadus Ukrainoje
18:19
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atliko kadrų rokiruotes Rusijos kariuomenėje. Jis pareiškė, kad visos Rusijos gynybos ministerijos užnugario tarnybos bus „sutelktos vienuose rankose“, ir paskyrė naują Rusijos bepiločių sistemų pajėgų vadą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tai vyksta sėkmingų Ukrainos smūgių fone, ir mano, kad tokiu būdu Kremlius bando „atgaivinti“ savo pajėgų puolimą mūšio lauke.
Išanalizavę V.Putino atliktus paskyrimus Karo studijų instituto (ISW) ekspertai atkreipė dėmesį, jog buvo paskelbtas Rusijos bepiločių sistemų pajėgų vadas. Juo tapo generolas pulkininkas Dmitrijus Liaminas.
Iki šiol šios kariuomenės rūšis oficialiai paskirto vado neturėjo. Vadinamieji Rusijos „karo korespondentai“ dar 2025 metų gruodį tvirtino, kad juo tapo Jurijus Vaganovas.
D.Liamino paskyrimas liudija, kad J.Vaganovas buvo nušalintas dar prieš tai, kai Kremlius nusprendė paskelbti šį paskyrimą, rašo ekspertai. ISW pažymėjo, kad J.Vaganovas sulaukė aštrios „Z“ tinklaraštininkų kritikos, nes neturėjo karinio išsilavinimo ir patirties, o iki 2022 metų vasario pardavinėjo santechniką.
Vertindami Rusijos vadovo kadrinius sprendimus, instituto ekspertai nurodė, kad jie vyksta Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio smūgių kampanijų fone, kurios yra skirtos Rusijos logistikos trikdymui nuo užnugario rajonų iki fronto linijos ir kuriems Rusijos pajėgos pasirodė nepajėgios pasipriešinti trumpuoju laikotarpiu.
Tik perstumdymas
Ekspertai mano, kad visi rugpjūčio 5 d. V.Putino paskelbti pokyčiai iš esmės yra jau veikiančių vadų perstatymai, o ne naujų vadų paaukštinimai, galintys pakeisti Rusijos karo eigą.
Rusijos vadovas ilgą laiką daugiausia perkėlinėjo vyresniuosius vadus tarp fronto ir aukštosios vadovybės grandžių, išskyrus kelis atvejus, kai vadai buvo pašalinti iš pareigų, rašo ISW.
Maskva bando „atgaivinti“ savo puolimą Ukrainoje
Vertindami V.Putino kadrinius sprendimus, „Wall Street Journal“ (WSJ) leidinio ekspertai nurodė, kad tai įvyko po to, kai Rusijos pajėgos demonstravo lėčiausią pažangos tempą per pastaruosius metus.
Maskva bando „atgaivinti“ savo puolimą Ukrainoje, prie tokios išvados priėjo WSJ.
Rusijos kariuomenės pažangos tempas labai sulėtėjo, tuo tarpu Ukrainos bepiločiai skverbiasi vis giliau į Rusijos teritoriją. Augantys Ukrainos gynybos pajėgų gebėjimai smogti Rusijos ekonomikai, ypač naftos pramonei ir logistikos grandinėms, stiprina Kremliaus susirūpinimą dėl Rusijos galimybių tęsti sekinimo karą, rašo leidinys.
WSJ vertinimu, Kyjivas efektyviau naudoja bepiločių technologijas, tuo tarpu Maskva patiria sunkumų ruošiant operatorius ir kuriant technologinius sprendimus.
Kokie pakeitimai
15min primena, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie Rusijos karinių grupuočių Ukrainoje vadų pakeitimą. Naujai paskirtiems vadams pavesta iki šiol neįgyvendinta Kremliaus užduotis – kuo greičiau užimti visą Donbasą. Apie tai rašo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Grupuotei „Centras“, veikiančiai šiaurės vakarų ir centrinėje Donecko srities dalyje, vietoje 55-erių Valerijaus Solodčiuko vadovaus Andrejus Ivanajevas, anksčiau buvęs „Rytų“ grupuotės vadas, per susitikimą su Gynybos ministerijos vadovybe pranešė Kremliaus šeimininkas.
