Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpo pasiuntinys jau Rusijoje: iš Maskvos – pavojingi signalai
09:28 Atnaujinta 10:36
Kaip skelbia Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienio rytą nusileido Sankt Peterburgo Pulkovo oro uoste, kur jį pasitiko Vladimiro Putino patikėtinis Kirilas Dmitrijevas.
Jo vizito išvakarėse Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas davė suprasti, kad Maskva savo pozicijos nekeis.
Pasak S.Lavrovo, Maskva ketina išklausyti, kokį pasiūlymą pateiks S.Witkoffas, tačiau pabrėžė, kad politinės nuolaidos lieka neįmanomos.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat nurodė, kad, nors Maskva yra pasirengusi atkurti ryšius su Vakarų šalimis, santykiai nebebus tokie pat, kokie buvo iki 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Prakalbęs apie sankcijas, S.Lavrovas pažymėjo, kad Rusijos pareigūnai nesitiki didelių pokyčių iš D.Trumpo administracijos. Jis paragino nepervertinti sprendimo netaikyti konkrečių sankcijų teisės aktų, kuriuos parengė senatorius Lindsey Grahamas, atkreipdamas dėmesį, kad būsimos prezidento administracijos gali laikytis visiškai kitokios pozicijos.
Apie Rusijos nenorą derėtis liudija ir po aukšto lygio susitikimo su V.Putinu Rusijos karinių vadų paskelbti pranešimai, kuomet jie pranešė apie ketinimą padalyti Kyjivą į dvi dalis, smūgiuojant strateginiams tiltams visoje Ukrainoje.
Tuo pačiu metu V.Putinas nurodė tęsti masinius smūgius Ukrainos objektams ir paragino didinti oro gynybos veiksmingumą. Oficialiuose Kremliaus pareiškimuose taip pat buvo atmesta galimybė ateityje derėtis dėl pasienio saugumo zonų.
„Teks sutikti su tam tikromis nuolaidomis“
Trečiadienį, prieš prasidedant S.Witkoffo vizitui Rusijoje, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad šiuo metu derybos sutelktos į Ukrainos rytinio regiono, Donbaso, likimą, ir pažymėjo, kad siekiant įveikti nesutarimus buvo pasiūlyta keletas „kūrybiškų idėjų“.
„Abiem pusėms teks sutikti su tam tikromis nuolaidomis, ir šios derybos yra sudėtingos. Manau, kad pagrindinis Ukrainos siekis yra užtikrinti ilgalaikį saugumą ir apsaugą, kad ateityje ji niekada daugiau nepatirtų invazijos ar užpuolimo“, – kalbėjo vyriausiasis JAV diplomatas.
Kaip rašo naujienų portalas „Axios“, remdamasis šaltiniais, Jungtinės Valstijos tikisi, kad sankcijų, taikomų Rusijos dyzeliniam kurui, sušvelninimas padės priversti Kremliaus šeimininką V.Putiną eiti į kompromisą dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Vašingtone viliamasi, kad po paskutinių JAV administracijos sprendimų Maskva bus labiau pasirengusi kompromisui. Turima omenyje sankcijų, susijusių su Rusijos dyzelinio kuro pardavimu, panaikinimą ir kitas priemones, kurias Maskva įvertino teigiamai.
Tuo pačiu metu kol kas nežinoma, ar šie žingsniai iš tiesų turės galios paveikti V.Putino poziciją dėl karo pabaigos.
„Tai – tikra gėda!“: propagandininkai šaiposi iš Rusijos karo „į skolą“
11:24
Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas pranešė Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui apie Dobropilios, vieno svarbiausių Ukrainos logistikos mazgų Donecko srityje, kontrolę. Tačiau, pasak vadinamųjų karinių tinklaraštininkų, tai karas į skolą, rašo Laisvės radijas.
Po V.Gerasimovo pranešimo Rusijos vadovas pasidžiaugė, kad Dobropilios kontrolė atveria Maskvai kelią į vadinamosios Donecko liaudies respublikos sieną.
Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Dobropilios miestas yra Ukrainos kontrolėje. Jo žodžius antradienį patvirtino ir prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas.
Kaip pastebi Laisvės radijas, panašu, kad panašios pozicijos laikosi ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai: jie taip pat netiki, kad miestas buvo užimtas.
