Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis apgailestauja ir sako, kad Ukraina pasirengusi „greitai dirbti, kad užbaigtų karą“
- „Patriot“, ATACMS, „Starlink“, žvalgybos duomenys: be kokios JAV paramos Ukraina negali apsieiti
- „Turime kasti“: A.Lukašenka įsakė Baltarusijoje ieškoti naudingųjų iškasenų
- „Politico“ šaltiniai atskleidžia, ko siekia D.Trumpas, stabdydamas paramą Ukrainai
- „Bloomberg“: D.Trumpas kreipėsi į V.Putiną su svarbiu pagalbos prašymu
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis apgailestauja dėl konflikto Baltuosiuose rūmuose ir sako, kad Ukraina pasirengusi „greitai dirbti, kad užbaigtų karą“
18:00 Atnaujinta 18:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė apgailestavimą, kad apsižodžiavo su Donaldu Trumpu Ovaliajame kabinete.
„Mūsų susitikimas Vašingtone, penktadienį Baltuosiuose rūmuose, įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti“, – rašė jis pranešime socialiniame tinkle „X.“
„Tenka apgailestauti, kad taip nutiko. Atėjo laikas viską ištaisyti.“
Jis pakartojo Ukrainos „įsipareigojimą siekti taikos“ ir pridūrė: „Nė vienas iš mūsų nenori nesibaigiančio karo“.
„Ukraina yra pasirengusi kuo greičiau sėsti prie derybų stalo, kad priartėtų prie ilgalaikės taikos, – tęsė jis.
„Niekas nenori taikos labiau nei ukrainiečiai. Mano komanda ir aš esame pasirengę dirbti vadovaujant tvirtam prezidentui D.Trumpui, kad pasiektume ilgalaikę taiką“, – pridūrė Ukrainos vadovas.
„Esame pasirengę greitai dirbti, kad užbaigtume karą“, – sakė jis.
Kokie galėtų būti karo užbaigimo etapai
Savo įraše „X“ paskyroje V.Zelenskis teigė, kad pirmieji karo užbaigimo etapai galėtų būti „kalinių paleidimas ir paliaubos danguje – uždrausti raketas, tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, energetikos ir kitos civilinės infrastruktūros bombas – ir paliaubos jūroje nedelsiant, jei Rusija padarys tą patį“.
„Tada norime labai greitai pereiti visus kitus etapus ir kartu su JAV susitarti dėl tvirto galutinio susitarimo.“
„Esame dėkingi už JAV paramą ir pasirengę pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų“
Prezidentas V.Zelenskis paskutinėse savo pareiškimo eilutėse dar kartą pabrėžė Ukrainos dėkingumą už ankstesnę JAV paramą.
„Mes tikrai vertiname tai, kiek daug Amerika padarė, kad padėtų Ukrainai išlaikyti savo suverenumą ir nepriklausomybę“, – rašė jis.
„Ir prisimename tą akimirką, kai viskas pasikeitė, kai prezidentas D.Trumpas suteikė Ukrainai „Javelin“ raketų. Esame už tai dėkingi“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat tvirtino, kad Ukraina yra „pasirengusi“ pasirašyti JAV siūlomą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:23
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Fox News“: naudingųjų iškasenų sandorio pasirašymo procesas nepajudėjo į priekį
01:22
Dabar Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl naudingųjų iškasenų pasirašymo procesas nejuda iš vietos.
Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė tarp respublikonų populiaraus kanalo „Fox News“ korespondentė Jacqui Heinrich. Pasak jos, informacija, kad prezidentas Donaldas Trumpas apie dokumento pasirašymą paskelbs per kalbą Amerikos Kongrese, neatitinka tikrovės: „Baltųjų rūmų šaltiniai teigia, kad šis „Reuters“ pranešimas neatitinka tikrovės – kol kas šiuo klausimu nebuvo jokio judesio“.
Prieš tai agentūra „Reuters“ pranešė, kad susitarimas jau beveik pasirašytas ir D.Trumpas nori apie tai paskelbti per savo kreipimąsi į Kongresą, kuris turėtų įvykti 21 val. Vašingtono (4 val. ryto trečiadienį Lietuvos) laiku.
F.Merzas nori perduoti Ukrainai 3 mlrd. eurų, kuriuos užblokavo O.Scholzas
22:31
Vokietija planuoja skirti papildomus 3 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai. Kalbama apie pinigus, kurių skyrimą blokavo ligšiolinis kancleris Olafas Scholzas.
