Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskio kantrybė senka: pradėkime daiktus vadinti tikraisiais vardais
11:54
Praėjusią naktį Rusija balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą ir Kyjivo sritį, taip pat energetikos objektus vienuolikoje šalies sričių. Mažiausiai 550 tūkstančių šeimų liko be elektros, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Per naktį vėl surengtos kelios Rusijos atakų bangos, ir vėl nebuvo jokio įspėjimo iš partnerių“, – piktinosi šalies lyderis.
Jo teigimu, Rusijos armija panaudojo 16 balistinių raketų. V.Zelenskio įsitikinimu, tai buvo tikslinė ataka prieš Kyjivą ir Kyjivo sritį.
Atakos taikiniais tapo energetikos objektai ir infrastruktūra, taip pat buvo apgadinta medicinos klinika, mokykla, metro stotis ir gyvenamieji namai.
Pasak prezidento, Rusija taip pat panaudojo daugiau kaip 200 įvairių tipų bepiločių orlaivių, įskaitant reaktyvinius dronus. Jais rusų kariai sudavė smūgius keletui sričių Ukrainoje: Charkivo, Dnipropetrovsko, Voluinės, Rivnės ir Odesos.
Skelbiama, kad dėl atakų yra aukų. Vien tik per praėjusią naktį buvo apgadinta 10 energetikos infrastruktūros objektų, o mažiausiai 550 tūkst. šeimų liko be elektros.
„Ukraina niekada nenorėjo šio karo, ir mes teigiamai vertinome tiesiog kiekvieną partnerių bandymą garbingai jį užbaigti. Į kiekvieną pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo mes atsakėme teigiamai. Balistinės raketos, „Shahed“ ir žudynės – tokie Rusijos atsakymai vėl ir vėl.
Putinas nenori ne tik šio karo pabaigos, bet netgi jokių deeskalavimo žingsnių. Kai blokuojami raketų tiekimai Ukrainos priešlėktuvinei gynybai, o Rusijai suteikiamos sankcijų lengvatos ar atidėjimai, tai, deja, parodo, kad partneriai neigia tikrovę. Realybėje karas tęsiasi, ir tęsiasi tik dėl Rusijos smūgių, dėl Rusijos noro šį karą vilkinti“, – išdėstė V.Zelenskis.
Prezidentas taip pat paragino pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
„Vadinti agresorių agresoriumi ir padėti Ukrainai ginti gyvybes“, – pabrėžė jis.
Nenumušė nė vienos raketos
Karinės oro pajėgos paskelbė, kad Ukrainos gynėjams nepavyko numušti nė vienos Rusijos paleistos balistinės raketos. Pažymima, kad buvo numuštos tik 4 sparnuotosios raketos ir 269 Rusijos atakos dronai.
Jurijus Ihnatas, karinių oro pajėgų atstovas spaudai, pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos negavo partnerių įspėjimo apie pirmąjį Rusijos balistinių raketų smūgį Kyjivui, įvykdytą spalio 18 d. apie 23 val. Tuo tarpu, jo teigimu, informacija apie pakartotines atakas apie 3 val. jau buvo gauta.
„23 val. mūsų niekas neįspėjo, bet mes vis tiek pranešėme „Telegram“, turėjome informaciją… 3 val. buvo [įspėjimas], bet vis tiek laiko tarpas buvo gana trumpas: štai čia, štai ten – minutė“, – nuogąstavo J.Ihnatas.
Apklausa: ką ukrainiečiai mano apie Donbaso atidavimą Rusijai?
13:13
Daugiau nei 60 proc. ukrainiečių kategoriškai nepritaria gynybos pajėgų išvedimui iš Donbaso mainais į JAV ir Europos teikiamas saugumo garantijas. Su tokia sąlyga lengvai sutinka tik 7 proc. Tokiam kompromisui pritaria 35 proc. (nors dauguma iš jų pripažįsta, kad tai sudėtinga sąlyga). Dar 4 proc. negalėjo apsispręsti dėl savo nuomonės.
Tai rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos, atliktos spalio 8–16 d., rezultatai.
