Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Ten jie jau cypia“: Putinas pirmą kartą prabilo apie šiuos Ukrainos smūgius
10:54
Susitikime su organizacijos „Delovaja Rosija“ nariais Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pirmą kartą pakomentavo Ukrainos smūgius technologijų milžinių „Yandex“ ir „Sberbank“ duomenų centrams.
Šalies vadovas išsamiau šios temos neanalizavo – apie atakas, kurios sukėlė paslaugų sutrikimus visoje Rusijoje, jis užsiminė kaip apie mažareikšmį įvykį.
V.Putino teigimu, Rusija jau davė atsaką už smūgius duomenų centrams ir „ten jie jau cypia“.
Kremliaus vadovas taip pat sureagavo į bendrovės „Wildberries“ įkūrėjos Tatjanos Kim kalbą, kurioje ji užsiminė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakas prieš jai priklausančios įmonės sandėlius.
Ji padėkojo vyriausybei už pagalbą, suteiktą mokesčių atidėjimų ir priežiūros reikalavimų sušvelninimo forma. Jos teigimu, „Wildberries“ sugebėjo „tiesiog per porą mėnesių pertvarkyti daugelį sprendimų“.
„Labai džiaugiamės, kad galutiniai vartotojai savo kailiu nepatyrė visų tų dalykų, kurie vyko nuo šių metų liepos vidurio“, – pridūrė T.Kim.
Savo ruožtu V.Putinas ėmė dėstyti, kad Ukraina nuolat „žengia tam tikrus žingsnius, kuriuos, atvirai kalbant, mes tikriausiai turėjome numatyti, tačiau manėme, kad iki to jie nesusivoks“.
Pasak jo, taip nutiko su naftos perdirbimo gamyklomis, o dabar ta pati situacija pasikartojo ir su elektroninės prekybos platformomis.
„Jie žengė pirmąjį žingsnį, mes pradėjome atsakinėti, dabar jie jau cypia ir dėl energetikos, ir dėl kitų objektų, įskaitant duomenų centrus, ir taip toliau. Jie patys pradėjo, nereikėjo pradėti“, – pabrėžė V.Putinas.
Kaip pažymėjo naujienų portalas „Agentstvo“, tai – pirmoji Kremliaus vadovo reakcija į Ukrainos smūgius „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo atakuoti bendrovės „Yandex“ centrus spalio 8 d. ir jau smūgiavo trims iš keturių didžiausių bendrovės duomenų centrų.
Trečiadienį pirmą kartą buvo atakuotas „Sberbank“ duomenų centras, kurį Rusijos valdžia planavo paversti didžiausiu Europoje. Pranešame, kad visi šie smūgiai sukėlė didžiausių paslaugų veiklos sutrikimus.
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos taip pat taikėsi į „Yandex“ duomenų centrą Vladimiro srityje, maždaug už 500 km nuo Ukrainos sienos.
Zelenskis: „Starlink“ dar nėra visiškai atkurtas
15:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad „Starlink“ ryšio paslaugos vis dar atkuriamos po to, kai daliniai apribojimai sumažino kariuomenės galimybes gintis nuo Rusijos pajėgų.
„Ar greitis jau visiškai toks, koks buvo anksčiau? Ne. Ar šiuo metu greitis yra atkuriamas? Taip“, – spaudos konferencijoje Briuselyje, kur jį palaikė Europos lyderiai, teigė V.Zelenskis.
Ukraina naudoja karinės paskirties „Starlink“ palydovinę paslaugą „Starshield“ mūšio lauko ryšiams, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir perėmimo dronams.
Šalis taip pat naudoja atskirą „SpaceX“ civilinę palydovinę sistemą „Starlink“, tačiau ne puolamosioms operacijoms.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais E.Muskas savo poziciją dėl Ukrainos keitė kelis kartus.
Šią savaitę Kyjivas pranešė apie sistemos „Starlink“ naudojimo apribojimus. E.Muskas pareiškė, kad už bet kokius trikdžius atsakinga JAV vyriausybė, o ne jo įmonė „SpaceX“.
