Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
CŽA įspėjo, ką Europoje gali atakuoti Rusija: pasirinktos šalys nustebino
09:22 Atnaujinta 09:52
Rusija rengia naujas dronų atakas Europoje, tačiau šį kartą taikiniu taps Viduržemio jūros regiono šalys, rašo Ispanijos dienraštis „El Mundo“. JAV žvalgybos tarnybos surinko informaciją apie Kremliaus eskalacijos planus ir pasidalijo ja su keliomis Europos vyriausybėmis.
„Jie naudos iš jūros leidžiamus bepiločius orlaivius, paslėptus laivų konteineriuose – tai padaryti visiškai nesudėtinga“, – „El Mundo“ anonimiškumo paprašęs šaltinis, artimas Lietuvos krašto apsaugos ministerijai.
Tokios eskalacijos pagrindas buvo ruošiamas jau kurį laiką. Maskva ne kartą pabrėžė, kad ginkluotės tiekimas, žvalgybos duomenų perdavimas ir karinių patarėjų siuntimas į Ukrainą neva paverčia Vakarų šalis karo dalyvėmis ir teisėtais taikiniais.
Dronus leistų iš laivų
Pasak dienraščio, šiuo metu Lietuvos institucijos žino net ir konkretų dronų tipą, kurį rusai galėtų panaudoti prieš Ispaniją, Prancūziją ar Italiją. Tai būtų „Gerbera“ – apie dviejų metrų ilgio, 2,5 metro sparnų ilgio ir iki 18 kilogramų sveriantis aparatas. Jis išvysto apie 160 kilometrų per valandą greitį, o maksimalus deklaruojamas skrydžio nuotolis siekia 600 kilometrų, priklausomai nuo sprogmenų užtaiso svorio ir kitų kintamųjų, pavyzdžiui, vėjo.
Krovininis laivas gali gabenti kelis tokius aparatus.
Paleidus droną 200-300 kilometrų atstumu nuo kranto, skrydis truktų nuo pusantros iki dviejų valandų. Nors maža jo galia negali sunaikinti didelio objekto, ji pajėgi sukelti gaisrą, apgadinti atviroje vietoje esančią įrangą arba laikinai paralyžiuoti uosto ar oro uosto darbą. Siekiamas efektas gali būti ne tik materialinis, bet ir politinis bei ekonominis.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, šią informaciją gavo netrukus po paslaptingos Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o kelionės į Maskvą rugpjūčio 25 dieną. Leidiniai „The Wall Street Journal“ ir „Politico“ teigė, kad Johnas Ratcliffe'as vyko perspėti Rusijos dėl bet kokių atakų ar provokacijų prieš NATO.
Kodėl pasirinko Ispaniją, Prancūziją, Italiją?
Pasak apie perspėjimą žinančių šaltinių, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos vyriausybės taip pat buvo informuotos, kad Rusija rengia galimą dronų operaciją prieš vieną iš šių šalių. Šis perspėjimas sutampa su išskirtine Emmanuelio Macrono reakcija: rugsėjo 16 dieną sušaukęs Gynybos tarybą, po dviejų dienų jis Eliziejaus rūmuose priėmė visų partijų lyderius ir 2027 metų prezidento rinkimų kandidatus. Keli konsultuoti gynybos analitikai patvirtino žinantys apie Europos kanceliarijose cirkuliuojančią CŽA ataskaitą, kurioje itin tiksliai aprašoma būsima ataka ir kuria Prancūzija labai pasitiki.
Kodėl pasirinkta Ispanija, Prancūzija arba Italija? Visose trijose šalyse 2027 metais vyks rinkimai, jose veikia radikalios jėgos, galinčios pasinaudoti visuomenės baime ir nuovargiu dėl karo Ukrainoje. Ypač Prancūzijoje ir Italijoje egzistuoja politinių ryšių ar pozicijų, kurios yra akivaizdžiai artimos Kremliaus interesams, rašo „El Mundo“.
Didžiosios Britanijos analitikas Keiras Gilesas, besispecializuojantis Rusijos karinės strategijos srityje, perspėja, kad Ispanijos atstumas nuo Rusijos sienos negarantuoja saugumo. „Taikiniu nebūtinai taps fronto linijos valstybės. Bus smogiama ten, kur bus rasta silpniausia Europos vieta“, – teigia jis.