„Putinui pardavė dar vieną Sviatohirską ir Kupjanską. Tai tikra gėda!“ – pareiškė propagandininkas slapyvardžiu „Alex Parker Returns“.
Tarptautiniai ekspertai, įskaitant Karo tyrimų instituto analitikus, taip pat pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė būtų apsupusi ar užėmusi Dobropilią.
Plačiau skaitykite ČIA.
FSB naguose – Vokietijos pilietis: kaltina esant Ukrainos samdiniu
11:13
Rusijos saugumo tarnyba (FSB) sulaikė Vokietijos pilietį, kaltindama jį tuo, kad jis buvo Ukrainos „samdinys“, trečiadienį pranešė rusų žiniasklaida, cituodama pareigūnų pareiškimą.
„Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba sulaikė Vokietijos pilietį, tarnaujantį Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – naujienų agentūrų cituojamame pareiškime teigė pareigūnai.
Marco Rubio: „Jei ne Jungtinės Valstijos – Ukraina neegzistuotų“
10:20
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad be Amerikos pagalbos Ukraina „neegzistuotų“. Toks jo komentaras nuskambėjo trečiadienį jo vizito Indijoje metu, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
„Jei ne Jungtinių Valstijų pagalba, ypač Trumpo administracijos laikotarpiu, Ukrainos dabar nebūtų. Ukraina kaip suvereni valstybė neegzistuotų“, – išrėžė M.Rubio.
Valstybės sekretorius taip pat pripažino sunkumus siekiant užbaigti ilgiau nei ketverius metus trunkantį Rusijos karą Ukrainoje.
„Šie dalykai yra sudėtingi, ir jei šį karą būtų buvę lengva išspręsti, jis būtų buvęs išspręstas jau seniai“, – sakė jis.
Zelenskiui – tiesmukas reikalavimas iš Trumpo žento
08:56
Antradienį Norvegijos sostinėje vykusiose derybose Jungtinių Valstijų prezidenti Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris vėl primygtinai pareikalavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, skelbia naujienų portalas „Axios“, remdamasis šaltiniais.
„Kushneris nuotoliniu būdu prisijungė prie susitikimo ir vėl atkakliai reikalavo, kad Ukraina nutrauktų smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas“, – sakė pašnekovas, pridurdamas, kad „Jaredas pokalbio metu buvo labai tiesmukas“.
Po derybų V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus, jei sulauks atitinkamų veiksmų iš Kremliaus.
Pasak „Axios“, D.Trumpo administracija tikisi, kad Kremlius įvertins tai, jog Baltųjų rūmų vadovas atšaukė Rusijai dalį sankcijų ir leido į pasaulinę rinką tiekti rusišką dyzeliną, ir bus pasirengęs kompromisui derybose dėl Ukrainos.
Nors derybose dalyvavusios šalys ir „Axios“ šaltinis vertina, kad jų metu buvo pasiekta „reikšminga pažanga“, kol kas nėra aišku, dėl ko pavyko susitarti.
Žinoma, kad derybų metu buvo aptarti karo užbaigimo scenarijai, saugumo garantijos Ukrainai ir galimybė surengti trišalį susitikimą, kuriame dalyvautų V.Zelenskis, D.Trumpas ir Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
Trečiadienį D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas lankysis Sankt Peterburge, kur turi susitikti su V.Putinu. Kaip nurodė leidinys „Politico“, JAV specialusis pasiuntinys ketina pateikti pasiūlymus dėl taikaus karo sprendimo ir aptarti tiesioginių derybų tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos lyderių galimybę.
Trumpas atskleidė, ko paprašė Putino
08:42
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paprašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino paleisti Rusijoje kalinamą amerikietį, į pensiją išėjusį mokytoją Stepheną Hubbardą. Apie pokalbį su Rusijos lyderiu Trumpas pranešė antradienį ir užsiminė, kad šioje byloje pokyčių gali būti sulaukta netrukus, rašo „Reuters“.
D.Trumpas apie tai kalbėjo žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, Ovaliajame kabinete. Tuo metu JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ruošėsi vykti į Maskvą tęsti derybų dėl Ukrainos. Prieš tai antradienį Osle jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Savo pasisakymuose D.Trumpas dar labiau spaudė V.Zelenskį sudaryti susitarimą su Rusija, kad būtų užbaigtas jau ketvirtus metus trunkantis Maskvos karas prieš Ukrainą.