Rubio prakalbo apie Trumpo Putino ir Xi Jinpingo susitikimą
13:06
JAV patvirtino, kad vyko derybos dėl D.Trumpo, V.Putino ir Xi Jinpingo viršūnių susitikimo, skelbia „Reuters“, cituojant JAV valstybės sekretorių Marco Rubio.
„Buvo kalbama apie susitikimą. Nežinau, ar jis jau galutinai suderintas, bet prezidentas išreiškė poziciją. Jis norėtų, kad karas Ukrainoje ir Rusijoje baigtųsi“, – atsakė M.Rubio.
Anksčiau pirmadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Kremliaus vadovas pasiūlė kitą mėnesį susitikti su D.Trumpu ir Xi Jinpingu, kad aptartų karo Ukrainoje pabaigą.
Nemanoma, kad į susitikimą bus pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Budrys: bandymas padegti „Starlink“ įrangą – Rusijos hibridinės kampanijos prieš Europą dalis
12:47
Vilniuje užkardytą bandymą padegti „Starlink“ įrangą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vadina Rusijos vykdomų operacijų prieš Europos valstybes dalimi.
„Matome koordinuotas pastangas taikytis į kritinę, su parama Ukrainai susijusią infrastruktūrą, logistikos grandines bei kitus svarbius objektus. Tai nėra pavieniai nusikaltimai. Tai platesnės Rusijos hibridinės kampanijos prieš Europą dalis, kuria siekiama įbauginti sąjungininkus, mažinti paramą Ukrainai ir testuoti mūsų atsparumą“, – sako ministras.
Taip ministras kalbėjo pirmadienį vykusiame susitikime su Vokietijos Bundestago valdančiosios koalicijos frakcijų pirmininkais.
Anot K.Budrio, atsakas į tokius veiksmus – dar glaudesnis sąjungininkų bendradarbiavimas, didesnis budrumas ir stipresnė parama Ukrainai.
Sekmadienio naktį bandyta padegti įmonės Vilniuje patalpas, kuriose veiklą vykdo amerikiečių įmonė „SpaceX“. BNS žiniomis, jis fiksuotas bendrovės „Delska“ duomenų centro teritorijoje.
Susitikime su Krikščionių demokratų frakcijos pirmininku Thorstenu Frei ir Socialdemokratų partijos frakcijos pirmininku Matthiasu Mierschu ministras taip pat akcentavo, jog Europos saugumo, gynybos ir atsparumo stiprinimas bus vieni svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų 2027 metais.
Politikai taip pat aptarė 45-osios Vokietijos šarvuotosios brigados dislokavimą Lietuvoje.
K.Budrys pabrėžė, kad Lietuva išlieka įsipareigojusi užtikrinti geriausias sąlygas brigados dislokavimui. Pasak ministro, infrastruktūros projektai vykdomi pagal planą, o visi reikalingi sprendimai priimami siekiant užtikrinti visavertį brigados įsikūrimą iki 2027-ųjų pabaigos.
Ministras, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuva skiria ypatingą dėmesį vokiečių kalbos mokymosi skatinimui ir sudaro vis geresnes sąlygas Vokietijos karių bei jų šeimų integracijai Lietuvoje, įskaitant Vokietijos mokyklos Vilniuje plėtrą.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja apie 2 tūkst. Vokietijos karių.
Susitikime taip pat aptartos galimybės stiprinti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos pramonės, investicijų, inovacijų ir pažangiųjų technologijų srityse, kalbėta apie artimiausius dvišalius projektus.
Ukrainos žiniasklaida: JAV ketina ir toliau švelninti sankcijas Rusijai
12:31
JAV toliau rengia naujas sankcijų Rusijai sušvelninimo priemones, įskaitant priemones, nukreiptas prieš tanklaivius ir dujas. Tuo pačiu metu Ukraina raginama nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, skelbia leidinys „RBC Ukraine“.
„Amerikiečiai nenori daryti spaudimo ir vietoj to bandys padaryti tam tikras nuolaidas“, – leidiniui sakė šaltinis Ukrainos vyriausybėje.
Pasak šaltinio, amerikiečiai šiuo metu reikalauja, kad Ukraina nutrauktų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nesiūlydami nieko mainais.
„Jie rengia naujas sankcijų lengvatas Rusijai: dėl tanklaivių ir dujų, galbūt dėl kai kurių įmonių ir asmenų. Jie svarsto, kaip perimti įšaldytų lėšų kontrolę “, – pridūrė šaltinis.
