Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas paskelbė, ko Rusija imsis prieš Vokietiją: „Kitaip negerbsime savęs“
08:58
Rusija uždarys Goethe instituto filialus, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, tai Rusijos atsakas į naujausius veiksmus, kurių ėmėsi Berlynas.
„Žinoma, jie bus uždaryti po to, kai mūsų kultūros centras buvo išstumtas iš ten [iš Berlyno]. Priešingu atveju mes negerbsime savęs“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Rytų ekonomikos forume (REF).
Jo teigimu, Vokietijos valdžia, priimdama sprendimą dėl vadinamųjų Rusų namų, turėjo suprasti, kad tai lems Vokietijos kultūros sklaidos sustabdymą Rusijoje.
S.Lavrovas nurodė, kad bus uždaryti visi trys instituto filialai: Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge. Tačiau, kaip pažymi transliuotojas „Deutsche Welle“, Goethe institutas neturi filialo Jekaterinburge, jis veikia Novosibirske.
Prieš tai Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas pranešė, kad Vokietijos valdžia įpareigojo Rusų namų Berlyne darbuotojus per septynias dienas išvykti iš šalies.
Goethe institutas buvo įkurtas Vokietijoje kaip nevyriausybinė organizacija, siekianti populiarinti vokiečių kalbą ir plėsti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą. Seniausias filialas yra Maskvoje – jis buvo atidarytas 1992 m. spalio 8 d.
Vokietijos valdžios institucijų sprendimas dėl Rusų namų uždarymo buvo priimtas po to, kai Berlynas, atlikęs tyrimą apkaltino Rusiją dėl incidento Leipcigo/Halės oro uoste, kur rugpjūčio 4 d. vakare šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis.
Vėliau tyrėjai rado dar vieną droną ir apie 50 gramų sprogstamųjų medžiagų.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Berlynas toliau rems Ukrainą ir imsis priemonių, kad apsunkintų panašių Rusijos operacijų vykdymą Vokietijoje ir Europoje.
Berlynas paskelbė, kad, reaguodamas į šiuos veiksmus, taip pat uždarys Rusijos generalinį konsulatą Bonoje nuo rugsėjo 18 d. Be to, Vokietija informavo apie planus artimiausiu metu perduoti Ukrainai papildomų „Iris-T“ priešlėktuvinių raketų ir kelis tūkstančius puolamųjų dronų: manoma, kad tiekimas bus pradėtas rugsėjį.
Vokietija taip pat ketina plėsti bendradarbiavimą su Kyjivu žvalgybos srityje ir reikalaus sugriežtinti sankcijas Rusijai, sustiprinti Rusijos piliečių įvažiavimo į Europos Sąjungą kontrolę bei daryti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Kaip ir tikėtasi, Maskva atmetė Berlyno kaltinimus.
„Kaip įprasta, nepateikta jokių bent kiek įtikinamų ir rimtų įrodymų. Jų tiesiog nėra ir negali būti“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijos užsienio reikalų ministerija generalinio konsulato ir Rusų namų uždarymą pavadino „dar vienu žingsniu“ dvišalių santykių sugriovimo link, tačiau pažymėjo, kad klausimas dėl diplomatinių santykių nutraukimo kol kas nesvarstomas.
Rusija per dieną iš bankų pasiskolino beveik 10 mlrd. eurų
11:23
Rusijos finansų ministerija po pusantro mėnesio trukusios pertraukos grįžo prie valstybės obligacijų platinimo biudžeto deficitui padengti.
Trečiadienį vykusiame aukcione ministerija pardavė kintamo kupono federalinės paskolos obligacijų (vadinamųjų floaterių) už 1 trln. rublių (beveik 10 mlrd. eurų). Obligacijos, kurių išpirkimo terminas – 2042 metai, buvo realizuotos visos, o paklausa 1,4 karto viršijo platinimo apimtį – 1,424 trln. rublių.
