Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: Putinas sugrįš prie taikos derybų, bet tik su viena sąlyga
09:45
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sugrįš prie taikos derybų tik tada, kai gaus likusią Donbaso teritoriją, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukraina, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Kremliui artimu šaltiniu.
Turima omenyje apie 11 proc. Donbaso teritorijos, kurią Kremliaus vadovas nori gauti, kad „šalies viduje tai pateiktų kaip pergalę“.
Tuo tarpu Ukraina ne kartą pareiškė, kad Rusijai daugiau jokių teritorijų neperduos, tačiau konflikto įšaldymas esamose fronto linijose galėtų tapti taikos susitarimo pagrindu, teigiama straipsnyje.
Kaip rašo „Reuters“, šią informaciją Ukrainos pareigūnams perdavė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris derybų Majamyje metu.
Kitas šaltinis agentūrą informavo, kad Jungtinės Valstijos viliasi, jog praeitą savaitę paskelbtas susitarimas dėl dyzelinio kuro gali padėti atnaujinti trišales derybas.
„Idėja buvo tokia, kad JAV galėtų vėl kreiptis į Rusiją ir pasakyti: „Matote, ukrainiečiai nustojo atakuoti, o mes jums davėme šį susitarimą. Dabar jūsų eilė kažką daryti“, – nurodė vienas iš pašnekovų.
Kai kurie ekspertai išreiškė nuomonę, kad susitarimas dėl dyzelino turės menką poveikį kainų sumažinimui JAV. Papildomas kuro kiekis, pateiktas į rinką, bus mažesnis nei tas, kurį per dieną JAV suvartoja transporto sektoriuje.
Susitikime dalyvavę Ukrainos pareigūnai skeptiškai įvertino JAV požiūrį, kurį jie laiko bandymu nuraminti Rusiją verslo sandoriais, teigė du informuoti šaltiniai ir vienas susitikime dalyvavęs asmuo.
D.Trumpo administracija jau anksčiau bandė prisivilioti V.Putiną, be kita ko, siūlydama sankcijų sušvelninimą bei galimus sandorius dėl naudingųjų iškasenų. Nei viena, nei kita priemonė iš esmės nepakeitė pagrindinių Rusijos reikalavimų ir neįtikino jos susitarti dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Donaldas Trumpas netiki, kad Rusija padeda Iranui
12:22
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė netikintis, kad Kinija ir Rusija padeda Iranui, ir pridūrė, jog jos gali „per daug prarasti“.
D. Trumpas patiria spaudimą dėl pranešimų, kad Kinijos ir Rusijos subjektai teikė Iranui žvalgybos duomenis atakoms prieš JAV karius.
Reaguodamas į teiginius, jog Kinija ir Rusija remia Iraną, D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė: „Jei ir padeda, tai labai žemu lygiu, bet aš visiškai netikiu, kad jos tai daro.“
„Jos turi per daug ką prarasti, o mes apie tai sužinotume, ir sužinotume labai greitai!“ – pridūrė jis.
Liepą D. Trumpas teigė netikintis, kad Kinija ir Rusija parduoda ginklus Iranui, ir įspėjo, kad jei taip būtų, „joms tai baigtųsi labai blogai“.
JAV prezidentas Kinijos vadovo Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino atžvilgiu neretai demonstruoja pagarbesnį toną nei Vašingtono sąjungininkų atžvilgiu, teigdamas, kad juos būtina gerbti kaip didžiųjų pasaulio galybių lyderius.
JAV ir Izraelis karą prieš Iraną pradėjo vasario 28-ąją, o tai paskatino Islamo Respubliką atsakyti atakomis visame regione.
Naujas planas, kaip užbaigti karą: įvardijo 4 pagrindinius punktus
11:55
JAV ir Europa rengia bendrą karo nutraukimo planą. Apie tai rašo „The Washington Post“ (WP) apžvalgininkas Davidas Ignatiusas.
Amerikiečių derybininkai siekia parengti paketą, kuris atlieptų pokarinius tiek Ukrainos, tiek Rusijos poreikius. Planu siekiama nutraukti kraujo praliejimą ir padėti abiem pusėms sutarti dėl teritorinio kompromiso, kuris netenkins nė vienos iš jų.
