Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Britanija kirto Rusijai atgal: neabejokit mūsų ryžtu
10:54
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sureagavo į Rusijos grasinimą Londonui dėl karinės pagalbos Ukrainai, kuria ji atakuoja objektus Rusijos teritorijos gilumoje, ir pabrėžė, kad stovi „petys į petį“ su Kyjivu, rašo BBC.
„Rusija neturėtų abejoti mūsų vyriausybės pasiryžimu pasipriešinti Rusijos agresijai Ukrainoje“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Londonas taip pat pridūrė, kad šalis „yra pasiryžusi suteikti Ukrainai reikiamą įrangą, kad ji galėtų apsiginti nuo neteisėtos Putino invazijos“.
Be kita ko, kaip dėstė Gynybos ministerija, Jungtinė Karalystė neketina mažinti karinės paramos Ukrainai, net ir po naujų Rusijos grasinimų.
Dieną prieš tai Rusijos ambasada Londone paskelbė grasinimą Jungtinei Karalystei, įspėdama dėl pasekmių po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Ukraina naudoja britiškus dronus smūgiams prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Vienas karinis šaltinis leidiniui patvirtino, kad britų dronai iš tiesų buvo panaudoti atakose prieš Rusiją, kurios jai padarė ekonominių nuostolių maždaug už 38 mlrd. eurų.
Balandį Jungtinė Karalystė paskelbė apie dešimčių tūkstančių dronų, įskaitant tolimojo nuotolio, perdavimą Ukrainai – tai buvo didžiausia tokio pobūdžio parama istorijoje.
Šie dronai, kuriuos sukūrė dvi atskiros britų įmonės, buvo panaudoti didelio masto ir sėkmingose atakose prieš Rusijos karinius ir pramoninius objektus, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėlius.
Remiantis pranešimais, britų sistemos jau beveik pusę metų yra naudojamos Ukrainos pajėgų atakoms prieš naftos perdirbimo įmones ir kitus objektus Rusijos teritorijoje.
Paskutinis šūvis prieš 10 savaičių: Ukraina atidengė savo Achilo kulną
15:21
Nors tai vienos iš labiausiai geidžiamų ginkluotės sistemų pasaulyje, šiuo metu jos riogso kukurūzų laukuose Ukrainoje nenaudojamos. Paskutinis šūvis iš jų buvo prieš 10 savaičių, išskirtiniame reportaže skelbia CNN.
Televizija tapo pirmąja žiniasklaidos priemonė, kuriai buvo suteikta galimybė apžiūrėti „Patriot“ sistemas Ukrainos teritorijoje. O su žurnalistais kalbėję ukrainiečių pareigūnai pabrėžė tik viena: šalis beveik išeikvojo savo raketų-perėmėjų atsargas.
„Turime įrangą, bet neturime, kuo numušinėti raketų“, – sakė Ukrainos karinis inžinierius Dmytro, kuris saugumo sumetimais neatskleidė pilno savo vardo.
Žurnalistai pamatė 16 „Patriot“ paleidimo įrenginių, kuriuose įsispaudę intensyvaus naudojimo pėdsakai. Paskutinį kartą Ukrainos kariai šias sistemas naudojo maždaug prieš 10 savaičių.
Ukraina nenoriai nurodo, kiek tiksliai priešraketinių ginklų, jei jų iš viso liko, ji turi – prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitę sakė, kad šaliai reikia 5 proc. JAV turimų „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargų, kad išgyventų žiemą, tačiau, jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi tik 1 proc.
„Tai tikrai duria širdį. Matyti, kad turi techniką, bet negali perimti nė vienos raketos. Balistinės raketos skrenda virš galvos, o tu nieko negali padaryti. Negana to, o už nugaros – civiliai“, – kalbėjo Dmytro.
Inžinierius pažymėjo, kad pirmą kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos panašioje situacijoje atsidūrė 2025 m. gruodžio mėnesį.
„Sunku tai apibūdinti – tai stiprūs ir nemalonūs jausmai. Tarsi išmoksti vaikščioti, bet negali to daryti. Žinai, kaip kvėpuoti, bet negali“, – teigė jis.