Kaip pranešė „RBC-Ukraina“, JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas apibūdino D.Trumpo ir V.Putino susitarimą dėl dyzelino kaip paskatą Rusijai.
„Pasitraukite iš Donbaso“: Ukrainos pareigūnas prabilo apie Trumpo sandorį
12:12
Pastarųjų savaičių įvykius, susijusius su JAV taikomais žvalgybos duomenų apribojimais ir „Starshield“ paslaugų ribojimu, „RBC-Ukraina“ šaltinis Ukrainos valdžios institucijose pavadino niekuo kitu, kaip spaudimu.
„Amerikiečiai sako: „Pasitraukite iš Donbaso“, tačiau nieko nesiūlo mainais. Jie nesupranta, kad paskui rusai pareikalaus „atiduoti“ Chersoną ir Zaporižią. Trumpui tai tiesiog sandoris, nesvarbu, kad jis sudaromas mūsų sąskaita“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo vertinimu, Vladimirui Putinui šiuo metu situacija fronte nerūpi, kur kas labiau neramina užnugaris ir nuolatiniai apšaudymai, ypač sostinėje.
„Matome, kad smūgių taikiniai nuolat keičiasi. Po sandėlių ir duomenų centrų priešas perėjo prie energetikos objektų. Toliau gali būti kiti pramoniniai objektai, o smūgiai į tiltus, energetikos objektus ir vandens infrastruktūrą tęsis“, – spėjo šaltinis.
Prakalbęs apie Ukrainos planus žiemai, jis pažymėjo, kad rizika dabar kur kas didesnė nei pernai – situacija su priešraketinės gynybos sistemomis yra žymiai prastesnė.
O Donaldas Trumpas, tikėtina, esant dabartinei situacijai, toliau bandys spręsti savo vidaus politikos problemas išorinėmis priemonėmis, be to, silpnesnės pusės – Ukrainos – sąskaita.
Dalis naujienų portalo šaltinių tikisi, kad po lapkričio 3 d., balsavimo dienos, kuomet numatyti Vidurio kadencijos rinkimai, spaudimas šiek tiek sumažės.
Tuo pačiu metu „RBC-Ukraina“ pašnekovai skeptiškai vertina galimybę iki rinkimų ar net iki pavasario pasiekti tvirtas, nors ir ribotas paliaubas paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Mažiausiai viskas tęsis iki vidurio kadencijos rinkimų. Bet, jei Trumpas patirs didelį pralaimėjimą, jam juk reikės kažką parodyti savo rinkėjams, kad Respublikonų partija visai nesugriuvo“, – svarstė kitas „RBC-Ukraina“ šaltinis, priklausantis valdžios institucijoms Ukrainoje.
Kaip ir kiti, jis nemato jokių realių perspektyvų, kad ugnies nutraukimas įsigaliotų. Ypač dėl to, kad V.Putinas nesugebėjo pasiekti savo pagrindinio tikslo – užimti visą Donbasą.
„Esant dabartinėms sąlygoms, Donbaso užėmimas jam gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir visus metus, ir dar ilgiau. Jei jam pavyks, jis toliau stebės, kiek esame susilpnėję; jei labai – bandys eiti toliau“, – išreiškė nuomonę pašnekovas.
Vis dėlto kol kas, nepaisant intensyvių karo veiksmų ir nuolatinių atakų, Rusijai nepavyksta pasiekti reikšmingų rezultatų fronto linijoje, kurie priverstų Ukrainą sutikti su Kremliaus politiniais reikalavimais.
Rusija gabena karinę techniką į kitą žemyną: išaiškino, kaip tai slepia nuo Europos
11:38
Rusija į Afrikos šalis gabena karinę techniką civiliniais laivais, kurių deniuose – pilna specialiųjų tarnybų pareigūnų, prisidengusių netikromis tapatybėmis, skelbiama bendrame „Dosje“ centro, „Follow the Money“, „Süddeutsche Zeitung“, „Danwatch“ ir „Delfi“ tyrime.