Papildomos detalės po CŽA direktoriaus vizito Maskvoje
Po rugpjūčio 25 d. įvykusio Johno Ratcliffe'o vizito į viešumą iškilo daugiau informacijos apie Vakarų žvalgybos vertinimus ir koordinuotus Europos lyderių veiksmus:
- Perspėjimas dėl tiesioginės agresijos. Rugpjūčio 27 d. „The Wall Street Journal“ patvirtino, kad viena iš pagrindinių J. Ratcliffe'o užduočių Maskvoje buvo tiesiogiai įspėti Rusiją susilaikyti nuo bet kokių atakų prieš NATO nares. JAV žvalgybos duomenimis, Kremlius svarstė „ribotos operacijos“ galimybę, kurios taikiniu galėjo tapti Baltijos šalys, siekiant praktiškai išbandyti Aljanso kolektyvinės gynybos ryžtą.
- JAV pozicijos vertinimas. Pasak „The Washington Post“, JAV žvalgyba nustatė, kad Kremlius klaidingai įžvelgia JAV galios sumenkimą dėl karinio konflikto su Iranu, o Maskva tai mato kaip palankią progą didinti spaudimą Amerikos sąjungininkams Europoje.
- Vokietijos ir Lenkijos reakcija. Rugsėjo 1 d. Vokietija, remdamasi žvalgybos duomenimis, oficialiai apkaltino Rusiją dėl hibridinės atakos Leipcige. Netrukus po to Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad ateinantys mėnesiai bus Rusijos veiksmų intensyvėjimo laikotarpis, įskaitant hibridinius smūgius dronais ir raketomis prieš Ukrainos rėmėjas, tarp jų ir Lenkiją.
- Macrono įspėjimai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 18 d. D. Tusko žodžius pavadino „pagrįstais ir dokumentuotais“. Jis pabrėžė, kad fizinių atakų rizika Europos sostinėse yra „reali“.
- Spec. tarnybų prognozės. Rugsėjo 21 d. trijų Europos valstybių žvalgybos vadovai konstatavo, kad Rusijos sabotažo kampanija Europoje tik stiprės. Čekijos saugumo tarnybos (BIS) vadovas Michalas Koudelka neatmetė galimybės, kad Maskva gali ryžtis ribotai invazijai ar kitai stambaus masto provokacijai jau artimiausiais mėnesiais.
Ekonominis spaudimas Prancūzijai
Lygiagrečiai su karine grėsme Kremlius stiprina spaudimą Prancūzijos verslui, pastebi portalas „Agentstvo“. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas įvedė laikiną valdymą Rusijoje veikiantiems „Auchan“, „FM Logistic“ ir „Leman PRO“ padaliniams.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tai argumentavo tuo, kad šios bendrovės priklauso „nedraugiškoms šalims“, kurios remia „Kyjivo režimo smūgius“.
Lenkijos ministras: gaisras „Starlink“ stotyje – sabotažas
11:07
Lenkijos centrinėje dalyje esančioje palydovinio ryšio „Starlink“ stotyje naktį kilo gaisras, kurį skaitmenizacijos ministras ketvirtadienį pavadino sabotažo aktu.
„Šiuo sabotažo aktu buvo sąmoningai siekiama išjungti stotį (...) sutrikdyti interneto prieigą įvairioms institucijoms, įskaitant Ukrainos kariuomenę“, – Lenkijos visuomeniniam transliuotojui „TVP Info“ sakė Krzysztofas Gawkowskis, pridūręs, kad gaisras kilo vėlų trečiadienio vakarą, o stotis tebeveikia.
Rusijos milijardierių Fridmaną nustebino ES sprendimas
11:01
Europos Sąjungos (ES) sprendimas išbraukti „Alfa-Bank“ bendraįkūrėjį Michailą Fridmaną iš sankcijų sąrašo tapo netikėtumu net jam pačiam, rašo „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
Pasak agentūros pašnekovo, iki to momento, kai buvo priimtas sprendimas, M. Fridmanas jau buvo beveik praradęs viltį, kad apribojimai bus panaikinti.
