Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Macronas: CŽA nepranešė Prancūzijai apie galimą Rusijos ataką iš jūros
09:12
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą JAV žvalgyba įspėjo Prancūziją apie galimą Rusijos dronų ataką iš Viduržemio jūros.
Ispanijos laikraštis „El Mundo“ vėlų trečiadienį paskelbė, kad CŽA įspėjo dėl iš laivų Viduržemio jūroje rengiamos galimos Rusijos dronų atakos prieš Ispaniją, Prancūziją ar Italiją.
„Galime paneigti šią informaciją. CŽA neinformavo Prancūzijos tarnybų apie tokią ataką“, – interviu televizijoms TF1 ir „France 2“ sakė E. Macronas.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto anksčiau taip pat atmetė šį pranešimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis: Trumpas galutinai nusprendė suteikti Ukrainai „Patriot“ licenciją
11:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam pasakė leisiantis Ukrainai gaminti pažangias oro erdvės gynybos raketas „Patriot“.
Pranešimas pasirodė po to, kai pozicija šiuo klausimu buvo ne kartą keista.
„Per vėliausią mūsų susitikimą prezidentas Trumpas man pabrėžė, kad „taip, aš priėmiau galutinį sprendimą“. Ukraina gaus licencijas gaminti „Patriot“ raketas“, – žurnalistams garso pranešime sakė V. Zelenskis.
Per Rusijos ataką Kyjive žuvo 14-metis
11:45
Per Rusijos ataką Kyjive penktadienį žuvo 14-metis, o dar mažiausiai 14 žmonių, įskaitant devynerių metų vaiką, buvo sužeisti, be to, vienas žmogus žuvo pietiniame Odesos uostamiestyje, pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai skelbia ukrainiečių portalai „The Kyiv Independent“ ir „Ukrajinska pravda“.
Apie 4 val. 30 min. vietos laiku Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus dėl raketų grėsmės. Po 20 minučių vietos pareigūnai įspėjo, kad miesto link taip pat artėja Rusijos dronai.
Dronui pataikius į 16 aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo centre, žuvo 14 metų berniukas, buvo sužeisti dar septyni žmonės.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad dėl Rusijos dronų smūgių nukentėjo pastatų keliuose sostinės rajonuose.
Apie 9 val. 30 min. vietos laiku Kyjive vėl buvo paskelbtas oro pavojus, po to nuaidėjo sprogimas.
Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad iki 10 val. 50 min. buvo sužeista mažiausiai 14 žmonių, įskaitant devynerių metų berniuką.
Vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas Rusijai penktadienį ryte atakavus Odesą. Miesto gyvenamajame rajone kilo gaisrų, pranešė pareigūnai.
Tuo metu Zaporižioje penktadienio rytą per Rusijos atakas buvo sužeisti du žmonės, apgadinta medicinos įstaigų, greitosios pagalbos automobilių ir gyvenamųjų namų.
Rusijos pajėgos nuo ketvirtadienio vakaro atakavo Ukrainą 295 įvairaus tipo dronais. Ukrainos oro gynyba sunaikino 267 dronus, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Putino anūkei – ne Zelenskio pavardė, o kita
11:43
Rusijos fondo „Inopraktika“ vadovė Katerina Tichonova ir baletmeisteris Igoris Zelenskis augina aštuonerių metų dukrą vardu Elza (gimusią 2017 m. gruodį). Mergaitei buvo suteikta motinos pavardė – jauniausioji oficiali prezidento Vladimiro Putino dukra gyvena naudodamasi išgalvota Tichonovos pavarde. Tai išsiaiškino portalas „Projekt“, išanalizavęs nutekėjusią Federalinės pasienio tarnybos duomenų bazę.
Kitą savaitę remiantis šiais duomenimis bus paskelbtas išsamus tyrimas „Keliautojai“ (rus. „Попутчики“), kuriame bus pasakojama, kur, su kuo ir kokiomis priemonėmis skraido Rusijos valdininkai.
V. Putino anūkės vardas sutampa su Holivudo animacinio filmo „Frozen“ herojės – princesės Elzos – vardu. V. Putino dukra K. Tichonova garsėja meile Holivudui: per vestuves su pirmuoju vyru Kirilu Šamalovu ji atliko dainą iš amerikiečių animacinio filmo „Anastasija“.
Vardai Putino šeimoje
Rusijos prezidentas slepia savo šeimos narius, todėl jie gyvena naudodamiesi svetimomis pavardėmis, pastebi portalas „Agentstvo“. V. Putino ir Alinos Kabajevos sūnūs gavo Ivano ir Vladimiro Spiridonovų vardus (V. Putino senelio vardas buvo Spiridonas). Nesantuokinė V. Putino dukra iš santykių su Svetlana Krivonogich pavadinta Luiza Rozova.
