Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: iš Putino – naujas įsakymas Rusijos specialiosioms tarnyboms dėl Europos
14:29
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas asmeniškai patvirtino sprendimą sustiprinti diversijų kampanijas NATO šalyse, skelbia laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis trimis Europos pareigūnais.
Kaip teigiama straipsnyje, tokiomis aplinkybėmis tikėtinos naujos hibridinės atakos, panašios į tą, kuri buvo įvykdyta rugpjūčio 5 d. prie Vokietijos miesto Leipcigo.
Laikraščio šaltiniai Kremliaus logiką aiškino Rusijos armijos nesėkmėmis fronto linijoje Ukrainoje ir tęsiamais Ukrainos smūgiais į Rusijos užnugario infrastruktūrą.
Be kita ko, kaip pažymėjo pareigūnai, šią vasarą Maskvoje sustiprėjo nusivylimas dėl to, kad nei kariniai veiksmai, nei derybos su Vašingtonu nepaskatino Ukrainos sutikti su nuolaidomis karui užbaigti, kurių reikalauja V.Putinas.
„Kremlius yra nusivylęs, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis nepaskatino tokio greito santykių normalizavimo, kokio jie tikėjosi“, – įvertino Tomas Grahamas, buvęs aukšto rango JAV pareigūnas, dabar dalyvaujantis neoficialiose derybose su Kremliumi.
Išpuolis Leipcige – ne paskutinis
Pasak su Vokietijoje įvykusio incidento išvadomis supažindintų Europos pareigūnų, JAV žvalgybos agentūros teigia, kad Leipcigo-Halės oro uoste žlugusi operacija buvo vienas pirmųjų šūvių suintensyvintoje diversijų ir slaptų veiksmų kampanijoje prieš NATO šalis, kurią tiesiogiai įsakė vykdyti Rusijos vadovas V.Putinas.
Anot vieno iš pašnekovų, po įvykių Rytų Vokietijoje jo kontaktinis asmuo Maskvoje neoficialiu kanalu įspėjo, kad išpuolis Leipcige – ne paskutinis. Tokių veiksmų tikslas esą sukelti chaosą, kuris galėtų sustiprinti Europos politinių jėgų, prieštaraujančioms karinės pagalbos tęsimui, įtaką.
„Kur tie įrodymai?“
Rugpjūčio 5-osios naktį Leipcigo/Halės oro uosto darbuotojai šalia Ukrainos krovininio lėktuvo „An-124“ aptiko droną. Prietaisas buvo su sprogmenimis, kuriuos netrukus neutralizavo specialistai.
Tuo pačiu metu vienas iš krovininių lėktuvų Leipcige ore susidūrė su kitu bepiločiu orlaiviu ir patyrė nežymius pažeidimus. Vėliau trečiasis dronas detonavo netoli oro uosto teritorijos ribų.
Vokietijos valdžia šį incidentą įvertino kaip nesėkmingą hibridinį išpuolį ir vėliau atsakomybę už jį oficialiai priskyrė Maskvai. Rusijos pusė kategoriškai neigia savo prisidėjimą prie šių įvykių.
Rugsėjo pradžioje V.Putinas, atsakydamas į Friedricho Merzo išsakytus kaltinimus atšovė: „Kur tie įrodymai?“
Tuo tarpu Leipcigo įvykių tyrimas leido Vakarų specialiųjų tarnybų atstovams išaiškinti su Maskva susijusią agentūrą, kuri užsiiminėjo sprogmenų, dronų ir ginklų kontrabanda. Buvo aptiktas slaptų butų ir slėptuvių tinklas įvairiuose Europos miestuose. Paprastai jie būdavo įsikūrę netoli oro uostų, gynybos pramonės įmonių ir kitų potencialių taikinių.
„Specialiųjų užduočių tarnyba“
Tokioms operacijoms vadovauja padalinys, žinomas kaip Specialiųjų užduočių tarnyba (SSD). Tai – organizacija, įkurta 2023 m. sujungus keletą pavojingiausių Rusijos slaptųjų padalinių, kurių užduotis – vesti slaptą karą prieš Europą.
Tyrėjų teigimu, atakos Leipcige koordinatoriumi buvo buvęs Rusijos karininkas Olegas Levuškinas, kurį užverbavo Rusijos karinė žvalgyba (GRU). Tvirtinama, kad jis vadovavo tinklui, kuris Serbiją naudojo kaip logistikos centrą dronams ir sprogmenims pervežti į Vokietiją.
