Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas paaiškino, kodėl smūgiams Rusijai prireiks ne tik „Tomahawk“ raketų
17:15
Ukrainai nepakanka vien tik „Tomahawk“ raketų, nes jų naudojimui reikalingos tinkamos partnerių paleidimo platformos. Apie tai portalui „Unian“ sakė ekspertas Kostiantynas Kryvolapas.
„Kai Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas pasirašė Vidutinio nuotolio branduolinių ginklų sutartį (dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų likvidavimo – red. past.), „Tomahawk“ veikimo nuotolis tuomet siekė 2 500 kilometrų. Ir ji buvo laikoma vidutinio nuotolio raketa. Daugiausia buvo kalbama apie balistines raketas, tačiau amerikiečiai norėjo parodyti, kad jie gali derėtis, kad gali eiti toliau. Ir tada jie sunaikino visus „Tomahawk“ antžeminius paleidimo įrenginius“, – sakė jis.a
Ekspertas paaiškino, kad „Tomahawk“ yra oro, sausumos ir jūros raketos.
„Ir jie sunaikino, ant orlaivių jie nustojo naudoti šias paleidimo platformas. Ir liko jūrinės. Tada „Tomahawk“ buvo perkelta į 1 600 kilometrų nuotolį, nors 2 500 kilometrų nuotolio nereikia“, – pažymėjo K.Kryvolapas.
Kartu jis pažymėjo, kad maždaug prieš penkerius metus Vokietija pradėjo galvoti apie antžeminių „Tomahawk“ variantų atkūrimą pagal JAV brėžinius, tačiau iš tikrųjų nieko nebuvo padaryta.
„O maždaug prieš pusantrų metų vokiečiai vėl ėmėsi šio klausimo ir pasirodė pranešimas, kad jie ketina gaminti nuo žemės paleidžiamas „Tomahawk“ raketas. Nežinau, kokiu mastu jie atnaujino šią gamybą, bet dabar jie turi kažkokį amerikiečių laivą Baltijos regione, kuris gali paleisti šias raketas“, – aiškino ekspertas.
Pasak K.Kryvolapo, „Tomahawk“ perdavimas Ukrainai tikriausiai yra svarbus politinis klausimas santykiuose su JAV.
„Ar jos bus perduotos mums, ar ne, yra gana svarbus klausimas. Aš tai labiau sieju su tokiu svarbiu politiniu klausimu, kuris yra tam tikras mūsų santykių simbolis. Mums reikia paleidimo įrenginių, kuriuos vokiečiai bando rekonstruoti pagal amerikiečių brėžinius. Galbūt jie jau ką nors atstatė. Galbūt Merzas pažadėjo, kad dalį tų paleidimo įrenginių atiduos. To mes nežinome. Vokiečiai atkūrė amerikietiškas paleidimo platformas. Ar jie jas atkūrė? Neturiu informacijos“, – sakė ekspertas.
Be to, jis pridūrė, kad jei dabar turėsime finansavimą „Flamingo“ programai, tai yra raketa, kuri yra galingesnė už „Tomahawk“.
Unikali raketa su vietovės skenavimo sistema
„Tačiau „Tomahawk“ yra gana unikali raketa su vietovės skenavimo sistema, labai tiksli, labai efektyvi, galinti suduoti smūgį daugeliui priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – patikslino Kryvolapas.
Vance'as atsakė, ar JAV perduos raketas „Tomahawk“ Ukrainai
Kaip anksčiau skelbta, JAV viceprezidentas J.D. Vance'as pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę perduoti raketas „Tomahawk“ Ukrainai.
J.D.Vance'as pabrėžė, kad D.Trumpas priims sprendimą šiuo klausimu remdamasis JAV interesais. Jis patikino, kad JAV vadovas taip elgiasi su visais užsienio ir gynybos politikos iššūkiais.
Ukraina sėkmingai nusitaikė į Rusijos „Achilo kulną“: ekspertas papasakojo apie pasekmes
00:20
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, matyt, atsidūrė tokioje pačioje situacijoje kaip ir Joe Bidenas kadencijos pabaigoje: kai Ukrainai buvo leista laikinai naudoti vakarietiškus didelio nuotolio ginklus giliai Rusijos teritorijoje. Vokietijos pulkininkas Markusas Reisneris pažymi, kad, kadangi net ir D.Trumpo prezidentavimo metu Vladimiras Putinas nepakeitė savo pozicijos, Vašingtonas gali vėl leisti atakas giliai Rusijos teritorijoje, rašo n-tv.de.