Katerina Tichonova yra jauniausia oficiali V. Putino dukra. Jos vadovaujamas fondas „Inopraktika“ buvo sumanytas kaip Maskvos valstybinio universiteto (MGU) mokslo ir technologijų slėnis, kurio biudžetas viršija 100 mlrd. rublių.
2013 m. ji ištekėjo už Kirilo Šamalovo, V. Putino draugo ir kooperatyvo „Ozero“ partnerio Nikolajaus Šamalovo sūnaus. Ši santuoka nebuvo ilga – ne vėliau kaip 2017 m. Katerina užmezgė santykius su I. Zelenskiu, kuris tuo metu ėjo Bavarijos valstybinio baleto meno vadovo pareigas.
Suomija ir Švedija skubiai pasiuntė naikintuvus perimti Rusijos orlaivių
11:32
Suomijos karinės oro pajėgos penktadienį pranešė, kad Švedijos ir Suomijos naikintuvai buvo skubiai pasiųsti atpažinti virš Suomijos įlankos skridusių Rusijos naikintuvų.
Karinės oro pajėgos nurodė, kad abiejų Šiaurės šalių greitojo reagavimo naikintuvai dėl to buvo pakilę ketvirtadienį.
Jie tarptautinėje oro erdvėje virš Suomijos įlankos identifikavo Rusijos orlaivių grupę, kurią sudarė transporto lėktuvas Tu-134 ir naikintuvai MiG-31 bei Su-30.
Pasak kariuomenės, tai buvo pirmoji bendra operatyvinė suomių ir švedų karinių oro pajėgų identifikavimo misija.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas operaciją pakomentavo socialiniame tinkle „X“: „Baltijos jūra niekada nebuvo tokia pažeidžiama, kokia yra dabar, tačiau ji taip pat niekada nebuvo geriau apsaugota nei yra dabar.“
Pastaraisiais metais įtampa virš Baltijos jūros smarkiai išaugo, o Šiaurės šalių naikintuvai nuolat skubiai siunčiami perimti Rusijos orlaivių.
Rusijai 2022 metais pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į NATO.
„Vertiname labai rimtai“: Baltijos šalims – žinia iš Briuselio
11:31
Baltijos šalys šią savaitę raštu kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos 500 mln. eurų gynybai nuo dronų stiprinti. Europos Komisija 15min skirtame komentare nurodė, kad šį prašymą vertina rimtai.
Laišką, kuriame įvardijama, jog papildomų lėšų oro gynybai nuo dronų prašoma dėl „didėjančios Rusijos grėsmės“, pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai.
Kodėl reikia papildomų pinigų?
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas 15min teigė, jog „ėmėmės papildomų veiksmų, kad priešiškus dronus aptiktume, atpažintume ir neutralizuotume greičiau“.
Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier ketvirtadienį 15min sakė, kad laiško turinys „atidžiai vertinamas“, o institucija į grėsmes žiūri rimtai.
„Patvirtiname, kad laišką gavome ir atidžiai jį įvertinsime. Suprantame mūsų valstybių narių nerimą ir vertiname tai labai rimtai“, – tikino T.Regnier.
Plačiau skaitykite ČIA.
Witkoffas ir Kushneris Niujorke susitiko su Putino žmogumi
11:20
JAV derybininkai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris Niujorke susitiko su Vladimiro Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu. Apie tai, remdamasis šaltiniais, praneša CNN.
Pašnekovų teigimu, susitikimo metu buvo aptariamas Rusijos ir JAV bendradarbiavimas bei taikus Rusijos karo prieš Ukrainą sureguliavimas.
Rugsėjo 23 d. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą Niujorke aptarė su Rusijos karu prieš Ukrainą susijusius klausimus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Niujorke surengtą brifingą pareiškė, kad G20 aukščiausiojo lygio susitikimas Majamyje galėtų tapti vieta trišaliam Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovų susitikimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinui – nauja rezidencija
10:36
Sočyje Vladimirui Putinui baigiama statyti nauja rezidencija pagal valstybinį gynybos užsakymą, o statybos darbus vykdo su Rusijos prezidento draugu susijusi įmonė, skelbia BBC Rusų tarnyba.