Serbijos prokuratūra jau pranešė apie septynių asmenų, tarp kurių yra ir asmuo, turintis dvigubą Rusijos ir Serbijos pilietybę, areštą dėl įtarimų įsitraukimu į O.Levuškino grupuotę.
Po incidento Leipcige panašūs įvykiai buvo užfiksuoti iš karto keliose Europos šalyse. Apie padegimus gynybos pramonės įmonėse, diversijas prieš „Starlink“ sistemos stotis ir dronų atakas prieš komercinius laivus patvirtino Bulgarijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Estijos valdžios institucijos.
Savo ruožtu „The Wall Street Journal“ šaltiniai tai vertina kaip įrodymą, kad Rusija neatsisakė hibridinių atakų, jų mastas gali išaugti, o pačios kampanijos yra palaimintos Kremliuje pačiu aukščiausiu lygiu.
Zelenskis atskleidė, kokiomis sąlygomis sutiktų dabar užbaigti karą
15:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Fox News“ televizijai metu pareiškė, kad Kyjivas yra pasirengęs sutikti su taikos susitarimu, kuris numatytų karo veiksmų sustabdymą palei dabartinę fronto liniją.
Laidos vedėjas paklausė Ukrainos lyderio, ar jis sutiktų su taikos susitarimu, kuris įšaldytų viską „taip, kaip yra dabar“, kas reiškia, kad Ukraina išlaikytų 75 proc. ar daugiau savo teritorijos.
„Taip. Dabar mums reikia sustoti, ir manau, kad tai – tikrasis būdas užbaigti šį karą. Mes skelbiame paliaubas arba nutraukiame žudynes, kaip tai pavadino prezidentas Trumpas. Sustoti ir nutraukti. Ir, žinoma, tai yra mažiausia, ko šiandien tikimės iš Rusijos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad, jei bus paskelbtos paliaubos, Ukraina kreipsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos sąjungininkus dėl saugumo garantijų.
„Svarbiausia – taika, taip pat taika, pagrįsta saugumu“, – nurodė jis.
V.Zelenskis taip pat paaiškino, kad Rusija šiais metais mūšio lauke nepasiekė jokių laimėjimų, todėl Maskva spaudžia Kyjivą, siekdama išstumti gynybos pajėgas iš Ukrainos teritorijos.
„Tai neteisinga. Ir, žinoma, jie vykdo masines atakas, naudodami Irano dronus, balistines raketas ir panašiai, siekdami pasėti chaosą mano šalyje, bet mes išliekame stiprūs.
Žmonės, žinoma, pavargo, mes norime kuo greičiau užbaigti šį karą. Todėl mes kalbame apie tai, kad liktume ten, kur esame. Pereikime prie diplomatijos. Manau, tai puiki idėja dėl ugnies nutraukimo, kurią pasiūlė Jungtinių Valstijų prezidentas“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Tokie V.Zelenskio žodžiai nuskambėjo, Sankt Peterburge tebevykstant JAV prezidento D.Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo deryboms su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
Anksčiau bendraudamas su žurnalistais, S.Witkoffas pareiškė, kad antradienį Osle vykusios derybos pažengė į priekį, ir išreiškė viltį, kad bus atnaujintos trišalės derybos tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos.
Be to, jis pranešė, kad į Maskvą atsivežė dokumentus, kuriuose išdėstytos idėjos, kaip galima užbaigti karą Ukrainoje.
Putino dovanėlė Trumpui: kas tas amerikietis, kurį paleido Rusija
13:53
Trečiadienį paskelbta, kad Rusija paleido amerikietį, nuteistą už dalyvavimą kare Ukrainos pusėje. Apie šią savo dovanėlę Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pranešė Steve'ui Witkoffui pačioje jų susitikimo pradžioje. Kaip nurodė V.Putinas, buvęs kalinys – jau Sankt Peterburgo Vnukovo oro uoste.
Kaip skelbia „CBS News“, Stepheno Hubbardo sveikatos būklė yra prasta ir jį numatyta skraidinti į Teksasą gydymui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius įvykdė Trumpo prašymą
13:28
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie daugiau nei ketverius metus Rusijoje kalinto amerikiečio Stepheno Hubbardo paleidimą, prasidėjus JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitui į Sankt Peterburgą, skelbia CNN.
S.Hubbardas – į pensiją išėjęs mokytojas iš Mičigano valstijos. JAV Valstybės departamentas jį buvo pripažinęs neteisėtai sulaikytu amerikiečiu. Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptaręs S.Hubbardo bylą.
