Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Dronai laksto“ ir „viskas dega“: rusai puolė prie bankomatų
16:52
Nuo metų pradžios grynųjų pinigų augimo tempai Rusijoje viršijo 2022 metų rodiklius, atkreipė dėmesį dienraštis „The Washington Post“ (WP). Tai vyksta didėjant nuogąstavimams dėl galimo aktyvų konfiskavimo karo reikmėms, pažymi laikraštis. Visi, kas gali, bando išsivežti pinigus iš šalies, leidiniui sakė vienas Maskvos verslininkas.
Grynųjų pinigų kiekis Rusijoje per pirmas dvi rugpjūčio savaites padidėjo 286,4 mlrd. rublių (2,9 mlrd. eurų) – po 643,4 mlrd. rublių augimo liepą ir maždaug 450 mlrd. rublių birželį. Nuo metų pradžios prieaugis sudaro apie 2,45 trln. rublių (24,9 mlrd. eurų).
Liepos mėnesio pinigų išgryninimas tapo istoriškai didžiausiu užfiksuotu liepos mėnesį, sakė „Sberbank“ finansų direktorius Tarasas Skvorcovas. Anot jo, tokia didelė grynųjų pinigų paklausa pastaraisiais metais nebuvo stebėta, išskyrus atskirus krizinius epizodus. „Sberbank“ mano, kad per 2026 metus Rusijoje grynųjų pinigų apyvartoje kiekis gali padidėti maždaug 3,8 trln. rublių.
Didesnis grynųjų poreikis nei 2022 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Patriot“ raketų trūkumas pasiekė kritinį tašką: Ukraina susiduria su vis sunkesne padėtimi
00:53
Rusija vis dažniau atakuoja Kyjivą balistinėmis ir hipergarsinėmis raketomis. Ukraina, kuri anksčiau daugumą tokių atakų atremdavo naudodama priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“, dabar susiduria su itin sudėtinga padėtimi, rašo „The Economist“.
Leidinio teigimu, sunki Ukrainos padėtis yra ryškiausias ženklas, kad Vakaruose trūksta raketų perėmėjų. JAV arsenalų išeikvojimas taip pat gali paaiškinti, kodėl prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą atsisakė grasinimų atnaujinti karą su Iranu.
Šveicarija tikisi, kad jos užsakytų „Patriot“ sistemų pristatymas gali būti atidėtas iki septynerių metų. Taivanas taip pat nerimauja, kad 102 prieš kelerius metus užsakytos sistemos šiemet nebus pristatytos pagal planą. Tuo metu „Lockheed Martin“, gaminanti pažangiausią PAC-3 MSE versiją, teigia negalinti garantuoti pristatymo terminų užsienio klientams, nes Pentagonas gali nukreipti tiekimą savo reikmėms.
Kodėl trūksta raketų perėmėjų?
Tiesioginė krizės priežastis – pernelyg intensyvus JAV ir jos Artimųjų Rytų sąjungininkų priešraketinių sistemų naudojimas šių metų kare su Iranu. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vertinimu, Pentagonas panaudojo beveik du trečdalius prieškarinių „Patriot“ raketų atsargų ir reikšmingą dalį kitų perėmėjų.
Tačiau, pasak „The Economist“, dabartinė krizė tik paspartino problemą, kuri kaupėsi dešimtmečius. Abiejose Atlanto pusėse gynybos pramonė vis dar veikia taikos meto tempu, nors karo grėsmės didėja.
CSIS skaičiavimais, „Patriot“ atsargoms iki prieškarinio lygio atkurti gali prireikti iki 2029 metų. Tai priklausytų ir nuo to, ar JAV Kongresas patvirtintų Trumpo siūlomą 1,5 trln. dolerių gynybos biudžetą.
„Patriot“ tapo pagrindine konkrečių objektų, pavyzdžiui, karinių oro bazių, priešraketinės gynybos sistema 19-oje šalių.
Problema ta, kad balistinės raketos paprastai kainuoja mažiau nei jas bandantys numušti perėmėjai. Vienas PAC-3 MSE perėmėjas kainuoja apie 4–5 mln. dolerių. Siekiant padidinti pataikymo tikimybę, prieš vieną artėjančią raketą dažnai paleidžiami bent du perėmėjai.
Ukrainos problemos
Leidinio teigimu, Ukraina turi pasaulinio lygio sistemą, skirtą kovai su Rusijos bepiločių orlaivių spiečiais. Ji taip pat gali perimti daugumą sparnuotųjų raketų, iš dalies naudodama europietiškas oro gynybos sistemas.