„Grupuotė „Centras“ – viena iš mūsų pagrindinių pajėgų, atliekanti svarbiausias ir atsakingiausias užduotis, susijusias su Donecko liaudies respublikos išlaisvinimu. O klausimas, kas vadovaus grupei, yra sudėtingas“, – kalbėjo V.Putinas.
V.Solodčiukas, kuris kaltinamas prisidėjimu prie žudynių Bučoje, kaip matyti iš V.Putino pareiškimų, nušalintas nuo tiesioginio vadovavimo kariuomenei ir nuo dalins įsakimys sujungtai Gynybos ministerijos užnugario tarnybai.
„Rytų“ grupuotę, veikiančią pietų Donecko kryptimi, netoli Donecko ir Zaporižios sričių administracinės sienos, V.Putinas pavedė jos štabo viršininkui Petrui Bolgajevui.
Paskyrė naują dronų pajėgų vadą
Aukšto rango rusų kariškis Denisas Liaminas vadovaus naujosioms Rusijos ginkluotųjų pajėgų dronų pajėgoms, nurodė V.Putinas.
„Visiems gerai žinoma, kad priėmėme sprendimą sukurti naują pajėgų rūšį – dronų pajėgas. Buvo iškeltas uždavinys surasti žmogų, kuris šiame darbe pasižymėjo geriausiai. Vienu iš labiausiai kvalifikuotų šios srities specialistų laikome Denisą Igorevičių Liaminą, kuris iki šiol kovojo grupuotėje „Centras“ kaip štabo viršininkas“, – paaiškino Kremliaus vadovas.
Zelenskis: pasaulyje tik kelios šalys turi tokį ginklą – Ukraina siekia prisijungti
22:23
Ukraina tęsia savo balistinių raketų kūrimą, o pirmieji bandymai rodo daug žadančius rezultatus. Apie tai vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad šiuos pasiekimus būtina paversti „tikru ginklu“, rašo UNIAN.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba, žvalgyba, ministras pirmininkas, Užsienio reikalų ministerija, Gynybos ministerija, Oro pajėgos, gynybos inovacijų klasteris „Brave1“ – visos valstybės institucijos yra įtrauktos. Tačiau didžiausias iššūkis šiuo metu – Rusijos smūgiai. Tai reiškia, kad kiekvienas Ukrainos diplomatas, visi Vyriausybės pareigūnai ir Gynybos ministerija turi žinoti, kur pasaulyje yra PAC-2 ir PAC-3 raketų sistemoms „Patriot“ bei kitų oro gynybos raketų“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, tam reikalingos tiesioginės derybos ir nauji susitarimai su partneriais.
„Visa tai, apie ką kalbėjome su Vyriausybės pareigūnais, bus įgyvendinta“, – patikino V.Zelenskis.
Aktyviai įgyvendinama programa FREYJA
Prezidentas taip pat pranešė, kad aktyviai vystoma priešbalistinės gynybos programa FREYJA.
„Joje dalyvauja dešimt valstybių, netrukus prisijungs ir daugiau partnerių, kurie gali suteikti realią paramą. Dėl to jau susitarėme. Esu dėkingas visoms bendrovėms, pasirengusioms dirbti Antibalistinės koalicijos rėmuose. Tai pirmaujančios Europos įmonės“, – teigė jis.
V.Zelenskio teigimu, Ukraina pati gali sukurti raketą ir paleidimo įrenginį, o partneriai aprūpins reikalingais komponentais – radarais, jutikliais ir kita įranga.
„Didelė ir veiksminga priešbalistinė programa būtų naudinga visai Europai. Šiandien išsamiai aptarėme, kokių dar veiksmų reikia iš mūsų valstybės ir partnerių, kad Ukrainos ginklų gamintojai bei kūrėjai galėtų pasiekti realų rezultatą“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad tokią priešbalistinę sistemą yra sukūrusios vos kelios pasaulio valstybės, todėl Ukraina siekia tapti viena iš jų.