Nurodoma, kad žurnalistai aptiko 28 keleivius, kurių vardų, gimimo datų ir asmens tapatybės dokumentų numerių nepavyko rasti viešose duomenų bazėse ir nutekėjusioje informacijoje.
Pasak šaltinio Europos žvalgybos tarnybose, visi jie – Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai.
„Paprastai tokie žmonės, kurių duomenys [duomenų bazėse ir nutekėjusioje informacijoje] niekur kitur nesutampa, yra mūsų kolegos [iš Rusijos]. Būtų labai neįprasta, jei suklastotus asmens tapatybės dokumentus naudotų kas nors kitas“, – pastebėjo jis.
Šie keleiviai naudojosi užsienio pasais be biometrinių lustų, kai kurie dokumentai skyrėsi tik paskutiniais skaitmenimis, o du iš jų buvo išduoti iš eilės, kas galimai rodo, kad jie buvo išduoti partijomis.
Visi 28 asmenys keliavo trimis keleiviniais ir keturiais sausakrūviais laivais, kurių kiekvienas gabeno karinę techniką, daugiausia skirtą „Afrikos korpusui“ – Rusijos gynybos ministerijos padaliniui, žemyne pakeitusiam privačią karinę kompaniją „Wagner“.
Vienas iš laivų buvo „Sabetta“, kuris kovo 19 d. prišvartavo Konakrio uoste – Gvinėjos sostinėje. Tyrimo duomenimis, laivas, priklausantis „Šiaurės projektui“ (vykdančiam valstybinį gynybos užsakymą ir aptarnaujančiam „Rosatom“ specialiuosius projektus), pristatė apie 50 transporto priemonių, įskaitant šarvuotus automobilius ir degalų autocisternas.
Iš uosto technika buvo nugabenta į Malį, kur yra dislokuotas „Afrikos korpusas“, teigiama tyrime. Kartu su kroviniu laive buvo keturi keleiviai, kurių duomenys niekur kitur nebuvo užregistruoti.
Buvęs Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos darbuotojas Stigas Veveris mano, kad tai yra priedangos pasai, naudojami žvalgybos operacijose.
JAV nevyriausybinės organizacijos „C4ADS“, užsiimančios pasaulinio saugumo klausimais, analitikai taip pat mano, kad keleivių asmens duomenys buvo suklastoti.
Žmonės su tokiais pasais buvo pastebėti kompanijos „MG-Flot“ laivuose „Adler“, „Askalon“ ir „Baltic Leader“ – ši kompanija yra įtraukta į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašą dėl pagalbos Iranui ir šaudmenų bei komponentų tiekimo Rusijos dronams.
Tyrime taip pat minimi bendrovių „Arktik-Trans“ ir „Eko Shipping“ sausakrūviai laivai „Michail Britnev“ ir „Mys Želania“. Septintasis laivas „Sijanie Severa“, anksčiau išvežęs grūdus iš okupuotų Ukrainos teritorijų, priklauso Šiaurės jūrų laivybos kompanijai. Plaukdami į Afriką, visi šie laivai dažnai išjungdavo siųstuvus, siekdami paslėpti savo buvimo vietą.
Vienos iš ES žvalgybos agentūrų šaltinis mano, kad padidėjęs slaptumas susijęs su kroviniu – karine technika. Europos specialiosios tarnybos stebi tokius krovinius, todėl Rusija įtraukė Rusijos saugumo tarnybos (FSB) arba karinės žvalgybos (GRU) darbuotojus.
Bendrovės „Windward“ vyresnioji analitikė Michelle Bokmann mano, kad šių žmonių užduotis yra kontroliuoti įgulą, be kita ko, jie stebi, kad ji nesustabdytų laivo Europos valdžios institucijų reikalavimu. Tai svarbus ir pavojingas krovinys, todėl nenuostabu, kad jam reikalinga ypatinga apsauga.
Rubio rėžė griežtai: JAV to nepadarė
11:11
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį paneigė, kad dalijimasis žvalgybos duomenimis su Ukraina buvo sustabdytas, ir paragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį susitelkti į karo su Rusija pabaigą.
„Jokios pertraukos nebuvo“, – žurnalistams sakė M.Rubio, paklaustas apie Ukrainos teiginius, kad Jungtinės Valstijos trumpam sustabdė žvalgybos duomenų perdavimą, skirtą padėti atremti Rusijos raketų smūgius.
