Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkija: Rusija planuoja „kažką didelio“ šiais metais
09:55
Rusija šiemet ruošia „kažką didelio“, perspėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, augant nerimui, kad Maskva gali siekti eskaluoti konfliktą su NATO.
Ketvirtadienį Niujorke vykusioje Užsienio ryšių tarybos (CFR) diskusijoje R. Sikorskis teigė: „Gauname informacijos (...) neatskleisime šaltinių, tačiau jų yra daug, kad Rusija šiemet rengia kažką didelio.“
Ministras taip pat užsiminė, kad Kremlius šią operaciją gali panaudoti kaip pretekstą tolimesnei mobilizacijai Rusijoje, skelbia „TVP World“.
„Manau, kad V. Putinui reikia preteksto mobilizacijai, todėl jie gali surengti „svetimos vėliavos“ operaciją ir pasakyti Rusijos žmonėms: „Mes esame užpulti, todėl privalome mobilizuotis“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Europoje paskelbta aukšto lygio parengtis po žvalgybos vertinimų, perspėjančių, kad Rusija gali išbandyti NATO vienybę įvairiais veiksmais – nuo sabotažo, kibernetinių atakų ir bepiločių orlaivių aktyvumo iki ribotos karinės operacijos.
„Baltarusiai labai bijo būti įtraukti į karą“
Paklaustas apie kitus galimus Rusijos eskalacijos scenarijus, R. Sikorskis pažymėjo, kad „baltarusiai labai bijo būti įtraukti į karą“.
Šie komentarai nuskambėjo po R. Sikorskio susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Maksimu Ryženkovu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose. Pranešama, kad tai buvo pirmasis tokio lygio diplomatų susitikimas nuo 2016 metų.
Minskas išlieka vienu artimiausių V. Putino sąjungininkų, tačiau tiesiogiai kare prieš Ukrainą nedalyvauja. Visgi autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai 2022 metais dalį invazijos į Ukrainą pradėti iš Baltarusijos teritorijos. Be to, šioje šalyje yra dislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai.
5-ojo straipsnio išbandymas
R. Sikorskis taip pat įspėjo, kad Baltijos šalys, kuriose gyvena rusų mažumos, gali susidurti su Rusijos eskalacijos rizika, todėl NATO privalo būti pasirengusi „atgrasyti“ potencialią agresiją, skelbia „TVP World“.
Jis pridūrė, kad Rusija turėtų būti „pamišusi“, jei ryžtųsi plataus masto invazijai į NATO šalį, todėl tikimasi mažiau akivaizdžių veiksmų. Tai gali apsunkinti galimybę aktyvuoti aljanso 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
Lenkijos ministras taip pat pastebėjo, kad nors Rusijos ekonomika patiria spaudimą, Maskva gali tęsti karą dar metus ar dvejus, „nebent Ukraina sunaikintų daugiau nei pusę jos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų“.
„Rusija mano, kad vis dar turi dvi kortas: mobilizaciją ir atšiaurią žiemą, taip pat Ukrainos energetikos tinklų, šildymo sistemų ir didžiųjų įmonių naikinimą. Tai vyksta ir žaloja Ukrainos ekonomiką. Tačiau ukrainiečiai taip pat turi kortų, kurias gali ištraukti“, – sakė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius, taikydamasi į naftos perdirbimo gamyklas ir strateginius objektus giliai Rusijos viduje. Tuo tarpu Maskva tęsia reguliarias atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir energetikos tinklus, siekdama palaužti ukrainiečių moralę per žiemą.
Kas nutiktų mūsų pinigams prasidėjus karui ar krizei? Štai kaip verta pasiruošti jau dabar
09:44
Į Lietuvą įskrendant dronams, ilgesniam laikui dingstant elektrai, neretas tikriausiai pagalvoja, o kas nutiktų išaušus dienai „X“. Klausimų kyla įvairių – ne tik apie saugumą, bet ir apie pinigus.
Ar prasidėjus karui būtų blokuojamos mūsų sąskaitos? Kiek grynųjų naudinga turėti, atsidėjus dienai „X“? O gal verta jau dabar atsidaryti sąskaitą užsienio banke ir laikyti joje dalį santaupų?
Kas nutiktų mūsų pinigams, jei Lietuvoje prasidėtų karas ar didelė krizė?
Kaip nurodė tiek atskiri Lietuvoje veikiantys bankai, tiek Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir rekomendacijų teikimą gyventojams koordinuoja valstybės institucijos, tad šia tema būtų tikslinga teirautis Lietuvos banko.
Šiuos klausimus ir uždavėme Lietuvos banko atstovams bei ekonomistams.
Kaip 15min teigė Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas, vartotojų sąskaitos nebūtų blokuojamos vien dėl prasidėjusio karo.
„Tačiau vertinant tai, kad laikas nuo laiko pasitaiko įvairaus pobūdžio mokėjimų sistemų sutrikimų, kad netikėtumai nesutrikdytų mokėjimų įpročių, Lietuvos bankas rekomenduoja turėti su savimi ir grynųjų pinigų, ir fizinę mokėjimo kortelę (svarbu įsiminti PIN kodą)“, – pataria G.Šniukas.
