Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Grįžo į frontą su protezu: pranešta apie 21 m. Ukrainos jūrų pėstininko žūtį
18:49
Rugpjūčio 18 dieną pranešta apie Ukrainos jūrų pėstininko Jevheno Minženero, šaukiniu Andatra, žūtį. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos gynėjas grįžo į frontą po galūnės netekimo ir protezavimo.
Apie Jevheno žūtį pranešė jo draugas, karys Jaroslavas Hrubičius, kuris paskelbė bendrą nuotrauką su J.Minženeru ir pasidalijo jų susirašinėjimo fragmentu. Birželio 1 dienos žinutėse Jevhenas sakė, kad yra Donbase ir vyksta į komandiruotę.
„Tai tu ir neatvažiavai pas mane į protezavimo centrą, drauge. Iki tol ne kartą matėmės pas mane ligoninėje Kyjive – tu užkraudavai savo pašėlusia energija. Tu rodei pavyzdį ir buvai tikras Žmogus-voras su protezu. Tu juk ir negalėjai sėdėti nuošalyje. Tu buvai ir liksi galingas, mažyli.
Nepaisant jauno amžiaus, Žeka buvo vyresnysis seržantas, bepiločių orlaivių būrio vadas; po sunkaus sužeidimo grįžo į rikiuotę... Šiandien pasitvirtino, kad jūrų pėstininkas Jevhenas Minženeras žuvo. Myliu tave, broliuk“, – pažymėjo jo bičiulis J.Hrubičius.
„Levitate Ukraine“ – Ukrainos bendrovės, gaminančios protezus, atstovai pažymėjo, kad Jevhenas tikrai mylėjo gyvenimą.
„Jis buvo neįtikėtinai energingas, visada judantis, su charakteriu, jėga ir tuo ypatingu gyvenimo troškuliu, kurio neįmanoma nepastebėti. Jis buvo „Levitate“ dalis, mūsų draugas ir žmogus, kuriuo nuoširdžiai žavėjomės. Mums labai skaudu jį prarasti“, – pažymėjo bendrovės atstovas.
Kokia Jevheno istorija
2026 metų gegužę reabilitacijos centro „Unbroken Ukraine“ atstovai papasakojo Jevheno istoriją. Buvo skelbiama, kad jaunuolis gimė Chersono srityje, tačiau mokyklos metais persikėlė į Turkiją. Plataus masto karas prasidėjo, kai Jevhenui buvo 17 metų. Jis pasakojo, kad jį sukrėtė nuotraukos iš deokupuotos Bučos ir informacija apie tai, jog Mariupolio gynėjai pateko į nelaisvę.
Kai vaikinui sukako 18 metų, jis atvyko į Ukrainą ir įstojo į kariuomenės gretas. 2023 metų kovą jis papildė 38-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados gretas, kur tapo dronų operatoriumi. 2025 metų balandžio 10 dieną Jevhenas buvo sužeistas priešo drono atakos metu.
Jevhenas prarado koją, tačiau po gydymo, protezavimo ir reabilitacijos grįžo į frontą. 2025 metų lapkritį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo gynėją valstybiniu apdovanojimu – Kovinių nuopelnų kryžiumi.
Svetimšaliai karo belaisviai Ukrainoje – aklavietėje
20:51
Šimtai užsienio kovotojų, laikomų nelaisvėje Ukrainoje, atsiduria aklavietėje, nes Maskva atsisako juos įtraukti į belaisvių mainus.
Tai atskleidė 15min reportažas iš karo belaisvių stovyklos.
Atskleidė, kiek dar gali atlaikyti Putino ekonomika
20:41
Karas Irane, pakėlęs naftos kainas, atidėjo ekonominių sunkumų Rusijoje pradžią, pareiškė aukšto rango Europos žvalgybos šaltinis „Fox News“.
Pasak „Fox News“ šaltinio, dėl papildomų žaliavų eksporto pajamų, leidžiančių Rusijos vyriausybei papildyti biudžetą, Vladimiras Putinas galės tęsti karinę kampaniją Ukrainoje mažiausiai iki kito pavasario arba „dar vieną sezoną“.
Rusijos naftos „Urals“ kaina, metų pradžioje kritusi iki 40 JAV dolerių už barelį ir dar žemiau, antrąjį ketvirtį šoktelėjo iki 82 JAV dolerių – pusantro karto daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Centrinio banko duomenimis, balandį–birželį Rusijos ekonomika gavo 30 mlrd. JAV dolerių papildomų eksporto pajamų, o liepos mėnesį naftos ir dujų pajamos į biudžetą pasiekė daugiau nei 934 mlrd. rublių – rekordinį lygį per daugiau nei metus. Tai 18 proc. daugiau nei 2025 metų liepą ir 2,5 karto daugiau nei šią žiemą iš naftos ir dujų gavo Rusijos biudžetas.