„Pasaulyje yra tik kelios šalys, kurios sukūrė savo priešbalistinę programą, ir Ukraina turi prisijungti prie šio valstybių rato. Mes kuriame visas tam reikalingas sąlygas. Kitos šalys tam skyrė dešimtmečius, o Ukraina turi tai padaryti kuo greičiau, kad 2026–2027 metų sandūroje jau turėtume konkrečių rezultatų“, – teigė V.Zelenskis.
JAV parama oro gynybai
Ukrainos vadovas taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos puikiai žino, kokios pagalbos reikia Ukrainai.
„Mums reikia oro gynybos, o tam būtini politiniai sprendimai. To reikia ir Europoje, ir Didžiojo septyneto valstybėse. Kasdien prie to dirbame. Šiandien su Norvegijos ministru pirmininku daugiausia kalbėjome apie oro gynybą. Vakar kalbėjausi su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Suomijos prezidentu. Suderinome veiksmus ir kontaktus su kitais partneriais“, – sakė prezidentas.
Ukrainos dronų pajėgų vadas pažadėjo: iki rugsėjo vidurio sunaikinsime visus „Wildberries“ sandėlius
22:12
Ukrainos bepiločių sistemų vadas majoras Robertas Brovdis, pravarde „Magyar“, pareiškė, kad iki rugsėjo vidurio bus sunaikinti visi Rusijos internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliai, praneša „TVP World“.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina pradėjo sistemingai atakuoti „Wildberries“ logistikos objektus. Kyjivas teigia, kad bendrovės logistikos tinklas naudojamas Rusijos karo Ukrainoje reikmėms.
Interviu leidiniui „The Baltic Sentinel“ R.Brovdis sakė: „Nieko neliks... Galite tai laikyti pažadu. Prisiminkite mano žodžius rugsėjo viduryje. Ar apskritai „Wildberries“ dar egzistuos?“
Pasak jo, šis pareiškimas yra signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui imtis „radikalių veiksmų“ – išvesti kariuomenę iš Ukrainos ir nutraukti „kraujo liejimą“.
Ukrainos vadas teigė, kad bepiločiai atakuoja „Wildberries“ objektus todėl, kad bendrovė „aktyviai remia karą“. Jis taip pat mano, kad tokios atakos gali paveikti Rusijos visuomenės požiūrį į karą, nes platforma naudojasi daugiau kaip milijonas pardavėjų.
Agentūros „Reuters“ duomenimis, nuo liepos vidurio Ukrainos kariuomenė smogė beveik 20 „Wildberries“ objektų.
Vis dėlto, kadangi bendrovė visoje Rusijoje valdo beveik 100 rūšiavimo centrų ir sandėlių, kol kas neaišku, ar pažadas juos visus sunaikinti per kelias savaites yra realus planas, ar psichologinio poveikio priemonė, skirta sukelti nerimą Rusijos visuomenėje.
„The Baltic Sentinel“, remdamasis nepriklausoma Rusijos žiniasklaida, skelbia, kad dėl Ukrainos smūgių „Wildberries“ jau galėjo patirti daugiau nei 1 mlrd. eurų nuostolių ir netekti maždaug 27 proc. visų savo sandėliavimo pajėgumų.
Tuo metu nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“, remdamasis analitikais ir Rusijos centrinio banko duomenimis, praneša, kad norint išgelbėti „Wildberries“ ir užtikrinti tolesnę jos veiklą gali prireikti daugiau nei 1 trilijono rublių (apie 10,6 mlrd. eurų).
Zelenskis rengia naują smūgį Rusijai: nurodė parengti planą, kuris smarkiai apribotų karinę pramonę
20:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pasitarimą dėl sankcijų Rusijai ir pavedė pareigūnams parengti operatyvinį planą, kuriuo būtų siekiama reikšmingai apriboti Rusijos karinį-pramoninį kompleksą, praneša „Ukrinform“.