„Patriot“ valdymo centro įgulos narys Heorhijus paaiškino, kad sprendimą, kokį tiksliai taikini perimti, priima padalinio vadas – tam reikalinga didelė patirtis.
Pasak jo, sunkiausia – stebėti artėjančias raketas, kurios kelia grėsmę civiliams, kritinei infrastruktūrai ir karių šeimoms.
„Patriot“ raketos-perėmėjos paleidimą jis apibūdino kaip „kažką stebuklingo“, nes būtent tą akimirką sistema suteikia galimybę apsaugoti žmones nuo grėsmių iš oro.
JAV pagamintas priešraketinis kompleksas „Patriot“ atsidūrė pasaulinio tiekimo krizės centre, nes dešimtys šalių skubiai stengiasi sustiprinti savo gynybos sistemas. Tai vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas Persijos įlankoje, kurią drasko karas su Iranu. O Ukrainoje jos gyvybiškai svarbios, nes šalį kone kiekvieną naktį niokoja Maskvos atakos.
Skaičiuoja, kad turtingos Persijos įlankos valstybės panaudojo dešimtis raketų-perėmėjų, o Dmytro pareiškė taip ir žinojęs, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose galiausiai turės įtakos Ukrainai.
„Mes numatėme, kad turėsime problemų. Buvome labai sukrėsti, kai pamatėme, kiek raketų jie paleido vienu metu… būtent tas pačias raketas, kurias galėtume panaudoti prieš Rusijos balistiką“, – sakė jis.
Rugpjūčio 5 d. „The Washington Post“ pranešė, kad Europos vyriausybės nenori perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ raketų-perėmėjų, bijodamos susilpninti savo gynybinius pajėgumus.
Tą pačią dieną laikraštis „Financial Times“, remdamasi šaltiniais, paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Volodymyro Zelenskio prašymą perduoti Ukrainai kelis šimtus „Patriot“ raketų-perėmėjų.
Anot laikraščio, JAV prezidentas savo sprendimą paaiškino ribotomis raketų atsargomis, kurių Vašingtonui reikia savo objektams Artimuosiuose Rytuose ir sąjungininkams regione apginti.
Šiuo metu Ukraina derasi su Europos partneriais dėl papildomų raketų-perėmėjų tiekimp – visų pirma su Lenkija ir Vokietija, kurios turi atitinkamą ginkluotę, taip pat su Skandinavijos šalimis.
Azerbaidžano niuksas Rusijai: griebėsi veiksmų prieš propagandininkus
14:56
Azerbaidžano valdžios institucijos paskelbė, kad į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą įtraukia tris Rusijos propagandininkus: Rusijos transporto ministerijos vadovo patarėją ir vadinamąjį karinį tinklaraštininką Aleksejų Čadajevą, televizijos kanalo „Maskva 24“ laidų vedėją Ivaną Kniazevą ir politologą, žiniasklaidos vadybininką Semioną Uralovą, rašo naujienų portalas „Minval“, remdamasis respublikos Generaline prokuratūra.
Pasak prokuratūros, visi trys propagandininkai yra susiję su viešais raginimais imtis terorizmo, „prievartiniu Azerbaidžano konstitucinės santvarkos pakeitimu“, šalies teritorinio vientisumo pažeidimu ir tautinės neapykantos kurstymu.
Nurodoma, kad pagrįstų įtarimų priežastimi tapo dvi laidos, paskelbtos socialinio tinklo „YouTube“ kanale „Semenas Uralovas“ liepos 14 d. ir rugpjūčio 13 d.
Pirmojoje, kaip teigė prokurorai, propagandininkai ragino taikyti smurtinius metodus prieš Azerbaidžaną, nuversti teisėtą šalies valdžią ir pažeisti jos teritorinį vientisumą, taip pat kurstyti tautinę neapykantą.
„The Moscow Times“ spėjo, kad kalbama apie laidą pavadinimu „Kiek Rusijoje yra Alijevo agentų?“, kuri dabar yra nebeprieinama.
Kitoje laidoje, valdžios institucijų duomenimis, A.Čadaevas, I.Kniazevas ir S.Uralovas ragino vykdyti terorizmą, įskaitant smurto panaudojimą prieš respubliką, atskirų asmenų sunaikinimą ir jų „tikslinį likvidavimą“.