Prieš S.Witkoffui vykstant į Maskvą, vienas JAV pareigūnas teigė, kad per specialiojo pasiuntinio vizitą numatoma siekti S.Hubbardo paleidimo. Pasak pareigūno, tai atspindi nuolatinį D.Trumpo įsipareigojimą susigrąžinti į tėvynę sulaikytus amerikiečius.
S.Hubbardas dešimtmečius gyveno užsienyje ir dirbo anglų kalbos mokytoju. 2014 metais jis persikėlė į Rytų Ukrainos miestą Iziumą, kurį Rusijos pajėgos okupavo 2022 metais, pradėjusios plataus masto karą prieš Ukrainą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Witkoffas Putinui atvežė „šiek tiek dokumentų“: „Paskaitykite laisvalaikiu“
13:12
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas per susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pareiškė, kad yra galimybių susitarti dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje. Jis taip pat atvežė dokumentus, kuriuose išdėstyti galimo taikaus karo sureguliavimo principai, skelbia naujienų portalas „RBC-Ukraine“, remdamasis Rusijos žiniasklaida.
„Atvežėme dokumentus, kuriuose išdėstyti tam tikri požiūriai į taikų konflikto Ukrainoje sureguliavimą. Norėčiau paprašyti jus juos apsvarstyti“, – V.Putinui sakė S.Witkoffas. Jis taip pat pasiūlė vėliau nuotoliu leisti prie pokalbio prisijungti Donaldo Trumpo žentui Jaredui Kushneriui.
JAV pasiuntinys paragino apsvarstyti galimybę atnaujinti trišales derybas, kuriose dalyvautų JAV, Ukraina ir Rusija. Pasak jo, derybose galėtų dalyvauti techninės grupės.
„Net jei šiandien sprendimas šiuo klausimu nebus priimtas, būtų gerai jį aptarti“, – teigė S.Witkoffas.
Prieš pat derybas – Peskovo niuksas dėl paliaubų su Ukraina
12:11
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo susitikimą su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, skelbia propagandinė naujienų agentūra TASS.
Jų susitikimas vyksta Konstantinovskio rūmuose Sankt Peterburge. Kaip anksčiau paskelbė Rusijos vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas, pagrindinė derybų tema – karas Ukrainoje.
Rusija nepasirengusi
Dar prieš prasidedant Rusijos ir JAV atstovų deryboms, Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusija nėra pasirengusi sudaryti energetinių paliaubų ir nutraukti smūgių Ukrainos infrastruktūrai.
„Niekas nepasikeitė. Mums reikia taikos, o ne paliaubų“, – pabrėžė D.Peskovas.
Prieš savaitę V.Putino atstovas spaudai tikino, kad konkrečių susitarimų dėl ugnies nutraukimo nėra, tačiau „darbas šia kryptimi tęsiasi“.
15min primena, kad D.Trumpas spalio 11 d. vienašališkai paskelbė apie energetinių paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos pradžią. Nors iš pradžių Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tai buvo naujiena, pasak „Axios“, vėliau jis nurodė šalies ginkluotosioms pajėgoms nutraukti smūgius į Rusijos energetikos infrastruktūros objektus.
V.Zelenskis vylėsi, kad Maskva taip pat nutrauks atakas, tačiau, kaip vėliau nurodė prezidentas, per savaitę Rusija 76 kartus atakavo Ukrainos energetikosm naftos ir dujų infrastruktūrą. Situacijai nesikeičiant, V.Zelenkis įsakė kariuomenei atnaujinti smūgius į jautrius objektus Rusijoje.
Pats D.Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie tai, kad Rusija pažeidinėja energetines paliaubas, pareiškė, kad situaciją reikia išnagrinėti, nes „pažeidimų buvo abiejose pusėse“.
Ukrainos centriniame banke – kratos: jo vadovas atsidūrė antikorupcijos agentų taikiklyje
12:00
Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) trečiadienį atliko kratas pas Ukrainos centrinio banko vadovą Andrijų Pyšną, remdamasis teisėsaugos šaltiniu skelbia leidinys „The Kyiv Independent“.
Ukrainos Rados narys Jaroslavas Železniakas patvirtino informaciją apie kratas A.Pyšno namuose ir darbovietėje.
„Patvirtinu, šiuo metu vyksta tyrimo veiksmai būtent NBU pirmininko kabinete“, – rašė jis.
NABU pareiškime nurodė, kad „atlieka kratas Ukrainos nacionaliniame banke ir vieno iš jo darbuotojų namuose“.