„Surengiau koordinacinį pasitarimą dėl mūsų sankcijų – visų rūšių sankcijų Rusijai dėl karo. Svarbiausia užduotis – neleisti Rusijai prisitaikyti prie taikomų apribojimų. Matome, kad kiekvienoje rusiškoje raketoje, kiekviename bepiločiame orlaivyje ir daugumoje kitų Rusijos ginklų yra svarbių komponentų iš kitų šalių, be kurių tokie ginklai paprasčiausiai neegzistuotų“, – feisbuke rašė V.Zelenskis.
Pasak jo, susitikime taip pat aptarta, kaip Rusija naudojasi įranga ir technologijomis, kuriose pati atsilieka mažiausiai viena karta ir kurių savarankiškai sukurti nepajėgtų. Todėl, anot Ukrainos prezidento, būtina dar labiau didinti spaudimą, siekiant apriboti agresorės ryšius su likusiu pasauliu.
„Pavedžiau pareigūnams parengti aiškų tikslinės sankcijų operacijos planą, skirtą reikšmingai apriboti Rusijos karinį-pramoninį kompleksą, visų pirma nukreiptą prieš konkrečias bendroves mūsų nustatytose srityse. Kiekvienas pasitarimo dalyvis gavo aiškias užduotis. Tikiuosi, kad jos bus visiškai įgyvendintos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V.Zelenskis taip pat surengė pasitarimą dėl Ukrainos balistinių raketų programos plėtros ir priešraketinės gynybos projekto „Freyja“ įgyvendinimo. Pasak jo, pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti jau 2026–2027 metais.
Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo rusus dėl karo Ukrainoje
18:44
Rusija turėtų būti pasiruošusi ilgalaikiam karo veiksmų tęsimui, nes artimiausiu metu karo prieš Ukrainą sureguliuoti nepavyks. Tai interviu agentūrai TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos ypatingųjų pavedimų ambasadorius Rodionas Mirošnikas.
Pasak jo, „Vakarų šalys pastatė ant konflikto tęsimo“ ir „visiško taikaus sureguliavimo būdų neigimo“, todėl neva „visi bandymai vesti dialogą atsitrenkia į nesutaikomą europiečių norą sužlugdyti bet kokias galimybes pasiekti susitarimų“.
„Pakeisti šią tendenciją artimiausiu metu vargu ar pavyks. Europa toliau finansuos Ukrainą. Ir iš mūsų pusės turi būti pasiruošimas pakankamai ilgalaikiams kariniams veiksmams, tačiau su apgalvota strategija“, – propagandos pranešimus kartojo Rusijos diplomatas.
Anksčiau, liepos 9 d., Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ketina tęsti karą tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos Vladimiras Putinas nurodė per kalbą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje 2024 metų birželį.
Tos kalbos metu V.Putinas reikalavo Ukrainos kapituliacijos: Ukrainos kariuomenės išvedimo iš visos Donbaso teritorijos, taip pat iš Zaporižios ir Chersono sričių, šių regionų ir Krymo pripažinimo rusiškais, Ukrainos atsisakymo stoti į NATO, taip pat Ukrainos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“ įvykdymo.
Putinas kalba apie tolimesnį karą
Liepos mėnesį V.Putinas vėl davė suprasti, kad karas tęsis. Susitikime su Valstybės Dūmos deputatais jis pareiškė, kad karinės išlaidos išliks vienu iš prioritetų rengiant federalinį biudžetą 2027–2029 metams. Kartu V.Putinas apkaltino, kad Vakarų šalys neva paleido „rusofobijos mašiną“ ir patikino, kad Rusijos valdžia yra pasiruošusi „ryžtingai atremti bet kokius priešiškus žingsnius“.
Tuo tarpu Rusijoje toliau diskutuojama apie galimos naujos mobilizacijos bangos galimybę. Kaip rašė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais, Kremlius gali ją paskelbti po rugsėjo mėnesio Valstybės Dūmos rinkimų – visa tai dėl mažėjančio savanorių srauto, kuris trukdo įgyvendinti V.Putino planus užgrobti visą Donbasą. Apie tikėtiną mobilizaciją po rinkimų pranešė ir vadinamieji „Z“ kanalai, vertindami galimą jos mastą — 1,2 mln. žmonių.