„Bloomberg“ teigimu, M. Fridmanas gavo beveik atsitiktinę naudą iš kito milijardieriaus Ališero Usmanovo pastangų atsikratyti sankcijų. Po to, kai Prancūzija paprašė panaikinti sankcijas A. Usmanovui, Liuksemburgas primygtinai pareikalavo atšaukti apribojimus ir M. Fridmanui dėl jo šiai šaliai pateikto ieškinio. Šaltinių teigimu, oligarchas bylinėjosi dėl įvairiose šalyse įšaldyto turto, kurį jis valdo per Liuksemburgo kontroliuojančiąsias bendroves.
Lemiamą vaidmenį panaikinant sankcijas abiem milijardieriams suvaidino sudėtinga A. Usmanovo ir Kaukazo bei Centrinės Azijos valstybių vadovų santykių sistema. Agentūra pažymi, kad jis palaiko ryšius su Uzbekistano elitu, įskaitant prezidentą Šavkatą Mirzijojevą, taip pat palaiko šiltus santykius su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.
Milijardieriai negalėjo tikėtis Maskvos pagalbos naikinant sankcijas. Keli „Bloomberg“ šaltiniai pasakojo, kad Vladimiras Putinas privačių susitikimų metu ne kartą yra sakęs, jog jiems pritaikytos sankcijos nėra jo rūpestis ir jie patys privalo ieškoti būdų apribojimams panaikinti.
Koks Prancūzijos vaidmuo
Antradienį ES panaikino sankcijas M. Fridmanui ir A. Usmanovui. Tuo tarpu kitiems asmenims, į sąrašus įtrauktiems dėl plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, apribojimai buvo pratęsti dar trejiems metams.
Panaikinti apribojimus A. Usmanovui primygtinai reikalavo Prancūzija. „Financial Times“ rašė, kad Paryžius galėjo to siekti norėdamas išlaisvinti Azerbaidžane sulaikytus savo piliečius.
Trečiadienį Azerbaidžanas suteikė malonę prancūzų verslininkui Martinui Ryanui, kuris buvo kaltinamas šnipinėjimu Prancūzijos specialiosioms tarnyboms.
Per Rusijos smūgį ūkiui žuvo 7 žmonės
10:43
Ketvirtadienį per Rusijos smūgį ūkiui Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo septyni žmonės, pranešė šalies premjeras Serhijus Koreckis.
Ryte dronas smogė žemės ūkio įmonei – žuvo septyni žmonės, platformoje „Telegram“ parašė S. Koreckis.
Dar 12 žmonių buvo sužeisti.
Neramus rytas Lenkijoje – naikintuvai pakelti jau antrą kartą
10:31
Lenkijoje ketvirtadienio rytas vėl paženklintas įspėjimais ir kylančių naikintuvų riaumojimu.
Kaip skelbia vietos žiniasklaida, pirmas įspėjimas dėl galimo pavojaus rytiniuose regionuose, susijusio su rusų atakomis Ukrainoje, platintas dar 5.40 val. vietos laiku, po keliasdešimties minučių jis buvo atšauktas.
Apie 8 val. ryto Pakarpatės ir Liublino vaivadijų gyventojai sulaukė dar vieno pranešimo, kurį išplatino Valstybinis saugumo centras.
„Rusijos oro atakos Ukrainos teritorijoje. Situacija yra stebima. Lenkijos oro erdvėje patruliuoja Lenkijos aviacija. Laukite tolesnių nurodymų“, – teigiama įspėjime.
Apie tai, kad į orą pakelti naikintuvai ir situacija stebima, tinkle „X“ skelbia ir Lenkijos karinės pajėgos.
Pastarosiomis dienomis naikintuvai patruliuoti Lenkijos oro erdvėje kyla praktiškai kasdien, kartais – ir po kelis kartus.
Cichanouskių šeimoje – vieša nesantaika: vyras kirto be užuolankų
09:44
Buvęs Baltarusijos politinis kalinys Siarhejus Cichanouskis viešai sukritikavo savo žmonos, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos, publikaciją.
Jame Aliaksandro Lukašenkos režimui besipriešinanti politikė pasakojo ir apie asmeninius šeimos išbandymus – kovą dėl sūnaus sveikatos, kasdien atliekamą milžinišką, bet nematomą moterų darbą. Šiuo metu JAV gyvenantis jos vyras pažėrė ir daugiau kaltinimų.