Panašu, kad Finansų ministerija susitarė su bankais, rašo „Vektor Kapital“ analitikai: būtent stambios kredito organizacijos, daugiausia valstybinės, yra floaterių pirkėjos, dažniausiai iš anksto suderintų sandorių rėmuose. Bankų pagalbos Rusijos finansų ministerija prašo kaskart, kai biudžeto situacija pablogėja: pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį ji taip pasiskolino 1,7 trln. rublių, o 2024 metų gruodį – 2 trln. rublių, skelbia „The Moscow Times“.
Vis sunkiau Rusijai sekasi pasiskolinti įprastu būdu
Įprastas federalinės paskolos obligacijas Rusijos finansų ministerijai parduoti sekasi vis prasčiau. Liepos 20 dieną ji sustabdė valstybės skolos aukcionus po to, kai keturi iš eilės platinimai baigėsi nesėkmingai: du iš jų buvo atšaukti, vienas pripažintas neįvykusiu, o vienintelis sėkmingas leido pasiskolinti tik 9 mlrd. rublių, kai ketvirčio planas siekė 1,5 trln.
Dabar per vieną dieną Finansų ministerija įvykdė du trečdalius ketvirčio plano. Tačiau iki metų pabaigos jai gali prireikti pasiskolinti dar apie 3 trln. rublių, kad padengtų biudžeto deficitą, rašo „Raiffeisenbank“ analitikai. Rugpjūčio pradžioje „skylė“ federalinėje iždinėje išaugo iki 6,45 trln. rublių, o iki metų pabaigos, remiantis CMAKP prognoze, gali siekti 7 trln.
Praeityje tokie valstybės popierių platinimai bankams sėkmingai vykdavo padedant Centriniam bankui, rašo „Raiffeisenbank“: reguliuotojas kredito organizacijoms teikdavo paskolas per REPO (atpirkimo) sandorius, priimdamas obligacijas kaip užstatą ir palikdamas jas savo balanse. Ši praktika toliau plečiasi: nuo praėjusių metų pabaigos Rusijos centrinis bankas į bankų sistemą įliejo daugiau nei 2 trln. rublių, o bendra kredito organizacijų skola reguliuotojui rugsėjo 2 dieną pasiekė 6,16 trln. rublių.
Liepė sumažinti valdininkų skaičių 15 proc.
Rengdama šių metų biudžetą, Rusijos finansų ministerija tikėjosi 1,5 karto sumažinti praėjusių metų deficitą – nuo 5,7 iki 3,7 trln. rublių – didindama PVM ir mažoms įmonėms taikomus mokesčius. Tačiau jau per pirmąjį ketvirtį „skylė“ viršijo visą metinį planą ir, remiantis vidiniais vyriausybės skaičiavimais, iki metų pabaigos galėjo pasiekti 9 trln. rublių, pasakojo agentūros „Bloomberg“ šaltiniai.
Anot jų, nuo balandžio Rusijos vyriausybė trečdaliu sumažino išlaidas civilinėms biudžeto eilutėms, taip pat nurodė rengti valstybinių agentūrų valdininkų etatų mažinimą 15 proc.
Sviatlana Cichanouskaja – apie pokyčius Baltarusijoje, Europos pasiruošimą karui ir jausmus Lietuvai
11:02
15min studijoje apsilankiusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad Aliaksandro Lukašenkos laikas eina į pabaigą, o baltarusiai pamažu ruošiasi pokyčiams. Ji taip pat tvirtina, kad Rusija ir vėl pasinaudos Baltarusijos teritorija, jeigu sieks eskalacijos su NATO ir Europos Sąjungos valstybėmis, todėl svarbu yra pademonstruoti vienybę ir atgrasyti Kremlių nuo tokių veiksmų.
Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti Baltarusijos nacionalinė lyderė trumpam grįžo į Vilnių ir trečiadienį užsuko į 15min studiją, kur su žurnalistu Ramūnu Jakubausku svarstė apie opozicijos ateitį, sunkią geopolitinę situaciją ir kitus aktualius klausimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Zelenskio pareiškimų – paralyžiuoti Maskvos oro uostai
10:41
Maskvos Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostai antrą naktį iš eilės sustabdė darbą po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimų dėl Rusijos oro erdvės nesaugumo civilinei aviacijai, trečiadienio vakarą pranešė naujienų portalas „The Moscow Times“.
„Įvesti laikini apribojimai orlaivių atvykimui ir išvykimui“, – trečiadienį pranešė Federalinė oro transporto agentūra.
Dieną prieš tai darbą buvo sustabdę trys Maskvos oro uostai. „Flightradar24“ duomenimis, Šeremetjeve buvo atšauktas 21 skrydis, o 235 atidėti, Vnukove – atšaukti 22 skrydžiai, o 94 atidėti.
Anksčiau V.Zelenskis savo „Telegram“ kanale perspėjo oro linijas ir draudikus, kad Ukraina, reaguodama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų smūgius civilinei infrastruktūrai, suintensyvins atakas Rusijos teritorijoje naudodama bepiločius orlaivius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kilo skandalas dėl šaudmenų Ukrainai: atsistatydina Estijos gynybos ministras
10:37
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras trečiadienį naujienų laidoje „Aktuaalne kaamera“ paskelbė, kad atsistatydina dėl sąmyšio Gynybos ministerijos administravimo srityje.
Prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl Gynybos ministerijos administracinės srities, siekdama patikrinti Valstybės kontrolės audite nurodytas aplinkybes.
Audito metu buvo tikrinamas valstybės 2024 metų finansinės ataskaitos tikslumas ir sandorių teisėtumas.
Skandalas kilo paaiškėjus, kad Estija ketino pirkti artilerijos sviedinius Ukrainai ir sumokėjo 70 mln. eurų avansą Indijos verslininkui, neturinčiam jokios ankstesnės patirties sudarant sandorius dėl šaudmenų.
Tuometinis Estijos gynybos investicijų centro direktorius Magnusas-Valdemaras Saaras patvirtino, kad visi svarbiausi sprendimai buvo priimti pritarus Gynybos ministerijai. Jis teigė, kad per derybas dėl pirmosios sutarties apie sandorį žinojo ne tik H. Pevkuras, bet ir tuometinis nuolatinis sekretorius Kusti Salmas bei jį pakeitęs Kaimo Kuuskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Viskas rimta: Ukraina oficialiai informavo apie pavojų Rusijos erdvėje – minimos ir Baltijos šalys
10:33
Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), kad Rusijos oro erdvė yra nesaugi civilinei aviacijai, ir paragino vengti skrydžių virš valstybės agresorės teritorijos.
Apie tai trečiadienį, rugsėjo 2 d., socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ministras paaiškino, kad Rusijos oro erdvė tampa vis pavojingesnė dėl „staiga eskaluojamo Rusijos teroro prieš Ukrainą“.
„Rusija sąmoningai ignoruoja grėsmes, kylančias dėl jos agresijos prieš Ukrainą, kuri per pastaruosius kelerius metus jau lėmė keletą incidentų“, – priminė A.Sybiha.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijoje – didžiulis skandalas dėl Baltijos šalių gynybos
10:25
„Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją“. Šie buvusio Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako žodžiai kaip atsakymas į klausimą, ar Lenkijos kariai turėtų ginti Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju, šalyje sukėlė skandalą. Kritikai sako, kad tai – puikus kąsnis Vladimiro Putino Rusijai ir jos propagandai.
M.Blaszczakas gynybos ministro pareigas ėjo 2018–2023 m., Lenkijoje valdant „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai.