Rusai skundėsi dėl vandens su fekalijų kvapu – pagrasino visai atjungti
17:45
Tiumenės Rusijoje gyventojams, jau tris savaites besiskundžiantiems „išmatų kvapu“ dvokiančiu vandeniu iš čiaupo ir žūvančiomis žuvimis vietinėje Turos upėje, pagrasino visiškai atjungti vandens tiekimą.
Nepatenkintus tiumeniečius sukritikavo vietos vandens tiekėjo „Vodokanal“ spaudos tarnybos vadovė Irina Ajdanova, rašo „The Moscow Times“.
„Jūs kovojate su tais darbo didvyriais, kurie jums tiekia vandenį? O pagalvokite minutėlę, kas bus, jei „Vodokanal“ nuspręs nebetiekt vandens? Mūsų vandens šaltinis labai blogos kokybės. Ir mes bet kuriuo momentu galime sustabdyti darbą, ir 40 proc. miesto liks be vandens. Įsivaizduojate, kokiu pragaru gali virsti gyvenimas“, – sakė ji vaizdo kreipimesi savo „VKontakte“ puslapyje.
Po tokių žodžių pasipylė atsakomieji vaizdo įrašai ir gyventojų komentarai.
„Kapec, mieste dvokia, vanduo dvokia, miestas skęsta, o čia dar ir grasinimai“, – sureagavo gyventojai socialiniuose tinkluose, pareikalavę atleisti I.Ajdanovą. Ši ištrynė vaizdo įrašą, o po to „Rosvodokanal Tiumen“ generalinė direktorė Olga Sarbajeva atsiprašė už darbuotojos žodžius ir pranešė, kad I.Ajdanovos pareiškimas „neatitinka oficialios „Vodokanal“ pozicijos“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius. Rusijos „netikros vėliavos“ operacijos Baltijos šalyse ir proga rusams pasidžiaugti
17:07
Padėtis fronte ir apskritai situacija karo eigoje nesikeičia jau ilgą laiką. Perspektyvos rusams ką nors apčiuopiamo pasiekti yra nulinės, padėtis ekonomikoje taip pat nežada nieko gero. Bet galimybių Ukrainai kenkti yra pakankamai daug, būdų žudyti yra įvairių, o mėginimai rengti provokacijas ir sabotažo veiksmus dar net neprasidėjo. Mes, Europa ir Amerika taip pat nepraleidžiam progos suteikti Kremliui daugiau vilties ir tiesiog daugiau galimybių bent kažkuo pasidžiaugti, rašo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Vakarų vėlavimai ir politinės valios neturėjimas laiku suteikti Ukrainai efektyvias oro gynybos sistemas atvirai džiugina priešą. Tai, kad prieš porą dienų ukrainiečiai nenumušė nė vienos iš 28 balistinių raketų, nukreiptų į Kyjivą, suteikė Rusijai papildomos motyvacijos tęsti apšaudymus.
Laimei, rusai negali fiziškai dažnai kartoti tokių išpuolių, nes neprigamina tiek raketų, bet gali tai daryti reguliariai ir naudotis tuo, kad Ukraina neturi karinių-techninių priemonių apsiginti.
Kremliui atsiranda puiki proga išspausti iš susidariusios situacijos kuo daugiau optimizmo, padrąsinimo ir bent kokių nors padėties sustiprinimo ženklų šioje iš principo strategiškai įstrigusioje situacijoje.
Jie atvirai džiaugiasi Volodymyro Zelenskio priekaištais Vakarams, svarsto, kad JAV atsisakymas perduoti prašomą „Patriot“ raketų skaičių yra nerealus, nes 300 prašomų raketų, Kremliaus vertinimais, sudaro net apie trečdalį JAV turimų rezervų. Kiek JAV realiai turi raketų, niekas nežino, bet Kremlius operuoja skaičiais iš „savo šaltinių“ ir atvirai viliasi, kad po papildomų JAV smūgių Iranui tų rezervų bus dar mažiau.