Tačiau būtent „Patriot“ yra viena iš nedaugelio sistemų, galinčių kovoti su rusiškomis balistinėmis raketomis „Iskander-M“ ir „Kinžal“.
Kovą Ukraina skelbė perėmusi apie 70 proc. balistinių raketų, tačiau liepą šis rodiklis siekė vos 20 proc. Rugpjūtį padėtis gali dar labiau pablogėti. Rusija, atsižvelgdama į mažėjantį Ukrainos gynybos efektyvumą, didina raketų gamybą.
Artėjant žiemai Ukraina paprašė mažiausiai 300 „Patriot“ raketų perėmėjų. Kai kurios šalys, tarp jų Vokietija, Graikija, Lenkija ir Ispanija, jų vis dar turi pakankamai, tačiau vis dažniau nenori jų atsisakyti.
Šiemet gamintojai susitarė padidinti PAC-3 gamybą nuo maždaug 600 iki maždaug 2 tūkst. vienetų per metus iki 2030-ųjų pradžios.
Sąjungininkų pagalba
Sąjungininkų pramonės pajėgumai gali padėti spręsti problemą. Japonija pagal licenciją gamina apie 30 PAC-3 perėmėjų per metus, daugiausia savo reikmėms. Europos bendrovė MBDA Vokietijoje ketina pradėti senesnių PAC-2 modelių gamybą.
Prancūzijos ir Italijos sistema SAMP/T taip pat gali numušti mažo ir vidutinio nuotolio balistines raketas, tačiau Ukrainos kariuomenės šaltiniai teigia, kad ji veikia prasčiau nei „Patriot“ PAC-2, o ypač – nei PAC-3.
Ukraina taip pat bendradarbiauja su Vakarų bendrovėmis kurdama naujas priešraketinės gynybos sistemas. Vienas tokių projektų – „Freya“, kuriame dalyvauja Ukrainos bendrovė „Fire Point“ ir Europos ginklų gamintojai.
Projekto tikslas – sukurti perėmėją, kainuojantį maždaug ketvirtadalį PAC-3 kainos ir nenaudojantį amerikietiškų technologijų. Bandymus planuojama pradėti kitais metais.
Tuo metu „Lockheed Martin“ kuria PAC-3 ACE, dar vadinamą „Baby Patriot“. Ši sistema būtų mažesnė ir mažiau pajėgi nei PAC-3 MSE, tačiau kainuotų maždaug perpus pigiau. Jos gamyba galėtų prasidėti 2028 metais.
„The Economist“: Rusijos smūgiai daro triuškinamą žalą Ukrainos ekonomikai
21:56
Rusija sistemingai smūgiuoja Ukrainos civilinei logistikai, o tai jau lėmė tuščias lentynas Kyjivo prekybos centruose – pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios. Apie tai rašo „The Economist“, pažymėdamas, kad tokios situacijos priežastis – nauja Kremliaus taktika: Juodojoje jūroje medžioti civilinius krovininius laivus.
„Goodwine“ tinklo vienas iš įkūrėjų Dmitrijus Krymskis skaičiuoja, kad vien per tris savaites Rusijos smūgiai Ukrainos verslui padarė apie 500 mln. JAV dolerių žalą.
Liepos 19 dieną Rusijos balistinė raketa pataikė į sandėlį, iš kurio prekės buvo tiekiamos „Goodwine“ parduotuvei. Po dviejų savaičių per smūgius į du „Silpo“ tinklo logistikos centrus žuvo šeši darbuotojai. Reguliariai apšaudoma ir „Nova Poshta“ – privati pašto tarnyba, kuria naudojasi didžioji dalis ukrainiečių.
Daugiau skaitykite ČIA.
Svetimšaliai karo belaisviai Ukrainoje – aklavietėje
20:51
Šimtai užsienio kovotojų, laikomų nelaisvėje Ukrainoje, atsiduria aklavietėje, nes Maskva atsisako juos įtraukti į belaisvių mainus.
Tai atskleidė 15min reportažas iš karo belaisvių stovyklos.
Atskleidė, kiek dar gali atlaikyti Putino ekonomika
20:41
Karas Irane, pakėlęs naftos kainas, atidėjo ekonominių sunkumų Rusijoje pradžią, pareiškė aukšto rango Europos žvalgybos šaltinis „Fox News“.