Pulkininkas leidiniui papasakojo, kad jei Ukraina gautų „Tomahawk“ tipo sparnuotas raketas, ji turėtų galimybę atakuoti kritinius Rusijos ginkluotųjų pajėgų objektus – ryšių mazgus, logistikos mazgus, kariuomenės telkimo zonas už fronto linijos ir pan. Jo nuomone, tai sutrukdytų agresoriui ruoštis naujai pavasario-vasaros puolamajai operacijai.
Vokietijos karininkas neatmeta galimybės, kad Ukraina jau gavo JAV leidimą naudoti ATACMS arba HIMARS raketas tam tikroms atakoms Rusijos teritorijoje. Pavyzdžiui, minimas neseniai įvykęs smūgis į gamyklą Rusijos Brianske ir didelio masto elektros energijos tiekimo nutraukimas Belgorode.
Tačiau įrodymų, kad buvo panaudotos būtent amerikietiškos raketos, nepateikta. Jei jų atsiras ir panašūs išpuoliai taps dažnesni, pulkininko nuomone, tai reikš, kad JAV akivaizdžiai suteikė Ukrainai atitinkamus leidimus.
Be to, M.Reisneris pripažįsta, kad pirmą kartą per ilgą laiką pastebimi Ukrainos oro kampanijos prieš Rusiją rezultatai. Konkrečiai, įvairių ekspertų vertinimu, šiuo metu iki 25 proc. Rusijos naftos gavybos pajėgumų yra eliminuoti.
Karininkas pridūrė, kad Ukraina sėkmingai taikosi į Rusijos „Achilo kulną“, nes valiutos pajamos iš naftos pardavimo užsienyje padeda egzistuoti Rusijos karinei pramonei.
M.Reisnerio nuomone, Rusijos dronų pasirodymas virš Skandinavijos, Baltijos šalių ir kitų Europos šalių iki pat Rumunijos yra ženklas, kad spaudimas Rusijai duoda rezultatų.
Jis neatmeta galimybės, kad tokiu būdu Rusija bando nukreipti dėmesį nuo šio klausimo, giliai įsiskverbdama į NATO teritoriją. Be to, dėl nenustatytų dronų pasirodymo Europos šalys turi panaudoti oro gynybos priemones, kurių NATO šalys, galbūt, nesuteiks Ukrainai.
Dykyjus: yra tik dvi sąlygos, kuriomis Rusija sutiks su taika
00:08
Rusija gali sutikti su taika tik įvykdžius dvi sąlygas. Viena iš jų – jei Rusijos okupacinės pajėgos prarastų kovinį pajėgumą.
Tokią nuomonę televizijos kanale „Espresso“ išsakė veteranas, buvęs „Aidar“ bataliono būrio vadas Jevhenas Dykyjus. Jis pažymėjo, kad amerikiečių raketos „Tomahawk“ gali gerokai sustiprinti Ukrainos derybines pozicijas.
„Juk pažvelkime į problemos esmę. Kokiomis sąlygomis Rusija sutiks su taika? Tik esant vienai iš dviejų sąlygų: arba Rusijos armija visiškai praras savo karinę galią, arba pačioje Rusijoje įvyks visiškas ekonominis žlugimas ir chaosas valstybės valdymo srityje“, – paaiškino jis.
J.Dykyjus sako, kad Rusija rimtai kalbės apie taikos siekį, kai viena iš šių sąlygų taps realybe. O idealiu atveju – kai abi sąlygos sutaps. Kol nė viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, taikos „tikrai nebus“, pabrėžė veteranas.
„Atitinkamai, viskas, kas gali priartinti vieną iš šių tarpinių taikos tikslų, yra naudinga. O „Tomahawk“ gali tapti pakankamai veiksminga priemone abiem šiems tikslams pasiekti. Tai gali turėti įtakos tiek Rusijos armijos karinei galiai, tiek ekonomikai ir valstybės valdymui“, – konstatavo J.Dykyjus.
Zelenskis: Dobropilės kontrpuolimas tęsiasi
23:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi, kuris paskelbtas socialiniuose tinkluose ir prezidento interneto svetainėje, papasakojo apie Dobropilės kontrpuolimo operacijos eigą Donecko srityje.