„Mums reikia išplėsti problemos ir jos sprendimo mastą, kad abi pusės pamatytų pokarinę situaciją ir ryžtųsi nuolaidoms“, – aiškino su derybų eiga susipažinęs JAV pareigūnas.
Šis diplomatinis postūmis įvyko per šešių valandų susitikimą praėjusį penktadienį Floridoje. Jį organizavo JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas. Susitikime dalyvavo Ukrainos pareigūnai bei Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai. Susitikimas surengtas S. Witkoffui priklausančiame „Shell Bay“ golfo klube Halandeil Biče.
Ko Trumpas reikalauja iš Ukrainos
D. Trumpas nori, kad Ukraina ir Rusija nustotų bombarduoti viena kitos naftos perdirbimo gamyklas. Pagal jo sumanymą tai turėtų tapti JAV taikos iniciatyvos sąlyga.
„Akivaizdu, kad ukrainiečių gebėjimas atakuoti naftos perdirbimo gamyklas veikia Rusijos ekonomiką. Tai padidino V. Zelenskio įtaką“, – teigė Europos diplomatas.
Susitikimo metu J. Kushneris ir S. Witkoffas paprašė ukrainiečių nutraukti tokius smūgius. Derybininkai taip pat įspėjo, kad D. Trumpas sudarys susitarimą dėl dyzelino. Su tokiu prašymu į Kyjivą per pastaruosius mėnesius kreiptasi jau šešis kartus, nes dyzelino kainos smarkiai šoktelėjo.
Pasak pareigūno, įvykiai klostėsi taip: V. Zelenskis atsisakė, o D. Trumpas sudarė susitarimą. Ukrainos prezidentas šį sprendimą pavadino „silpnu“. Po to D. Trumpas pagrasino nutraukti paramą žvalgybos duomenimis.
„Mes grįšime prie reikalo ir vyksime į Maskvą“, – apie scenarijų, jei V. Zelenskis sutiktų nutraukti atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas, sakė JAV pareigūnas.
Iš ko susidės planas
JAV pareigūno teigimu, paketą sudarys keturi pagrindiniai komponentai. Žinutė Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui turėtų būti tokia: ne tik nutraukite karą su Ukraina, bet ir sudarykite ekonominį bei saugumo susitarimą su Europa, kuris atkurtų stabilumą regione.
1. Ukrainos atstatymas. Pasaulio bankas ir investicijų bendrovė „BlackRock“ ketina sukurti pagrindą Kyjivo finansiniams poreikiams padengti. Kalbama apie sugriautų rajonų atstatymą, pagalbą žuvusiųjų ir sužeistų karių šeimoms bei ekonomikos gaivinimą. Derybininkai paprašė Kyjivo pateikti išsamų išlaidų vertinimą ir garantijas, kad pinigų neišgrobstys pokario spekuliantai. Ukrainiečiai skaičių dar nepateikė.
2. Saugumo garantijos. Ukraina iš JAV ir Europos šalių gaus įsipareigojimą atsakyti karinėmis priemonėmis, jei Rusija vėl užpultų. Pareigūnas tai pavadino atitikmeniu NATO 5-ajam straipsniui dėl kolektyvinės gynybos. Rusija taip pat derėsis su Europa dėl susitarimų, kurie atsižvelgtų į jos saugumo problemas, tačiau ką konkrečiai tai reiškia, kol kas neaišku.
3. Energetinis susitarimas. Trečioji kryptis – Rusijos, Ukrainos ir Europos ekonominė integracija. Vienas iš elementų galėtų būti vamzdynas, kuriuo rusiška nafta ir dujos būtų tiekiamos į Europą, o pelną dalintųsi Ukraina ir Rusija. Tai galėtų gerokai sumažinti Europos išlaidas energijai. Be „ilgalaikės prieigos prie Europos energetikos rinkos“, taikos susitarime būtų numatyta, kaip ir kada bus atšauktos galiojančios ekonominės sankcijos.