Kaip rašo „Le Monde“, antradienį vakare tikėtinas būsimasis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad trečiadienį surengs derybas su O.Scholzu, kad išspręstų šį klausimą. Jis daro prielaidą, kad pinigai, kuriuos dabartinis kancleris įšaldė dar pernai, bus suteikti greitai.
Tuo metu konservatorių ir socialdemokratų partijos, kurios derasi dėl būsimos vyriausybės sudarymo, nori investuoti kelis šimtus milijardų eurų šalies gynybai ir ekonomikai stiprinti. Šis sprendimas buvo priimtas kilus grėsmei, kad santykiai su Jungtinėmis Valstijomis gali nutrūkti.
Partijos taip pat prašys Deputatų rūmų kitą savaitę balsuoti už konstitucinių normų, ribojančių valstybės biudžeto deficitą, panaikinimą. „Atsižvelgiant į pavojus, kurie gresia mūsų laisvei ir taikai mūsų žemyne, mūsų gynybos šūkis turi būti toks: „Bet kokia kaina“, – sakė F.Merzas.
Frazė „bet kokia kaina“ siejama su buvusiu Europos Centrinio Banko prezidentu ir buvusiu Italijos premjeru Mario Draghi. 2012 m., kai euro zona susidūrė su gilia finansų krize, M.Draghi sakė, kad euras bus gelbėjamas bet kokia kaina. Šis pareiškimas nuramino finansų rinkas.
„Reuters“: JAV ir Ukraina jau artimiausiomis valandomis ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
21:59
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir Ukraina jau antradienį rengiasi pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.Tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais šaltiniais.
Kaip pažymima, D.Trumpas savo patarėjams sakė, kad apie susitarimo pasirašymą nori paskelbti per antradienio vakarą sakomą kalbą Kongrese. Kalba planuojama 21 val. Vašingtono laiku (4 val. ryto trečiadienį Lietuvos laiku).
Tačiau šaltiniai įspėjo, kad susitarimas dar nepasirašytas ir situacija gali pasikeisti.
Susitarimo pasirašymo procesas buvo sustabdytas vasario 28 d. po D.Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčo Ovaliajame kabinete.
Per tą susitikimą D.Trumpas ir viceprezidentas J.D.Vance'as kritikavo V.Zelenskį, sakydami, kad jis turėtų padėkoti JAV už paramą, o ne prašyti daugiau pagalbos.
J.D.Vance'as įvardijo, su kokia sąlyga būtų atnaujinta JAV pagalba Ukrainai
21:28
Taikos Ukrainoje klausimas gali būti įtrauktas į JAV darbotvarkę tik tada, kai Kyjivas bus pasirengęs sąžiningai derėtis. Ši sąlyga taip pat yra privaloma norint atnaujinti JAV pagalbą Ukrainai. Tai pareiškė JAV viceprezidentas J.D.Vance'as, kalbėdamas žurnalistams Kapitolijuje, pranešė CNN.
Anot jo, šiuo metu Ukrainos vyriausybė esą nesugeba arba nenori derėtis dėl karo pabaigos.
„Rusai negali to tęsti amžinai. Ukrainiečiai negali to tęsti amžinai. Ir svarbiausia, JAV negali to tęsti amžinai. Žiūrėkite, yra daugybė detalių, kurias reikia išspręsti. Yra daug klausimų dėl teritorijų ir viso kito. Mes norime kalbėtis. Nesakome, kad esame tvirtai apsisprendę laikytis vienos ar kitos krypties. Tiesiog sakome, kad neįmanoma net įtraukti taikos į darbotvarkę, jei ukrainiečiai nenori sąžiningai derėtis. O šiuo metu jie nesugeba arba nenori to daryti. Tikiuosi, kad tai pasikeis“, – sakė J.D.Vance'as.
JAV viceprezidentas taip pat pridūrė, jog Ukraina turėtų sėsti prie derybų stalo, kad būtų atnaujinta pagalba. Jis pabrėžė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tebėra pasirengęs sudaryti susitarimą dėl retųjų žemės naudingųjų iškasenų.
„Todėl svarbu, kad visi sėstų prie derybų stalo. Ir prezidentas bando pasiųsti labai aiškią žinią: ukrainiečiai turi sėsti prie derybų stalo ir pradėti derėtis su prezidentu Trumpu dėl naudingųjų iškasenų susitarimo“, – sakė J.D.Vance'as.