„Niekas nebuvo sulaikytas, kaltinimai niekam nepateikti, – teigė biuras. – Siekiant apsaugoti ikiteisminio tyrimo konfidencialumą, išsamesnė informacija neteikiama.“
Kol kas neaišku, kokiame tyrime figūruoja A.Pyšnas.
Ukrainos centrinis bankas sulaukė kritikos dėl to, kad nesugebėjo užkirsti kelio 150 mln. grivinų (3 mln. eurų) mokėjimui per valstybinį „Sense Bank“ – šios lėšos, kaip įtariama, buvo gautos iš pinigų plovimo ir birželį panaudotos kaip užstatas už buvusį energetikos ir teisingumo ministrą Hermaną Haluščenką.
Rugpjūtį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad neinicijuos Nacionalinio banko vadovo pakeitimo. Pasak prezidento, Nacionalinis bankas yra nepriklausoma institucija, o A.Pyšnas lieka jos vadovu.
Priartėjo per 100 metrų: Rusijos palydovas atliko pavojingą manevrą prie Europos erdvėlaivio
11:46
Rusijos palydovas praėjusį savaitgalį buvo priartėjęs vos per 100 metrų nuo Europos komercinio erdvėlaivio, kuris padeda Ukrainos kariuomenei, rodo orbitų stebėjimo duomenys.
Incidentas privertė sunerimti dėl Rusijos veiklos kosmose.
Balandį Rusija į žemą orbitą paleido karinį palydovą „Kosmos-2612“. Rugsėjo pabaigoje jis pradėjo keisti kursą ir galiausiai perėjo į tą pačią orbitą kaip „ICEYE-X36“ – palydovas, kurį pagal sutartį su JAV valdo Suomijos bendrovė „ICEYE“.
Remiantis naujienų agentūros AFP išanalizuotais orbitų stebėjimo duomenimis, spalio 18 dieną abu erdvėlaiviai vienas prie kito buvo priartėję per 100 metrų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tai – tikra gėda!“: propagandininkai šaiposi iš Rusijos karo „į skolą“
11:24
Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pranešė Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui apie Dobropilios, vieno svarbiausių Ukrainos logistikos mazgų Donecko srityje, kontrolę. Tačiau, pasak vadinamųjų karinių tinklaraštininkų, tai karas į skolą, rašo Laisvės radijas.
Po V.Gerasimovo pranešimo Rusijos vadovas pasidžiaugė, kad Dobropilios kontrolė atveria Maskvai kelią į vadinamosios Donecko liaudies respublikos sieną.
Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Dobropilios miestas yra Ukrainos kontrolėje. Jo žodžius antradienį patvirtino ir prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas.
Kaip pastebi Laisvės radijas, panašu, kad panašios pozicijos laikosi ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai: jie taip pat netiki, kad miestas buvo užimtas.
„Putinui pardavė dar vieną Sviatohirską ir Kupjanską. Tai tikra gėda!“ – pareiškė propagandininkas slapyvardžiu „Alex Parker Returns“.
Tarptautiniai ekspertai, įskaitant Karo tyrimų instituto analitikus, taip pat pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė būtų apsupusi ar užėmusi Dobropilią.
Plačiau skaitykite ČIA.
FSB naguose – Vokietijos pilietis: kaltina esant Ukrainos samdiniu
11:13
Rusijos saugumo tarnyba (FSB) sulaikė Vokietijos pilietį, kaltindama jį tuo, kad jis buvo Ukrainos „samdinys“, trečiadienį pranešė rusų žiniasklaida, cituodama pareigūnų pareiškimą.
„Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba sulaikė Vokietijos pilietį, tarnaujantį Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – naujienų agentūrų cituojamame pareiškime teigė pareigūnai.
Marco Rubio: „Jei ne Jungtinės Valstijos – Ukraina neegzistuotų“
10:20
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad be Amerikos pagalbos Ukraina „neegzistuotų“. Toks jo komentaras nuskambėjo trečiadienį jo vizito Indijoje metu, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
„Jei ne Jungtinių Valstijų pagalba, ypač Trumpo administracijos laikotarpiu, Ukrainos dabar nebūtų. Ukraina kaip suvereni valstybė neegzistuotų“, – išrėžė M.Rubio.
Valstybės sekretorius taip pat pripažino sunkumus siekiant užbaigti ilgiau nei ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.
„Šie dalykai yra sudėtingi, ir jei šį karą būtų buvę lengva išspręsti, jis būtų buvęs išspręstas jau seniai“, – sakė jis.
