Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Rusija turi slaptą planą smarkiai padidinti dronų gamybą
06:50
Rusijos valstybinė įmonė „Rosatom“ plečia gamyklą „Alabuga-Volokno“ Tatarstane, todėl smogiamųjų reaktyvinių dronų gamyba gali padidėti 78 proc., praneša leidinys „Politico“, remdamasis vidiniais „Rosatom“ dokumentais.
Anot jų, „Alabuga-Volokno“ gamykla iki 2029 metų planuoja kasmet pagaminti papildomus 500 tonų aviacijai ir kosmoso pramonei skirto anglies pluošto kariniams tikslams. Tvirta ir lengva medžiaga yra svarbus drono korpuso gamybos elementas.
Ekspertų teigimu, tokių pajėgumų didinimas galėtų užtikrinti papildomų 28 tūkst. reaktyvinių dronų gamybą kasmet atakoms prieš Ukrainos miestus. Šiuo metu Rusija per metus pajėgi pagaminti daugiau kaip 36 tūkst. „Shahed“ bei „Geranium“ tipo dronų-kamikadzių.
„Alabuga-Volokno“ gamykla yra svarbi karinės-pramoninės grandinės dalis ir vienintelė anglies pluošto gamintoja Rusijoje, užtikrinanti didelį tvirtumą ir minimalų svorį gaminant tolimojo nuotolio dronų fiuzeliažus.
„Alabuga-Volokno“ gamyklai ir jos patronuojančiajai bendrovei „Umatex Group“, priklausančiai „Rosatom“ pažangiųjų medžiagų padaliniui, yra taikomos Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir daugelio kitų Vakarų šalių sankcijos.
„Rosatom“ verslo planus ir projektų dokumentus surinko Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras (UCSC). Pasak jų, bendrovė stato modernią gamyklą, kurios pagrindinis produktas bus aviacijos ir kosmoso pramonei skirtas UMT42S-3K markės anglies pluoštas.
Palydovinės nuotraukos, darytos nuo gegužės iki liepos, patvirtina, kad greta esamos įmonės jau tvarkoma teritorija naujoms statyboms.
JAV Atstovų Rūmų specialusis komitetas Kinijos klausimais, taip pat Ukrainos vyriausybė išnagrinėjo šiuos vidinius dokumentus ir patvirtino jų autentiškumą.
Maskva siekia didinti vietinę anglies pluošto gamybą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo iš Kinijos, nes pagal nacionalinį projektą „Nepilotuojamos orlaivių sistemos“ iki 2030 metų ketina pagaminti apie 130 000 dronų, teigiama šiemet Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Center for Strategic and International Studies“ analizėje. Rusija planuoja šį skaičių padidinti iki 350 000 iki 2035 metų.
„Rosatom“ priklausanti „Alabuga-Volokno“ prisidės prie šių nacionalinių pastangų.
Prieš susitikimą su Zelenskiu – Trumpo pripažinimas: Rusija prarado naftos pramonės kontrolę
17:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Niujorke susitiks su JAV vadovu Donaldu Trumpu, kur abu lyderiai dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, pranešė informuotas šaltinis.
Susitikimas planuojamas „antradienį po pietų“, pirmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė šaltinis.
Tai vyksta Vašingtonui raginant surengti naujas tiesiogines Maskvos ir Kyjivo taikos derybas, kad būtų užbaigtas puspenktų metų trunkantis plataus masto karas.
Pastaraisiais mėnesiais JAV vadovaujamos pastangos tarpininkauti siekiant susitarimo dėl karo veiksmų nutraukimo įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į savo konfliktą su Iranu.
Tuo tarpu tiek Rusija, tiek Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius viena prieš kitą, Kyjivui smogus ne vienai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai.
„Daug jų dyzelino perdirbimo gamyklų buvo susprogdintos ir, bent jau laikinai, neveikia“
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusija prarado savo naftos pramonės kontrolę.
„Daug jų dyzelino perdirbimo gamyklų buvo susprogdintos ir, bent jau laikinai, neveikia“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas, ragindamas užbaigti karą.
Atsakydamas į šį įrašą, V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad „ant stalo guli idėjos, kaip priartinti taiką, pradedant stipriais deeskalavimo žingsniais“.