„Ukraina turi norėti užbaigti šį karą“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Tokio precedento tiesiog nėra“: Trumpas perėjo į tamsiąją istorijos pusę
08:39
Jis atsainiai į šalį nustūmė vos prieš kelias savaites pasirašytą abiejų partijų palaimintą įstatymą, kuriuo Rusijai nustatyti nauji muitai. Vietoje to sudarė su Maskva sandorį dėl dyzelino. Jo pasiuntiniai suderino preliminarius susitarimo principus dėl didžiosios dalies „Lukoil“ turto perėmimo.
Negana to, jis paragino pakeisti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, nes jo sėkminga taktika, perkeliant karą į Rusijos teritoriją, kelia jam vien tiktai nusivylimą.
Per pastarąsias savaites prezidento Donaldo Trumpo pademonstruotos intensyvios pastangos reabilituoti Rusiją ir grąžinti jos vadovą Vladimirą Putiną į diplomatinę bendruomenę stebina tuo, kaip žaibiškai viskas vyksta.
Ne mažiau stebina ir tai, kad V.Zelenskis tapo pagrindine kliūtimi sudaryti taiką, D.Trumpui toliau įžūliai neigiant, jog tai Rusija tęsia karą, kurį jis tvirtina siekiantis užbaigti.
„Priežastis, kodėl sunku rasti precedentą, kai Amerika tokiame konflikte pereina į kitą pusę, yra ta, kad tokio precedento tiesiog nėra“, – pareiškė Richardas Haassas, ilgametis diplomatas, tarnavęs tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose nuo Šaltojo karo pabaigos iki invazijos į Iraką prieš 23 metus.
„Precedento neturintis dalykas čia yra sprendimas pakeisti kursą ir nubausti invazijos auką – Ukrainą, kartu apdovanojant agresorių“, – pabrėžė jis.
Iš tiesų, kaip užsiminė R.Haassas, naujausioje istorijoje jokios atitinkamos analogijos nėra.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rubio: Trumpas nežinojo apie „Starlink“ ryšio Ukrainai ribojimus
08:13
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas iš anksto nežinojo apie „SpaceX“ palydovinio ryšio, kurį Ukraina naudoja operacijoms mūšio lauke palaikyti, sulėtėjimą.
„Prezidentas neturi nieko bendra su „Starlink“, „Starshield“ ir pono Musko priimamais sprendimais“, – lankydamasis Indijos ekonominiame centre Mumbajuje sakė M.Rubio.
„Tai privati bendrovė; prezidentas nevadovauja šiai bendrovei ir negali jai nurodyti ką nors daryti (...). Sakau jums, išankstinio žinojimo nebuvo“, – pabrėžė M.Rubio.
Laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) antradienį pranešė, kad „SpaceX“ bosas E.Muskas nurodė apriboti „Starshield“ paslaugų teikimą Ukrainai, nors prieš tai pats technologijų milijardierius pareiškė, jog bet kokie jo bendrovės valdomos ryšių sistemos apribojimai galėjo būti nurodyti tik JAV prezidento.
Daugiau skaitykite ČIA.
Zelenskis ir JAV skelbia apie produktyvias derybas Osle
07:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Jungtinės Valstijos antradienį derybas Osle įvertino kaip „labai produktyvias“.
Šiomis derybomis stengiamasi padėti tašką aštriame Kyjivo lyderio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo ginče dėl karo su Rusija.
Po derybų su D.Trumpo pasiuntiniais Norvegijos sostinėje V.Zelenskis padėkojo Vašingtonui už tai, kad vėl atnaujintas JAV žvalgybos duomenų teikimas apie gresiančius Rusijos smūgius civiliams taikiniams ir energetikos objektams.
D.Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį iš Oslo vyks į Rusiją derybų su prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas nutraukti jau ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Pozityvesnis tonas pasigirdo po kelias dienas trukusios įtampos tarp Kyjivo ir Vašingtono, kilusios po to, kai D.Trumpas su V.Putinu sudarė susitarimą dėl dyzelino tiekimo ir įtūžęs ragino pakeisti V.Zelenskį, Ukrainai atsisakius nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Daugiau skaitykite ČIA.
Pentagonas: JAV nenurodė riboti „Starlink“ veikimo Ukrainoje
07:00
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad Vašingtono politika Ukrainos atžvilgiu nepasikeitė. Pasak jo, JAV nėra davusios nurodymų apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje, pranešė „Clash Report“.
