Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Sikorskis: juk asmeniškai įspėjau Rusiją dėl NATO atsako
09:23
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė asmeniškai įspėjęs Rusijos atstovus dėl NATO reakcijos, jei būtų įvykdyta agresija prieš Aljansą.
Pasak R. Sikorskio, jis nurodė Rusijos pusei, kad NATO turi pranašumą kovinės aviacijos srityje ir galimybę suduoti atsakomuosius smūgius.
„Rusams sakiau – taip pat ir siekdamas juos atgrasyti: būkite atsargūs, nes mes turime daugiau kovinių lėktuvų nei jūs. Jei padarysite tai, ko niekas nenori, mes nesėdėsime sudėję rankų – atsakysime tiek gynyboje, tiek puolime“, – tinklalaidėje „Front Sikorskiego“ teigė Lenkijos diplomatijos vadovas.
R. Sikorskis taip pat pateikė Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų infrastruktūrai pavyzdį. Jo vertinimu, Ukrainai pavyko išvesti iš rikiuotės nuo 30 proc. iki 40 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, o tai sukėlė problemų tiek civilinei ekonomikai, tiek Rusijos karinei logistikai.
Sikorskis: NATO oro pajėgų galimybės yra didesnės nei Ukrainos
Lenkijos ministras pažymėjo, kad Ukraina tokių rezultatų pasiekė praktiškai nenaudodama kovinės aviacijos operacijoms virš Rusijos teritorijos. Jo nuomone, NATO oro pajėgų galimybės yra nepalyginamai didesnės.
R. Sikorskis smūgius Rusijos naftos perdirbimo objektams pavadino efektyviu būdu silpninti Rusijos gebėjimą kariauti. Tuo pat metu jis supriešino tokias atakas su Rusijos smūgiais civiliams gyventojams, pažymėdamas, kad teroras prieš taikius žmones dažnai duoda priešingą efektą ir skatina visuomenės konsolidaciją.
JT tyrimas: Rusijai puolant infrastruktūrą Ukrainos civiliams gresia sunki žiema
18:54
Rusijai intensyvinant atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą, artėjant žiemai civiliai gyventojai tampa vis labiau pažeidžiami, pirmadienį įspėjo Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai, išreikšdami baimę, kad gali pasikartoti praėjusios žiemos kančios.
Jau kelis mėnesius Rusija ir Ukraina rengia vis intensyvesnius tolimojo nuotolio smūgius, nukreiptus į vis daugiau civilinių objektų, įskaitant gamyklas, sandėlius, energetikos ir uostų infrastruktūrą, taip pat laivus Juodojoje jūroje.
Naujausioje ataskaitoje apie padėtį JT nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija Ukrainoje įspėjo, kad šios atakos kelia susirūpinimą, jog ir taip sunkios gyvenimo sąlygos atėjus žiemai gali smarkiai pablogėti, kaip kad nutiko praėjusiais metais.
Niujorke – Trumpo ir Macrono susitikimas: kalbės apie Ukrainą
18:09
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Niujorke susitiks su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.
Pasaulio lyderiams renkantis į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, šio susitikimo darbotvarkėje svarbiausia vieta teks Ukrainai.
Pagal D. Trumpo darbotvarkę, jų susitikimas numatytas 17 val. 35 min. vietos (antradienį 0 val. 35 min. Lietuvos) laiku.
„Tai visada gera proga užduoti toną prieš prasidedant šiai aukšto lygio Generalinės Asamblėjos savaitei ir visiškai atvirai pasikalbėti su Jungtinių Valstijų prezidentu, kaip (E. Macronas) visada ir daro“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Prancūzijos pareigūnas.
„Kaip ir visais kritiškais momentais, tai bus proga nukreipti prezidentą Trumpą teisingų sprendimų link, ypač dėl Ukrainos, siekiant išlaikyti pastangas remti Ukrainą ir padidinti spaudimą Rusijai“, – nurodė jis.
