Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Sikorskis: juk asmeniškai įspėjau Rusiją dėl NATO atsako
09:23
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė asmeniškai įspėjęs Rusijos atstovus dėl NATO reakcijos, jei būtų įvykdyta agresija prieš Aljansą.
Pasak R. Sikorskio, jis nurodė Rusijos pusei, kad NATO turi pranašumą kovinės aviacijos srityje ir galimybę suduoti atsakomuosius smūgius.
„Rusams sakiau – taip pat ir siekdamas juos atgrasyti: būkite atsargūs, nes mes turime daugiau kovinių lėktuvų nei jūs. Jei padarysite tai, ko niekas nenori, mes nesėdėsime sudėję rankų – atsakysime tiek gynyboje, tiek puolime“, – tinklalaidėje „Front Sikorskiego“ teigė Lenkijos diplomatijos vadovas.
R. Sikorskis taip pat pateikė Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų infrastruktūrai pavyzdį. Jo vertinimu, Ukrainai pavyko išvesti iš rikiuotės nuo 30 proc. iki 40 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, o tai sukėlė problemų tiek civilinei ekonomikai, tiek Rusijos karinei logistikai.
Sikorskis: NATO oro pajėgų galimybės yra didesnės nei Ukrainos
Lenkijos ministras pažymėjo, kad Ukraina tokių rezultatų pasiekė praktiškai nenaudodama kovinės aviacijos operacijoms virš Rusijos teritorijos. Jo nuomone, NATO oro pajėgų galimybės yra nepalyginamai didesnės.
R. Sikorskis smūgius Rusijos naftos perdirbimo objektams pavadino efektyviu būdu silpninti Rusijos gebėjimą kariauti. Tuo pat metu jis supriešino tokias atakas su Rusijos smūgiais civiliams gyventojams, pažymėdamas, kad teroras prieš taikius žmones dažnai duoda priešingą efektą ir skatina visuomenės konsolidaciją.
Motuzas: po Dūmos rinkimų Kremlius stiprėja, Europa gali tikėtis daugiau provokacijų
10:13
Rusijos žiniasklaidai skelbiant, kad šalies valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo griežtai kontroliuojamus parlamento rinkimus, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, kad Kremlius po rinkimų stiprėja, o Europa gali tikėtis daugiau provokacijų.
„Aš manau, kad daugiau tikėtis reikia provokacijų. Mobilizacijos tam tikrą laikotarpį bus susilaikoma, kadangi rinkiminėje kampanijoje buvo žadama, kad tokios mobilizacijos nebus“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Motuzas.
„Bet provokacijų tikimybė yra didelė, kadangi, sakyčiau, Kremlius, valdžia sustiprėjo dalyvaudama šiuose rinkimuose, ir kaip jau buvo minėta, valdančioji partija įgijo ir išlaiko konstitucinę daugumą“, – pabrėžė jis.
Remiantis Rusijos naujienų agentūrų skelbiamais duomenimis, suskaičiavus kiek daugiau nei 71 proc. balsų, „Vieningoji Rusija“ surinko 57,5 proc. balsų. Komunistų partija ir nacionalistinė Rusijos liberalų demokratų partija (LDPR) liko atitinkamai su 14 ir 8,7 proc. balsų.
Jokiai Maskvos karui Ukrainoje nepritariančiai partijai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose – likus kelioms savaitėms iki balsavimo Rusijos aukščiausiasis teismas iš rinkimų sąrašų išbraukė prieš karą pasisakančią partiją „Jabloko“. Balsavimas vyko ir Rusijos okupuotose bei aneksuotose Ukrainos teritorijose.
Paskutiniąją griežtai kontroliuojamų parlamento rinkimų dieną Ukraina paleido dronų bangas į Maskvą ir jos apylinkes, per kurias žuvo du žmonės ir užsidegė naftos perdirbimo gamykla. Rusija pažadėjo atkeršyti Ukrainai už šias atakas.
Rinkimų Rusijoje laisvumą nuolat kritikuoja ir Vakarai. Šie parlamento rinkimai buvo pirmieji Rusijoje nuo 2022 metų, kai ji pradėjo puolimą Ukrainoje.
Plačiai prognozuota, kad „Vieningoji Rusija“, laimėjusi visus parlamento rinkimus Rusijoje nuo 2003 metų, lengvai gaus dar vieną pergalę.
Visos kitos partijos palaiko V. Putiną ir karą Ukrainoje.