Rugsėjo 19 d. nepriklausomame Baltarusijos naujienų portale „Zerkalo“ paskelbtoje skiltyje S.Cichanouskaja pasakojo apie dešimtmetį, kurį paskyrė negirdinčio sūnaus Kornejaus reabilitacijai. Asmeninę patirtį ji susiejo su platesne tema – dažnai nepastebimomis ir neįvertinamomis moterų pastangomis šeimoje bei profesiniame gyvenime.
Pasak politikės, sūnui operacija buvo atlikta gana vėlai, todėl teko intensyviai dirbti, kad jis išmoktų kalbėti. Penkias dienas per savaitę po dvi valandas jie lankydavosi pas specialistus, o namuose ji tęsdavo užsiėmimus – mokė vaiką garsų, žodžių ir sakinių. Dėl sūnaus priežiūros ji atsisakė galimybės dirbti ir siekti profesinių tikslų.
„Kai jam pagerėjo, maniau, kad dabar pagaliau pradėsiu gyventi“, – rašė S.Cichanouskaja. Tačiau tuomet atėjo 2020-ieji ir prasidėjo jos politinė veikla, kurią ji apibūdino kaip dar vieną nematomo darbo etapą.
Politikė teigė, kad šiandien jos sūnų matantys žmonės dažniausiai nežino, kiek pastangų pareikalavo jo reabilitacija. Panašiai, anot jos, vertinama ir politinė veikla: visuomenė mato susitikimus su valstybių vadovais, keliones ir konferencijas, tačiau už konkrečių rezultatų slypintis ilgas darbas lieka nepastebėtas.
Pažėrė pagiežos ir kaltinimų
Tačiau šis jautrus tekstas įsiutino šiuo metu JAV gyvenantį jos vyrą. Jis negailėjo karčių žodžių sutuoktinei ir jos komandai.
„Sviatlanos Cichanouskajos biuras pasielgė žemai ir niekšiškai, pradėjęs naudoti mano vaikus savo tikslams. Neseniai portale „Zerkalo“ pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad Sviatlana viena pati dešimt metų kovojo su sūnaus liga ir ją įveikė.
Deja, tai melas. Mūsų sūnus nėra visiškai reabilitavęsis ir turi rimtų psichikos sveikatos problemų“, – pareiškė Siarhejus Cichanouskis vaizdo įraše, kurį paskelbė „YouTube“ kanale „Šalis gyvenimui“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reali galimybė“: Zelenskis įvardijo galimą trišalių derybų su Putinu datą
08:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV susitikimas, galintis duoti apčiuopiamų rezultatų, galėtų įvykti gruodį Majamyje, per gruodžio 12 dieną vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą.
Apie tai jis kalbėjo su žurnalistais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke, praneša „Novosti.LIVE“.
V. Zelenskio teigimu, toks derybų formatas yra viena geriausių Amerikos pusės pasiūlytų galimybių.
„Manau, kad tai reali galimybė surengti trišalį susitikimą, kuris duotų realių rezultatų“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo, Europos, Kinijos, Indijos ir Artimųjų Rytų valstybių atstovų dalyvavimas galėtų sukurti produktyviam susitikimui būtiną atmosferą.
„Ukraina neabejotinai pritars tokiam formatui, jei jis bus įgyvendintas ir bus pasiektas atitinkamas susitarimas“, – pareiškė V. Zelenskis.
Trišalių derybų perspektyvos
Primename, kad rugsėjo 22 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė dvišalį susitikimą Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo kuluaruose. Abu lyderiai aptarė būdus, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Po susitikimo D. Trumpo buvo paklausta, ar per artėjantį G20 viršūnių susitikimą Majamyje galėtų įvykti trišalis jo, V. Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas.
D. Trumpas atsakė nežinantis, ar toks susitikimas įvyks, tačiau priminė, kad jau buvo susitikęs su V. Putinu Aliaskoje.
„Manau, kad jis sutiktų susitikti dar kartą. Nežinau dėl Majamio. Netrukus Majamyje vyks svarbus renginys... Jis pasirengęs susitikti. Jis pasirengęs. Jis norėtų, kad karas baigtųsi“, – sakė D. Trumpas.
Kęstutis Budrys: Baltijos šalys ragina Rusiją „susiprotėti“, sėsti prie taikos derybų stalo
07:35
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Baltijos šalių vardu Niujorke paragino Rusiją galop atsiliepti į kvietimus sėsti taikos derybų su Ukraina.