E. Macronas į Niujorką atvyks iš Sen Pjero ir Mikelono – nedidelės Prancūzijos teritorijos prie Kanados Atlanto vandenyno pakrantės, kur susitiko su Kanados ministru pirmininku Marku Carney.
Prancūzijos prezidentas taip pat planuoja susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Generalinės Asamblėjos paraštėse.
Prieš susitikimą su Zelenskiu – Trumpo pripažinimas: Rusija prarado naftos pramonės kontrolę
17:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Niujorke susitiks su JAV vadovu Donaldu Trumpu, kur abu lyderiai dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, pranešė informuotas šaltinis.
Susitikimas planuojamas „antradienį po pietų“, pirmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė šaltinis.
Tai vyksta Vašingtonui raginant surengti naujas tiesiogines Maskvos ir Kyjivo taikos derybas, kad būtų užbaigtas puspenktų metų trunkantis plataus masto karas.
Pastaraisiais mėnesiais JAV vadovaujamos pastangos tarpininkauti siekiant susitarimo dėl karo veiksmų nutraukimo įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į savo konfliktą su Iranu.
Tuo tarpu tiek Rusija, tiek Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius viena prieš kitą, Kyjivui smogus ne vienai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai.
„Daug jų dyzelino perdirbimo gamyklų buvo susprogdintos ir, bent jau laikinai, neveikia“
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusija prarado savo naftos pramonės kontrolę.
„Daug jų dyzelino perdirbimo gamyklų buvo susprogdintos ir, bent jau laikinai, neveikia“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas, ragindamas užbaigti karą.
Atsakydamas į šį įrašą, V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad „ant stalo guli idėjos, kaip priartinti taiką, pradedant stipriais deeskalavimo žingsniais“.
„Ukrainos energetikos sektorius, svarbiausia infrastruktūra ir mūsų maisto eksportas turi nustoti būti Rusijos taikiniais, o tai leis imtis atitinkamų deeskalavimo žingsnių iš mūsų pusės. Sprendimai yra įmanomi“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę D. Trumpas sakė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nesitaikyti į viena kitos energetikos objektus, o dar anksčiau jis barė Kyjivą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Sekmadienį per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu D. Trumpas užsiminė apie prašymą Kyjivui nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, tačiau to nereikalavo, AFP sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis.
„Tai buvo aptarta. Tai buvo diskusijos apie deeskalavimo priemones dalis“, – pridūrė šaltinis.
Lenkija siekia savo teritorijoje priimti 15 tūkst. JAV karių
17:25
Rusijos karui kaimyninėje Ukrainoje įžengiant į penktąją žiemą, Lenkija siekia savo teritorijoje priimti 15 tūkst. JAV karių, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministro pavaduotojas.
„Kalbame apie tikslinį 15 tūkst. karių skaičių“, – transliuotojui RMF FM sakė viceministras Stanislawas Wziatekas.
S. Wziatekas teigė, kad šį skaičių sudarytų apie 10 tūkst. rotaciniu pagrindu dislokuotų karių, taip pat nuo 3,5 tūkst. iki 5 tūkst. nuolat tarnaujančių karių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį gyrė, jo žodžiais tariant, didelę pažangą kuriant nuolatinę amerikiečių karinę bazę Lenkijoje, nors jo administracija pradėjo oficialią savo karinio buvimo Europoje peržiūrą.
Pasak Lenkijos viceministro, numatytos JAV pajėgos bus „formuojamos etapais“ iki 2039 metų.
Šiuo metu Lenkijoje rotaciniu pagrindu tarnauja nuo 6,5 tūkst. iki 7 tūkst. JAV karių, sakė jis.
Šis skaičius yra mažesnis nei gegužę, kai Jungtinės Valstijos išvedė dalį savo karių iš žemyno, įskaitant Lenkiją.