Patys laidos autoriai jos turinį pristato kaip „politinę ekspertizę“. Visiems trims nedalyvaujant Azerbaidžane buvo pareikšti kaltinimai pagal keletą baudžiamųjų straipsnių. Įtariamieji paskelbti ieškomais, informacija perduota ir Interpolui.
Dieną prieš tai paaiškėjo, kad iš Rusijos buvo deportuotas Azerbaidžano diasporos Maskvoje vadovas Bahtiaras Gasanovas. Kaip pranešė naujienų agentūra APA, B.Gasanovo pilietybė buvo panaikinta dar 2025 m., o 2026 m. birželį jį sulaikė teisėsaugos pareigūnai ir nusiuntė į laikinąjį migrantų sulaikymo centrą.
Liepos mėnesį Azerbaidžano valdžia pateikė keletą griežtų pareiškimų Maskvos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, mėnesio pradžioje Baku pareiškė protestą Rusijai dėl Azerbaidžano bendrovės „SOCAR“ objektų bei ambasadų pastatų apgadinimų, patirtų dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų prieš Ukrainos miestus, kurios, kaip teigia respublikos Užsienio reikalų ministerija, buvo „tyčinio“ pobūdžio.
Liepos viduryje šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pabrėžė, kad respublikos buvimą Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos sudėtyje vertina kaip kolonijinės padėties laikotarpį „be teisių“ ir kad sovietmečiu iš Azerbaidžano „buvo išvežti milijardai tonų naftos“.
Praėjus kelioms dienoms, I.Alijevas taip pat pasisakė dėl Rusijos nesugebėjimą patikimai aprūpinti partnerių nafta ir dujomis, kurių gamyba ir tiekimas buvo išvesti iš rikiuotės dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
Azerbaidžanas pabrėžė, kad Baku yra pasirengęs pakeisti Rusiją Europos energetikos rinkoje, esant tam tikroms sąlygoms žymiai padidindamas tiekimą.
Davė mėnesį: Ukraina skelbia evakuaciją vienoje iš savo sričių
14:41
Ukrainos institucijos antradienį nurodė evakuoti beveik 2,2 tūkst. vaikų su jų tėvais ar globėjais iš gyvenviečių šalies vidurio rytuose esančioje Dnipropetrovsko srityje, suintensyvėjus Rusijos smūgiams ir Maskvos pajėgoms pamažu stumiantis į priekį.
Privaloma evakuacija paskelbta 16 gyvenviečių, esančių į rytus nuo srities administracinio centro Dnipro, socialiniuose tinkluose pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Per mėnesį šeimos su vaikais privalo palikti šias teritorijas. Tėvai, globėjai ar kiti teisėti atstovai turi išvežti 2 177 berniukus ir mergaites į saugesnes teritorijas“, – sakė O.Hanža.
Jis nurodė, kad evakuotieji bus vežami į tranzito centrus, jiems bus padedama surasti naują gyvenamąją vietą.
Dnipropetrovsko sritis dažnai apšaudoma Rusijos dronais ir raketomis.
Kovos srities rytuose tęsiasi, tačiau, remiantis naujienų agentūros AFP duomenų iš Karo studijų instituto (ISW) analize, Ukrainos kariuomenė praėjusį mėnesį šiame regione pasiekė nedidelių laimėjimų.
Rusijos puolimas palei nusidriekusią fronto liniją 2026-aisiais sulėtėjo, nors Ukrainos kariuomenė vis dar patiria žmogiškųjų išteklių trūkumą ir nuovargį, Rusijos invazijai tęsiantis penktuosius metus.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, liepos mėnesį Ukrainoje žuvusių civilių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat Rusijos invazijos pradžios.
Ukrainos žvalgyba: Rusija gali surengti puolimą prieš Kyjivą ir Černihivą
13:52
Rusija vasario mėnesį gali pradėti puolimą prieš Kyjivo ir Černihivo sritis, jei surengs naują mobilizacijos bangą, antradienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba (GUR).