Pasak „Fox News“ šaltinio, dėl papildomų žaliavų eksporto pajamų, leidžiančių Rusijos vyriausybei papildyti biudžetą, Vladimiras Putinas galės tęsti karinę kampaniją Ukrainoje mažiausiai iki kito pavasario arba „dar vieną sezoną“.
Rusijos naftos „Urals“ kaina, metų pradžioje kritusi iki 40 JAV dolerių už barelį ir dar žemiau, antrąjį ketvirtį šoktelėjo iki 82 JAV dolerių – pusantro karto daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Centrinio banko duomenimis, balandį–birželį Rusijos ekonomika gavo 30 mlrd. JAV dolerių papildomų eksporto pajamų, o liepos mėnesį naftos ir dujų pajamos į biudžetą pasiekė daugiau nei 934 mlrd. rublių – rekordinį lygį per daugiau nei metus. Tai 18 proc. daugiau nei 2025 metų liepą ir 2,5 karto daugiau nei šią žiemą iš naftos ir dujų gavo Rusijos biudžetas.
Daugiau skaitykite ČIA.
Zelenskis ruošia Ukrainą žiemai: su partneriais tariasi dėl energetikos
20:27
Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su pirmuoju vicepremjeru ir energetikos ministru Denysu Šmyhaliu. Susitikimo metu buvo nustatyti pagrindiniai bendradarbiavimo su partneriais energetikos srityje prioritetai prieš prasidedant šildymo sezonui.
Apie tai valstybės vadovas pranešė savo „Telegram“ kanale, skelbia „Ukrinform“.
„Ataskaita apie mūsų energetikos sektoriaus būklę ir pagrindinius prioritetus bendraujant su partneriais. Pirmasis vicepremjeras Denysas Šmyhalis informavo apie Ukrainos energetikos sistemos būklę ir kasdienes Ukrainos energetikos darbuotojų pastangas likviduoti Rusijos atakų padarinius. Dėkoju visiems sektoriaus specialistams už tikrai profesionalų ir atsidavusį darbą“, – pažymėjo prezidentas.
Pasak jo, elektros tiekimo atkūrimo darbai Ukrainos gyventojams po Rusijos apšaudymų vyksta kasdien. Ypač sudėtinga padėtis išlieka miestuose ir gyvenvietėse regionuose, esančiuose netoli fronto linijos ir prie Rusijos sienos.
Zelenskis pažymėjo, kad būtinos įrangos atsargos jau sukauptos.
„Taip pat nustatėme užduotis darbui su Ukrainos partneriais artimiausiu metu: kokie politiniai, finansiniai ir grynai techniniai susitarimai mums reikalingi dabar, rugpjūtį, taip pat rugsėjį, prieš prasidedant šildymo sezonui. Tikimės konkrečių šalių paramos. Saugumo sumetimais šiuo metu detalių neviešiname“, – sakė valstybės vadovas.
Zelenskio teigimu, Šmyhalis taip pat pristatė strategines Ukrainos branduolinės energetikos sektoriaus plėtros perspektyvas ir su tuo susijusio darbo Europoje prioritetus.
Susitikime taip pat aptarti pagrindiniai socialiniai projektai, kuriuos Energetikos ministerija planuoja pradėti įgyvendinti šį rudenį.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 18-osios rytą dėl naujų Rusijos smūgių elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs šešiuose Ukrainos regionuose.
Putino patarėjas ciniškai pasisakė apie karo Ukrainoje „įšaldymą“
19:47
Kremlius dar kartą patvirtino, kad neplanuoja jokio karo Ukrainoje „įšaldymo“, praneša „Vesti“, remdamasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo pareiškimu.
Rusija nenori karo „įšaldymo“
J.Ušakovas pareiškė, kad konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos „įšaldymas“ palei dabartinę kontaktinę liniją Maskvai yra nepriimtinas.
„Jūs žinote mūsų poziciją – ji to neleidžia“, – sakė jis.
Taip jis atsakė į klausimą apie kai kurių šalių siekį „įšaldyti“ karinę konfrontaciją tarp Rusijos ir Ukrainos palei dabartinę fronto liniją.
V.Putino patarėjas taip pat teigė, kad diplomatija visada vyksta „tyliai“. Pasak jo, visa tai, kas daroma viešai, jau priskiriama viešiems pareiškimams.
Ar Rusija nori užbaigti karą?
Anksčiau „RBC-Ukraine“ skelbė, kad Rusija esą niekada nesutiktų su karo veiksmų Ukrainoje „įšaldymu“, jei nebūtų išspręstos, jos teigimu, „pagrindinės“ arba „pirminės“ karo priežastys.