Praėjusią savaitę Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo apie Rusijos keliamas hibridines grėsmes Ukrainos sąjungininkėms, įskaitant dronų ir raketų smūgius.
NATO ir ES narė, esanti rytiniame Aljanso flange, nuo pat 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ne kartą kaltino Rusiją sabotažu.
Šiuo metu Lenkija yra viena iš daugiausiai lėšų gynybai skiriančių NATO narių, tam skirianti beveik 5 proc. savo BVP.
Fico komentarai apie NATO ir Rusijos karą papiktino Čekiją
17:19
Kremliui palankus Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, apkaltinęs Vakarų politikus darant viską, kad kiltų NATO karas su Rusija, savo komentarais papiktino kaimyninę Čekiją.
R. Fico praėjusią savaitę suabejojo NATO solidarumu, taip papiktindamas Čekijos prezidentą Petrą Pavelą.
Europos lyderiai vis labiau nerimauja dėl visame žemyne vykdomų šešėlinių operacijų, kurias jie priskiria Rusijai, tęsiančiai invaziją į Ukrainą nuo 2022 metų vasario.
Šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše R. Fico – dabar vienintelis kurios nors Europos Sąjungos (ES) šalies lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – užsiminė, esą Vakarai siekia NATO ir Rusijos konflikto.
„Strategijos sunaikinti Rusiją per karą Ukrainoje nesėkmė verčia daugelį Vakarų politikų patikėti, kad jei to nepavyksta pasiekti per Ukrainos kariuomenę ir visapusišką jos paramą, reikia padaryti viską, kad kiltų konfliktas tarp NATO ir Rusijos“, – kalbėjo jis.
Praėjusį ketvirtadienį jis taip pat pareiškė nenorintis, kad „Slovakija būtų įtraukta į ginkluotą konfliktą dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio“.
5-asis straipsnis numato privalomą NATO šalių karinę pagalbą, kai užpuolama kita sąjungininkė.
Buvęs NATO generolas P. Pavelas, 2015–2018 metais vadovavęs Aljanso Kariniam komitetui, sureagavo piktai.
„Tai visiškai reikšmingas pareiškimas, į kurį turėtume žiūrėti rimtai ir kuriuo tikrai neturėtume sekti kaip pavyzdžiu“, – sekmadienį pareiškė P. Pavelas.
„Jei kas nors sako (tai), jie nesupranta žodžio solidarumas. Ir aš tvirtai tikiu, kad Čekija nepasuks šiuo keliu“, – pridūrė Čekijos vadovas.
Babišas dar nepasisakė
Slovakijoje gimęs Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas į šį ginčą kol kas neįsitraukė. Milijardierius čekų lyderis yra R. Fico sąjungininkas.
Tiek A. Babišo, tiek R. Fico vyriausybės, abi nusiteikusios nacionalistiškai, atsisakė teikti tiesioginę karinę pagalbą Ukrainai, tvirtindamos, kad taip jos skatina taiką.
5 šalys pasmerkė Rusijos surengtus rinkimus okupuotose Ukrainos dalyse
17:15
Penkios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Australiją ir Kanadą, pirmadienį pasmerkė Rusijos surengtus savo parlamento rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose, pavadindamos šį žingsnį platesnės okupacinės sistemos dalimi.
„Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų rengimas laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose (...) yra šiurkštus Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir JT Chartijos pažeidimas“, – teigiama bendrame šalių, tarp kurių taip pat buvo Naujoji Zelandija ir Norvegija, pareiškime. Jame minimi balsavimai okupuotame Kryme bei Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse.
Kyjivas ragina evakuoti Rusijos okupuotą miestą Chersono srityje
17:06
Ukrainos pareigūnai vėl paragino evakuoti Rusijos okupuotą miestą šalies pietuose, kaltindami Maskvą humanitarinės krizės sukėlimu, nes pagalbos teikimas ir evakuacija tapo praktiškai neįmanomi.