Ataskaitoje teigiama, kad senųjų pastatų griovimas oficialioje V. Putino rezidencijoje „Bočarov Ručej“ prasidėjo 2024 metais. Iki 2025 m. rugsėjo šioje vietoje atsirado didžiulė duobė, o šį rudenį darytos palydovinės nuotraukos rodo, kad naujų pastatų stogai užima gerokai didesnį plotą nei ankstesnė rezidencija.
Žurnalistai išsiaiškino, kad Federalinės apsaugos tarnybos (FST) komplekso „Bočarov Ručej“ pastatų statyba ir rekonstrukcija vykdoma pagal valstybinę sutartį, pažymėtą 25 skaitmenų numeriu 2327202903572000000000000. BBC teigimu, tokie numeriai suteikiami valstybiniams gynybos užsakymams, kurių detalės yra įslaptintos ir viešose pirkimų duomenų bazėse neskelbiamos.
Tačiau 25 skaitmenų identifikatoriaus struktūra atskleidžia keletą svarbių detalių. Pasak žurnalistų, pirmieji keturi skaitmenys rodo sutarties pradžios ir pabaigos metus: 2023 ir 2027. Tai reiškia, kad sutartis pasirašyta dar prieš nugriaunant senąją rezidenciją. Kiti trys skaitmenys – 202 – identifikuoja užsakovą, kuriuo yra Federalinė apsaugos tarnyba.
Kitas skaitmuo nurodo pirkimo būdą – šiuo atveju skaičius 9 reiškia „kitus atvejus“, nurodant, kad pirkimas nevykdytas per konkursą ar aukcioną. Skaitmenys 0357 žymi eilės numerį, o 2 nurodo fiksuotą kainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ramūs vaikai, varginančios sirenos ir sprogimų garsai: Kyjive – kare neregėti pokyčiai
10:07
Oro antpuoliai miesto centre, transporto chaosas ir ramūs vaikai, kurie lauke tarp oro atakų gali praleisti tik 15 minučių – būtent toks buvo pastarasis mėnuo Ukrainos sostinėje Kyjive. Leidinys „Postimees“ skelbia išsamų ir atvirą reportažą, koks pastaruoju metu buvo gyvenimo ritmas Kyjive.
„Kolegos, dėl galimos grėsmės prašome visų dirbti nuotoliniu būdu iki savaitės pabaigos“, – neseniai daugelis Kyjivo biurų darbuotojų gavo tokius arba panašius pranešimus iš įmonės vadovybės.
Tokią žinutę gavo ir 37-metis Vsevolodas Slavjaninovas, dirbantis metalurgijos grupėje „Metinvest“, priklausančioje turtingiausiam Ukrainos žmogui Rinatui Achmetovui.
Vsevolodo biuras įsikūręs pačiame Kyjivo centre, šalia didžiulio sporto komplekso.
Pasak jo, darbe darbuotojams nedaroma jokių nuolaidų dėl nuolatinių naktinių oro antpuolių – vėlavimas atlikti užsakymus negali būti tuo pateisinimas.
Jau beveik mėnesį laiko kiekviena naktis Vsevolodui ir jo žmonai Marijai reiškia nuolatinį oro antpuolio laukimą.
„Rugpjūtį mes su žmona dažnai eidavome miegoti ne anksčiau kaip 2 val. nakties“, – pasakoja jis „Postimees“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija: Rusija planuoja „kažką didelio“ šiais metais
09:55
Rusija šiemet ruošia „kažką didelio“, perspėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, augant nerimui, kad Maskva gali siekti eskaluoti konfliktą su NATO.
Ketvirtadienį Niujorke vykusioje Užsienio ryšių tarybos (CFR) diskusijoje R. Sikorskis teigė: „Gauname informacijos (...) neatskleisime šaltinių, tačiau jų yra daug, kad Rusija šiemet rengia kažką didelio.“
Ministras taip pat užsiminė, kad Kremlius šią operaciją gali panaudoti kaip pretekstą tolimesnei mobilizacijai Rusijoje, skelbia „TVP World“.
„Manau, kad V. Putinui reikia preteksto mobilizacijai, todėl jie gali surengti „svetimos vėliavos“ operaciją ir pasakyti Rusijos žmonėms: „Mes esame užpulti, todėl privalome mobilizuotis“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Europoje paskelbta aukšto lygio parengtis po žvalgybos vertinimų, perspėjančių, kad Rusija gali išbandyti NATO vienybę įvairiais veiksmais – nuo sabotažo, kibernetinių atakų ir bepiločių orlaivių aktyvumo iki ribotos karinės operacijos.
„Baltarusiai labai bijo būti įtraukti į karą“
Paklaustas apie kitus galimus Rusijos eskalacijos scenarijus, R. Sikorskis pažymėjo, kad „baltarusiai labai bijo būti įtraukti į karą“.