„Baltijos valstybės sveikina prezidento (Volodymyro – BNS) Zelenskio pareikštą pasirengimą pradėti derybas aukščiausiu lygiu ir raginame Rusiją pagaliau susiprotėti bei atsakyti tuo pačiu“, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje trečiadienį sakė K. Budrys.
„Taip pat remiame Jungtinių Valstijų pastangas užbaigti šį karą ir esame pasirengusios prisidėti prie Ukrainos saugumo, stabilumo ir atstatymo, įskaitant per Norinčiųjų koaliciją. Mūsų žmonės pernelyg gerai prisimena Rusijos okupaciją. Negalime likti tylūs stebėtojai“, – pridūrė jis.
Parodė Rusijos atakos prieš Kyjivą padarinius: yra žuvusiųjų, iš griuvėsių išgelbėtas žmogus
07:18
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba paskelbė rugsėjo 24-osios naktį surengtos atakos prieš Kyjivą padarinių nuotraukas ir pateikė daugiau informacijos. Per smūgius žuvo du žmonės, dar mažiausiai aštuoni buvo sužeisti.
Apie tai, remdamasis Ukrainos valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba, praneša „RBC-Ukraine“.
Solomiankos rajonas
Iš dalies sugriauti sandėlių pastatai. Ugnis išplito į rūsį, tačiau gaisras buvo užgesintas. Trys nukentėjusieji paguldyti į ligoninę.
Podilo rajonas
Po smūgio automobilių stovėjimo aikštelėje netoli gimdymo namų užsidegė keturi automobiliai. Gaisras užgesintas. Įvykio vietoje rastas žuvusio žmogaus kūnas.
Kitu adresu šiame rajone degė vieno aukšto negyvenamasis pastatas. Šis gaisras taip pat užgesintas.
Dniprovskio rajonas
Apgadintas trijų aukštų administracinis pastatas. Gaisras užgesintas, rastas vienas žuvęs žmogus.
Kitu adresu sugriautas privatus gyvenamasis namas. Gelbėtojai išgelbėjo vieną žmogų ir užgesino gaisrą. Taip pat apgadinti dar du kaimyniniai namai.
Įvykių vietose dirba visos būtinos tarnybos.
Primename, kad dar prieš šią ataką Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba perspėjo, jog Rusija rengiasi naujam smūgiui balistinėmis raketomis Ukrainos teritorijoje.
Diena anksčiau, rugsėjo 23-iąją, Rusijos pajėgos taip pat smogė Kyjivui. Per šią ataką žuvo mažiausiai du žmonės, o bendras nukentėjusiųjų skaičius galiausiai pasiekė 45.
Šie smūgiai taip pat sukėlė didelių padarinių. Solomiankos rajone drono nuolaužos nukrito tarp pastatų ir sukėlė gaisrą transporto įmonės teritorijoje. Kitas dronas pataikė į parduotuvę ir apgadino devynių aukštų negyvenamąjį pastatą.
Holosijivo rajone buvo apgadinti sandėliai, degalinė, verslo centras ir transporto infrastruktūros objektai.
Darnycios rajone pranešta apie smūgį transporto infrastruktūros objektui ir degalinėje kilusį gaisrą.
Rusija raketomis smogė Kyjivui, žuvo mažiausiai du žmonės
06:39
Per Rusijos atakas Kyjive žuvo mažiausiai du žmonės, ketvirtadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šis apšaudymas yra dar vienas intensyvėjančių tolimojo nuotolio atakų serijos epizodas, Kyjivui ir Maskvai Jungtinėse Tautose (JT) signalizuojant apie ketinimą eskaluoti smūgius, o tai mažina diplomatinių sprendimų perspektyvas.
Kaip pranešė AFP žurnalistai, ketvirtadienį buvo girdėti daugiau nei 20 sprogimų, o Ukrainos oro pajėgos prieš tai įspėjo, kad miesto link skrieja Rusijos balistinės raketos.
„Sprogimai Kyjive. Sostinė patiria balistinių raketų ataką. Likite slėptuvėse!“ – „Telegram“ žinutėje rašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai V. Zelenskis susitiko su JAV Kongreso nariais vizito Jungtinėse Valstijose metu, siekdamas griežtesnių sankcijų Maskvai.