Dalyvaudamas „Radio Zet“ radijo laidoje M.Blaszczakas laidos vedėjo Bogdano Rymanowskio buvo paklaustas: „Jeigu Rusija pultų Estiją, Latviją arba Lietuvą, ar Lenkijos kariai turėtų jiems ateiti į pagalbą?“
Į tai buvęs gynybos ministras, dabartinis Lenkijos Seimo narys atsakė: „Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją. Reikia būti stipriems sąjungose, taip buvo valdant PiS, ir remtis bendradarbiavimu su JAV.“
Paklaustas, kaip tuomet su penktuoju NATO sutarties straipsniu, M.Blaszczakas pareiškė, kad Lenkija „taip pat ribojasi su Rusija, kuri praktiškai yra perėmusi Baltarusijos teritoriją, tad mes irgi esame fronte“.
Laidos vedėjo paprašytas patikslinti, ką jis darytų, jeigu būtų gynybos ministru ir Baltijos šalys būtų puolamos, M.Blaszczakas kritikavo dabartinį premjerą Donaldą Tuską už, jo teigimu, „antiamerikietišką“ poziciją, tačiau savo nuomonės nepakeitė – Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vos 18-os paliko Lietuvą ir pasirinko frontą: jauno kario istorija baigėsi tragiškai
10:22
Ukrainoje žuvo vos dvidešimtmetį perkopęs karys Danyla Smirnovas, dar žinomas šaukiniu Serfer (liet. Banglentininkas) . Būdamas 18-os jis iš Lietuvos išvyko į Ukrainą ir stojo kovoti prieš Rusijos invaziją.
Apie žūtį socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė jo žmona, Ukrainos kariuomenėje tarnaujanti Eva Smirnova, šaukiniu Junga. Moteris laukiasi – vos po kelių savaičių turėtų gimti poros sūnus, pirmasis Danylos vaikas.
„Mano Dania Banglentininkas žuvo. Po kelių savaičių gims jo gyvenimo tęsinys – mūsų sūnus, mažasis Smirnovas. O tada aš atkeršysiu“, – rašė žuvusio vaikino žmona.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paviešino momentą, kai SBU ir GUR agentai ėmė šaudyti vieni į kitus
10:17
„Ukrajinska pravda“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos šaudynės tarp atskirų Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir karinės žvalgybos (GUR) padalinių, įvykęs trečiadienio ryte viename iš Kyjivo gyvenamųjų rajonų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią situaciją pavadino „absoliučiai gėdinga“ ir atleido vienos iš tarnybų vadą.
Plačiau skaitykite ir vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
Buvęs Trumpo pasiuntinys prakalbo apie sprendimus Vašingtone: „Tai buvo didelė klaida“
09:30
Keithas Kelloggas iki 2025 m. pabaigos ėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainoje pareigas. Palikęs postą, jis atvirai prakalbo, kaip už uždarų durų buvo formuojama D.Trumpo politika Ukrainos atžvilgiu ir kodėl deryboms su Rusija tarpininkauti netinka D.Trumpo žentas ir jo bičiulis.
Buvęs D.Trumpo administracijos pareigūnas atvirai pasisakė apie sprendimus koridoriuose Vašingtone. Leidinys TVNET apžvelgia, kokias JAV politikos subtilybes pastaruoju metu K.Kellogas atskleidė Ukrainos žiniasklaidai.
K.Kelloggas yra įsitikinęs, kad Rusija nebaigtų karo prieš Ukrainą net ir tuo atveju, jei perimtų visą Donbaso kontrolę.
Kaip rašo ukrainiečių leidinys „Kyiv Independent“, diplomatas išdėstė, kad svarbu ne tai, kiek teritorijos Rusija užgrobė, o tai, ar Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra patenkintas.
„Tai nesibaigs. Toks yra Putinas“, – pabrėžė K.Kelloggas, lygindamas Rusijos teritorinius reikalavimus su nacių Vokietijos pretenzijomis į Čekoslovakijos teritorijas prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią.
Plačiau skaitykite ČIA.
09:28