Maskvos gyventojai nebuvo perspėti apie oro pavojų: kilo pasipiktinimas
08:51
Rusijos nesugebėjimas apsiginti nuo Ukrainos smūgių, pasibaigus Valstybės Dūmos rinkimams, sukėlė rusų nepasitenkinimą, įskaitant ir ultranacionalistinę informacinę erdvę, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Rusijos valdžia Maskvos srityje sekmadienį pastebimai neįjungė oro pavojaus sirenų ir neįspėjo civilių apie artėjančias oro grėsmes trumpųjų žinučių (SMS) pranešimais. Rusijos valdžios institucijos, be didesnių pranešimų, apribojo mobiliojo ryšio paslaugas – tai viena iš atsakomųjų priemonių, kurias Rusijos valdžia taiko Ukrainos smūgių metu.
Maskvos srities gyventojai skundėsi, kad Maskvos valdžia neįjungė oro pavojaus sirenų ir nesiuntė SMS pranešimų apie artėjantį pavojų, kaip Rusijos valdžios institucijos darė kur kas mažesnių atakų metu, pažymi analitikai.
Anot ISW, kai kurie gyventojai skundėsi Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo „Telegram“ kanale, kol jame nebuvo išjungta galimybė rašyti komentarus.
Žinomas su Kremliumi susijęs Rusijos tinklaraštininkas kritikavo Rusijos valdžios ataskaitas apie smūgius teigdamas, kad tokie oficialūs atsakymai pakerta visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, o mobiliojo ryšio apribojimai „nelabai padeda“.
ISW pastebi, kad Rusijos valdžia pirmenybę teikė dideliam rinkėjų aktyvumui Dūmos rinkimuose, o ne visuomenės saugumui, nors Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos strateginę naftos ir logistikos infrastruktūrą ir sąmoningai nesitaikė į Rusijos rinkimų apylinkes ar kitą rinkimų infrastruktūrą.
Maskvai organizuojant Dūmos rinkimus Rygoje patikrinti 164 balsuoti vykę Rusijos piliečiai
08:06
Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad iki sekmadienio 14 val. prie Rusijos ambasados Rygoje, kur vyksta Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai, buvo patikrinti 164 balsuoti atvykę Rusijos piliečiai.
Ministras informavo, kad Valstybės policija ir Nacionalinė gvardija atlieka imigracijos patikras prie Rusijos ambasados, kurioje įrengta balsavimo apylinkė. Kiekvieno į ambasadą atvykstančio asmens dokumentai yra tikrinami. Kol kas jokių pažeidimų nenustatyta.
J.Dombrava pažymėjo, kad susidomėjimas Rusijos Valstybės Dūmos rinkimais Rygoje yra minimalus. Jis taip pat teigė, kad Rusijos ambasada į savo patalpas įleidžia tik po vieną lankytoją, taip dirbtinai formuodama nedidelę eilę prie pastato.
Latvija nepripažįsta Rusijos rengiamų vadinamųjų Valstybės Dūmos rinkimų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, Padniestrės regione Moldovoje bei Sakartvelo regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, informavo Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Ministerija pabrėžia, kad neteisėta Rusijos vykdoma laikinoji okupacija ir neteisėta Ukrainos teritorijų aneksija, Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacija Sakartvele, taip pat savavališki bei neteisėti veiksmai Padniestrės regione Moldovoje prieštarauja tarptautinei teisei.
Vadinamieji Valstybės Dūmos rinkimai šiose teritorijose neturi jokio teisinio pagrindo, todėl Latvija jų nepripažįsta, jų laisvumą nuolat kritikuoja kitos Vakarų valstybės.
Latvija pasmerkė Rusijos sprendimą rengti vadinamuosius Valstybės Dūmos rinkimus Krymo pusiasalyje ir Sevastopolyje, Donecko, Luhansko, Zaporižios bei Chersono srityse, Padniestrės regione Moldovoje, taip pat Sakartvelo regionuose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Latvija dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo suverenitetui bei teritoriniam vientisumui jų tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose.
Žiniasklaida: Trumpas ne kartą prašė Zelenskio nepulti naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje
08:03
Per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie susitikimą Niujorke JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą prašė Ukrainos nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, esą dėl augančių pasaulinių dyzelino kainų, praneša leidinys „Axios“.
„Su pokalbiu susipažinęs šaltinis teigė, kad D.Trumpas ne kartą prašė V.Zelenskio sustabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Šie smūgiai didina pasaulines dyzelino kainas“, - nurodo "Axios".
Pasak leidinio šaltinio, žodis „dyzelinas“ pokalbio metu buvo paminėtas daug kartų.
Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas portalui „Axios“ sakė, kad pastarosiomis dienomis kartu su Baltųjų rūmų pasiuntiniais dirbo organizuodamas V.Zelenskio ir D.Trumpo susitikimą, kuris, kaip tikimasi, įvyks antradienį, rugsėjo 22 dieną.