Oleškai, Rusijos okupuotas miestas Chersono srityje, ant Dnipro upės kranto, yra fronto linijoje, kuri nuo 2023 metų beveik nepajudėjo. Dėl ribojamo patekimo naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti įvykių vietoje.
Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusiją faktiškai vykdant blokadą prieš miestą ir jo apylinkes bei vėl paragino evakuoti jį prieš antradienį Niujorke prasidedantį kasmetinį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos pasaulio lyderių susitikimą, kuriame karas Ukrainoje bus viena svarbiausių temų.
„Rusija tyčia kuria humanitarinę katastrofą“, – sekmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Mūsų užduotis – sutelkti tarptautinį spaudimą, būtiną humanitariniam koridoriui sukurti, maistui ir vaistams pristatyti bei civiliams evakuoti“, – pridūrė jis.
Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas jau kelis mėnesius siekia humanitarinės evakuacijos misijos, tačiau teigia, kad Rusija į pasiūlymus neatsako.
„Žmones reikia gelbėti. Nes miestas virto mirties spąstais“, – sakė jis.
Rusija pripažino maisto ir vaistų tiekimo problemas šiame regione, tačiau pareiškė, kad dėl to kaltas Kyjivas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį apkaltino Ukrainą darant „visiškai viską, ką gali, kad sutrukdytų tiekimui. Dronai nuolat sklando virš galvų, žudydami žmones“.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, mieste, kuriame prieš karą gyveno 24 tūkst. žmonių, liko apie 2 tūkst. gyventojų, nors dėl ribojamo patekimo į Oleškus sunku įvertinti tikslų gyventojų skaičių ir jų situaciją.
„Saugumo situacija yra nepastovi ir sudėtinga, todėl kyla daug iššūkių teikiant pagalbą“, – AFP Kyjive teigė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).
TRKK bus pasirengęs suteikti paramą, „jei šalys to paprašys ir bus užtikrintos atitinkamos saugumo garantijos“.
Ukrainiečių savanoriai, koordinuojantys evakuaciją iš platesnio Chersono regiono, AFP sakė, kad pastaraisiais mėnesiais sąlygos Oleškuose pablogėjo.
Jų teigimu, evakuacija, kuri dar prieš kelis mėnesius buvo įmanoma, dabar yra visiškai neįsivaizduojama, o Rusijos valdžios atstovai tik dar labiau gilina krizę.
„Jie neįsileidžia pagalbos, plėšia žmones, privedė situaciją iki humanitarinės katastrofos“, – sakė savanoris Stefanas Voroncovas.
„Patys rusai anksčiau veždavo atsargas dėl vaizdo ir propagandos (...), o dabar, kadangi aplink tiek daug dronų, jie taip nerizikuoja“, – pridūrė jis.
S. Voroncovas perspėjo, kad artėjant žiemai ir gyventojams pritrūkus maisto, kurį patys spėjo užsiauginti vasarą, sąlygos gali smarkiai pablogėti.
„Jei tiesiog stovėsime ir žiūrėsime, žmonės ir toliau mirs“, – kalbėjo savanoris.
Kuo baigėsi skandalingas prokuroro Kravčenkos išvykimas iš Ukrainos
16:19
Ukrainos generalinės prokuratūros biuras pranešė, kad Ruslano Kravčenkos komandiruotė jau baigėsi, tačiau darbe jis iki šiol nepasirodė.
Buvęs generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka, kuris iki rugsėjo 18 d. turėjo būti tarnybinėje komandiruotėje užsienyje, rugsėjo 21 d. 14:00 val. duomenimis, į darbą negrįžo. Tai portalui „Ukrajinska pravda“ patvirtino Generalinės prokuratūros biuro atstovė spaudai Mariana Hajovska.