Anot Ukrainos pareigūnų, trečiadienį sistemos greitis buvo mažesnis, o tai paveikė ryšį; be to, jie užsiminė, kad dėl kai kuriuose „Starlink“ interneto terminaluose fiksuoto greičio sumažėjimo galėjo būti kaltas Vašingtonas.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį sprendė, kaip sumažinti Ukrainos priklausomybę nuo mūšio operacijas palaikančio „Starlink“ palydovinio ryšio ir pritarė minčiai, kad Europai skubiai reikia stiprinti savo pajėgumus.
Lukašenka nustebino: „Ne Trumpui spręsti, kas vadovaus Ukrainai“
15:35
Save pasiskelbęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, bendraudamas su žurnalistais, sureagavo į praeitą savaitę Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo išsakytą raginimą ukrainiečiams išsirinkti naują prezidentą, rašo naujienų agentūra BELTA.
„Ne jam spręsti, kas vadovaus Ukrainai. Kas bus Ukrainos prezidentu, nuspręs Ukrainos tauta“, – pabrėžė A.Lukašenka.
Apgynęs ukrainiečius, autoritaras priminė, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis žadėjo eiti pareigas tik vieną kadenciją.
„Pažadų turi būti laikomasi, – pabrėžė A.Lukašenka. – Rinkimai turi įvykti. Šiuo atžvilgiu Trumpas teisus: jei duodi pažadą, turi jo laikytis. Bet negalima diktuoti. Trumpas neturėtų nurodinėti Ukrainai, kaip elgtis.“
Jis taip pat pabrėžė, kad konflikto užbaigimas yra būtinas ir atitinka tiek Ukrainos, tiek Rusijos interesus, nes karas abiem šalims sukelia neigiamas pasekmes.
„Ir ta taika ateis. Jei ne šiais metais, tai kitais. Esu tuo visiškai įsitikinęs“, – užtikrintai kalbėjo A.Lukašenka.
Kaip po D.Trumpo raginimų surengti rinkimus sakė V.Zelenskis, Ukraina juos surengs, jeigu Vladimiras Putinas sutiks su 60 dienų paliaubomis.
Maskva faktiškai atsisakė tokių paliaubų. Tačiau Kremliaus vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas nepraleido progos įgelti, pareikšdamas, kad tokiu atveju V.Putinas tikrai įsakys kariuomenei nesmūgiuoti Ukrainai rinkimų dieną.
Zelenskis: „Ar tikrai tikite, kad Putinui reikia tik dalies Ukrainos?“
15:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, paklaustas, ar jaučia spaudimą iš Europos lyderių, ir ar bijo galimų pokyčių Europos politikoje, artėjant rinkimų bangai kitąmet, pabrėžė šiuo metu jaučiantis visapusišką Europos paramą.
„Europa yra labai vieninga ir supranta visus pavojus“, – sakė jis.
Šalies vadovo teigimu, karas aiškiai meta didelį pavojų Europai, primindamas neseniai įvykusius incidentus Bulgarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
„Europa supranta, kad, kol Ukraina stovės ant kojų, konfliktų su Rusija bus mažiau“, – pareiškė V.Zelenskis.
Prezidento teigimu, Rusijos reikalavimai susiję ne su Donbasu ar bet kuria kita Ukrainos teritorijos dalimi, o su „mūsų šalies egzistencija“.
„Dabar mes stovime ir kovojame. Kokia yra alternatyva? Sunaikinimas“, – rėžė jis.
V.Zelenskio vertinimu, V.Putinas tiesiog nori sunaikinti Ukrainą ir „negerbia mūsų suvereniteto bei teritorinio vientisumo“.
„Taigi, ar jūs tikrai tikite, kad jam reikia tik dalies mūsų šalies?“, – sarkastiškai klausė prezidentas.
„Jis nenori, kad karas baigtųsi“, – teigė jis, pažymėdamas, kad V.Putino veiksmai yra pastangų užbaigti karą „parodija“.
V.Zelenskis taip pat užsiminė, kad iš Donaldo Trumpo dažnai girdi, jog jis tiesiog nori „sustabdyti žudynes“.