„Ukrainos energetikos sektorius, svarbiausia infrastruktūra ir mūsų maisto eksportas turi nustoti būti Rusijos taikiniais, o tai leis imtis atitinkamų deeskalavimo žingsnių iš mūsų pusės. Sprendimai yra įmanomi“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę D. Trumpas sakė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nesitaikyti į viena kitos energetikos objektus, o dar anksčiau jis barė Kyjivą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Sekmadienį per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu D. Trumpas užsiminė apie prašymą Kyjivui nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, tačiau to nereikalavo, AFP sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis.
„Tai buvo aptarta. Tai buvo diskusijos apie deeskalavimo priemones dalis“, – pridūrė šaltinis.
Lenkija siekia savo teritorijoje priimti 15 tūkst. JAV karių
17:25
Rusijos karui kaimyninėje Ukrainoje įžengiant į penktąją žiemą, Lenkija siekia savo teritorijoje priimti 15 tūkst. JAV karių, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministro pavaduotojas.
„Kalbame apie tikslinį 15 tūkst. karių skaičių“, – transliuotojui RMF FM sakė viceministras Stanislawas Wziatekas.
S. Wziatekas teigė, kad šį skaičių sudarytų apie 10 tūkst. rotaciniu pagrindu dislokuotų karių, taip pat nuo 3,5 tūkst. iki 5 tūkst. nuolat tarnaujančių karių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį gyrė, jo žodžiais tariant, didelę pažangą kuriant nuolatinę amerikiečių karinę bazę Lenkijoje, nors jo administracija pradėjo oficialią savo karinio buvimo Europoje peržiūrą.
Pasak Lenkijos viceministro, numatytos JAV pajėgos bus „formuojamos etapais“ iki 2039 metų.
Šiuo metu Lenkijoje rotaciniu pagrindu tarnauja nuo 6,5 tūkst. iki 7 tūkst. JAV karių, sakė jis.
Šis skaičius yra mažesnis nei gegužę, kai Jungtinės Valstijos išvedė dalį savo karių iš žemyno, įskaitant Lenkiją.
Praėjusią savaitę Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo apie Rusijos keliamas hibridines grėsmes Ukrainos sąjungininkėms, įskaitant dronų ir raketų smūgius.
NATO ir ES narė, esanti rytiniame Aljanso flange, nuo pat 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ne kartą kaltino Rusiją sabotažu.
Šiuo metu Lenkija yra viena iš daugiausiai lėšų gynybai skiriančių NATO narių, tam skirianti beveik 5 proc. savo BVP.
Fico komentarai apie NATO ir Rusijos karą papiktino Čekiją
17:19
Kremliui palankus Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, apkaltinęs Vakarų politikus darant viską, kad kiltų NATO karas su Rusija, savo komentarais papiktino kaimyninę Čekiją.
R. Fico praėjusią savaitę suabejojo NATO solidarumu, taip papiktindamas Čekijos prezidentą Petrą Pavelą.
Europos lyderiai vis labiau nerimauja dėl visame žemyne vykdomų šešėlinių operacijų, kurias jie priskiria Rusijai, tęsiančiai invaziją į Ukrainą nuo 2022 metų vasario.
Šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše R. Fico – dabar vienintelis kurios nors Europos Sąjungos (ES) šalies lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – užsiminė, esą Vakarai siekia NATO ir Rusijos konflikto.
„Strategijos sunaikinti Rusiją per karą Ukrainoje nesėkmė verčia daugelį Vakarų politikų patikėti, kad jei to nepavyksta pasiekti per Ukrainos kariuomenę ir visapusišką jos paramą, reikia padaryti viską, kad kiltų konfliktas tarp NATO ir Rusijos“, – kalbėjo jis.
Praėjusį ketvirtadienį jis taip pat pareiškė nenorintis, kad „Slovakija būtų įtraukta į ginkluotą konfliktą dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio“.
5-asis straipsnis numato privalomą NATO šalių karinę pagalbą, kai užpuolama kita sąjungininkė.
Buvęs NATO generolas P. Pavelas, 2015–2018 metais vadovavęs Aljanso Kariniam komitetui, sureagavo piktai.
„Tai visiškai reikšmingas pareiškimas, į kurį turėtume žiūrėti rimtai ir kuriuo tikrai neturėtume sekti kaip pavyzdžiu“, – sekmadienį pareiškė P. Pavelas.