„Oficiali Ruslano Kravčenkos tarnybinės komandiruotės pabaigos data – rugsėjo 18 d. Rugsėjo 21 d. 14:00 val. duomenimis, jis į darbą Generalinės prokuratūros biure neatvyko“, – sakė M. Hajovska.
Neteko tik generalinio prokuroro pareigų
Ji paaiškino, kad R. Kravčenka neteko tik administracinių generalinio prokuroro pareigų, tačiau išlieka Generalinės prokuratūros biuro prokuroru. Paklausta, ar R. Kravčenka grįžo į Ukrainą ir kur jis yra šiuo metu, atstovė nurodė tokios informacijos neturinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 17 d. dekretu laikinai eiti generalinio prokuroro pareigas pavedė Chmelnyckio srities prokuratūros vadovui Antonui Kovalskiui.
Koks kilo skandalas
Plačiau skaitykite ČIA.
Putino partijai – skaudus smūgis užsienyje: nustebino Vilnius
14:39
Partija „Vieningoji Rusija“ pralaimėjo Dūmos rinkimus Vilniuje, Paryžiuje, Prahoje ir kituose emigracijos centruose, skelbia Rusijos žiniasklaida.
„Vieningajai Rusijai“ nepavyko iškovoti pirmosios vietos daugelyje miestų, kurie po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tapo rusų migracijos centrais. Pirmadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti duomenys rodo, kad dalyje užsienio apylinkių „vieningieji rusai“ liko tik treti, nusileidę partijoms „Naujieji žmonės“ (rus. „Novyje liudi“) ir Rusijos komunistų partijai (RFKP).
Portalas „Agentstvo“ išanalizavo duomenis iš 20 rinkimų apylinkių valstybėse, į kurias po plataus masto karo pradžios pasitraukė daug Rusijos piliečių. Net 12-oje iš jų „Vieningoji Rusija“ surinko mažiau balsų nei viena ar abi kitos minėtos partijos.
- Vilnius: „Naujieji žmonės“ – 33,94 proc., Komunistų partija – 30,28 proc., „Vieningoji Rusija“ – 17,43 proc.;
- Praha: „Naujieji žmonės“ – 54,35 proc., Komunistų partija – 21,52 proc., „Vieningoji Rusija“ – 7,72 proc.;
- Paryžius: „Naujieji žmonės“ – 42,88 proc., „Vieningoji Rusija“ – 21,59 proc., Komunistų partija – 18,68 proc.;
- Helsinkis: „Naujieji žmonės“ – 48,29 proc., Komunistų partija – 20,50 proc., „Vieningoji Rusija“ – 14,21 proc.;
- Viena: „Naujieji žmonės“ – 47,22 proc., Komunistų partija – 19,23 proc., „Vieningoji Rusija“ – 15,67 proc..
Panašūs rezultatai užfiksuoti ir Almatoje, Bankoke, Danange, Zalcburge, Pukete, Strasbūre bei Hošimine, kur „Vieningoji Rusija“ taip pat patyrė pralaimėjimą.
Visgi aštuoniuose užsienio miestuose valdančioji partija sugebėjo užimti pirmąją vietą. Tarp jų – Ryga (37,15 proc.), Baku (34,63 proc.), Biškekas (35,96 proc.), Marselis (35,59 proc.) bei Sidnėjus (31,66 proc.), rašo „Agentstvo“.
Bendrais duomenimis, pirmadienio popietę užsienio apylinkėse „Vieningoji Rusija“ vidutiniškai rinko 39,58 proc. balsų, „Naujieji žmonės“ – 24,49 proc., o komunistai – 16,99 proc..
Portalas primena, kad paskutinės emigracijos bangos įtaka rinkimų rezultatams užsienyje buvo juntama dar 2024 m. prezidento rinkimų metu. Tuomet dešimtyje miestų, kuriuose anksčiau buvo palaikomas Vladimiras Putinas, balsų už jį buvo atiduota kelis kartus mažiau.