„Taip, [bet] Rusija mus žudo mūsų teritorijoje. Jie įsiveržė į mūsų žemę ir veržiasi giliau. Jie nenori sustoti. Kaip matote, jie net nenori [konflikto] įšaldyti. O kas bus po to? Prie kokių sienų jis [sustos]?“, – klausė jis.
Akivaizdžiai nusivylęs jis pareiškė, kad ketvirtadienį Rusija į Ukrainą pasiuntė daugiau kaip 1000 dronų, tačiau amerikiečiai pasakė, kad „sunku susitarti su Zelenskiu“.
Trumpas palygino Zelenskį su Putinu: sureagavo Kyjivas
15:04 Atnaujinta 15:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, spaudos konferencijos metu Briuselyje paklaustas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarą, kad su ukrainiečių lyderių bendrauti sunkiau negu su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, atšovė, kad susitikimų su Amerikos prezidentu metu „visada rasdavo temų“.
„Aš tik ginu Ukrainos interesus“, – pabrėžė jis.
„Ir kad ir kaip Rusija norėtų apriboti visas mūsų teises, aišku, kad mes turime teisę gintis“, – pridūrė prezidentas.
V.Zelenskio vertinimu, V.Putinas „nesiekia derybų jokiu formatu“, o tik „žaidžia žodžių žaidimus“.
„Jis nenori, kad karas baigtųsi“, – teigė jis, pažymėdamas, kad V.Putino veiksmai yra pastangų užbaigti karą „parodija“.
„Ukraina negali sutikti su jokiais Rusijos ir JAV dyzelino sandoriais, nes po jų seks dujų susitarimai ar kiti bandymai panaikinti sankcijas Rusijai, jos bankų sistemai, chemijos pramonei ir tam tikriems Rusijos asmenims“, – dėstė V.Zelenskis.
„Jei aš tam nepasipriešinsiu, jei to neginsiu, kas kitas tai padarys diplomatinėmis priemonėmis?“, – klausė jis.
15 sekundžių pauzė
Televizijos „Sky News“ žurnalistai paklausė V.Zelenskio, ar jis jaučiasi lyg būtų D.Trumpo atpirkimo ožiu dėl problemų JAV viduje prieš artėjančius vidurio kadencijos rinkimus.
Prieš atsakydamas, Ukrainos lyderis padarė 15 sekundžių pauzę ir galiausiai nusišypsojo.
„Štai ir mano atsakymas“, – pareiškė V.Zelenskis.
Zelenskis pirmą kartą susitiko su Vengrijos ministru pirmininku Magyaru
14:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vengrijos premjeras Peteris Magyaras penktadienį surengė pirmąjį susitikimą Europos Sąjungos višūnių susitikimo kuluaruose, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ministras pirmininkas.
P.Magyaras išreiškė visišką solidarumą su Ukraina „dėl nežmoniškos Rusijos agresijos“, kuri tęsiasi jau beveik penkerius metus. Jis užtikrino, Kyjivą, kad Vengrija yra pasirengusi suteikti bet kokią diplomatinę pagalbą, kad kuo greičiau būtų pasiektas paliaubų susitarimas ir užtikrinta ilgalaikė taika.
Vengrijos ministras pirmininkas taip pat pasveikino Aukščiausiosios Rados priimtą įstatymą dėl tautinių mažumų švietimo, taip pat tai, kad Ukrainos pusė nedelsdama ėmėsi jį įgyvendinti.
Jis tai pavadino „pirmuoju žingsniu atkuriant abipusį pasitikėjimą“ tarp Ukrainos ir Vengrijos.
P.Magyaras nepamiršo išreikšti dėkingumo už rugsėjį priimtą Ukrainos parlamento rezoliuciją, kuria Kyjivas pripažino masines vengrų deportacijas Užkarpatėje 1944–1946 metais.
„Susitariau su Ukrainos prezidentu, kad tęsime abiejų šalių konsultacijas ministrų lygiu ir skirsime ypatingą dėmesį tolesniam mūsų šalyse gyvenančių mažumų padėties gerinimui“, – nurodė premjeras.