„Jei kas nors sako (tai), jie nesupranta žodžio solidarumas. Ir aš tvirtai tikiu, kad Čekija nepasuks šiuo keliu“, – pridūrė Čekijos vadovas.
Babišas dar nepasisakė
Slovakijoje gimęs Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas į šį ginčą kol kas neįsitraukė. Milijardierius čekų lyderis yra R. Fico sąjungininkas.
Tiek A. Babišo, tiek R. Fico vyriausybės, abi nusiteikusios nacionalistiškai, atsisakė teikti tiesioginę karinę pagalbą Ukrainai, tvirtindamos, kad taip jos skatina taiką.
5 šalys pasmerkė Rusijos surengtus rinkimus okupuotose Ukrainos dalyse
17:15
Penkios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Australiją ir Kanadą, pirmadienį pasmerkė Rusijos surengtus savo parlamento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose, pavadindamos šį žingsnį platesnės okupacinės sistemos dalimi.
„Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų rengimas laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose (...) yra šiurkštus Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir JT Chartijos pažeidimas“, – teigiama bendrame šalių, tarp kurių taip pat buvo Naujoji Zelandija ir Norvegija, pareiškime. Jame minimi balsavimai okupuotame Kryme bei Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse.
Kyjivas ragina evakuoti Rusijos okupuotą miestą Chersono srityje
17:06
Ukrainos pareigūnai vėl paragino evakuoti Rusijos okupuotą miestą šalies pietuose, kaltindami Maskvą humanitarinės krizės sukėlimu, nes pagalbos teikimas ir evakuacija tapo praktiškai neįmanomi.
Oleškai, Rusijos okupuotas miestas Chersono srityje, ant Dnipro upės kranto, yra fronto linijoje, kuri nuo 2023 metų beveik nepajudėjo. Dėl ribojamo patekimo naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti įvykių vietoje.
Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusiją faktiškai vykdant blokadą prieš miestą ir jo apylinkes bei vėl paragino evakuoti jį prieš antradienį Niujorke prasidedantį kasmetinį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos pasaulio lyderių susitikimą, kuriame karas Ukrainoje bus viena svarbiausių temų.
„Rusija tyčia kuria humanitarinę katastrofą“, – sekmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Mūsų užduotis – sutelkti tarptautinį spaudimą, būtiną humanitariniam koridoriui sukurti, maistui ir vaistams pristatyti bei civiliams evakuoti“, – pridūrė jis.
Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas jau kelis mėnesius siekia humanitarinės evakuacijos misijos, tačiau teigia, kad Rusija į pasiūlymus neatsako.
„Žmones reikia gelbėti. Nes miestas virto mirties spąstais“, – sakė jis.
Rusija pripažino maisto ir vaistų tiekimo problemas šiame regione, tačiau pareiškė, kad dėl to kaltas Kyjivas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį apkaltino Ukrainą darant „visiškai viską, ką gali, kad sutrukdytų tiekimui. Dronai nuolat sklando virš galvų, žudydami žmones“.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, mieste, kuriame prieš karą gyveno 24 tūkst. žmonių, liko apie 2 tūkst. gyventojų, nors dėl ribojamo patekimo į Oleškus sunku įvertinti tikslų gyventojų skaičių ir jų situaciją.
„Saugumo situacija yra nepastovi ir sudėtinga, todėl kyla daug iššūkių teikiant pagalbą“, – AFP Kyjive teigė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).
TRKK bus pasirengęs suteikti paramą, „jei šalys to paprašys ir bus užtikrintos atitinkamos saugumo garantijos“.
Ukrainiečių savanoriai, koordinuojantys evakuaciją iš platesnio Chersono regiono, AFP sakė, kad pastaraisiais mėnesiais sąlygos Oleškuose pablogėjo.
Jų teigimu, evakuacija, kuri dar prieš kelis mėnesius buvo įmanoma, dabar yra visiškai neįsivaizduojama, o Rusijos valdžios atstovai tik dar labiau gilina krizę.
„Jie neįsileidžia pagalbos, plėšia žmones, privedė situaciją iki humanitarinės katastrofos“, – sakė savanoris Stefanas Voroncovas.
„Patys rusai anksčiau veždavo atsargas dėl vaizdo ir propagandos (...), o dabar, kadangi aplink tiek daug dronų, jie taip nerizikuoja“, – pridūrė jis.