Taip pat skelbta, kad V.Putinas galėjo pasinaudoti susitikimu su Kazachstano prezidentu, siekdamas pateisinti tolesnį karo prieš Ukrainą tęsimą.
Be to, Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas asmeniškai pasiūlė Putinui „įšaldyti“ karą Ukrainoje ir grįžti prie 2022 metais Stambule vykusių derybų sąlygų.
Grįžo į frontą su protezu: pranešta apie 21 m. Ukrainos jūrų pėstininko žūtį
18:49
Rugpjūčio 18 dieną pranešta apie Ukrainos jūrų pėstininko Jevheno Minženero, šaukiniu Andatra, žūtį. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos gynėjas grįžo į frontą po galūnės netekimo ir protezavimo.
Apie Jevheno žūtį pranešė jo draugas, karys Jaroslavas Hrubičius, kuris paskelbė bendrą nuotrauką su J.Minženeru ir pasidalijo jų susirašinėjimo fragmentu. Birželio 1 dienos žinutėse Jevhenas sakė, kad yra Donbase ir vyksta į komandiruotę.
„Tai tu ir neatvažiavai pas mane į protezavimo centrą, drauge. Iki tol ne kartą matėmės pas mane ligoninėje Kyjive – tu užkraudavai savo pašėlusia energija. Tu rodei pavyzdį ir buvai tikras Žmogus-voras su protezu. Tu juk ir negalėjai sėdėti nuošalyje. Tu buvai ir liksi galingas, mažyli.
Nepaisant jauno amžiaus, Žeka buvo vyresnysis seržantas, bepiločių orlaivių būrio vadas; po sunkaus sužeidimo grįžo į rikiuotę... Šiandien pasitvirtino, kad jūrų pėstininkas Jevhenas Minženeras žuvo. Myliu tave, broliuk“, – pažymėjo jo bičiulis J.Hrubičius.
„Levitate Ukraine“ – Ukrainos bendrovės, gaminančios protezus, atstovai pažymėjo, kad Jevhenas tikrai mylėjo gyvenimą.
„Jis buvo neįtikėtinai energingas, visada judantis, su charakteriu, jėga ir tuo ypatingu gyvenimo troškuliu, kurio neįmanoma nepastebėti. Jis buvo „Levitate“ dalis, mūsų draugas ir žmogus, kuriuo nuoširdžiai žavėjomės. Mums labai skaudu jį prarasti“, – pažymėjo bendrovės atstovas.
Kokia Jevheno istorija
2026 metų gegužę reabilitacijos centro „Unbroken Ukraine“ atstovai papasakojo Jevheno istoriją. Buvo skelbiama, kad jaunuolis gimė Chersono srityje, tačiau mokyklos metais persikėlė į Turkiją. Plataus masto karas prasidėjo, kai Jevhenui buvo 17 metų. Jis pasakojo, kad jį sukrėtė nuotraukos iš deokupuotos Bučos ir informacija apie tai, jog Mariupolio gynėjai pateko į nelaisvę.
Kai vaikinui sukako 18 metų, jis atvyko į Ukrainą ir įstojo į kariuomenės gretas. 2023 metų kovą jis papildė 38-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados gretas, kur tapo dronų operatoriumi. 2025 metų balandžio 10 dieną Jevhenas buvo sužeistas priešo drono atakos metu.
Jevhenas prarado koją, tačiau po gydymo, protezavimo ir reabilitacijos grįžo į frontą. 2025 metų lapkritį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo gynėją valstybiniu apdovanojimu – Kovinių nuopelnų kryžiumi.
Į Rusijos uostą plaukęs graikų laivas gavo 5 dronų smūgius
18:05
Juodojoje jūroje po atakos užsiliepsnojo su Liberijos vėliava plauk3s graikų balkeris „Anna S“. Kaip praneša portalas „Proto Thema“, rugpjūčio 17 dieną laivui smogė penki bepiločiai maždaug 40 kilometrų nuo Novorosijsko.
Laive buvo 20 filipiniečių jūreivių ir kapitonas iš Rumunijos – jie nenukentėjo. Balkeris priklauso bendrovei „Neptune Tradebulk“. Laivas plaukė į Novorosijską pasikrauti grūdų. Leidinio duomenimis, laivas beveik visiškai sudegė. Ar jis vis dar plūduriuoja, ar jau nuskendo, nežinoma.
Tai jau antras per parą incidentas su graikų laivu netoli Novorosijsko. Rugpjūčio 16 dieną Juodojoje jūroje buvo atakuotas tanklaivis „Skiros“, gabenęs Rusijos naftą po pakrovimo Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminale. Graikų televizijos kanalo „Skai“ duomenimis, laivui smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotis.