Be to, JAV viceprezidentas mano, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų vis dar įmanomas. Jis užsiminė, kad kitą žingsnį turėtų žengti Ukraina: „Absoliučiai taip. Ir manau, kad prezidentas vis dar yra pasiryžęs sudaryti sandorį. Manau, kad išgirdome keletą teigiamų dalykų, bet tikrai dar negavome parašų iš savo draugų Ukrainoje.“
CNN: Ukrainai per kelias savaites gali baigtis „Patriot“ raketos
21:18
Sustabdžius JAV pagalbą, Ukrainos svarbiausių artilerijos sviedinių atsargos gali baigtis iki gegužės arba birželio. O raketos amerikietiškoms oro gynybos sistemoms „Patriot“ baigsis dar anksčiau – po kelių savaičių.
Apie tai rašo CNN, remdamasi Ukrainos pareigūnu. „Mes prisitaikysime, tačiau klausimas, kiek dar žmonių ir kiek teritorijos prarasime tai darydami“, – sakė pašnekovas.
Bepiločių orlaivių smogiamojo būrio vyresnysis seržantas Jehoras Firsovas sakė, kad 80 proc. visų sunaikinimų – nuo tankų iki priešo blindažų – atlieka bepiločiai orlaiviai, todėl Ukraina „turi šansų išlikti“, tačiau didžiausia silpnybė yra oro gynybos raketos „Patriot“: „Net mes, kariškiai, norėtume, kad mūsų šeimos, mūsų užnugaris, kai tarnaujame fronto linijoje, būtų kuo labiau apsaugoti.“
Serhijus Filimonovas, 108-ojo atskirojo mechanizuotojo bataliono vadas, sutiko su tuo, kad JAV parama yra labai svarbi siekiant apsaugoti Ukrainos dangų.
Ukrainos šaltinis teigė, kad šis sprendimas neturėjo įtakos dalijimuisi žvalgybos informacija, kuris yra pigesnis, bet veiksmingas JAV paramos Kyjivo karinėms pastangoms komponentas.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad Ukrainos gynybos pramonė galės visiškai patenkinti šalies kariuomenės artilerijos poreikius jau šiais metais: „Per šiuos metus mes galėsime 100 proc. artilerijos poreikių patenkinti savo produkcija.“
Kalbėdamas apie raketas, skirtas JAV oro gynybos sistemai „Patriot“, jis pripažino, kad tai „kol kas vienintelė sistema, galinti kovoti su Rusijos balistinėmis raketomis“.
V.Zelenskis sako paprašęs oficialios informacijos apie JAV pagalbos sustabdymą
21:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukrainos pareigūnų paprašė susisiekti su JAV kolegomis ir gauti oficialios informacijos apie pagalbos įšaldymą.
„Gynybos ministrui, mūsų žvalgybos vadovams ir diplomatams nurodžiau susisiekti su kolegomis Jungtinėse Valstijose ir gauti oficialią informaciją“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, stiprindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusija.
Šis žingsnis žengtas praėjus vos kelioms dienoms po neeilinio D.Trumpo, siekiančio greitai užbaigti karą, ir Ukrainos prezidento V.Zelenskio ginčo.
Anksčiau pirmadienį žurnalistų paklaustas D.Trumpas atsisakė atmesti galimybę sustabdyti pagalbą, tačiau bet koks JAV ginklų srauto į fronto liniją nutrūkimas greitai susilpnintų Ukrainos galimybes atremti Rusijos invaziją.
„Prezidentas aiškiai pasakė, kad jo tikslas – taika. Mums reikia, kad mūsų partneriai taip pat būtų pasiryžę siekti šio tikslo“, – naujienų agentūrai AFP vėlai pirmadienį sakė Baltųjų rūmų šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Sustabdome ir peržiūrime savo pagalbą, kad užtikrintume, jog ji prisideda prie sprendimo“, – pridūrė pareigūnas.
D.Trumpas pirmadienį taip pat perspėjo, kad ilgai nesitaikstys su V.Zelenskio retorika ir pabrėžė, kad Ukrainos vadovas turėtų labiau vertinti JAV paramą.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas sakė, kad V.Zelenskis „ilgai neužsibus“, jei nebus susitarta dėl paliaubų su Maskva.
Laikraštis „The New York Times“ rašė, kad šis sustabdymas įsigaliojo nedelsiant ir turi įtakos šimtams milijonų dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu siunčiama į Ukrainą.
Mianmaro chuntos vadovas V.Putiną pavadino Rusijos karaliumi
19:48
Mianmaro karinės chuntos vyriausybės vadovas generolas Min Aung Hlaingas palygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su karaliumi ir priminė, kad jis Rusiją valdo jau „pakankamai ilgą laiką“, skelbia Rusijos žiniasklaida, nušviečianti Min Aung Hlaingo vizitą Maskvoje.