„Atskirai kalbėjomės su kariais apie operatyvinę situaciją, buvo vado ataskaita. Dobropilės kontrpuolimas tęsiasi. Noriu padėkoti visiems mūsų dalyvaujantiems padaliniams už efektyvumą“, - pareiškė V.Zelenskis.
Pasak jo, nuo operacijos pradžios Ukrainos kariuomenė jau išlaisvino daugiau nei 174 kv. km, o daugiau nei 194 kv. km buvo išvalyti nuo Rusijos diversantų.
V.Zelenskis pranešė, kad vien tik per šią operaciją Rusijos nuostoliai siekia beveik 3200, ir dauguma jų yra negrįžtami.
Rusija kaltinimus, kad bandė paveikti rinkimus Moldovoje, pavadino ciniškais
22:10
Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad bandė kištis į sekmadienį vykusius Moldovos parlamento rinkimus, kuriuose laimėjo valdančioji proeuropietiška partija.
„Šalies institucijos ciniškai apkaltino Rusiją, o ne Europos Sąjungą (ES), kišimusi į Moldovos politinius procesus, kurstydamos insinuacijas apie neegzistuojančią „Rusijos grėsmę“, – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Po rinkimų suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog nuo 2021 metų valdžioje esanti prezidentė Maia Sandu Veiksmo ir solidarumo partija (PAS) surinko 50,03 proc. balsų ir gerokai lenkia antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 proc. balsų.
Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. M.Sandu anksčiau perspėjo apie precedento neturintį Kremliaus kišimąsi“, apkaltindama jį „šimtų milijonų eurų skyrimu“ balsams pirkti ir dezinformacijos skleidimu Moldovoje.
Nerimo vis daugiau: didžiausia Europoje atominė elektrinė jau šešias dienas neturi elektros
20:47
Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė (ZAE) jau šešias dienas yra be ryšio su šalies energetine sistema.
Saugumo sistemų maitinimą užtikrina atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Apie tai, remdamasi Ukrainos atominės energetikos inžinieriumi Olehu Korikovu, praneša Ukrainos valstybinė atominės energetikos reguliavimo tarnyba.
„Okupantų ignoruojami branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimai ir principai, Rusijos pajėgų vykdomas elektros linijų apšaudymas ir jų sugadinimas, kliūčių Ukrainos specialistams atkurti šias linijas sudarymas – visi šie veiksmai gali privesti prie blogiausio scenarijaus“, – mano specialistas.
Pasak jo, kol kas dyzelinio kuro atsargos ir dyzelinių generatorių veikimo trukmė lieka nežinomi. Ypatingą susirūpinimą ekspertams kelia apšvitinto branduolinio kuro, esančio visuose reaktoriuose ir atvėsinimo baseinuose, aušinimo sistemos.
Jei situacija dėl sąsajos su Ukrainos energetine sistema nepasikeis, o dyzelinis kuras baigsis, gali susidaryti avarinė situacija, kuri turės radiacinį poveikį ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, perspėja specialistai.
ZAE yra didžiausia Europoje pagal bendrą galią atominė elektrinė. Joje yra šeši atominiai energetiniai blokai, kurių kiekvieno galia yra 1 GW. 2022 m. kovą atominę elektrinę užėmė Rusijos kariškiai.
Anksčiau Vakarų ekspertai jau įspėjo, kad dėl ilgalaikio išorės elektros tiekimo nutraukimo Zaporižios atominėje elektrinėje gali pasikartoti Fukušimos scenarijus.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi teigimu, situacija yra „labai grėsminga“.
Ukraina pirmą kartą gaus Švedijos naikintuvus „Gripen“
17:55
Ukrainos karinių oro pajėgų aviacijos parkas bus papildytas ketvirtos kartos Švedijos naikintuvais „Gripen“. Tokį pareiškimą interviu BBC padarė Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas, generolas leitenantas Ivanas Gavryliukas.
Pasak jo, tikimasi papildomų lėktuvų. Tarp jų, be švedų naikintuvų, taip pat yra amerikiečių F-16 ir prancūzų „Mirage“, kuriuos jau eksploatuoja ukrainiečių pilotai.
Tuo pačiu metu generolas leitenantas nepatikslino, kada jie bus pristatyti ir koks bus jų kiekis.
„Kai juos pamatysite Ukrainos danguje, tada suprasite“, – sakė jis.
Į klausimą, kokie tiksliai lėktuvai „laukiami“ – „Mirage“, „Gripen“, F-16 ar tik kai kurie iš jų, I.Gavryliukas atsakė taip: „Praktiškai jūs teisingai įvardijote modelius, bet aš neketinu detalizuoti, kada, kas ir kokie“.