4. Teritorija. Paskutinė susitarimo dalis liečia fronto liniją. Rusija sutiktų su ugnies nutraukimu palei dabartinę fronto liniją, kurią derybininkai vadina „kontrolės linija“. Ukrainai tai reikštų, kad Rusija kontroliuotų okupuotas teritorijas, įskaitant Donbasą. Viena iš kliūčių – „kontrolės linija“ nėra aiški, nes frontas pasislenka beveik kasdien.
Europos lyderiai supyko ant D. Trumpo dėl susitarimo dėl dyzelino, tačiau, WP apžvalgininko vertinimu, jie yra pasiryžę tęsti diplomatinį procesą vadovaujant J. Kushneriui ir S. Witkoffui.
Tame susitikime amerikiečiai pareiškė, jog JAV ir taip daug daro dėl Ukrainos ir neketina to keisti į jos smūgių naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą. Remiantis „The New York Times“, S. Witkoffas ir J. Kushneris atidėjo kelionę į Rusiją, kol V. Zelenskis nesureguliuos santykių su D. Trumpu.
Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, moratoriumas smūgiams prieš naftos perdirbimo gamyklas yra naudingesnis Rusijai, nes ji turi dešimtis tokių gamyklų, o Ukrainoje veikia tik viena.
Maištas Kaliningrade: simuliacija atskleidė, kaip reaguotų Lietuvos partneriai, NATO ir Kremlius
11:22
Pastarosiomis dienomis Lietuvai nusprendus stiprinti patruliavimą pasienyje su Kaliningradu pasitelkiant karius ir tvyrant įtampoms dėl galimų Rusijos hibridinių atakų, tarptautiniai ekspertai Vilniuje surengė simuliaciją imituojant krizę ir neramumus Kaliningrade. Pratybose išmėginti trys panašūs scenarijai parodė, kaip, tikėtina, klostytųsi įvykiai, kaip reaguotų Baltijos ir Šiaurės valstybės, NATO bei Kremlius ir Minskas.
Tris dienas vykdytoje simuliacijoje apie dvidešimt užsienio ir Lietuvos ekspertų – buvusių NATO atstovų, diplomatų, gynybos ir saugumo specialistų, remdamiesi vieša informacija ir trimis pateiktais scenarijais, bandė atsakyti į klausimą: kas nutiktų, jei augant įtampai dėl paskelbtos karių mobilizacijos Rusijos eksklave kiltų neramumai ar net ekologinė katastrofa?
Simuliaciją organizavo britų žurnalisto, saugumo eksperto, buvusio „The Economist“ vyresniojo redaktoriaus Edwardo Lucaso vadovaujamas Baltijos tarptautinio saugumo centras (BISC) bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Ekspertai pasidalijo į keturias komandas: mėlynųjų (Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Šiaurės šalys), raudonųjų (Kremlius, Kaliningrado valdžia ir Baltarusija) bei rožinių (kariniai maištininkai), jų sprendimus stebėjo ir arbitrai – baltieji.
Jie nagrinėjo tris skirtingus krizės Kaliningrade scenarijus aiškinantis, kaip tai paveiktų kaimynines valstybes ir jų sąjungininkus.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: Europa stoja piestu prieš Trumpą
11:11
Ketvirtadienį įvyksiančiame viršūnių susitikime Europos šalių lyderiai ruošiasi pareikalauti griežtesnių sankcijų Rusijai. Tai neabejotinai sukurs priešpriešą su Donaldu Trumpu, kuris prieš kelias dienas paskelbė apie susitarimą su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu dėl apribojimų Rusijos dyzelino eksportui sušvelninimo, rašo „Politico“.
Pagal naujausią bendro pareiškimo projektą, kurį gavo leidinio redakcija, lyderiai Europos Vadovų Taryboje planuoja paraginti taikyti papildomas sankcijas ir priemones, nukreiptas prieš Maskvos galimybes gauti pajamų iš naftos.
Savo ruožtu Europos Sąjungos vyriausybės atmeta D.Trumpo teiginį, kad jam pavyko užtikrinti energetines paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Ši kaktomuša tarp JAV ir Europos atskleidžia vis didėjantį nesutarimą dėl to, kaip priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo. Nors D.Trumpas siekia sumažinti degalų kainas Jungtinėse Valstijose, leisdamas į pasaulines rinkas patekti daugiau rusiško dyzelino, Europos lyderiai tvirtina, kad Kremliaus pajamų apribojimas iš energetikos tebėra būtinas, norint priversti Vladimirą Putiną užbaigti karą.