Nors šiuo metu nėra požymių, kad Rusija būtų pasirengusi naujam puolimui iš šiaurės, potencialiai tokia operacija yra įmanoma, o pagrindiniu veiksniu tam galėtų tapti nauja mobilizacijos banga Rusijoje.
Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis, duodamas interviu naujienų portalui „RBK-Ukraina“, sakė, kad tai, ar bus mobilizacija, paaiškės po rugsėjo mėnesį vyksiančių Rusijos Federacijos Valstybės Dūmų rinkimų.
Tačiau, jo teigimu, Rusija yra vienaip ar kitaip yra pasirengusi mobilizacijai, nes Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino dekretas, priimtas dar 2022 m., tebegalioja.
„Iki rinkimų jie bandys parodyti kokius nors laimėjimus tose fronto atkarpose, kur gali ką nors nuveikti. O po to – galbūt bus mobilizacija“, – kalbėjo V.Skibickis.
„Jei agresorius šiais metais surengs naują mobilizacijos bangą, jie gali paruošti galingą smogiamąjį junginį artėjant vasariui, kitų metų pradžioje“, – pridūrė jis.
Karinės žvalgybos vado pavaduotojas įvardijo vasario mėnesį, žinodamas V.Putino potraukį simbolizmui ir simbolinėms datoms.
„Ar priešas gali šiais metais pradėti puolimo veiksmus iš šiaurės? Teoriškai taip, bet praktiškai nėra sąlygų, rodiklių, kurie rodytų, kad jie pasirengę šiai operacijai, nėra tam reikalingų pajėgų“, – kalbėjo jis.
Pagal anksčiau skelbtus Ukrainos karinės žvalgybos duomenis, šiuo metu Rusijos smogiamąjį junginį sudaro apie 670 tūkst. kovinių pajėgų ir 65 tūkst. rezervo karių.
Tuo tarpu kiekvieną mėnesį Rusijos patiriami nuostoliai fronto linijoje yra didesni nei priimamų naujokų skaičius.
Birželio 30 d. tuometinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija gali pradėti puolimą Černihivo srityje iš Briansko srities teritorijos, ir nurodė, jog gynybos pajėgos ruošiasi tokiam įvykių scenarijui.
Savo ruožtu Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai liepos 31 d. paskelbtoje ataskaitoje, komentuodami priešo pareiškimus apie gyvenviečių užėmimą šiaurės Ukrainoje, nurodė, kad Rusijos karinė vadovybė klaidina Kremlių dėl tariamos sėkmės šiaurės Ukrainoje.
„Išvažiavai, išdavei – mauk lauk“: Rusijos sistemą gali pakeisti iš esmės
13:22
Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovė Ela Pamfilova pareiškė, kad iš Rusijos išvykę piliečiai turėtų netekti galimybės dalyvauti rinkimuose. Apie tai ji papasakojo radijui „Komsomolskaja pravda“, atsakydama į klausimą apie „užsienio agentų“ dalyvavimą rinkimuose ir balsavimo organizavimą šalyse, kurias Rusijos valdžia priskiria neva „nedraugiškoms“.
„Manau, kad išvažiavai iš šalies, išdavei – mauk lauk. Bet tai mano pozicija. <...> Žinote, ateis nauji įstatymų leidėjai, tegul keičia įstatymus“, – sakė E.Pamfilova. Taip pat ji mano, kad teisėsaugos institucijos turi pakankamai galimybių nustatyti tą piliečių kategoriją, kuriai ateityje būtų galima atimti teisė spręsti Rusijos likimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinui siūlo slaptą karo planą
12:59
Nemažai Rusijos ekonomistų ir politinio „elito“ atstovų toliau pataria Rusijos vadovui Vladimirui Putinui neskelbti mobilizacijos. Vietoj to Kremlius svarsto paslėptas prievartos priemones, siekdamas padidinti su Rusijos gynybos ministerija pasirašomų sutarčių dalį.
Apie tai prakalbo Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Jo teigimu, dilema ta, kad V.Putinas yra suinteresuotas mobilizacija, tačiau jos paskelbimas sugriautų visuomeninę sutartį tarp valdžios ir gyventojų, kurios esmė – kad karas vyksta kažkur toli, o į frontą savanoriškai vyksta daugiausia tie, kurie nori uždirbti.