„Kiek žinau, jūs vadovaujate Rusijai ne penkerius ar dešimt metų, bet jau pakankamai ilgą laiką. Jūs esate nebe tik šalies vadovas, bet galima sakyti, kad esate šios šalies karalius“, – sakė Mianmaro chuntos vadovas per dvišalį susitikimą Kremliuje.
Min Aung Hlaingas taip pat pareiškė, kad su V.Putinu galbūt jau buvo susitikęs ankstesniame gyvenime. Susitikimo metu Mianmaro premjeras įteikė Rusijos prezidentui budistinę knygą, kurioje aprašomi Mianmaro karaliaus ir Rusijos caro santykiai.
Per ukrainiečių smūgį Kursko srityje nukauta iki 30 Rusijos kariškių
19:33
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad pirmadienį karinės oro pajėgos sunaikino Rusijos karinį objektą Kursko srityje.
Pranešime sakoma, kad Ukrainos karinės oro pajėgos smogė Rusijos ginkluotųjų pajėgų 60-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados 28-ojo šaulių bataliono kariniam objektui netoli Troickojės kaimo Kursko srityje.
Per smūgį buvo sunaikinti priešo blindažai, šaudymo pozicijos, taip pat iki 30 kariškių, dalyvaujančių karo veiksmuose prieš Ukrainą.
Suomijos žvalgyba įspėjo, kuo gali būti pavojinga karo Ukrainoje pabaiga
18:36
Karo Ukrainoje užbaigimas gali suteikti Rusijai galimybę vykdyti daugiau priešiškos veiklos kaimyninėje Suomijoje ir Europoje, antradienį pareiškė suomių žvalgybos agentūra „Supo“.
„Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusijos ištekliai bus atlaisvinti ir galės būti panaudoti kitur“, – teigiama agentūros 2025-ųjų nacionalinio saugumo ataskaitoje.
„Rusija yra agresyvi, ekspansionistinė valstybė, pasirengusi panaudoti visas priemones savo politiniams tikslams pasiekti“, – ataskaitoje sakė „Supo“ direktorius Juha Marteliusas.
Jis teigė, kad Rusija kelia „rimtą grėsmę Suomijai, o padėties pagerėjimo nematyti“.
„Suomija dar netapo intensyvaus poveikio, kuris pirmiausia buvo nukreiptas į didžiąsias Europos Sąjungos valstybes nares ir šalis, kuriose gyvena didelės rusų mažumos arba veikia prorusiškos politinės partijos, objektu“, – sakoma ataskaitoje.
„Kaip šalis, kuri ribojasi su Rusija, ir kaip valstybė prie Baltijos jūros, Suomija turi pasirengti Rusijos įtakos augimui“, – anglų kalba rašė J.Marteliusas.
Apie tai suomiai pareiškė kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nedelsiant įšaldantis JAV karinę pagalbą Ukrainai.
„Karo Ukrainoje pabaiga padidins Rusijos galimybes vykdyti priešišką veiklą kitose Europos šalyse, jai sąžiningomis ir nesąžiningomis priemonėmis siekiant savo politinių tikslų“, – teigė „Supo“.
Ji tvirtino, kad Vakarų žvalgybos bendruomenė „labai vieningai vertina didėjančią Rusijos keliamą grėsmę“.
Suomija, turinti 1 340 km sieną su Rusija, nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį padidino savo išlaidas gynybai iki 2,41 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Helsinkis nutraukė dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą, kai 2023 metų balandį įstojo į NATO.
Suomijos žvalgybos agentūra taip pat pažymėjo, kad vis didesnę priešiškų šalių įtakos operacijų dalį sudaro įgaliotinių pasitelkimas.
„Vienas iš tokių pavyzdžių – su Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU susijusios diversijos operacijos Europoje. Naudodamasi tarpininkais Rusija siekia paslėpti savo pėdsakus“, – teigė „Supo“.
Nuo 2024-ųjų pabaigos Suomija ypač daug dėmesio skiria įtakos darymo ir hibridinėms operacijoms po to, kai buvo padaryta žala kai kuriai jos infrastruktūrai Baltijos jūroje.
Suomijos pareigūnai įtaria, kad Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantis tanklaivis gruodžio 25-ąją tyčia tempė inkarą jūros dugnu, siekdamas nutraukti elektros kabelį ir keturis telekomunikacijų kabelius.