„Rusija nėra suinteresuota įtampos mažinimu, ugnies nutraukimu ar taika, – pirmadienį Varšuvoje vykusioje saugumo konferencijoje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Būtent todėl vyksiu į Briuselį paprašyti savo partnerių rimtai apsvarstyti sankcijų Rusijai sugriežtinimą.“
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat paragino taikyti papildomus apribojimus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Maskva toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nepaisydama D.Trumpo paskelbto ugnies nutraukimo.
„Rusija derėsis sąžiningai tik esant spaudimui, – pirmadienį pabrėžė kancleris. – Atsižvelgiant į neapgalvotus Maskvos išpuolius prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą, turime [sankcijas] dar labiau sugriežtinti.“
Tokie raginimai nuskambėjo po to, kai pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai patvirtino didžiausią per visą Europos Sąjungos istoriją atnaujintą sankcijų Rusijai sąrašą, į kurį įtraukta daugiau kaip 1600 asmenų ir subjektų.
Europos Komisija taip pat rengia 23-iąjį sankcijų paketą, kuris, kaip tikisi Kyjivas, ES vyriausybėms turėtų būti pateiktas iki metų pabaigos, atskleidė aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Kitos Europos šalys laikosi panašios pozicijos. Jungtinė Karalystė ir Norvegija taip pat pažadėjo didinti spaudimą Maskvai.
„Svarbu taikyti sankcijas Rusijai, kad ji negalėtų finansuoti karo“, – „Politico“ sakė Norvegijos gynybos ministras Tore O.Sandvikas, ragindamas užpildyti esamų apribojimų spragas.
Pasak straipsnio, užkulisiuose daugelis Europos diplomatų mano, kad staigus D.Trumpo ėjimas dėl apribojimų Rusijos energetikai sušvelninimo pirmiausia yra susijęs su politiniais rūpesčiais šalies viduje prieš kitą mėnesį vyksiančius JAV vidurio kadencijos rinkimus.
Vienas aukšto rango pareigūnas pripažino, kad tai yra „plačiai paplitusi nuomonė“ tarp ES pareigūnų.
„Čia kalbama apie vidurio kadencijos rinkimus, – pažymėjo antrasis ES pareigūnas. – Trumpas sakė, kad sumažins kainas, bet tada nusprendė pradėti karą su Iranu.“
Pareigūnai taip pat abejoja, ar V.Putinas ketina laikytis D.Trumpo sugalvoto tariamo ugnies nutraukimo. Nuo paskelbimo Rusija toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o Kyjivas teigia, kad su juo dėl šio susitarimo nebuvo konsultuotasi.
Tačiau kol kas didžioji dalis Europos pareigūnų, nepaisant abejonių dėl susitarimo, nenori viešai kritikuoti D.Trumpo. ES ir Ukraina turėtų išlaikyti savo poziciją artimiausiomis savaitėmis, nes tuo metu gali paaiškėti ilgalaikiai administracijos ketinimai Kyjivo atžvilgiu, paaiškino vienas diplomatas, pridurdamas, kad D.Trumpas gali netgi vėl pakeisti kursą, jei V.Putinas nepateiks pažadėto dyzelino.
D.Tuskas paragino Europą ir Jungtines Valstijas veikti kartu, kad parodytų Rusijai, jog jos pasirengusios taikyti griežtesnes priemones, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas nurodė, jog Vašingtonas turėtų suderinti savo požiūrį su Briuseliu.
Bloko diplomatijos vadovė priminė ir vadinamąjį „pragariškų sankcijų“ įstatymą, kurį rėmė velionis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas. D.Trumpas jį pasirašė praėjusį mėnesį, tačiau jo neįgyvendino.
Kai kurie respublikonai taip pat ragina savo šalies vyriausybę imtis griežtesnių veiksmų.