Griežtai kontroliuojamuose Rusijos parlamento rinkimuose pirmauja „Vieningoji Rusija“
07:50
Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ turėtų laimėti griežtai kontroliuojamus šalies parlamento rinkimus.
Remiantis vyriausybei palankių apklausų rezultatais ir Centrinės rinkimų komisijos (CEC) preliminariais duomenimis, valdančioji partija „Vieninga Rusija“ pirmauja.
CEC preliminariais duomenimis, „Vieningoji Rusija“ pirmauja rinkimuose, surinkusi 57,53 proc. balsų, suskaičiavus 71,17 proc. balsavimo biuletenių.
Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa parodė, kad „Vieningoji Rusija“ renka 49,4 proc. balsų – maždaug tiek pat, kiek ir per ankstesnius rinkimus 2021 metais.
Komunistų partija ir nacionalistinė LDPR gavo atitinkamai 14,2 ir 10,7 proc. balsų.
Paskutiniąją griežtai kontroliuojamų parlamento rinkimų dieną Ukraina paleido dronų bangas į Maskvą ir jos apylinkes, per kurias žuvo du žmonės ir užsidegė naftos perdirbimo gamykla, pranešė pareigūnai. Rusija pažadėjo atkeršyti Ukrainai už šias atakas.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad tai buvo didžiausia ataka prieš Maskvą nuo tada, kai Kremlius 2022 metais pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak jo, išpuoliui panaudota apie 1 600 dronų, iš kurių 450 buvo nukreipti tiesiai į sostinę.
Kremliaus šeimininkas penktadienį apkaltino Ukrainą bandymu trukdyti balsavimui, tačiau Kyjivas į šį kaltinimą neatsakė. Ukraina šiuos Rusijos rinkimus pavadino farsu.
Rinkimų Rusijoje laisvumą nuolat kritikuoja ir Vakarai.
Šie parlamento rinkimai buvo pirmieji Rusijoje nuo 2022 metų, kai ji pradėjo puolimą Ukrainoje. Nors staigmenų nesitikima, jie gali atskleisti visuomenės nuotaikas dėl karo.
Plačiai prognozuota, kad „Vieningoji Rusija“, laimėjusi visus parlamento rinkimus Rusijoje nuo 2003 metų, lengvai gaus dar vieną pergalę.
Visos kitos partijos palaiko V.Putiną ir karą Ukrainoje.
„Politico“: Rusija turi slaptą planą smarkiai padidinti dronų gamybą
06:50
Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“ plečia gamyklą „Alabuga-Volokno“ Tatarstane, todėl smogiamųjų reaktyvinių dronų gamyba gali padidėti 78 proc., praneša leidinys „Politico“, remdamasis vidiniais „Rosatom“ dokumentais.
Anot jų, „Alabuga-Volokno“ gamykla iki 2029 metų planuoja kasmet pagaminti papildomus 500 tonų aviacijai ir kosmoso pramonei skirto anglies pluošto kariniams tikslams. Tvirta ir lengva medžiaga yra svarbus drono korpuso gamybos elementas.
Ekspertų teigimu, tokių pajėgumų didinimas galėtų užtikrinti papildomų 28 tūkst. reaktyvinių dronų gamybą kasmet atakoms prieš Ukrainos miestus. Šiuo metu Rusija per metus pajėgi pagaminti daugiau kaip 36 tūkst. „Shahed“ bei „Geranium“ tipo dronų-kamikadzių.
„Alabuga-Volokno“ gamykla yra svarbi karinės-pramoninės grandinės dalis ir vienintelė anglies pluošto gamintoja Rusijoje, užtikrinanti didelį tvirtumą ir minimalų svorį gaminant tolimojo nuotolio dronų fiuzeliažus.
„Alabuga-Volokno“ gamyklai ir jos patronuojančiajai bendrovei „Umatex Group“, priklausančiai „Rosatom“ pažangiųjų medžiagų padaliniui, yra taikomos Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir daugelio kitų Vakarų šalių sankcijos.
„Rosatom“ verslo planus ir projektų dokumentus surinko Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras (UCSC). Pasak jų, bendrovė stato modernią gamyklą, kurios pagrindinis produktas bus aviacijos ir kosmoso pramonei skirtas UMT42S-3K markės anglies pluoštas.
Palydovinės nuotraukos, darytos nuo gegužės iki liepos, patvirtina, kad greta esamos įmonės jau tvarkoma teritorija naujoms statyboms.
JAV Atstovų Rūmų specialusis komitetas Kinijos klausimais, taip pat Ukrainos vyriausybė išnagrinėjo šiuos vidinius dokumentus ir patvirtino jų autentiškumą.