Tačiau stabdyti karo V.Putinas neketina, patikino A.Kovalenka, kurį cituoja portalas „New Voice“.
„Putinas nenori nutraukti karo bent iki 2028 metų ir jau planuoja karo veiksmus visiems 2027 metams. Šiems siekiams taip pat pritaria ne visi, tad yra erdvės daryti įtaką Maskvai“, – pabrėžė centro vadovas.
Jo teigimu, tokiais poveikio įrankiais yra smūgiai Rusijos ekonomikai, taip pat ES parama Ukrainai.
„Ir visa tai gali būti sustiprinta JAV ir Kinijos valios“, – pridūrė A.Kovalenka.
Jis pažymėjo, kad manevravimo erdvė išlieka gana ribota, tačiau situacija nėra beviltiška.
Tuo pat metu Ukrainai svarbu išlaikyti vidinę vienybę, nes, kaip perspėjo centro vadovas, Rusija nukreips didelius išteklius ne tik į mūšio lauką, bet ir į informacinę bei politinę sferas. Konkrečiai, pabrėžė A.Kovalenka, Maskva bandys palaikyti atskirus potencialius politinius projektus Ukrainoje, skirdama finansavimą ir ieškodama tinkamų lyderių.
Ką sakė Zelenskis
15min primena, kad liepos 26 d. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad V.Putinas planuoja šį rudenį surengti naują mobilizaciją. V.Zelenskio duomenimis, nuo metų pradžios Rusijos gynybos ministerija į kariuomenę pritraukė 221 tūkstantį kontraktininkų, tačiau to nepakako: nuostoliai per tą patį laikotarpį siekė 225,5 tūkstančio žmonių, iš jų 131 tūkstantis – žuvusiųjų.
V.Zelenskis mano, kad V.Putinas paskelbs mobilizaciją po Valstybės Dūmos rinkimų rugsėjo 20 d.; per ją į frontą gali būti išsiųsta nuo 300 iki 500 tūkstančių žmonių.
„Jis nori sustiprinti mobilizaciją. Ne atvirai, nes bijo savo paties visuomenės, tačiau tai padarys spalio pradžioje, jei mes nesukelsime jam problemų su logistika, ginklais, benzinu ir dyzelinu, ir jei mūsų partneriai neįves visapusiškų sankcijų už jo agresiją“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas, pridurdamas, kad V.Putinas nutrauks karą tik pralaimėjimo atveju.
Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas lietuvis, vadovavęs medienos perdirbimo įmonei
12:29
Baltarusijoje birželį sulaikytas ir įkalintas Vytautas Slankauskas, anksčiau vadovavęs vienai didžiausių šios šalies medienos perdirbimo įmonių „HS Belakon“, antradienį pranešė LRT radijas.
Anot radijo, Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad apie Lietuvos piliečio sulaikymą informuota Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
Daugiau informacijos ministerija neteikia, motyvuodama asmens privatumo apsauga.
LRT radijo duomenimis, Lietuvos pilietis buvo apkaltintas brokuotų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją. Transliuotojas taip pat skelbia, kad Baltarusijos medienos perdirbimo pramonę iš esmės kontroliuoja autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, o dalis įmonių šalyje jau buvo perimtos.
V.Slankauskas šiuo metu dirba austrų kapitalo bendrovės „HS Belakon“ vidaus audito skyriaus vadovu.
Anksčiau Austrijos investuotojai iš „Timber Group“ lietuvį samdė dėl jo patirties vadovaujant didelių gamyklų statyboms Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Be kita ko, V.Slankauskas taip pat yra dirbęs VMG (buvusioje Vakarų medienos grupėje) bei lietuvių pastatytoje „Mebelain“ gamykloje Baltarusijoje.
Karas jam nesvarbu: Kanye Westas ketina pasirodyti „Gazprom Arenoje“
12:18
JAV reperis Kanye Westas spalį pasirodys Sankt Peterburge, nepaisant penktus metus besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje, pirmadienį skelbiama „Gazprom Arenos“, kur planuojami du šio prieštaringai vertinamo atlikėjo koncertai, „Telegram“ kanale.