„Manau, kad turime įgyvendinti Rusijos sankcijų įstatymą“, – Varšuvos saugumo konferencijoje pareiškė respublikonų atstovas Danas Crenshaw.
Bulgarijai jau gana: iškvietė Rusijos ambasadorių
10:11
Bulgarija rengia diplomatinį atsaką po naktinių išpuolių prieš laivus Juodojoje jūroje. Vienas iš laivų buvo užpultas trijų dronų, o kitas, tikėtina, nuskendo, remdamasi šalies premjeru Rumenu Radevu, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pažymėtina, kad paskutinis panašus incidentas įvyko praeitą savaitę. Reaguodamas į tai ministras pirmininkas pareiškė, kad Sofija iškvies Rusijos ambasadorių dėl išpuolių prieš laivus netoli Bulgarijos teritorinių vandenų.
Vienas iš jų – krovininis laivas „Chelsea 3“, priklausantis Ukrainos įmonei ir plaukiojantis su Maltos vėliava. Anot R.Radevo, užpuolimas įvykdytas antradienį, spalio 13 d., apie 01.30 val., maždaug už 18 jūrmylių (33 kilometrų) nuo Bulgarijos krantų, netoli Bialos miesto.
Įgulos nariai pranešė, kad buvo atakuoti trijų dronų. Visi jūreiviai išgyveno, juos pavyko išgelbėti.
Premjeras informavo ir apie dar vieną incidentą. Remiantis preliminariais duomenimis, buvo smogta dar vienam laivui, kuris nuskendo už 17 jūrmylių nuo Krapeco kaimo.
Bulgarijos valdžia kol kas neturi pakankamai įrodymų, kad dėl išpuolių oficialiai apkaltintų kurią nors konkrečią pusę.
„Mums trūksta svarių ir aiškių įrodymų, kad galėtume pareikšti kaltinimus kokiai nors konkrečiai pusei“, – pareiškė R.Radevas.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad, jo nuomone, ši situacija gali būti naudinga Rusijai.
„Logika sako, kad šios situacijos rezultatas yra naudingas Rusijos Federacijai“, – pridūrė Bulgarijos premjeras.
Ukrainos reakcija
Į atakas sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jo teigimu, per jas nukentėjo Ukrainos ir Azerbaidžano piliečiai.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad šie incidentai liudija Maskvos panieką civilių gyventojų gyvybei ir laivybos saugumui Juodojoje jūroje.
Jis paragino tarptautinius partnerius sustiprinti spaudimą Rusijai, įvesti papildomas sankcijas ir imtis ryžtingų priemonių, kad ji būtų patraukta atsakomybėn ir būtų apsaugota laivybos laisvė.
„Juodoji jūra yra gyvybiškai svarbi pasaulinio maisto saugumo arterija. Rusija ją puola, siekdama paversti badą ginklu ir laikyti pasaulį įkaitu. Į tai būtina reaguoti ryžtingais veiksmais“, – išdėstė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Prancūzijos kariai užėmė Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivį: Macronas parodė kaip
09:14
Per Prancūzijos karinio jūrų laivyno operaciją prie Reunjono salos Indijos vandenyne buvo užimtas laivas, įtariamas nelegalia naftos kontrabanda, pirmadienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas.
E.Macronas pažadėjo nemažinti spaudimo kovoje su „šešėliniu laivynu“ – slaptu laivų tinklu, kurį Rusija naudoja Vakarų sankcijoms apeiti nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
„Daugiau nei už 450 jūrmylių į pietus nuo Reunjono mūsų nacionalinis karinis jūrų laivynas užėmė tanklaivį „DF Peak“, – socialiniame tinkle „X“ kartu su trumpu operacijos vaizdo įrašu paskelbė E.Macronas.
Kelių Europos šalių tarnybos yra perėmusios laivus, gabenusius rusišką naftą pažeidžiant Europos sankcijas, taip siekdamos smogti šiam gyvybiškai svarbiam pajamų šaltiniui.
Naujos priemonės leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms parduoti naftą ar bet kokį kitą iš tokių laivų konfiskuotą krovinį.
Maskva piktinasi tokiais veiksmais, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas tai pavadino „piratavimu ir banditizmu“.