Maskva siekia didinti vietinę anglies pluošto gamybą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo iš Kinijos, nes pagal nacionalinį projektą „Nepilotuojamos orlaivių sistemos“ iki 2030 metų ketina pagaminti apie 130 000 dronų, teigiama šiemet Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Center for Strategic and International Studies“ analizėje. Rusija planuoja šį skaičių padidinti iki 350 000 iki 2035 metų.
„Rosatom“ priklausanti „Alabuga-Volokno“ prisidės prie šių nacionalinių pastangų.
Diktatoriaus paradoksas: tai – Vladimiro Putino skydas ir silpniausioji vieta
06:27
Kaip neįtikėtinai tai beskambėtų, Kremliui itin rūpi, ką galvoja Rusijos piliečiai. Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) – Rusijos vadovo Vladimiro Putino gyvybę sauganti struktūra, analogiška JAV Slaptajai tarnybai – turi savo sociologijos padalinį. Jis vykdo slaptas rusų apklausas, kurių rezultatai keliauja tiesiai į Kremlių.
Pagrindinės valstybinės apklausų agentūros Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) sociologijos srities vadovas yra tokia įtakinga V.Putino sistemos figūra, kad jo žmona socialiniuose tinkluose demonstruoja savo „Hermès“ rankinių kolekciją, kurią sudaro net 24 aksesuarai. Korupcijos prevencijos fondo duomenimis, bendra šios kolekcijos vertė siekia 630 tūkst. JAV dolerių.
Tuo tarpu vyriausiasis Kremliaus „politinis technologas“ Sergejus Kirijenka pedantiškai renka ir analizuoja šalies miestų bei miestelių gyventojų pasisakymus internete.
Prieš šį savaitgalį vykusius Rusijos parlamento rinkimus – pirmuosius nuo 2022-ųjų, kai V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – visi jie dirbo viršvalandžius.
Šis griežtai kontroliuojamas politinio teatro spektaklis yra esminis užsiėmimas tūkstančiams Rusijos biurokratų, reikalaujantis kiekvienos jų gyvenimo minutės. Rinkimų kampanijų komandos agituoja už „opozicines“ partijas, kurios visos, kaip bebūtų „netikėta“, remia karą.
Skrido tūkstančiai dronų ir raketos: Rusija pripažino didelio masto Ukrainos ataką
06:27
Rugsėjo 20 dieną Ukraina surengė vieną didžiausių atakų prieš Rusiją, panaudodama daugiau kaip du tūkstančius smogiamųjų dronų ir raketų.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos pranešimu.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainos gynybos pajėgos esą mėgino sutrikdyti rinkimus į Rusijos Valstybės Dūmą.
Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad rugsėjo 19 ir 20 dienomis Ukraina surengė masinę ataką prieš Rusijos teritoriją.
Rusijos pusė tvirtina, kad šį kartą Ukrainos ginkluotosios pajėgos panaudojo labai daug smogiamųjų dronų, taip pat raketas „Flamingo“.
Rusijos gynybos ministerija tradiciškai neatskleidė tikslaus ginkluotės, kurią Ukraina panaudojo per oro ataką, skaičiaus.
Nepaisant to, ministerija neslepia, kad kalbama apie daugiau kaip 2 tūkst. dronų.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Rusijos oro gynybos sistemos per parą esą sugebėjo sunaikinti ir nuslopinti 1 951 Ukrainos droną.
Ministerija taip pat teigia, kad buvo neutralizuotos 8 raketos „Flamingo“.
„Dar viena priešo paleista sparnuotoji raketa nukrypo nuo kurso ir nukrito negyvenamoje vietovėje“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija, tačiau jokių įrodymų nepateikė.
Paaiškėjo, kad rugsėjo 20 dieną Rusijos oro gynybos sistemos mėgino numušti Ukrainos dronus virš šių teritorijų:
- Belgorodo srities;
- Briansko srities;
- Kalugos srities;
- Kursko srities;
- Oriolo srities;
- Tulos srities;
- Maskvos srities;
- okupuoto Krymo;
- Juodosios jūros akvatorijos.
Po pastarųjų įvykių Rusijos valdžia paskelbė apie atsakomuosius veiksmus dėl didelio masto Ukrainos atakos.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos tęs ir intensyvins smūgius didelio tikslumo ginklais į karinius objektus Kyjive“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija.
Primename, kad rugsėjo 20-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė didžiausią per visą karą ataką prieš Maskvą.
Vėliau prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai patvirtino, kad šį kartą Gynybos pajėgos panaudojo dronus, „Flamingo“ ir „Pelican“ raketas.
Po šių įvykių Maskvoje prasidėjo dideli oro susisiekimo sutrikimai.