Šie komentarai nuskambėjo po R. Sikorskio susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Maksimu Ryženkovu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose. Pranešama, kad tai buvo pirmasis tokio lygio diplomatų susitikimas nuo 2016 metų.
Minskas išlieka vienu artimiausių V. Putino sąjungininkų, tačiau tiesiogiai kare prieš Ukrainą nedalyvauja. Visgi autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai 2022 metais dalį invazijos į Ukrainą pradėti iš Baltarusijos teritorijos. Be to, šioje šalyje yra dislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai.
5-ojo straipsnio išbandymas
R. Sikorskis taip pat įspėjo, kad Baltijos šalys, kuriose gyvena rusų mažumos, gali susidurti su Rusijos eskalacijos rizika, todėl NATO privalo būti pasirengusi „atgrasyti“ potencialią agresiją, skelbia „TVP World“.
Jis pridūrė, kad Rusija turėtų būti „pamišusi“, jei ryžtųsi plataus masto invazijai į NATO šalį, todėl tikimasi mažiau akivaizdžių veiksmų. Tai gali apsunkinti galimybę aktyvuoti aljanso 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
Lenkijos ministras taip pat pastebėjo, kad nors Rusijos ekonomika patiria spaudimą, Maskva gali tęsti karą dar metus ar dvejus, „nebent Ukraina sunaikintų daugiau nei pusę jos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų“.
„Rusija mano, kad vis dar turi dvi kortas: mobilizaciją ir atšiaurią žiemą, taip pat Ukrainos energetikos tinklų, šildymo sistemų ir didžiųjų įmonių naikinimą. Tai vyksta ir žaloja Ukrainos ekonomiką. Tačiau ukrainiečiai taip pat turi kortų, kurias gali ištraukti“, – sakė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius, taikydamasi į naftos perdirbimo gamyklas ir strateginius objektus giliai Rusijos viduje. Tuo tarpu Maskva tęsia reguliarias atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir energetikos tinklus, siekdama palaužti ukrainiečių moralę per žiemą.
Kas nutiktų mūsų pinigams prasidėjus karui ar krizei? Štai kaip verta pasiruošti jau dabar
09:44
Į Lietuvą įskrendant dronams, ilgesniam laikui dingstant elektrai, neretas tikriausiai pagalvoja, o kas nutiktų išaušus dienai „X“. Klausimų kyla įvairių – ne tik apie saugumą, bet ir apie pinigus.
Ar prasidėjus karui būtų blokuojamos mūsų sąskaitos? Kiek grynųjų naudinga turėti, atsidėjus dienai „X“? O gal verta jau dabar atsidaryti sąskaitą užsienio banke ir laikyti joje dalį santaupų?
Kas nutiktų mūsų pinigams, jei Lietuvoje prasidėtų karas ar didelė krizė?
Kaip nurodė tiek atskiri Lietuvoje veikiantys bankai, tiek Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir rekomendacijų teikimą gyventojams koordinuoja valstybės institucijos, tad šia tema būtų tikslinga teirautis Lietuvos banko.
Šiuos klausimus ir uždavėme Lietuvos banko atstovams bei ekonomistams.
Kaip 15min teigė Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas, vartotojų sąskaitos nebūtų blokuojamos vien dėl prasidėjusio karo.
„Tačiau vertinant tai, kad laikas nuo laiko pasitaiko įvairaus pobūdžio mokėjimų sistemų sutrikimų, kad netikėtumai nesutrikdytų mokėjimų įpročių, Lietuvos bankas rekomenduoja turėti su savimi ir grynųjų pinigų, ir fizinę mokėjimo kortelę (svarbu įsiminti PIN kodą)“, – pataria G.Šniukas.
Lietuvos bankas rekomenduoja gyventojams orientuotis ne į kelių mėnesių, o į trumpesnio laikotarpio grynųjų pinigų rezervą.
G.Šniuko teigimu, grynųjų suma turėtų būti tokia, kad, įvertinus individualius žmogaus ar šeimos poreikius, jos pakaktų maždaug savaitei įprastoms būtiniausioms išlaidoms – maistui, vaistams, transportui ir kitoms paslaugoms.
„Pravartu turėti skirtingų nedidelio nominalo (5, 10, 20 eurų) banknotų. O su savimi nešiotis rekomenduojama nedideles sumas. Grynųjų pinigų atsarga rekomenduojama pasirūpinti iš anksto“, – teigė G.Šniukas.
Plačiau skaitykite ČIA.