S. Voroncovas perspėjo, kad artėjant žiemai ir gyventojams pritrūkus maisto, kurį patys spėjo užsiauginti vasarą, sąlygos gali smarkiai pablogėti.
„Jei tiesiog stovėsime ir žiūrėsime, žmonės ir toliau mirs“, – kalbėjo savanoris.
Kuo baigėsi skandalingas prokuroro Kravčenkos išvykimas iš Ukrainos
16:19
Ukrainos generalinės prokuratūros biuras pranešė, kad Ruslano Kravčenkos komandiruotė jau baigėsi, tačiau darbe jis iki šiol nepasirodė.
Buvęs generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka, kuris iki rugsėjo 18 d. turėjo būti tarnybinėje komandiruotėje užsienyje, rugsėjo 21 d. 14:00 val. duomenimis, į darbą negrįžo. Tai portalui „Ukrajinska pravda“ patvirtino Generalinės prokuratūros biuro atstovė spaudai Mariana Hajovska.
„Oficiali Ruslano Kravčenkos tarnybinės komandiruotės pabaigos data – rugsėjo 18 d. Rugsėjo 21 d. 14:00 val. duomenimis, jis į darbą Generalinės prokuratūros biure neatvyko“, – sakė M. Hajovska.
Neteko tik generalinio prokuroro pareigų
Ji paaiškino, kad R. Kravčenka neteko tik administracinių generalinio prokuroro pareigų, tačiau išlieka Generalinės prokuratūros biuro prokuroru. Paklausta, ar R. Kravčenka grįžo į Ukrainą ir kur jis yra šiuo metu, atstovė nurodė tokios informacijos neturinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 17 d. dekretu laikinai eiti generalinio prokuroro pareigas pavedė Chmelnyckio srities prokuratūros vadovui Antonui Kovalskiui.
Koks kilo skandalas
Plačiau skaitykite ČIA.
Putino partijai – skaudus smūgis užsienyje: nustebino Vilnius
14:39
Partija „Vieningoji Rusija“ pralaimėjo Dūmos rinkimus Vilniuje, Paryžiuje, Prahoje ir kituose emigracijos centruose, skelbia Rusijos žiniasklaida.
„Vieningajai Rusijai“ nepavyko iškovoti pirmosios vietos daugelyje miestų, kurie po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tapo rusų migracijos centrais. Pirmadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti duomenys rodo, kad dalyje užsienio apylinkių „vieningieji rusai“ liko tik treti, nusileidę partijoms „Naujieji žmonės“ (rus. „Novyje liudi“) ir Rusijos komunistų partijai (RFKP).
Portalas „Agentstvo“ išanalizavo duomenis iš 20 rinkimų apylinkių valstybėse, į kurias po plataus masto karo pradžios pasitraukė daug Rusijos piliečių. Net 12-oje iš jų „Vieningoji Rusija“ surinko mažiau balsų nei viena ar abi kitos minėtos partijos.
- Vilnius: „Naujieji žmonės“ – 33,94 proc., Komunistų partija – 30,28 proc., „Vieningoji Rusija“ – 17,43 proc.;
- Praha: „Naujieji žmonės“ – 54,35 proc., Komunistų partija – 21,52 proc., „Vieningoji Rusija“ – 7,72 proc.;
- Paryžius: „Naujieji žmonės“ – 42,88 proc., „Vieningoji Rusija“ – 21,59 proc., Komunistų partija – 18,68 proc.;
- Helsinkis: „Naujieji žmonės“ – 48,29 proc., Komunistų partija – 20,50 proc., „Vieningoji Rusija“ – 14,21 proc.;
- Viena: „Naujieji žmonės“ – 47,22 proc., Komunistų partija – 19,23 proc., „Vieningoji Rusija“ – 15,67 proc..
Panašūs rezultatai užfiksuoti ir Almatoje, Bankoke, Danange, Zalcburge, Pukete, Strasbūre bei Hošimine, kur „Vieningoji Rusija“ taip pat patyrė pralaimėjimą.
Visgi aštuoniuose užsienio miestuose valdančioji partija sugebėjo užimti pirmąją vietą. Tarp jų – Ryga (37,15 proc.), Baku (34,63 proc.), Biškekas (35,96 proc.), Marselis (35,59 proc.) bei Sidnėjus (31,66 proc.), rašo „Agentstvo“.