Prancūzijos prezidento pareiškimas nuskambėjo Europoje tvyrant nerimui dėl karo Ukrainoje ateities. JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo Jungtinėms Valstijoms ir pasaulio rinkoms. Tai sukėlė didelį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasipiktinimą.
Europos Sąjunga pažadėjo toliau griežtinti savo priemones prieš Maskvą, o jos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas šeštadienį pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda kurstyti Kremliaus karą.
Paleido 6 balistines raketas į Kyjivą: Rusija smogė 25 aukštų daugiabučiui
08:59
Rusijos pajėgoms pirmadienio vakarą dronu atakavus daugiabutį Kyjive, žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti.
Apie tai skelbia portalas „Ukrainska pravda“.
„Dronas pataikė į 25 aukštų gyvenamąjį namą Darnycios rajone, 11–15 aukštų lygyje. Kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat dega automobiliai. Į įvykio vietą skuba gelbėjimo tarnybos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
20 val. 27 min. buvo žinoma apie vieną žuvusįjį ir 11 sužeistųjų. Kyjivo miesto prokuratūra vėliau pranešė, kad per išpuolį žuvo du žmonės.
Be to, pirmadienio vakarą Kyjivui buvo smogta balistinėmis raketomis be perspėjimo apie oro pavojų, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Jos nurodė negavusios jokios informacijos apie balistinių raketų paleidimą iš Rusijos teritorijos, todėl oro pavojus nebuvo paskelbtas laiku.
„22 val. 10 min. priešas smogė sostinei, kaip manoma, šešiomis balistinėmis raketomis (jų tipas nustatinėjamas), pataikydamas į kelis Kyjivo rajonus“, – sakoma pranešime. – Radiolokacinės sistemos balistinius taikinius aptiko tik prasidėjus atakai prieš Kyjivą.“
„Jokios informacijos apie paleidimus iš priešo teritorijos negauta. Priežastys nustatinėjamos“, – pridūrė oro pajėgos.
Rusijos šnipo išpažintis: gailisi tik vieno – jį sučiupo
08:43
Jis nepretenduoja į protingiausio Rusijos šnipo titulą. Visgi Oleksandras labai norėjo šio darbo. Gimęs Ukrainoje, jis tikėjo Rusija, o pragyventi iš kelių pamainų „McDonald’s“ restorane buvo sunku. Todėl, vos sulaukęs dviejų Rusijos operatyvininkų pasiūlymo pašnipinėti, vyras iš karto sutiko.
Jis pasakojo, kad tuo metu buvo Prancūzijoje. Tąkart rusai norėjo kompromituojančios informacijos apie vieną Vakarų vyriausybės pareigūną.
Dalis to, ką darė Oleksandras, buvo tikrasis šnipinėjimas vietoje. Pavyzdžiui, pareigūno gyvenamosios vietos nustatymas. Visgi didžiąją dalį užduočių sudarė paprastos paieškos „Google“ žiniatinklyje. Tad Oleksandrui beveik nereikėjo maskuotės.
„Turėjau juodus akinius nuo saulės, bet juos užsidėdavau retai. Tik tada, kai šviesdavo saulė“, – ironiškai pareiškė jis.
„Nesakau, kad esu geras šnipas, – pridūrė Oleksandras. – Mane sučiupo.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas: „JAV privers Rusiją ir Ukrainą susitarti“
07:37
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 12 d. dar kartą pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai, nors nė viena šalis oficialiai nepatvirtino tokio susitarimo, skelbia „Kyiv Independent“.
„Jos susitarė. Žinote kodėl? Nes aš pasakiau, kad jos susitarė. Štai kodėl“, – Baltųjų rūmų pievelėje žurnalistams sakė D.Trumpas, paklaustas, kodėl nei Maskva, nei Kyjivas nepatvirtino įsipareigojimo nebeatakuoti energetikos objektų.
Prezidentas, paklaustas apie po jo pareiškimo tęsiamas Rusijos atakas, tvirtino, kad paliaubas pažeidė abi pusės, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.
D.Trumpas taip pat prakalbo apie susitarimą apskritai užbaigti karą. Pasak jo, Kremliaus vadovas nori jį užbaigti labiau nei Ukrainos prezidentas. Po to jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos privers abi puses sudaryti susitarimą.