Ko Zelenskio prašė Amerika
Anksčiau „Financial Times“ šaltiniai pranešė, kad liepos pabaigoje JAV paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio neatakuoti tanklaivių prie Novorosijsko, kad nekiltų grėsmė Kazachstano naftos tiekimui per konsorciumo terminalą. Jų teigimu, jis sutiko nesmogti į laivus su sąlyga, kad jie nėra Ukrainos sankcijų sąraše ir negabena Rusijos krovinių.
Liepą bepiločių atakos ne kartą sutrikdė Kaspijos vamzdynų konsorciumo darbą ir privertė Kazachstaną sumažinti gavybą. Mėnesio pabaigoje, po smūgių bent aštuoniems tanklaiviams, konsorciumas svarstė galimybę sustabdyti veiklą dėl grėsmės saugumui ir aplinkai, skelbia „The Moscow Times“.
Liepą per Kaspijos vamzdynus buvo išsiunčiama apie 1,3 mln. barelių naftos per parą – 300 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, skaičiavo „Kpler“. Palyginti su gegužės rodikliais, apimtis sumažėjo 600 tūkst. barelių per parą. Rusijos žaliava sudaro 5-10 proc. konsorciumo eksporto.
Ukrainos ir Belgijos ministrai susitikimą turėjo perkelti į bombų slėptuvę
17:39
Kyjive suveikus oro pavojaus sirenoms, Ukrainos užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai ir Belgijos diplomatijos vadovui Maxime'ui Prevot antradienį teko vesti derybas požeminėje slėptuvėje.
„Dėl mūsų sostinę puolančių Rusijos dronų derybas vedėme po žeme, (...) bombų slėptuvėje – tai kasdienė milijonų ukrainiečių realybė, kurią šiandien patyrė ir mūsų svečiai iš Belgijos“, – socialiniuose tinkluose parašė A.Sybiha.
Jis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti abu diplomatijos vadovai, sėdintys prie stalo kambaryje be langų, ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip dvi delegacijos eina požeminiais koridoriais.
Karo nuniokotoje Ukrainoje oro pavojaus sirenos kaukia kasdien, nes Rusija vis leidžia dronų ir raketų salves į kaimyninę šalį, versdama žmones bėgti į slėptuves ir žudydama civilius sostinėje bei visoje šalyje.
Liepos mėnesį lankydamasi Kyjive Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen dėl mieste paskelbto oro pavojaus ir dronų grėsmės taip pat turėjo trumpam nuvykti į slėptuvę.
Po Rusijos grasinimų – Britanijos premjero reakcija
16:47
Jungtinė Karalystė ir toliau 100 proc. rems Ukrainą kovoje prieš Rusijos invaziją, pareiškė šalies ministras pirmininkas Andy Burnhamas po to, kai Rusija apkaltino Londoną „tyčiniu siekiu eskaluoti Ukrainos krizę“, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Didžioji Britanija daro tai, ką seniai pažadėjo daryti – 100 % remia Ukrainą šiame neteisėtame kare, kurį veda Vladimiras Putinas“, – žurnalistams teigė A.Burnhamas.
Jis pabrėžė, kad Didžiosios Britanijos pozicija Ukrainos atžvilgiu, jam esant premjeru, liks tokia pati, kokia buvo ir ankstesniųjų ministrų pirmininkų laikais.
„Teikiame paramą, kad Ukraina galėtų apsiginti, ir būtent tokia buvo Didžiosios Britanijos pozicija per visą šį karą ankstesnių premjerų kadencijų metu. Mano kadencijos metu ji išlieka nepakitusi. Mes nesame bičiuliai tik tada, kai viskas gerai. Mes būsime šalia Ukrainos sunkią valandą, ir tai nepasikeis“, – užtikrino jis.
Po to, kai pasirodė informacija apie tai, kad Ukrainos atakoms prieš Rusijos teritoriją buvo panaudotos Jungtinės Karalystės suteiktos raketos, Rusija pirmadienį pareiškė, kad Londonas „sumokės“ už dronų perdavimą Ukrainai.
Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje pabrėžė, kad „Jungtinė Karalystė veikia kaip kraujo praliejimo nusikaltimų ir teroro aktų bendrininkė bei rėmėja“, bei pagrasino, kad „Londono veiksmai neišvengiamai turės pasekmių, už kuriuos jam teks atsakyti“.