Lietuvos bankas rekomenduoja gyventojams orientuotis ne į kelių mėnesių, o į trumpesnio laikotarpio grynųjų pinigų rezervą.
G.Šniuko teigimu, grynųjų suma turėtų būti tokia, kad, įvertinus individualius žmogaus ar šeimos poreikius, jos pakaktų maždaug savaitei įprastoms būtiniausioms išlaidoms – maistui, vaistams, transportui ir kitoms paslaugoms.
„Pravartu turėti skirtingų nedidelio nominalo (5, 10, 20 eurų) banknotų. O su savimi nešiotis rekomenduojama nedideles sumas. Grynųjų pinigų atsarga rekomenduojama pasirūpinti iš anksto“, – teigė G.Šniukas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomijos prezidentas kreipėsi į Eloną Muską svarbiu klausimu
09:31
Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas kreipėsi į „SpaceX“ savininką Eloną Muską, prašydamas leisti Ukrainai Rusijos teritorijoje naudoti palydovinį ryšį „Starlink“. Tai leistų Kyjivui efektyviau atakuoti balistinių raketų paleidimo įrenginius.
„Raginu Eloną Muską suteikti ukrainiečiams galimybę strateginiais tikslais naudoti „Starlink“ tuose rajonuose, kur išdėstyti balistinių raketų paleidimo įrenginiai – tiek okupuotose Ukrainos teritorijose, tiek Rusijoje. Tai išgelbėtų gyvybių“, – ketvirtadienį Niujorke vykusio Jungtinių Tautų viršūnių susitikimo užkulisiuose duotame interviu „Reuters“ teigė A. Stubbas.
Ukrainos valdžios atstovų teigimu, „Starlink“ veikla virš Rusijos teritorijos padėtų šalies pajėgoms artėjančią žiemą naikinti Rusijos balistinių raketų leidimo įrenginius. Šiuo metu Ukrainai trūksta raketų-perėmėjų atsargų, kad galėtų visavertiškai apsisaugoti nuo šių atakų.
Dar liepos mėnesį su panašiu prašymu į JAV prezidentą Donaldą Trumpą kreipėsi Volodymyras Zelenskis.
Tam, kad ši iniciatyva būtų įgyvendinta, reikalingas paties E. Musko sutikimas, tačiau jis iki šiol ribojo sistemos naudojimą Rusijos teritorijoje. Kyjivas siekia naudoti tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius ir patobulintą „Starlink“ navigaciją, kad galėtų pasiekti mobiliuosius rusų paleidimo įrenginius, iš kurių atakuojama Ukraina.
„Naikinimo zoną išplėsime iki pat Sibiro“
Ukrainos bendrovės „Fire Point“ bendraįkūrėjis Denysas Štilermanas paaiškino, kad Ukraina jau naudoja „Starlink“ kurdama naikinimo zonas palei fronto liniją. Leidimas naudoti sistemą Rusijos teritorijoje leistų išplėsti šią zoną iki 500 km, rašo „The Moscow Times“.
„Esant poreikiui, naikinimo zoną išplėsime iki pat Sibiro. Technologijos mums tai leidžia“, – sakė jis.
Ukrainos vadovybė anksčiau išreiškė nuogąstavimus, kad Maskva žiemą planuoja sistemingai naikinti šalies elektros ir šilumos tiekimo objektus. Komentuodamas šią situaciją, A. Stubbas pabrėžė, kad Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia trijų dalykų:
- Oro gynybos priemonių (įskaitant „Starlink“ pagalbą saugantis nuo oro atakų);
- Papildomų elektros generatorių;
- Finansinės paramos.
„Būtent ties tuo dabar ir dirbame – formuojame žiemos priemonių paketą, nes nematau jokių ženklų, kad karas pasibaigtų iki žiemos“, – reziumavo Suomijos vadovas.
Macronas: CŽA nepranešė Prancūzijai apie galimą Rusijos ataką iš jūros
09:12
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą JAV žvalgyba įspėjo Prancūziją apie galimą Rusijos dronų ataką iš Viduržemio jūros.
Ispanijos laikraštis „El Mundo“ vėlų trečiadienį paskelbė, kad CŽA įspėjo dėl iš laivų Viduržemio jūroje rengiamos galimos Rusijos dronų atakos prieš Ispaniją, Prancūziją ar Italiją.
„Galime paneigti šią informaciją. CŽA neinformavo Prancūzijos tarnybų apie tokią ataką“, – interviu televizijoms TF1 ir „France 2“ sakė E. Macronas.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto anksčiau taip pat atmetė šį pranešimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Xi Jinpingas ir Trumpas aptarė karą Ukrainoje
08:12
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą Baltuosiuose rūmuose aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Korėjos pusiasalyje.
Apie tai, remdamasi Kinijos užsienio reikalų ministerija, pranešė „Ukrinform“.