„Pagrindiniais (Rusijos) atakos taikiniais vėl tapo Kyjivas ir civilinė infrastruktūra – gyvenamieji namai, gimdymo namai, energetikos objektai bei logistikos centrai. Jau žinoma apie du žuvusius žmones“, – „Telegram“ tinkle rašė V. Zelenskis.
V. Klyčko ankstyvą ketvirtadienio rytą pranešė, kad per išpuolį buvo sužeisti šeši asmenys.
Ukrainos Juodosios jūros uoste Odesoje vietos pareigūnai pranešė, kad dėl Rusijos smūgių buvo apgadinta medicinos įstaiga, švietimo institucija ir gyvenamieji pastatai.
Pastarosios atakos įvyko praėjus dienai po Rusijos smūgių serijos, nusinešusios mažiausiai septynias gyvybes Ukrainoje ir sukėlusios gaisrus Kyjive.
Maždaug tris milijonus gyventojų turinti Ukrainos sostinė pastarosiomis dienomis tapo itin intensyvių dronų atakų taikiniu, didėjant tolimojo nuotolio smūgių skaičiui abiejose fronto linijos pusėse.
Netrukus prieš ketvirtadienį nugriaudėjusius sprogimus Ukrainos oro pajėgos paskelbė įspėjimą, kad Rusijos balistinės raketos skrieja link Kyjivo, jo apylinkių bei į šiaurę nuo sostinės esančios Černihivo srities.
„Kiekviena tokia ataka įvyksta todėl, kad spaudimas agresoriui vis dar nėra visiškas, o Rusija mano, kad gali tęsti savo balistinį terorą“, – rašė V. Zelenskis, ragindamas Jungtines Valstijas tiekti raketų perėmimo sistemas ir griežtinti sankcijas.
Trečiadienį kalbėdamas JT Saugumo Taryboje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis „neketina daryti pauzės“ kare prieš kaimyninę valstybę.
V. Zelenskis kiek anksčiau JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pareiškė, kad jo pajėgos šią žiemą smogs Rusijos šildymo ir energetikos objektams, vėl griežtai kritikuodamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„V. Putinas visada ieško kažko, kas padėtų jam nužudyti daugiau žmonių už kiekvieną žemės kilometrą, užgrobti daugiau teritorijos ir pasisavinti dar vieną šalį, užuot tiesiog sustojus ir tvarkius savo paties valstybę“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
„Ukrainiečiai supranta, kad ši žiema mums gali būti labai atšiauri, tačiau atsakydami neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik priversti Rusiją taip pat pajusti skausmą“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP atlikta ginkluotų konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenų analizė parodė, kad per pirmąsias 18 rugsėjo dienų Rusija įvykdė daugiau smūgių Kyjivo regione nei per bet kurį pilną mėnesį nuo karo pradžios, išskyrus 2022-ųjų kovą.
Zelenskis: per aštuonis šių metų mėnesius Rusijos kariuomenė neteko ketvirčio milijono karių
06:08
Nuo sausio iki rugpjūčio Rusijos kariuomenė mūšio lauke Ukrainoje neteko 248 964 karių, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, 21 pasaulio valstybėje gyvena mažiau žmonių, nei Rusija per pastaruosius aštuonis mėnesius neteko karių.
„Praradusi tiek žmonių, Rusija šiemet sugebėjo užimti tik šiek tiek daugiau kaip tūkstantį kvadratinių kilometrų mūsų žemės, o nemažą šios teritorijos dalį jau išlaisvinome. Rusija ir be Ukrainos žemių turi 17 mln. kvadratinių kilometrų teritoriją. Kad prie jų pridėtų dar tūkstantį kvadratinių kilometrų, Putinas „išeikvojo“ po 248 žmones kiekvienam kilometrui. Ar kas nors vis dar mano, kad jis elgiasi racionaliai ir nuosaikiai?“ – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas tvirtino, kad šalis turi vaizdo medžiagos, patvirtinančios kiekvieną Rusijos patirtą netektį.
„Tai nėra vien statistika – kalbame apie žmones. Turime dronų vaizdo įrašų archyvą, kuriame užfiksuota, kaip tūkstančiai rusų žūsta naikinimo zonose. Tai beprotybė. Tačiau jie vis tiek eina ten mirti, nes būtent to nori Putinas“, – pareiškė V.Zelenskis.