Bendrais duomenimis, pirmadienio popietę užsienio apylinkėse „Vieningoji Rusija“ vidutiniškai rinko 39,58 proc. balsų, „Naujieji žmonės“ – 24,49 proc., o komunistai – 16,99 proc..
Portalas primena, kad paskutinės emigracijos bangos įtaka rinkimų rezultatams užsienyje buvo juntama dar 2024 m. prezidento rinkimų metu. Tuomet dešimtyje miestų, kuriuose anksčiau buvo palaikomas Vladimiras Putinas, balsų už jį buvo atiduota kelis kartus mažiau.
ES atmeta Rusijos „vadinamuosius“ rinkimus
15min primena, kad Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse.
Prezidento Vladimiro Putino valdančioji „Vieningoji Rusija“ „laimėjo“ tvirtą daugumą prieš simboline laikomą opoziciją; partijoms, nepritariančioms Maskvos karui prieš Ukrainą, nebuvo leista dalyvauti.
„Vadinamieji Dūmos rinkimai žymi dar vieną didelį žingsnį atgal Rusijos demokratijai. Jų baigtis niekada nekėlė abejonių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas.
„Kremlius nutildė nepritariančiuosius, uždraudė vienintelę įregistruotą partiją, kuri prieštaravo jo karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų. Rusijoje liko tik demokratijos fasadas“, – teigė ji.
K. Kallas teigė „pasiūliusi priemones prieš tuos, kurie padeda rengti šiuos fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose“.
ES dėl karo Ukrainoje jau yra pritaikiusi sankcijas maždaug 3 tūkst. pareigūnų ir subjektų, įskaitant V. Putiną.
Xi Jinpingas neatvyko į vakarienę su Putinu ir kitais vadovais: kilo tikra sumaištis
14:22
Kinijos lyderis Xi Jinpingas praleido Indijoje vykusią vakarienę su Vladimiru Putinu ir kitais pasaulio šalių vadovais dėl prastos savijautos, teigia su situacija susipažinę šaltiniai. Tai dar labiau pakurstė spėliones apie jo sveikatą likus vos kelioms dienoms iki planuoto vizito į JAV, skelbia dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ). Socialiniuose tinkluose pasklido gandai apie tariamą insultą.
Šaltinių teigimu, Xi Jinpingas paskutinę minutę atsisakė dalyvauti praėjusį šeštadienį Naujajame Delyje surengtame iškilmingame priėmime BRICS viršūnių susitikimo paraštėse. Vietoj jo renginyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Wang Yi, bendravęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais užsienio šalių vadovais.
Xi Jinpingo nebuvimas šiame svarbiame socialiniame renginyje buvo itin pastebimas. Tai buvo pirmasis jo vizitas Indijoje per septynerius metus – šalyje, kuri po ilgų sudėtingų santykių su Kinija rado bendrą kalbą su Pekinu, abiem pusėms susidūrus su dideliais JAV muitais. Teigiama, kad Xi Jinpingas buvo priėmęs Indijos ministro pirmininko Narendros Modi kvietimą į šią vakarienę.
Socialiniuose tinkluose – gandai apie insultą
Kinijos vadovo nebuvimas dar labiau paaštrino jau kelis mėnesius keliamus klausimus: ar 73-ejų metų lyderis yra pakankamai sveikas, kad galėtų valdyti šalį neribotą laiką, ir ką Pekinas yra pasirengęs atskleisti apie jo būklę prieš šią savaitę vyksiančią kelionę į JAV. Nėra jokių įrodymų, kad Xi Jinpingas sunkiai sirgtų, būtų patyręs insultą ar apalpęs, kaip buvo gandų socialiniuose tinkluose, skelbia WSJ.
Indijos užsienio reikalų ministerija šiuos teiginius atmetė kaip „melagienas“. Pagrindinė šalies naujienų agentūra „Press Trust of India“, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas „grįžo į savo viešbučio kambarį pailsėti“, o vaizdo įrašuose matyti, kaip jis be pagalbos lipa laiptais į savo lėktuvą.
Visgi su situacija susipažinę asmenys patvirtino, kad jis jautėsi prastai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši, sužeisti 38 žmonės
13:54
Praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, dar 38 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Oro pajėgų teigimu, naktį Rusijos pajėgos Ukrainą atakavo 172 dronais, iš kurių 148 buvo perimti. Priduriama, kad taip pat numuštas hibridinis ginklas „S8000 Banderol“, turintis sparnuotosios raketos ir reaktyvinio drono savybių.