Daugiau skaitykite ČIA.
Zelenskis ruošia Ukrainą žiemai: su partneriais tariasi dėl energetikos
20:27
Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su pirmuoju vicepremjeru ir energetikos ministru Denysu Šmyhaliu. Susitikimo metu buvo nustatyti pagrindiniai bendradarbiavimo su partneriais energetikos srityje prioritetai prieš prasidedant šildymo sezonui.
Apie tai valstybės vadovas pranešė savo „Telegram“ kanale, skelbia „Ukrinform“.
„Ataskaita apie mūsų energetikos sektoriaus būklę ir pagrindinius prioritetus bendraujant su partneriais. Pirmasis vicepremjeras Denysas Šmyhalis informavo apie Ukrainos energetikos sistemos būklę ir kasdienes Ukrainos energetikos darbuotojų pastangas likviduoti Rusijos atakų padarinius. Dėkoju visiems sektoriaus specialistams už tikrai profesionalų ir atsidavusį darbą“, – pažymėjo prezidentas.
Pasak jo, elektros tiekimo atkūrimo darbai Ukrainos gyventojams po Rusijos apšaudymų vyksta kasdien. Ypač sudėtinga padėtis išlieka miestuose ir gyvenvietėse regionuose, esančiuose netoli fronto linijos ir prie Rusijos sienos.
Zelenskis pažymėjo, kad būtinos įrangos atsargos jau sukauptos.
„Taip pat nustatėme užduotis darbui su Ukrainos partneriais artimiausiu metu: kokie politiniai, finansiniai ir grynai techniniai susitarimai mums reikalingi dabar, rugpjūtį, taip pat rugsėjį, prieš prasidedant šildymo sezonui. Tikimės konkrečių šalių paramos. Saugumo sumetimais šiuo metu detalių neviešiname“, – sakė valstybės vadovas.
Zelenskio teigimu, Šmyhalis taip pat pristatė strategines Ukrainos branduolinės energetikos sektoriaus plėtros perspektyvas ir su tuo susijusio darbo Europoje prioritetus.
Susitikime taip pat aptarti pagrindiniai socialiniai projektai, kuriuos Energetikos ministerija planuoja pradėti įgyvendinti šį rudenį.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 18-osios rytą dėl naujų Rusijos smūgių elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs šešiuose Ukrainos regionuose.
Putino patarėjas ciniškai pasisakė apie karo Ukrainoje „įšaldymą“
19:47
Kremlius dar kartą patvirtino, kad neplanuoja jokio karo Ukrainoje „įšaldymo“, praneša „Vesti“, remdamasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pareiškimu.
Rusija nenori karo „įšaldymo“
J.Ušakovas pareiškė, kad konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos „įšaldymas“ palei dabartinę kontaktinę liniją Maskvai yra nepriimtinas.
„Jūs žinote mūsų poziciją – ji to neleidžia“, – sakė jis.
Taip jis atsakė į klausimą apie kai kurių šalių siekį „įšaldyti“ karinę konfrontaciją tarp Rusijos ir Ukrainos palei dabartinę fronto liniją.
V.Putino patarėjas taip pat teigė, kad diplomatija visada vyksta „tyliai“. Pasak jo, visa tai, kas daroma viešai, jau priskiriama viešiems pareiškimams.
Ar Rusija nori užbaigti karą?
Anksčiau „RBC-Ukraine“ skelbė, kad Rusija esą niekada nesutiktų su karo veiksmų Ukrainoje „įšaldymu“, jei nebūtų išspręstos, jos teigimu, „pagrindinės“ arba „pirminės“ karo priežastys.
Taip pat skelbta, kad V.Putinas galėjo pasinaudoti susitikimu su Kazachstano prezidentu, siekdamas pateisinti tolesnį karo prieš Ukrainą tęsimą.
Be to, Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas asmeniškai pasiūlė Putinui „įšaldyti“ karą Ukrainoje ir grįžti prie 2022 metais Stambule vykusių derybų sąlygų.