ES atmeta Rusijos „vadinamuosius“ rinkimus
15min primena, kad Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienį pasmerkė Rusijos parlamento rinkimus kaip demokratijos „fasadą“ ir pareiškė, kad siūlo įvesti sankcijas tiems, kurie padėjo juos surengti okupuotose Ukrainos dalyse.
Prezidento Vladimiro Putino valdančioji „Vieningoji Rusija“ „laimėjo“ tvirtą daugumą prieš simboline laikomą opoziciją; partijoms, nepritariančioms Maskvos karui prieš Ukrainą, nebuvo leista dalyvauti.
„Vadinamieji Dūmos rinkimai žymi dar vieną didelį žingsnį atgal Rusijos demokratijai. Jų baigtis niekada nekėlė abejonių“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Kallas.
„Kremlius nutildė nepritariančiuosius, uždraudė vienintelę įregistruotą partiją, kuri prieštaravo jo karui Ukrainoje, ir neįsileido tarptautinių rinkimų stebėtojų. Rusijoje liko tik demokratijos fasadas“, – teigė ji.
K. Kallas teigė „pasiūliusi priemones prieš tuos, kurie padeda rengti šiuos fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose“.
ES dėl karo Ukrainoje jau yra pritaikiusi sankcijas maždaug 3 tūkst. pareigūnų ir subjektų, įskaitant V. Putiną.
Xi Jinpingas neatvyko į vakarienę su Putinu ir kitais vadovais: kilo tikra sumaištis
14:22
Kinijos lyderis Xi Jinpingas praleido Indijoje vykusią vakarienę su Vladimiru Putinu ir kitais pasaulio šalių vadovais dėl prastos savijautos, teigia su situacija susipažinę šaltiniai. Tai dar labiau pakurstė spėliones apie jo sveikatą likus vos kelioms dienoms iki planuoto vizito į JAV, skelbia dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ). Socialiniuose tinkluose pasklido gandai apie tariamą insultą.
Šaltinių teigimu, Xi Jinpingas paskutinę minutę atsisakė dalyvauti praėjusį šeštadienį Naujajame Delyje surengtame iškilmingame priėmime BRICS viršūnių susitikimo paraštėse. Vietoj jo renginyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Wang Yi, bendravęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais užsienio šalių vadovais.
Xi Jinpingo nebuvimas šiame svarbiame socialiniame renginyje buvo itin pastebimas. Tai buvo pirmasis jo vizitas Indijoje per septynerius metus – šalyje, kuri po ilgų sudėtingų santykių su Kinija rado bendrą kalbą su Pekinu, abiem pusėms susidūrus su dideliais JAV muitais. Teigiama, kad Xi Jinpingas buvo priėmęs Indijos ministro pirmininko Narendros Modi kvietimą į šią vakarienę.
Socialiniuose tinkluose – gandai apie insultą
Kinijos vadovo nebuvimas dar labiau paaštrino jau kelis mėnesius keliamus klausimus: ar 73-ejų metų lyderis yra pakankamai sveikas, kad galėtų valdyti šalį neribotą laiką, ir ką Pekinas yra pasirengęs atskleisti apie jo būklę prieš šią savaitę vyksiančią kelionę į JAV. Nėra jokių įrodymų, kad Xi Jinpingas sunkiai sirgtų, būtų patyręs insultą ar apalpęs, kaip buvo gandų socialiniuose tinkluose, skelbia WSJ.
Indijos užsienio reikalų ministerija šiuos teiginius atmetė kaip „melagienas“. Pagrindinė šalies naujienų agentūra „Press Trust of India“, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas „grįžo į savo viešbučio kambarį pailsėti“, o vaizdo įrašuose matyti, kaip jis be pagalbos lipa laiptais į savo lėktuvą.
Visgi su situacija susipažinę asmenys patvirtino, kad jis jautėsi prastai.
Plačiau skaitykite ČIA.