Galiausiai, jie save drąsina dar ir tuo, kad, neva, tikroji atsisakymo perduoti „Patriot“ raketas priežastis – paspausti Kyjivą ir padaryti jį sukalbamesnį derybose.
Visa tai būtina žinoti ir įvertinti, nes priešo propagandos ginklai atsiranda dėl mūsų nesugebėjimo ar vėlavimo priimti reikiamus sprendimus.
Visi puikiai žino, kad didėja Rusijos provokacijų tikimybė. JAV CŽA vadovas vizito Lenkijoje metu dar kartą apie tai priminė. Tai, kad rusai rengia „netikros vėliavos“ operaciją prieš NATO šalį, panaudodami ukrainietiškus dronus, jau žinoma visiems, net ne ekspertams. Pats informacijos paviešinimas savaime turi tam tikrą atgrasymo efektą. Bet tai tikrai nereiškia, kad nereikia ruoštis. Ruoštis būtina ir institucijos būtent tuo užsiima.
Lietuvoje praktiškai perimama ukrainiečių patirtis kovojant su dronais ir yra būtent tai, ko šiandien ir tiesą sakant jau vakar labiausiai reikėjo.
Ukrainiečiai tęsia savo gynybą ir nuosekliai, metodiškai pati ruošiasi puolamiesiems veiksmams.
Kol Vakarai atvirai dūsauja ir gąsdina savo gyventojus galimomis Rusijos provokacijomis, Kremliaus propaganda raportuoja apie tolesnį nusiteikimą pergalei, apie Rusijos gynybos struktūrų pertvarką, esminius pokyčius, sukuriant vieningą vadovavimą užnugariui, techninio aprūpinimo, logistikos, amunicijos ir kuro tiekimo sistemos sutvarkymą. TV demonstruojama, kaip V.Putinas asmeniškai priima visus tuos sprendimus. Į vadovaujančius postus skiriami išimtinai pasižymėję kovose generolai, apdovanoti Rusijos didvyrio žvaigždėmis. Tuo norima pabrėžti, kad pergalė ir sėkmė kare yra patikimose rankose.
Ypač akcentuotas netrukus susikursiančios naujos ginkluotųjų pajėgų rūšies – Dronų pajėgų sukūrimas. Oficialiai teigiama, kad dronai jau dabar atlieka 80 proc. kovinių užduočių.
Generolų laidotuvės Rusijoje tapo gana populiariu įvykiu
Dar reikėtų priminti tai, ko nepranešė per TV – kad visi tie naujai iškepti generolai papildė juodąjį taikinių sąrašą. Pastaruoju metu generolų laidotuvės tapo Rusijoje gana populiariu įvykiu.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Lavrovui numatytas svarbus vaidmuo“: analitiko versija – kokią Putino ateitį mato Kremlius
16:41
Neįprastas Kremliaus bandymas skirti aukštesnio rango pareigas senstančiam užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui gali reikšti artėjančią Rusijos politinės sistemos viršūnės reorganizaciją, komentare leidiniui „Postimees“ sakė Rusijos politikos ekspertas Konstantinas Eggertas.
Jis pateikė galima įvykių versiją, kaip Kremlius sumanė visuomenei pristatyti Vladimiro Putino įpėdinį ir užtikrinti režimo tęstinumą.
76-erių metų S.Lavrovas, kuris vadovauja Rusijos užsienio reikalų ministerijai jau daugiau 22 metus, rodos, vargu ar galėtų sulaukti paaukštinimo.
Tačiau po rugsėjo mėnesį vyksiančių Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų jo karjera galėtų sulaukti stipraus, nors ir greičiausiai paskutinio, postūmio.
Analitiko nuomone, tai išduoda neįprastai išsamus S.Lavrovo interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS.
Parlamento rinkimai Vladimiro Putino Rusijoje yra surežisuotas propagandinis spektaklis, skirtas pademonstruoti milžinišką 74-erių metų V.Putino populiarumą.