Į Rusijos uostą plaukęs graikų laivas gavo 5 dronų smūgius
18:05
Juodojoje jūroje po atakos užsiliepsnojo su Liberijos vėliava plauk3s graikų balkeris „Anna S“. Kaip praneša portalas „Proto Thema“, rugpjūčio 17 dieną laivui smogė penki bepiločiai maždaug 40 kilometrų nuo Novorosijsko.
Laive buvo 20 filipiniečių jūreivių ir kapitonas iš Rumunijos – jie nenukentėjo. Balkeris priklauso bendrovei „Neptune Tradebulk“. Laivas plaukė į Novorosijską pasikrauti grūdų. Leidinio duomenimis, laivas beveik visiškai sudegė. Ar jis vis dar plūduriuoja, ar jau nuskendo, nežinoma.
Tai jau antras per parą incidentas su graikų laivu netoli Novorosijsko. Rugpjūčio 16 dieną Juodojoje jūroje buvo atakuotas tanklaivis „Skiros“, gabenęs Rusijos naftą po pakrovimo Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminale. Graikų televizijos kanalo „Skai“ duomenimis, laivui smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotis.
Ko Zelenskio prašė Amerika
Anksčiau „Financial Times“ šaltiniai pranešė, kad liepos pabaigoje JAV paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio neatakuoti tanklaivių prie Novorosijsko, kad nekiltų grėsmė Kazachstano naftos tiekimui per konsorciumo terminalą. Jų teigimu, jis sutiko nesmogti į laivus su sąlyga, kad jie nėra Ukrainos sankcijų sąraše ir negabena Rusijos krovinių.
Liepą bepiločių atakos ne kartą sutrikdė Kaspijos vamzdynų konsorciumo darbą ir privertė Kazachstaną sumažinti gavybą. Mėnesio pabaigoje, po smūgių bent aštuoniems tanklaiviams, konsorciumas svarstė galimybę sustabdyti veiklą dėl grėsmės saugumui ir aplinkai, skelbia „The Moscow Times“.
Liepą per Kaspijos vamzdynus buvo išsiunčiama apie 1,3 mln. barelių naftos per parą – 300 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, skaičiavo „Kpler“. Palyginti su gegužės rodikliais, apimtis sumažėjo 600 tūkst. barelių per parą. Rusijos žaliava sudaro 5-10 proc. konsorciumo eksporto.
Ukrainos ir Belgijos ministrai susitikimą turėjo perkelti į bombų slėptuvę
17:39
Kyjive suveikus oro pavojaus sirenoms, Ukrainos užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai ir Belgijos diplomatijos vadovui Maxime'ui Prevot antradienį teko vesti derybas požeminėje slėptuvėje.
„Dėl mūsų sostinę puolančių Rusijos dronų derybas vedėme po žeme, (...) bombų slėptuvėje – tai kasdienė milijonų ukrainiečių realybė, kurią šiandien patyrė ir mūsų svečiai iš Belgijos“, – socialiniuose tinkluose parašė A.Sybiha.
Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti abu diplomatijos vadovai, sėdintys prie stalo kambaryje be langų, ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip dvi delegacijos eina požeminiais koridoriais.
Karo nuniokotoje Ukrainoje oro pavojaus sirenos kaukia kasdien, nes Rusija vis leidžia dronų ir raketų salves į kaimyninę šalį, versdama žmones bėgti į slėptuves ir žudydama civilius sostinėje bei visoje šalyje.
Liepos mėnesį lankydamasi Kyjive Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen dėl mieste paskelbto oro pavojaus ir dronų grėsmės taip pat turėjo trumpam nuvykti į slėptuvę.
„Dronai laksto“ ir „viskas dega“: rusai puolė prie bankomatų
16:52
Nuo metų pradžios grynųjų pinigų augimo tempai Rusijoje viršijo 2022 metų rodiklius, atkreipė dėmesį dienraštis „The Washington Post“ (WP). Tai vyksta didėjant nuogąstavimams dėl galimo aktyvų konfiskavimo karo reikmėms, pažymi laikraštis. Visi, kas gali, bando išsivežti pinigus iš šalies, leidiniui sakė vienas Maskvos verslininkas.
Grynųjų pinigų kiekis Rusijoje per pirmas dvi rugpjūčio savaites padidėjo 286,4 mlrd. rublių (2,9 mlrd. eurų) – po 643,4 mlrd. rublių augimo liepą ir maždaug 450 mlrd. rublių birželį. Nuo metų pradžios prieaugis sudaro apie 2,45 trln. rublių (24,9 mlrd. eurų).