Per spaudos konferenciją žurnalistas priminė P.Hegsetho teiginį, kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu išliko nepakitusi, ir paklausė, ar tai taikoma ir karinei „Starlink“ versijai „Starshield“ bei ar jai buvo įvesti kokie nors apribojimai. Hegsethas atsakė, kad jokių apribojimų nebuvo nustatyta.
„Mes nieko neatšaukėme. Galioja paslaugų naudojimo sąlygos, kurių galiausiai būtina laikytis, o „Starlink“ gali pati priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau mūsų požiūriu niekas nepasikeitė. Mes nedavėme jokių nurodymų ar panašių įsakymų. Ir, žinoma, linkime ukrainiečiams sėkmės“, – sakė Pentagono vadovas.
P.Hegsethas taip pat pakomentavo priešraketinių raketų „Patriot“ tiekimą Ukrainai. Pasak jo, JAV pirmiausia siekia užtikrinti, kad jų pačių kariuomenė turėtų pakankamai šių raketų.
„Kalbant apie perėmimo raketas, norime užtikrinti, kad mūsų kariai taip pat turėtų kuo daugiau jų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai žino“, – pridūrė P.Hegsethas.
WSJ: Muskas nurodė apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje
06:54
JAV milijardierius, bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas nurodė apriboti karinės „Starlink“ versijos, nuo kurios priklauso Ukraina, veikimą, remdamasis JAV pareigūnais ir su situacija susipažinusiais asmenimis pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Leidinio teigimu, E.Muskas sutiko sulėtinti palydovinio interneto sistemos „Starlink“, užtikrinančios interneto prieigą tūkstančiais aplink Žemę skriejančių palydovų, veikimą.
E.Muskas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu aptarė sprendimą dėl „Starlink“ netrukus po to, kai informacija apie apribojimus tapo vieša. Kai kurių JAV pareigūnų teigimu, E.Muskas veikė savarankiškai, o D.Trumpas nedavė konkretaus nurodymo nubausti Ukrainą.
Vis dėlto vienas su situacija susipažinęs šaltinis nurodė, kad prieš įvesdamas naujus greičio apribojimus E.Muskas bendravo su keliais aukšto rango JAV administracijos pareigūnais, įskaitant patį D.Trumpą.
„SpaceX“ įkūrėjas apribojo laiką, kurį Ukrainos įranga galėjo išlikti prisijungusi prie palydovinio tinklo. Dėl to kai kurie koviniai dronai ir dronai-perėmėjai, naudojami priešo bepiločiams orlaiviams numušti, tapo beveik netinkami naudoti.
Pasak JAV pareigūnų ir su situacija susipažinusių asmenų, tai sukėlė paniką Kyjive ir sumaištį D.Trumpo administracijoje.
Leidinio teigimu, tiek E.Muskas, tiek D.Trumpas išreiškė nepasitenkinimą Ukraina dėl pastarosiomis savaitėmis vykdytų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. JAV prezidentas tvirtina, kad šios atakos didina energijos išteklių kainas.
„Starlink“ veikimo apribojimai
Anksčiau Pensilvanijos kongresmenas Brianas Fitzpatrickas pažadėjo, kad asmenys, ribojantys „Starshield“ veiklą, sulauks išsamaus tyrimo ir bus patraukti atsakomybėn. Jis ragino surengti klausymus Kongrese ir nedelsiant griežtai mažinti atsakingų institucijų ar jų vadovų finansavimą.
Šiaurės Karolinos senatorius Tomas Tillisas situaciją pavadino arba „nepriimtina klaida ar aplaidumu“, arba sąmoningu sprendimu sudaryti sąlygas Rusijos puolimui.
BBC cituotas buvęs JAV ambasadorius NATO Kurtas Volkeris pabrėžė, kad „Starlink“ leidžia Ukrainai matyti artėjančias grėsmes ir apsaugoti gyventojus. Jo teigimu, išjungus šią sistemą žūtų dar daugiau žmonių, o jos veikimo lėtinimas tokiu būdu būtų ciniškas ir nejautrus sprendimas.
Palydovinis ryšys Ukrainai taip pat būtinas ginant oro erdvę nuo Rusijos atakų ir valdant dronus-perėmėjus, naudojamus „Shahed“ tipo atakos dronams numušti.