„Manau, kad Putinas nori sudaryti susitarimą, o mums reikia pasiekti, kad ir Zelenskis to norėtų...Manau, kad Putinas iš tikrųjų nori sudaryti susitarimą labiau nei Zelenskis...Manau, jie nori sudaryti susitarimą, bet nežino, kaip tai padaryti. Bet mes priversime juos susitarti“, – išdėstė Baltųjų rūmų vadovas.
Vėliau D.Trumpo buvo paklausta apie jo susitarimą su Rusija dėl dyzelino, į ką jis atsakė, kad tas susitarimas buvo ne jam, o „visam likusiam pasauliui“.
Amerikos lyderis apie energetines paliaubas vienašališkai paskelbė spalio 11 d. Tačiau aukšto rango Ukrainos pareigūnas nurodė, kad Kyjivas iš anksto apie tokį susitarimą nebuvo informuotas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po D.Trumpo pareiškimo interviu naujienų portalui „Axios“ teigė, kad Ukraina pasirengusi laikytis paliaubų, jei D.Trumpas jas suderino su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
„Prašau pasakyti, kada paliaubos prasideda. Mes pasirengę ir su jomis sutiksime“, – sakė V.Zelenskis.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kol kas neturi ką pasakyti apie paliaubas.
Praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento pareiškimo, Rusija atakavo Charkivo šiluminę elektrinę CHP-5. Per spalio 11–12 d. surengtas naktines atakas prieš visą Ukrainą žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 69 buvo sužeisti. Rusija toliau atakavo gyvenamuosius pastatus ir energetikos infrastruktūrą.
V.Zelenskis spalio 12 d. pabrėžė, kad Ukraina nutrauks smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms tik tuo atveju, jei Maskva liausis atakuoti Ukrainos elektros tinklus. Pasak jo, paliaubos, apimančios tik naftos perdirbimo gamyklas, Ukrainai nėra prasmingos, nes šalis turi vos vieną smarkiai apgadintą naftos perdirbimo gamyklą.
D.Trumpo pareiškimas apie energetikos paliaubas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai spalio 9 d. jis panaikino Rusijos naftai taikytas sankcijas. Šis sprendimas galėtų padėti Maskvai padidinti pajamas, skirtas karui finansuoti. Manoma, kad sprendimu Trumpas taip pat siekia sumažinti aukštas naftos kainas, išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu, prieš lapkritį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus.
Pirmadienį „Kyiv Independent“ taip pat pranešė, kad D.Trumpo administracija pagrasino nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija ir ginklų tiekimą Ukrainai, jei ši ir toliau atakuos Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
„Pažiūrėsime, kas nutiks. Mes tai užbaigsime“, – apie karo pabaigą žurnalistams pareiškė D.Trumpas.
Kodėl Trumpas sudarė dyzelino susitarimą su Putinu: „Reuters“ paaiškino tikruosius Trumpo planus
06:46
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai penktadienį Ukrainos pareigūnams pareiškė, kad susitarimas dėl rusiško dyzelino eksporto leidimo yra dalis pastangų sugrąžinti Rusiją prie derybų stalo, kai ankstesni bandymai pradėti nuolatines derybas dėl karo užbaigimo žlugo. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė trys su susitikimu susipažinę šaltiniai.
D.Trumpo pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris per susitikimą Majamyje ukrainiečiams aiškino, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nėra pasirengęs derėtis dėl jau ketverius su puse metų trunkančio karo Ukrainoje pabaigos.
Pasak dviejų šaltinių, kurie kalbėjo su sąlyga, kad jų tapatybė nebus atskleista, praėjusią savaitę paskelbtas susitarimas galėtų padėti atnaujinti trišales derybas.
Trečiasis šaltinis pažymėjo, kad JAV atstovai ukrainiečiams paaiškino, jog susitarimas dėl dyzelino galėtų padėti sušvelninti Maskvos poziciją, nes juo „siunčiamas signalas, kad Trumpas yra pasirengęs su Rusija imtis bendrų veiksmų“.