Remiantis Laisvės radijo duomenimis, pirmosios derybos tarp lyderių įvyko akis į akį, be jokių delegacijų. Tarp aptartų temų – Ukrainos prisijungimas prie Europos Sąjungos ir 4-ojo bei 5-ojo derybų klasterių užbaigimas iki metų pabaigos.
Apie būsimą susitikimą su V.Zelenskiu Vengrijos vyriausybės vadovas paskelbė dar ketvirtadienį, pažymėdamas, kad jiedu aptars „istorinę sėkmę“ keičiant šalių santykius.
WSJ: Zelenskis sulaukė viliojančio sandorio iš JAV
13:33
JAV respublikonų senatoriai Rogeris Wickeris ir Kevinas Crameris praėjusį penktadienį kartu su dviem Atstovų Rūmų nariais lankėsi Kyjive. Amerikiečiai susitiko su įvairiais Ukrainos gynybos pareigūnais, o dienos pabaigoje prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pateikė pasiūlymą, skelbia laikraštis „The Wall Street Journal“.
Pasak straipsnio, sandoris skambėjo taip: Ukraina turėtų laikinai nutraukti savo smūgius į Rusijos energetikos objektus, o Jungtinės Valstijos mainais išplėstų Ukrainos „Starlink“ palydovinio ryšio aprėptį maždaug iki 300 kilometrų į Rusijos teritorijos gilumą.
Tai padėtų Ukrainai sunaikinti Rusijos raketų paleidimo įrenginius, iš kurių ji šaudo į vyrus, moteris ir vaikus visoje Ukrainoje. Šį mėnesį Rusijos armija be gailesčio šaudė į daugiabučius, mokyklas, prekybos centrus ir turgavietes.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, laikraščio redakcija buvo informuota, kad V.Zelenskis sutiktų su pasiūlymu ir galėtų 100 dienų susilaikyti nuo atakų į energetikos objektus Rusijoje.
„Zelenskis pareiškė, kad sutiktų laikinai nutraukti smūgius į naftos perdirbimo gamyklas mainais į daugiau „Patriot“ raketų. Tačiau dar geresnė mintis – šauti į rusiškąjį lankininką, o ne leisti strėlėms kristi“, – rašo straipsnio autoriai.
Ukraina kovoja drąsiai. Šiais metais pasiekti jos laimėjimai mūšio lauke suteikė prezidentui Dinaldui Trumpui daugiau svertų, nei jis buvo pasiryžęs panaudoti prieš Vladimirą Putiną.
Straipsnyje pažymima, kad niekas JAV vyriausybėje nesiryžta prisiimti atsakomybės už tai, kad šią savaitę buvo apribotos Ukrainos galimybės naudotis „Starshield“ ryšiu, tačiau niekas ir neneigia, kad tai įvyko.
Nusivylęs V.Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina vėl atakuos Rusijos energetikos objektus, nes Kremliaus vadovas sąmoningai ignoravo praėjusį savaitgalį D.Trumpo vienašališkai paskelbtas paliaubas.
„Šis epizodas atskleidžia, kaip stipriai ukrainiečiai abejoja JAV parama, nors jie kovoja su atkakliu Amerikos priešu Kremliuje. Diskretiškas susitarimas dėl „Starlink“ būtų bent jau pradžia, siekiant vėl į vėžes grąžinti sužlugdytą taikos procesą“, – reziumuoja „The Wall Street Journal“.
„Padėtis šiuo metu yra išties siaubinga“: Europos lyderiai reiškia paramą Zelenskiui
12:48
Europos lyderiai penktadienį reiškė paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, vėl pablogėjus Kyjivo santykiams su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Kartu didėja nerimas, kad JAV lyderis vis labiau palaiko Rusijos pusę.
Kyjivo ir Vašingtono santykiai pašlijo praėjusią savaitę, kai D. Trumpas sušvelnino sankcijas Rusijai mainais į tai, kad Maskva į pasaulines rinkas tiektų daug dyzelino.