Rusijos vyriausybė pranešė apie didžiausią skylę biudžete nuo karo pradžios
16:54
Remiantis Rusijos vyriausybės Valstybės Dūmai pateiktomis biudžeto pataisomis, 2025 m. šalies biudžeto deficitas sieks 5,7 trilijono rublių, arba 2,6 proc. BVP. Prieš tai buvo planuota, kad deficitas sieks 3,7 trln. rublių, arba 1,7 proc. BVP. Tai didžiausias biudžeto deficitas nuo 2020 m., skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Pagal pataisų projektą biudžeto pajamų apimtis bus sumažinta nuo 38,5 trilijono iki 36,5 trilijono rublių. Pagrindinė priežastis – pajamų, nesusijusių su nafta ir dujomis, sumažinimas – nuo 30,1 trilijono iki 27,9 trilijono rublių. Tuo pat metu išlaidos išliks nepakitusios.
Paskutinį kartą biudžeto deficitas viršijo 2,6 proc. 2020 m. Tada biudžetas buvo įvykdytas su 3,8 proc. BVP deficitu (4,1 trln. rublių). 2021 m. deficitas sudarė 2,4 proc. BVP (2,75 trln. rublių), 2022 m. – 2,3 proc. BVP (3,3 trln. rublių), 2023 m. – 1,9 proc. BVP (3,24 trln. rublių), 2024 m. – 1,7 proc. BVP (3,5 trln. rublių).
2026 m. biudžeto projekte numatomas 3,7 trilijono rublių deficitas.
Pasibaigus septyniems mėnesiams federalinio biudžeto deficitas sudarė 4,9 trln. rublių, arba 2,2 proc. BVP.
Skylės biudžete dėl karo ekonomikos
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis – apie Lukašenkos pasiūlymą: „Jis gyvena savo pasaulyje“
16:33
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reagavo į autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad esą egzistuoja „labai geras pasiūlymas“ sureguliuoti karą su Rusija. Pasak jo, Minsko vadovas nesupranta tikrosios padėties. Ukrainos prezidentas tai pasakė per vaizdo kreipimąsi į Varšuvos saugumo forumo „Varšuva 2025“ dalyvius.
„Man dabar sunku reaguoti į Lukašenkos pareiškimus. Jis, atvirai kalbant, gyvena savo pasaulyje. Jis jį susikūrė, izoliavosi ir jau tris dešimtmečius gyvena šiame name. Bet tai šalies dydžio namas“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad Baltarusija turi suverenitetą ir nepriklausomybę, kuria nuolat abejoja Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas.
„Norėčiau, kad jis (Lukašenka – red. past.) nepamirštų, jog jo šalis yra nepriklausoma. Jis gyvena savo pasaulyje, bet kartais į tą pasaulį atvyksta Putinas. Ir jie ten, du seniai, šnekučiuojasi“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Lukašenka mini „gerą pasiūlymą“ dėl karo
Plačiau skaitykite ČIA.
Rekordinis Putino rudeninis šaukimas į armiją: gavę šaukimus negalės bėgti į užsienį
16:07
Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl rudeninio šaukimo į Rusijos kariuomenę, pagal kurį bus pašaukta 135 000 žmonių. Tai daugiau nei per bet kurį kitą rudens šaukimą nuo 2016 m., kai į kariuomenę buvo pašaukta 152 tūkst. žmonių.
Šaukimas, pagal V.Putino dekretą, vyks nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Planuojama, kad į kariuomenę bus šaukiami vyrai nuo 18 iki 30 metų, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Po 2016 m. ir prieš prasidedant plataus masto karui Rusijos šauktinių skaičius rudens šaukimuose tik mažėjo ir iki 2021 m. pasiekė 127 tūkst. žmonių. 2022 m., kai dėl mobilizacijos šaukimas prasidėjo mėnesiu vėliau nei įprastai, buvo numatyta pašaukti 120 tūkst. vyrų.
2023 m. į kariuomenę planuota pašaukti 130 tūkst. žmonių, o 2024 m. – 133 tūkst. žmonių.
2025 m. pavasario šaukimas taip pat buvo rekordinis: pagal V.Putino dekretą į privalomąją karinę tarnybą turėjo būti išsiųsta 160 000 žmonių, o tai buvo didžiausias šauktinių skaičius nuo 2011 m. rudens.