K. Westas, dar žinomas kaip Ye, šiais metais keliose Europos šalyse susidūrė su koncertų atšaukimu ir draudimais koncertuoti po virtinės antisemitinių pareiškimų, įskaitant Adolfo Hitlerio aukštinimą ir nacių simbolikos naudojimą.
Sausį K. Westas atsiprašė už šiuos komentarus, kuriuos priskyrė nediagnozuotam smegenų sužalojimui ir negydomam bipoliniam sutrikimui.
Jei šie koncertai įvyks, K. Westas taps viena didžiausių tarptautinių muzikos žvaigždžių, apsilankiusių Rusijoje nuo to laiko, kai Maskva 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Bilietų kainos – iki 1,6 tūkst. eurų
Bilietų kainos į du šou, numatytus spalio 10–11 dienomis, prasideda nuo 9 tūkst. rublių (90 eurų), o pigiausi bilietai buvo išparduoti per valandą, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Brangiausi bilietai kainuoja 160 tūkst. rublių (1,6 tūkst. eurų).
„Gazprom Arena“ talpina iki 80 tūkst. žiūrovų.
Amerika prisimelavo: slapta pasiuntė Trumpo žmogų į Rusiją
12:14
JAV pareigūnas Rodney Mimsas Cookas jaunesnysis, kuris Baltuosiuose rūmuose kuruoja architektūros klausimus ir dalyvauja įgyvendinant Donaldo Trumpo naujosios pokylių salės projektą, vasarą lankėsi Rusijoje su neskelbta diplomatine misija ir susitiko su Kremliaus atstovais, rašo „Financial Times“ (FT), remdamasis informuotais šaltiniais.
Viešai Vašingtonas vizitą neigė. Valstybės sekretorius Marco Rubio birželį sakė, kad jam nieko nežinoma apie amerikiečių delegaciją forume.
Susitiko su Kremliaus pareigūnais
Prieš kelionę R.M.Cookui buvo išduotas diplomatinis pasas ir surengti išsamūs instruktažai. Apie R.M.Cooko atvykimą kaip pirmojo per kelerius metus oficialaus JAV atstovo Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume forumo metu kalbėjo Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
R.M.Cookas, vadovaujantis Amerikos Dailiųjų menų komisijai (US Commission of Fine Arts), birželį atvyko į Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą. Ten jam buvo suteikta diplomatinė apsauga, o be viešų renginių jis surengė derybas su Rusijos pareigūnais. Tarp jo pašnekovų buvo Vladimiro Putino patarėjas Antonas Kobiakovas, Kremliuje atsakingas be kita ko už Peterburgo forumo organizavimą.
Kaip rašo FT, JAV administracija tikėjosi, kad tokie neįprasti tarpininkai kaip R.M.Cookas gali padėti pajudinti iš mirties taško Rusijos ir Amerikos santykius.
Prakalbo apie savo „dačią“
Plačiau skaitykite ČIA.
Investuotojas ir jo rusiškos šaknys: kas stovi už „Trumpo koridoriaus“
11:55
Kol Jerevanas rengiasi didžiausio komunikacinio projekto TRIPP – vadinamojo „Trumpo kelio arba koridoriaus“ – įgyvendinimui, jo pagrindine figūra tampa investuotojas iš JAV Konstantinas Sokolovas. Kas apie jį žinoma ir ką apie jį galvoja Armėnijoje, klausia ir daugiau pasakoja Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) žurnalistai.
Armėnijos vyriausybė uždegė žalią šviesą stambaus masto projektui TRIPP (Trump Route for International Peace and Prosperity, liet. „Trumpo kelias tarptautinei taikai ir gerovei“), perduodama JAV ir Armėnijos susitarimo pagrindų dokumentą Konstituciniam Teismui patikrinti dėl atitikties šalies konstitucijai. Lygiagrečiai su šiuo procesu Vašingtonas paleido į gyvenimą naują investicinį fondą TRIPP+, kurio bazinis kapitalas viršija 200 mln. JAV dolerių.
Plačiau skaitykite ČIA.