Naktį surengto Rusijos smūgio Zaporižiai – pietryčiuose esančiam pafrontės miestui – metu pataikyta į prekybos centrą ir švietimo įstaigą.
Zaporižioje ir jos apylinkėse per praėjusią parą Rusijos atakų metu sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – 52 metų vyras ir senyva moteris, kurie po naktinio smūgio buvo evakuoti iš savo daugiabučių, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Rytinėje Donecko srityje per pastarąją parą dėl Rusijos atakų žuvo trys žmonės, o dar 12 buvo sužeisti, sakė srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje praėjusią parą žuvo vienas žmogus, dar penki sužeisti, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas. Pasak jo, pirmadienio rytą per Rusijos drono smūgį kaime netoli Lozovos žuvo moteris, o 13 metų berniukas patyrė sunkius nudegimus.
Šiaurės rytinėje Sumų srityje praėjusią parą per Rusijos atakas žuvo 38-erių moteris ir 54-erių vyras, teigė srities karinė administracija. Vietos pareigūnų duomenimis, dar trys žmonės, tarp jų – 14-metė mergaitė, buvo sužeisti.
Pietinėje Chersono srityje tuo metu sužeisti devyni žmonės, sakė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Pietiniame Odesos mieste Rusija smūgiavo į prekybos centrų tinklo sandėlius, tačiau aukų išvengta, teigė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Šiaurinėje Černihivo srityje Rusijos kariai atakavo žemės ūkio įmonę Semenivkos kaime pasienyje su Rusija, sunaikindami angarą su šiaudais ir apgadindami techniką bei saugyklas, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. Jis pridūrė, kad nukentėjo ir galvijai.
Vidurio Rytų Dnipropetrovsko srityje per pastarąją parą sužeista 20 metų mergina, teigė srities gubernatorius Oleksandras Hanža.
Pasak jo, ligoninėje mirė 20-metis vaikinas, kuris buvo sunkiai sužeistas per rugsėjo 3 dienos Rusijos ataką Dnipre.
Rinkimų komisija: prezidento „Vieningoji Rusija“ parlamente iškovojo rekordiškai daug – 355 vietas
13:22
Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ 450 vietų Valstybės Dūmoje iškovojo rekordinį skaičių – 355 mandatus, pirmadienį skelbdama preliminarius rezultatus pranešė rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova.
Suskaičiavus beveik visus balsus po tris dienas trukusių rinkimų, kuriuose nedalyvavo jokios V.Putino atžvilgiu kritiškos partijos, rezultatai parodė, kad prezidento partija žemuosiuose parlamento rūmuose turės didesnę superdaugumą nei 2016 metais, kai taip pat buvo pasiektas rekordas ir iškovotos 343 vietos.
Tai buvo pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.
Kremlius griežtai kontroliuoja rinkimus, o Maskva yra uždraudusi kritikuoti savo karą Ukrainoje.
Vakarai sako, kad Rusijos rinkimai nėra nei laisvi, nei sąžiningi.
E.Pamfilova nurodė, kad rinkėjų aktyvumas viršijo 59 proc., ir padėkojo Rusijos gyventojams už balsavimą, nepaisant to, ką ji pavadino „psichologiniu spaudimu“ šaliai.
Antroje vietoje liko Rusijos komunistų partija, iškovojusi 40 vietų.
Nacionalistinė LDPR partija gavo 25 vietas, o partija „Nauji žmonės“ – 20 vietų.
„Vieningoji Rusija“ politikoje dominuoja nuo šio amžiaus pradžios, o V.Putinas valdžioje yra nuo 1999 metų Naujųjų metų išvakarių.
E.Pamfilova teigė, kad suskaičiuota daugiau kaip 95 proc. balsų, o galutiniai rezultatai bus paskelbti vėliau šią savaitę.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad triuškinama „Vieningosios Rusijos“ pergalė parlamento rinkimuose parodė, jog rusai palaiko V.Putiną.
„Šie rodikliai, žinoma, rodo aukščiausio lygio Rusijos visuomenės susitelkimą aplink valstybės vadovą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
V.Putinas Rusijai vadovauja jau 26 metus.