Naudojami elektroniniai šaukimai – tokį gavęs negalės bėgti į užsienį
Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiojo organizavimo ir mobilizacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Vladimiras Cimlianskis jau pažadėjo, kad per šį rudens šaukimą bus naudojami elektroniniai šaukimai.
Tokių šaukimų registras pradėjo veikti praėjusiais metais, tačiau iš pradžių jis veikė su trikdžiais. Vasarą karo prievolininkai pradėjo gauti pranešimus apie duomenų įvedimą į registrą, o vėliau elektroninius šaukimus pradėjo siųsti ir karinės komisijos.
Rugsėjo viduryje buvo pranešta, kad šaukimą gavusiam rusui pirmą kartą galėjo būti neleista išvykti į užsienį.
Rusija tvirtina, kad šauktiniai tarnybą neva turės atlikti tik Rusijoje, žadama, kad į karą Ukrainoje jų nesiųs.
Orbanas – apie vengrų žvalgybinius dronus: Ukraina nėra nepriklausoma šalis
15:36 Atnaujinta 16:37
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį sumenkino Ukrainos kaltinimus dėl galimo vengrų žvalgybinių dronų įsiveržimo į jos oro erdvę.
V.Orbanas yra vienas aršiausių Ukrainos kritikų Europos Sąjungoje (ES) ir atsisako siųsti karinę paramą šaliai, kuri daugiau nei trejus metus kovoja su Rusijos plataus masto invazija.
Vengrija taip pat ne kartą priešinosi sankcijoms Maskvai ir nepritaria Ukrainos stojimui į ES.
V.Orbano komentarai pasirodė po to, kai Ukraina penktadienį pranešė, kad keli žvalgybiniai dronai pažeidė jos oro erdvę palei sieną su Vengrija, ir nurodė, jog yra tikimybė, kad tai buvo vengrų dronai.
Šis incidentas dar labiau paaštrino santykius tarp šių valstybių.
Kyjivas tvirtina, kad minėti bepiločiai penktadienio rytą du kartus kirto Ukrainos sieną iš Vengrijos į vakarinę Užkarpatės sritį.
Po kelių valandų Ukraina uždraudė trims Vengrijos kariuomenės pareigūnams atvykti į jos teritoriją, motyvuodama šį žingsnį Budapešto nepagarbiais veiksmais Kyjivo pajėgų atžvilgiu.
„Ukraina kariauja ne su Vengrija, o su Rusija“
„Ukraina kariauja ne su Vengrija, o su Rusija“, – pareiškė Vengrijos premjeras.
„Jai turėtų rūpėti (Rusijos) dronai prie rytinės sienos, nes čia yra NATO valstybių narių. (...) Ukrainos užnugaris yra saugus. Niekas iš ten jos nepuls“, – sakė jis.
V.Orbanas pavadino situaciją „apgaulinga“ ir teigė, kad jai nereikėtų teikti „jokios reikšmės“, primindamas, jog Vengrijos gynybos ministras šiuos Ukrainos kaltinimus jau anksčiau atmetė.
„Tarkime, kad jis nuskriejo kelis metrus. Ir kas? Ukraina nėra nepriklausoma šalis. Ukraina nėra suvereni šalis“
„Bet tarkime, kad jis nuskriejo kelis metrus. Ir kas? Ukraina nėra nepriklausoma šalis. Ukraina nėra suvereni šalis. Ukraina neturėtų elgtis taip, lyg būtų suvereni valstybė“, – sakė V.Orbanas, pridurdamas, kad Ukraina esą išlaikoma Vakarų valstybių.
Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 nares vienijančios ES praėjus kelioms dienoms po karo pradžios 2022 metais, tačiau dėl V.Orbano veto jai nepavyksta žengti į priekį su narystės derybomis.
Vengrija sako, kad Ukrainos narystė ES keltų saugumo rizikų ir kad kariaujančios šalies priėmimas įtrauktų Budapeštą į konfliktą su Rusija.
Ukraina teigia, kad Vengrijos baimės yra nepagrįstos.
-
Karas Ukrainoje. Karinis ekspertas: ukrainiečiai nusitaikė tiesiai į Rusijos „ekonomikos širdį“
-
„The Times“: kiek naftos ir dujų iš Rusijos vis dar importuoja Europa?
-
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo bent keturi žmonės, Lenkija pakėlė naikintuvus
-
„The Times“: Kas nutiktų, jei Rusija po Ukrainos užpultų NATO?