Liepos mėnesio pinigų išgryninimas tapo istoriškai didžiausiu užfiksuotu liepos mėnesį, sakė „Sberbank“ finansų direktorius Tarasas Skvorcovas. Anot jo, tokia didelė grynųjų pinigų paklausa pastaraisiais metais nebuvo stebėta, išskyrus atskirus krizinius epizodus. „Sberbank“ mano, kad per 2026 metus Rusijoje grynųjų pinigų apyvartoje kiekis gali padidėti maždaug 3,8 trln. rublių.
Didesnis grynųjų poreikis nei 2022 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos grasinimų – Britanijos premjero reakcija
16:47
Jungtinė Karalystė ir toliau 100 proc. rems Ukrainą kovoje prieš Rusijos invaziją, pareiškė šalies ministras pirmininkas Andy Burnhamas po to, kai Rusija apkaltino Londoną „tyčiniu siekiu eskaluoti Ukrainos krizę“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Didžioji Britanija daro tai, ką seniai pažadėjo daryti – 100 % remia Ukrainą šiame neteisėtame kare, kurį veda Vladimiras Putinas“, – žurnalistams teigė A.Burnhamas.
Jis pabrėžė, kad Didžiosios Britanijos pozicija Ukrainos atžvilgiu, jam esant premjeru, liks tokia pati, kokia buvo ir ankstesniųjų ministrų pirmininkų laikais.
„Teikiame paramą, kad Ukraina galėtų apsiginti, ir būtent tokia buvo Didžiosios Britanijos pozicija per visą šį karą ankstesnių premjerų kadencijų metu. Mano kadencijos metu ji išlieka nepakitusi. Mes nesame bičiuliai tik tada, kai viskas gerai. Mes būsime šalia Ukrainos sunkią valandą, ir tai nepasikeis“, – užtikrino jis.
Po to, kai pasirodė informacija apie tai, kad Ukrainos atakoms prieš Rusijos teritoriją buvo panaudotos Jungtinės Karalystės suteiktos raketos, Rusija pirmadienį pareiškė, kad Londonas „sumokės“ už dronų perdavimą Ukrainai.
Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pabrėžė, kad „Jungtinė Karalystė veikia kaip kraujo praliejimo nusikaltimų ir teroro aktų bendrininkė bei rėmėja“, bei pagrasino, kad „Londono veiksmai neišvengiamai turės pasekmių, už kuriuos jam teks atsakyti“.
Rusija skelbia nukovusi 1671 Ukrainos droną
16:03
Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Rusiją rekordiniu skaičiumi atakos dronų, skelbia propagandinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir „Interfax“.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, šalies priešlėktuvinė gynyba tariamai sunaikino 1671 Ukrainos droną, dešimt valdomų aviacinių bombų ir dvi „HIMARS“ raketas.
Reaguodamos į paskutinius įvykius, Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės nuolat atnaujino duomenis apie Ukrainos „absoliučius rekordus“.
„Per pastarąsias 24 valandas oro gynybos pajėgos virš Rusijos numušė 1671 droną – tai absoliutus rekordas“, – po pietų skelbė „RIA Novosti“.
Iš esmės Rusijos žiniasklaida užfiksavo, kad tai buvo didžiausia Ukrainos dronų ataka prieš Rusiją nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tačiau visiškai neaišku, kuo remdamasi Gynybos ministerija pateikė tokią statistiką.
Tačiau nei Ukrainos gynybos ministerija, nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas kol kas nei patvirtino, nei paneigė šią informaciją.
Anksčiau antradienį Rusijos valdžios institucijos pranešė apie didelio masto dronų ataką prieš Maskvą ir Maskvos sritį.
Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas nurodė, kad nuo pirmadienio vakaro iki antradienio 5 val. ryto Maskvos srities link skrido 637 bepiločiai orlaiviai, iš kurių 180 dronų, kaip teigiama, buvo sunaikinti.
Paaiškėjo, kad naktinio apšaudymo metu smogta internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ sandėliui Maskvos srityje, kuris užsiliepsnojo. Šį faktą patvirtino Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Jis naktinę ataką įvardijo kaip „didelio masto“ ir nurodė, kad regione buvo numušta 150 dronų.
Po smūgių bendrovė „Rosaviacija“ įvedė laikinus apribojimus orlaivių atvykimui ir išvykimui iš Maskvos Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio ir Šeremetjevo oro uostų.
Paskutinis šūvis prieš 10 savaičių: Ukraina atidengė savo Achilo kulną
15:21
Nors tai vienos iš labiausiai geidžiamų ginkluotės sistemų pasaulyje, šiuo metu jos riogso kukurūzų laukuose Ukrainoje nenaudojamos. Paskutinis šūvis iš jų buvo prieš 10 savaičių, išskirtiniame reportaže skelbia CNN.