Prezidento administracija paskyrė S.Lavrovą į „Vieningosios Rusijos“ partijos sąrašo pirmą vietą.
Partija, sudaryta iš režimui lojalių asmenų, į „rinkimų kampaniją“ žengia su šūkiu „Mes su Putinu!“
Plačiau skaitykite ČIA.
Drono su sprogmenimis drama: Ukrainos lėktuvas Vokietijoje gabeno šaudmenis
16:33
Ukrainos krovininio lėktuve An-124, prie kurio Leipcigo oro uoste buvo rastas dronas su sprogmenimis, buvo šaudmenys. Tai teigiama Vokietijos žiniasklaidos priemonių WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“ tyrime, kuris remiamasi konfidencialiu policijos pranešimu.
Žurnalistų duomenimis, prieš pat prieš incidentą šaudmenys buvo pristatyti iš Prancūzijos į Leipcigą, po to juos buvo planuojama gabenti toliau.
Kaip nurodoma policijos dokumente, rugpjūčio 4 d. 23.42 val. oro uosto darbuotojai pastebėjo droną, kabantį tarp dviejų valstybinės bendrovės „Antonov“ ukrainietiškų An-124 lėktuvų. Ataskaitoje nurodyta, kad tarp drono ir oro uosto darbuotojo įvyko „kontaktas“, po kurio aparatas atsidūrė ant žemės.
Tuo tarpu oro uoste įdiegta dronų aptikimo sistema nesugebėjo užfiksuoti bepiločio. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas anksčiau pareiškė, kad aparatas galėjo būti specialiai modifikuotas, kad apeitų priešpriešinimo sistemas.
Prie drono pritvirtintas sprogmuo „Semtex“
Tyrimas, pasitelkus vaizdo stebėjimo kameras, nustatė, kad maždaug 19.28 val. dronas įskrido į oro uosto teritoriją iš pietų pusės ir nusileido lėktuvų stovėjimo aikštelėje. Įrašuose nematyti, kad jis vėl pakilo į orą, tačiau po kelių valandų bepilotis vėl pasirodė ore nedideliame aukštyje tarp pastatytų An-124, kur jį ir pastebėjo.
Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, kad incidento metu per Leipcigo oro uostą nebuvo vykdomi jokie Bundesvero kariniai pervežimai.
Ekspertizė parodė, kad prie drono buvo pritvirtinta maždaug kumščio dydžio pakuotė su sprogstamuoju užtaisu. Specialistai spėja, kad tai galėjo būti „Semtex“ kariniu ir pramoniniu tikslais naudojamas sprogmuo, rašo portalas „New Voice“.
Vokietija: tai nebuvo mėgėjų darbas
Plačiau skaitykite ČIA.
Zalužnas papasakojo apie suplanuotą operaciją Kryme
15:47
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Rusijos okupuoto Krymo izoliacijos operacija buvo parengta dar prieš trejus metus. Tačiau Vakarų partneriai į ją rimtai nežiūrėjo.
Apie tai V.Zalužnas užsiminė savo rugpjūčio 6 d. „Facebook“ žinutėje.
Jis pažymėjo, kad dalyvavo Ukrainos krizių žiniasklaidos centro diplomatinio klubo posėdyje, kuriame buvo diskutuojama apie Ukrainos ir pasaulio dabartį bei ateitį. Pasak V.Zalužno, buvo aptariama, koks bus naujasis karas ir kokiais pajėgumais būtina disponuoti, kad būtų tam pasiruošta.
Kariaus robotai
Pasak buvusio kariuomenės vado, „naujausias karas pavirs į didžiulius skaitmeninius laukus, kuriuose veiks robotizuotos sistemos ir robotai“.
„Kad būtų pasirengta tokiam karui, šiuo metu būtina turėti pajėgumus penkiose srityse: vandenyje ir po vandeniu, sausumoje, ore, kosmose ir skaitmeninėje erdvėje, įskaitant kibernetinį saugumą“, – rašo V.Zalužnas.