„Abu valstybių vadovai taip pat apsikeitė nuomonėmis svarbiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais, tokiais kaip padėtis Artimuosiuose Rytuose, Ukrainos krizė ir padėtis Korėjos pusiasalyje“, – teigiama ministerijos pranešime.
Kinijos užsienio reikalų ministerija nepateikė daugiau informacijos apie tai, kas konkrečiai buvo aptarta šiais tarptautinės darbotvarkės klausimais.
Taip pat pranešta, kad Xi Jinpingas ir Donaldas Trumpas išreiškė abipusį palaikymą sėkmingam neformaliam Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) lyderių susitikimui Kinijoje lapkritį ir G20 vadovų susitikimui Jungtinėse Valstijose gruodį. Tai gali reikšti, kad abu lyderiai ketina dalyvauti šiuose renginiuose ir iki metų pabaigos surengti dar du susitikimus.
JAV pusė kol kas nepaskelbė savo pranešimo apie Trumpo ir Xi Jinping'o derybas.
CBS News duomenimis, pokalbis Ovaliajame kabinete vyko už uždarų durų. Po jo bendra spaudos konferencija nebuvo surengta.
Kalbėdamas su žurnalistais Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje Trumpas tik pasakė: „Turėjome puikų susitikimą.“
Jis neatsakė į žurnalistų klausimus, taip pat ir į klausimus apie Taivaną.
Kaip skelbė „Ukrinform“, prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų vengti konfliktų ir konfrontacijos, o šių šalių santykiai turėtų būti varžymasis, o ne susidūrimas, kuriame yra laimėtojas ir pralaimėtojas.
Rusijos ataka prieš Kyjivą: apgadintas daugiaaukštis
06:31
Per rugsėjo 25-osios naktį Rusijos surengtą bepiločių orlaivių ataką Kyjive nukentėjo vienas žmogus, o Solomjankos rajone drono nuolaužos nukrito ant 25 aukštų gyvenamojo namo.
Apie tai pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Iš pradžių buvo skelbiama, kad Solomjankos rajone dronas nukrito ant negyvenamo pastato, tačiau vėliau Kyjivo miesto karinė administracija patikslino, kad nuolaužos nukrito ant 25 aukštų gyvenamojo namo.
Preliminariais duomenimis, į daugiaaukštį pataikyta ketvirto aukšto lygyje. Dėl nukritusio bepiločio orlaivio Solomjankos rajone atviroje teritorijoje šalia negyvenamo pastato taip pat kilo gaisras.
Podilės rajone buvo apgadintas negyvenamas pastatas. Per ataką vienas žmogus nukentėjo, jam suteikiama būtinoji medicinos pagalba.
Į įvykio vietas išsiųstos skubiosios pagalbos tarnybos.
Oro pavojus Kyjive dėl raketų grėsmės buvo paskelbtas 4.27 val. Prieš tai sostinėje buvo paskelbtas įspėjimas apie bepiločių orlaivių grėsmę. 5.14 val. oro pavojus Kyjive buvo atšauktas.
Ukrainos smūgis 1 500 km nuo sienos: Rusijoje užsiliepsnojo naftos gamykla, kliuvo ir elektronikos įmonei
06:13
Ukrainos pajėgos naktį į rugsėjo 25-ąją smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug 1 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos su Rusija, taip pat elektronikos komponentų gamyklai, pranešė stebėjimo kanalai, skelbia „Kyiv Independent“.
Liudininkų teigimu, Permėje esanti naftos perdirbimo gamykla po atakos užsiliepsnojo, pranešė „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“.
Tuo metu Uljanovske buvo smogta elektronikos gamyklai „Iskra“, gaminančiai ryšių ir radijo technologijoms skirtus komponentus, nurodė kanalas.
Apie sprogimus taip pat pranešta Voroneže, kur buvo įjungta oro gynyba. Tačiau kol kas neaišku, ar buvo apgadinti kokie nors taikiniai.
Ukraina reguliariai smogia Rusijos gilumoje ir okupuotose teritorijose esančiai karinei infrastruktūrai, siekdama sumažinti Maskvos galimybes tęsti karą.
Naktį į rugsėjo 24-ąją Ukrainos dronai, kaip įtariama, atakavo naftos bazes Rusijos Rostovo srityje ir Krasnodaro krašte, pranešė vietos valdžios institucijos.
Rugsėjo 23-iąją dronai smogė teritorijai netoli naftos perdirbimo gamyklos Ufos mieste, Baškirijos Respublikos sostinėje, pranešė nepriklausomas Rusijos leidinys „Astra“, remdamasis vietos gyventojais.
Ufa yra maždaug 1 200 kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos.
Tuo metu Rusija ir toliau rengia mirtinas atakas prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus.
Rugsėjo 24-osios naktį Rusijos balistinių raketų sprogimai sudrebino Kyjivą. Per ataką, kurios metu buvo apgadinta gimdymo ligoninė ir gyvenamieji pastatai, žuvo du žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti.