Ukrainos lyderis JAV žiniasklaidai sekmadienį teigė, kad po trijų dienų sustabdymo „amerikiečių pusė blokavimą panaikino“.
M.Rubio, atvykęs į Uzbekiją derybų su Centrinės Azijos pareigūnais, sakė, kad prezidentas Donaldas Trumpas nori, jog V.Zelenskis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutelktų dėmesį į jau penktus metus trunkančios Rusijos invazijos užbaigimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
FT: Jungtinės Valstijos pagrasino Europai dėl „Starlink“
10:51
JAV ambasadorius Europos Sąjungai įspėjo bloką apie pasekmes, jei bendrovei „SpaceX“ bus apribota prieiga prie Europos dažnių. Svarstydamas tokius planus, Briuselis siekia sustiprinti savo technologinį suverenumą, rašo laikraštis „Financial Times“.
Jungtinės Valstijos gali imtis skausmingų atsakomųjų priemonių, jei Europos Sąjunga įgyvendins planus apriboti prieigą prie radijo dažnių spektro įmonėms, įsikūrusioms už bloko ribų, pareiškė JAV ambasadorius Europos Sąjungai Andrew Puzderis.
Jis pažymėjo, kad Europa turi teisę saugoti konfidencialią valstybės informaciją, tačiau įspėjo, kad teisės aktai neturėtų būti naudojami JAV konkurentų nenaudai: „Jei tikslas yra sumažinti JAV konkurencingumą, tai nėra teisėtas tokio pobūdžio teisės aktų tikslas“.
Ambasadorius pavadino amerikiečių produktus patikimais, „geriausiais savo klasėje“. Be to, jis išreiškė abejones, ar ES skaitmeninių rinkų įstatymas iš tikrųjų siekia pagerinti konkurenciją.
Jo nuomone, atsižvelgiant į daugiamilijardines baudas, skiriamas JAV įmonėms, šis įstatymas gali būti skirtas Europos biudžetui papildyti.
„Imi klausti savęs: ar mes bandome susidoroti su konkurencija skaitmeninėje rinkoje, ar siekiame gauti pajamų iš JAV įmonių veiklos Europos labui?“, – pareiškė jis.
A.Puzderis taip pat kalbėjo, kad Europos ambicijos stiprinti savo technologijų sektorių gali būti sužlugdytos dėl jos požiūrio į reguliavimą ir JAV įmonių investicijų atbaidymo. Jo teigimu, JAV technologijų įmonės vis labiau nepatenkintos ES taikomais reguliavimo apribojimais ir baudomis.
Ambasadorius mano, kad JAV ir ES turi suvienyti jėgas, kad galėtų konkuruoti su Kinija dirbtinio intelekto plėtros lenktynėse. Jis paragino Europą „atsisakyti reguliavimo mąstysenos, kai bandoma kažką sustabdyti vien dėl to, kad mes lenktyniaujame su Kinija“.
„Financial Times" primena, kad Europos šalys deda pastangas, kad sustiprintų savo technologinį suverenitetą. Siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, nenuspėjamos Donaldo Trumpo politikos fone, Europos Komisija pateikė įstatymo projektą „Dėl debesijos technologijų ir dirbtinio intelekto plėtros“, kuriame nustatomi suverenumo reikalavimai debesijos paslaugų teikėjams, susijusiems su konfidencialia informacija.
Be to, kaip teigiama, jis skirtas skatinti Europos technologijų įmonių augimą ir kurti alternatyvas JAV technologijų gigantėms.
Prakalbo apie tai, kas vyksta okupuotuose Oleškuose: „Žmonės čia priversti valgyti žolę“
09:44
„Jeigu žmonėms nebus suteiktas humanitarinis koridorius ir galimybė išvykti iš miesto, jie neišgyvens žiemos. Jie pasmerkti“, – taip apie Rusijos okupuotame Ukrainos Oleškų mieste likusius gyventojus sako vietos karinės administracijos vadovė Tetiana Hasanenko. Mieste, kuriame iki karo gyveno apie 24 tūkstančius žmonių, dabar likę maždaug du tūkstančiai, tarp jų – apie 35 vaikai. Trūksta maisto, nėra elektros, vandens, dujų ir medicinos pagalbos, keliai iš miesto užminuoti.
Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante. Rusijos pajėgos miestą užėmė pirmosiomis plataus masto invazijos valandomis 2022 metų vasarį. Ukrainai išlaisvinus Chersoną, Oleškai liko Rusijos kontroliuojamoje upės pusėje.
„Mūsų bendruomenė visiškai okupuota nuo pirmųjų plataus masto invazijos valandų. Penkios gyvenvietės visiškai sunaikintos, kitos sugriautos apie 80 procentų. Žmonės gyvena be maisto produktų, be vandens, be elektros ir dujų. Jie neturi galimybės palikti šios teritorijos, nes viskas užminuota, vyksta apšaudymai“, – FM99 pasakojo T. Hasanenko. Žmonės negauna medicinos pagalbos, o žuvusiųjų kartais nėra kam net palaidoti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos kirtis 4 Europos šalims: perėmė jų įmonių turtą
09:37
Reaguodama į Europos šalių paramą Ukrainai, Rusija perėmė keturių Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir Belgijos bendrovių vietos turto kontrolę, teigiama prezidento Vladimiro Putino dekrete.
Ketvirtadienį pasirašytame dekrete išvardytas Prancūzijos grindų dangų gamintojos „Tarkett“, Vokietijos pakuočių gamintojos „Menshen“, Švedijos pakuočių gamintojos „Sverige International Holdings“ ir Belgijos higienos priemonių bendrovės „Ontex“ turtas, skelbia „TVP World“.
Dekrete taip pat nurodytas buvusios Europos metalinių pakuočių verslo įmonės „Eviosys“, kurią 2024 metų gruodį įsigijo JAV pakuočių grupė „Sonoco“, turtas Rusijoje. Dekrete nurodoma, kad šis turtas priklauso „Sonoco“ Nyderlandų padaliniui.
Kremlius pareiškė, kad šiuo naujausiu turto perėjimu tęsiama tendencija po to, kai praėjusį mėnesį Maskva žengė panašų žingsnį prieš maisto produktų gamybos milžinę „Nestle“ ir mažmenininkes „Auchan“ bei „Metro“.
„Jų kilmės šalis buvo vienas iš veiksnių, į kurį buvo atsižvelgta priimant sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad šios šalys dalyvavo „neteisėtame Rusijos turto nusavinime“.
Laikinasis Europos bendrovių turto administravimas buvo perduotas Rusijos įmonėms, kurios iki šiol buvo mažai žinomos.
Bendrovė „Ontex“, kurioje Rusijoje dirba 350 žmonių ir kuri valdo gamyklą netoli Maskvos, teigė buvusi informuota apie dekretą ir „apsvarstysianti atitinkamus veiksmus, kad apsaugotų savo turtą ir užtikrintų „Ontex Russia“ veiklos tęstinumą“.
„Sonoco“ savo 2025 metų ataskaitoje nurodė, kad pati iš Rusijos galutinai pasitraukė 2022 metais, tačiau pagal sandorį su „Eviosys“ įsigijo daugiau turto, sudarančio 0,5 proc. visos bendrovės turto.
„Tarkett“ pareiškė „prarandanti faktinę savo veiklos Rusijoje kontrolę“ ir vertinanti situaciją.
Kremlius teigė, kad šios priemonės yra atsakas į ES valstybių įsitraukimą į „tiesioginius karo veiksmus mūšio lauke“, tačiau jos taip pat „gali būti atšauktos“.
Ketvirtadienį prieš pat dekreto paskelbimą kalbėdamas su Rusijos verslininkais, V. Putinas pripažino, kad Vakarų turto perėmimas turi „tam tikrų trūkumų“, tačiau išsamiau to nepaaiškino.
Tuo metu pasirodė pranešimų, kad JAV galėtų siekti perimti dalies Europoje įšaldyto Rusijos turto kontrolę, taip siekdamos paskatinti Rusiją derėtis su Ukraina.
Rusija kritikuoja ES už tai, kad ši, reaguodama į karą, įšaldė apie 210 mlrd. eurų jos suverenaus turto ir nusitaikė į Rusijos bendrovių turtą Europoje bei kitose Vakarų šalyse.