„Senosios taisyklės nebegalioja – aneksija prarado prasmę“
Jis pridūrė, kad maždaug nuo 2024 metų, kai Rusijos karas prieš Ukrainą perėjo į sekinimo fazę, pasaulyje tęsiasi konfrontacija dėl pasaulio tvarkos pakeitimo. V.Zalužnas pabrėžė, kad senosios taisyklės nebegalioja.
„Tai rodo ir karas Irane, ir tai ryškiai pademonstravo Rusijos ir Ukrainos karas. Pavyzdžiui, aneksija prarado prasmę. 2023 metais mes sudarėme Krymo nuotolinės izoliacijos operacijos planą. Vakarų partneriai tuomet juo nepatikėjo. Tačiau šiandien jis veikia“, — pabrėžė buvęs vadas.
V.Zalužnas akcentavo, kad užgrobęs pusiasalį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasiekė tik vieną strateginį tikslą – sukūrė sausumos koridorių iš Rusijos į Krymą.
Vis dėlto dabar agresoriai juo pasinaudoti negali, pažymėjo V.Zalužnas.
„Visa tai dėl mokslo ir technologijų pažangos bei Ukrainos „vidutinio smūgio“ (Middle Strike – vidutinio nuotolio smogiamųjų bepiločių orlaivių klasė, – red.past.)“, — pridūrė jis.
Skėlė Rusijos vicepremjeras: būtina nutiesti geležinkelį iki Indijos vandenyno
15:27
Rusija turėtų sukurti tiesioginį geležinkelio maršrutą iki Indijos vandenyno, pareiškė Rusijos premjero pavaduotojas Maratas Husnulinas, kuruojantis statybų sektorių ir transporto infrastruktūros plėtrą. Pasak jo, tai būtina dėl prekybos kelių per Juodąją jūrą ir Persijos įlanką blokavimo rizikos.
„Geležinkelio išėjimą į Indijos vandenyną taip pat reikia svarstyti. Kilus rizikoms Bosfore ir Hormuze [dėl JAV ir Irano karo] gali prireikti alternatyvių maršrutų: per Turkmėnistaną, Iraną, Afganistaną ir Pakistaną. Tinkami bet kokie variantai, leidžiantys pasiekti Indiją“, — sakė vicepremjeras interviu TASS.
Šis pareiškimas nuskambėjo išaugus atakoms prieš laivus ir uostų infrastruktūrą Juodojoje jūroje, dėl kurių smarkiai pabrango mokestis už krovinių vežimą Juodosios jūros baseine, o jūrų vežėjai ėmė atsisakyti krovinių gabenimo dėl karinių rizikų.
Nori padėti Rusijos statybininkams įsisavinti trilijonus
M.Husnulinas taip pat pareiškė, kad Rusijos statybų sektorius, atsidūręs ant krizės ribos dėl lengvatinės hipotekos išdavimo mažinimo ir aukštos bazinės palūkanų normos, galės „papildomai įsisavinti apie trilijoną rublių per metus“ ir papildomai „padidinti pajėgumus“, jei jam bus garantuotai užtikrintos statybų apimtys penkeriems metams į priekį, skelbia „The Moscow Times“.
Dėl padėties Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimo liepos mėnesį sutriko prekių tiekimas į Rusiją „pietų maršrutu“ — iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) per Iraną ir Kaspijos jūrą, o tai jau lėmė kai kurių prekių, įskaitant išmaniuosius telefonus, vežamus „pilkojo importo“ schemomis, kainų augimą.
Geležinkelis iš Azerbaidžano į Iraną
Plačiau skaitykite ČIA.
-
„Kas kitas tai galėtų būti, jei ne Rusija?“: Vokietijoje – pavojingi incidentai su lėktuvais
-
To Rusijos kariai nesitikėjo: juos pasitiko robotas-žudikas su liepsnosvaidžiu
-
Zelenskis: Ukrainai skiriamų oro gynybos raketų sumažėjo 3 kartus
-
Po sprogimo Maskvos restorane – slaptos kito generolo laidotuvės