V. Zelenskis dar labiau supykdė D. Trumpą, nepaisydamas Vašingtono reikalavimų ir įsakydamas Ukrainos pajėgoms atnaujinti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Tuo tarpu Ukrainos pyktį sustiprino JAV suteiktos itin svarbios palydovinės sistemos veiklos sutrikimai, sumažinę kariuomenės galimybes atremti intensyvius Rusijos bombardavimus artėjant atšiauriems žiemos mėnesiams.
„Dabar ne laikas nutraukti paramą Ukrainai. Dabar ne laikas švelninti sankcijas Rusijai. Dabar laikas didinti mūsų paramą, didinti mūsų spaudimą“, – atvykęs į Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimą Briuselyje, šalia stovint V. Zelenskiui, žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Ukrainos prezidentas pasidžiaugė „tikrų lyderių“ Europoje parama ir teigė, kad nėra jokių ženklų, rodančių Maskvos pasirengimą užbaigti karą.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas pabrėžė, kad „padėtis Ukrainoje šiuo metu yra išties siaubinga: vyksta daugybė Rusijos atakų, o Ukrainos ir JAV santykiai – įtempti“.
„Labai svarbu, kad mes, kaip Europa, šiandien parodytume jiems besąlygišką paramą ir apsvarstytume, kokių papildomų žingsnių galime imtis“, – sakė jis.
Kaja Kallas: Europa artimiausiu metu negali pakeisti „Starlink“
12:41
Europa neturi pajėgumų artimiausiu metu pakeisti „Starlink“ sistemos, kurią Ukraina naudoja gindamasi nuo Rusijos, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė.
„Ukrainai „Starlink“ yra tikrai būtina, ir, deja, artimiausiu metu Europa negali pakeisti šio pajėgumo“, – sakė Kaja Kallas, Kyjivui pastarosiomis dienomis pranešus apie šios JAV palydovinio interneto sistemos naudojimo apribojimus.
Cichanouskis vėl kelia bangas: kas tokia Cichanouskaja?
12:22
Sviatlanos Cichanouskajos legitimumas baltarusių akyse labai menkas – vos keletas prie biuro prisišliejusių struktūrų ir kelios neabejingos asmenybės, tokią provokuojančią mintį paskelbė jos vyras, buvęs politinis kalinys Baltarusijoje Siarhejus Cichanouskis.
„Sviatlana Georgijevna įvykdė klastotę ir pateikė mano iniciatyvinę grupę kaip savo“, – teigė tinklalaidės autorius.
S. Cichanouskis per eilinę tiesioginę transliaciją įvertino savo žmonos, demokratinių jėgų lyderės S. Cichanouskajos, vaidmenį.
„Kas yra Sviatlana Cichanouskaja? – pats sau klausimą uždavė jis. – Tai buvo tiesiog techninė kandidatė, už kurią balsavo visi baltarusiai, buvę prieš Lukašenką.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija dronais smogė turgui Charkive: 2 negyvi, 14 sužeistų
11:11
Rusijos kariuomenė paleido dronus į du Charkivo rajonus. Po smūgių kilo gaisras.
Pasak Charkivo mero Ihorio Terechovo, Rusijos pajėgos sudavė smūgį turgui. Du iš žuvusiųjų – prekybvietės darbuotojai.
Naujausiais duomenimis, dar 14 asmenų nukentėjo po Rusijos smūgių.
Vieną iš vyrų medikams pavyko atgaivinti, tačiau jo būklė tebėra kritiška. Šiuo metu jis yra operacinėje, kur gydytojai kovoja už jo gyvybę.
Pataikymo vietose dirba skubiosios pagalbos ir specializuotos tarnybos, kurios likviduoja Rusijos atakos padarinius.
Spalio 13 d. Rusijos armija puolė Charkivo civilinę infrastruktūrą, panaudodama 10 „Banderol“ tipo raketų. Dėl atakos buvo sunaikintas keturių aukštų gyvenamojo namo korpusas. Žuvo keturi žmonės.