Televizija tapo pirmąja žiniasklaidos priemonė, kuriai buvo suteikta galimybė apžiūrėti „Patriot“ sistemas Ukrainos teritorijoje. O su žurnalistais kalbėję ukrainiečių pareigūnai pabrėžė tik viena: šalis beveik išeikvojo savo raketų-perėmėjų atsargas.
„Turime įrangą, bet neturime, kuo numušinėti raketų“, – sakė Ukrainos karinis inžinierius Dmytro, kuris saugumo sumetimais neatskleidė pilno savo vardo.
Žurnalistai pamatė 16 „Patriot“ paleidimo įrenginių, kuriuose įsispaudę intensyvaus naudojimo pėdsakai. Paskutinį kartą Ukrainos kariai šias sistemas naudojo maždaug prieš 10 savaičių.
Ukraina nenoriai nurodo, kiek tiksliai priešraketinių ginklų, jei jų iš viso liko, ji turi – prezidentas Volodymyras Zelenskis praeitą savaitę sakė, kad šaliai reikia 5 proc. JAV turimų „Patriot“ raketų-perėmėjų atsargų, kad išgyventų žiemą, tačiau, jo teigimu, šiuo metu Ukraina turi tik 1 proc.
„Tai tikrai duria širdį. Matyti, kad turi techniką, bet negali perimti nė vienos raketos. Balistinės raketos skrenda virš galvos, o tu nieko negali padaryti. Negana to, o už nugaros – civiliai“, – kalbėjo Dmytro.
Inžinierius pažymėjo, kad pirmą kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos panašioje situacijoje atsidūrė 2025 m. gruodžio mėnesį.
„Sunku tai apibūdinti – tai stiprūs ir nemalonūs jausmai. Tarsi išmoksti vaikščioti, bet negali to daryti. Žinai, kaip kvėpuoti, bet negali“, – teigė jis.
„Patriot“ valdymo centro įgulos narys Heorhijus paaiškino, kad sprendimą, kokį tiksliai taikini perimti, priima padalinio vadas – tam reikalinga didelė patirtis.
Pasak jo, sunkiausia – stebėti artėjančias raketas, kurios kelia grėsmę civiliams, kritinei infrastruktūrai ir karių šeimoms.
„Patriot“ raketos-perėmėjos paleidimą jis apibūdino kaip „kažką stebuklingo“, nes būtent tą akimirką sistema suteikia galimybę apsaugoti žmones nuo grėsmių iš oro.
JAV pagamintas priešraketinis kompleksas „Patriot“ atsidūrė pasaulinio tiekimo krizės centre, nes dešimtys šalių skubiai stengiasi sustiprinti savo gynybos sistemas. Tai vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas Persijos įlankoje, kurią drasko karas su Iranu. O Ukrainoje jos gyvybiškai svarbios, nes šalį kone kiekvieną naktį niokoja Maskvos atakos.
Skaičiuoja, kad turtingos Persijos įlankos valstybės panaudojo dešimtis raketų-perėmėjų, o Dmytro pareiškė taip ir žinojęs, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose galiausiai turės įtakos Ukrainai.
„Mes numatėme, kad turėsime problemų. Buvome labai sukrėsti, kai pamatėme, kiek raketų jie paleido vienu metu… būtent tas pačias raketas, kurias galėtume panaudoti prieš Rusijos balistiką“, – sakė jis.
Rugpjūčio 5 d. „The Washington Post“ pranešė, kad Europos vyriausybės nenori perduoti Ukrainai papildomų „Patriot“ raketų-perėmėjų, bijodamos susilpninti savo gynybinius pajėgumus.
Tą pačią dieną laikraštis „Financial Times“, remdamasi šaltiniais, paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Volodymyro Zelenskio prašymą perduoti Ukrainai kelis šimtus „Patriot“ raketų-perėmėjų.
Anot laikraščio, JAV prezidentas savo sprendimą paaiškino ribotomis raketų atsargomis, kurių Vašingtonui reikia savo objektams Artimuosiuose Rytuose ir sąjungininkams regione apginti.
Šiuo metu Ukraina derasi su Europos partneriais dėl papildomų raketų-perėmėjų tiekimp – visų pirma su Lenkija ir Vokietija, kurios turi atitinkamą ginkluotę, taip pat su Skandinavijos šalimis.