2028 m. kovo 27 d. Estijos miestas Narva pabunda nuo sprogimų. Saulėtekio metu virš rotušės iškeliama Rusijos trispalvė. Šie vaizdai užplūdo socialinius tinklus su žyme #SugrįžimoDiena.
NATO reakcija yra nerangi. Skubiai sušauktas susitikimas Briuselyje nesugebėjo aktyvuoti 5 straipsnio. Amerikos prezidentas sutinka su Kremliaus argumentais ir perspėja, kad nebus rizikuojama „Trečiuoju pasauliniu karu dėl riboto agresijos akto“.
Jo žinia Europai – „Jei norite imtis karinių veiksmų, tai jūsų reikalas. Bet mes jūsų nepalaikysime“. Toks scenarijus aprašytas „The Times“ straipsnyje.
Jame pažymima, kad šis košmaras NATO strategams nėra naujiena. Jau dešimt metų jie baiminasi, kad Rusija gali smogti Narvai, pasinaudodama rusakalbių gyventojų apsauga.
Toks scenarijus buvo nagrinėjamas karinėse pratybose bei analitiniuose centruose, visada su vienu klausimu be atsakymo: ar NATO kovos už Narvą?
Šią temą savo knygoje „Jei laimėtų Rusija“ kelia ir Vokietijos Bundesvero Tarptautinių politikos studijų profesorius Carlas Masala.
Knygoje keliamas klausimas, kiek realistiškas toks scenarijus?
Pastarųjų savaičių įvykiai kelia nerimą dėl ateities
„The Times“ žurnalistai svarsto, kad paskutinių savaičių įvykiai dėl karo Ukrainoje gero neprognozuoja. Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustebino Europą, teigdamas, kad Kyjivas gali susigrąžinti visas savo teritorijas su ES pagalba. Jis sakė, kad tęs ginklų tiekimą NATO, su kuriais šalys galės „daryti, ką nori“.
Istoriko Nialo Fergusono nuomone, tai akivaizdus ženklas, kad JAV traukiasi iš karo Ukrainoje klausimo. „Aš tai interpretuoju taip: sudie, kvailiai, aš stengiausi iš visų jėgų, bet Putinas mane nuvylė’“, – sakė ekspertas.
C.Masala su tokia nuomone irgi sutinka. Jis mano, kad D.Trumpas yra atsiribojęs nuo Ukrainos ir jei Kyjivas patirs nesėkmę kare arba liks be pinigų – atsakomybė gulės ant Europos lyderių, o ne jo.
Tačiau ar Europa pajėgi prisiimti tokią naštą?
„Problema ta, kad nors žmonės Vilniuje ir Varšuvoje žino, jog jie po Ukrainos bus sekantys, sunku įtikinti gyventojus, kad NATO yra pažeidžiama, nes amerikiečiai jau pasidavė ir Rusija naudojasi šiuo pažeidžiamumu“, – teigė N.Fergusonas.
Daugelį metų Maskva tikrino NATO gynybą pasitelkdama sabotažą, kibernetines atakas ir dezinformaciją. Nuo 2000 metų, kai V.Putinas atėjo į valdžią, jis laikė įtampoje aštuonis Didžiosios Britanijos premjerus ir penkis JAV prezidentus. Tuo tarpu jo agentai nužudė disidentus Londone ir Berlyne, kišosi į rinkimus ir praktiškai be baudžiamosios atsakomybės vykdė kibernetines atakas.
„The Times“ straipsnyje pažymima, kad sabotažas tapo vis drąsesnis. Buvo nustatyta, kad Kremliaus agentai padegė seriją Didžiosios Britanijos ir Vokietijos sandėlių, kuriuose buvo humanitarinė pagalba Ukrainai. Geležinkelio keliai, gabenantys karinius krovinius, paslaptingai užsidegė. Po vandeniu einantys kabeliai, jungiantys Šiaurės Europos šalis, buvo perpjauti. Sausio mėnesį Baltijos jūros dujotiekyje įvyko sprogimai, kuriuos ES politikai įvardijo kaip „akivaizdų sabotažo aktą“.
„V.Putinas tobulina hibridinio karo meną: 2014 metais žalieji žmogeliukai užėmę Krymą, jie taikė sovietinius metodus, panašius į tuos, kurie buvo taikyti 1956 m. Vengrijoje ir 1968 m. Prahoje“, – rašoma straipsnyje.
Vakarų problema – ne tiek informacijos stoka, kiek valios trūkumas. „Demokratiją reikia ginti, bet nemanau, kad mūsų piliečiai pasiruošę mokėti tokią kainą. Kuo toliau į Vakarus nuo Ukrainos ir Rusijos, tuo mažiau atsparūs tampa žmonės“, – pažymėjo C.Masala.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad tarptautinių politikos studijų profesorius C.Masala nėra vienintelis, keliantis abejones dėl NATO reakcijos ištikus krizei.
„Europa elgiasi neatsakingai ir kvailai atsidurdama tokioje padėtyje Rusijos atžvilgiu“, – sakė generolas Richardas Barronsas, buvęs Jungtinės Karalystės Jungtinių pajėgų vadovybės vadas.
Jis teigė, kad po 2014 m. Krymo invazijos Europa ir JAV „nepadarė pakankamai, kad atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio puolimo prieš Ukrainą“.
Karininkas neprieštaravo idėjai, kad Rusija gali užpulti Estiją ateityje.
„Rusijos tikslas – visiškai sužlugdyti 5 straipsnį. Narva – mažytė vietovė, apie kurią niekas negirdėjo, nereikalingas spuogas. Gal kai kurie sąjungininkai pasakys: „už ją nemirsime“. Tuo momentu 5 straipsnis tiesiog išgaruos“, – pastebėjo jis.
Kaip tam galima užkirsti kelią?
R.Barronsas pažymi, kad Vokietija įvykdė NATO tikslą gynybos išlaidoms skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Ji planuoja padidinti šias išlaidas iki 3,5 proc. ir iki 2029 metų išleisti apie 649 mlrd. eurų savo kariniams poreikiams.
„Turime sistemingai ir stipriai didinti Rusijos agresijos kainą“, – pridūrė jis, siūlydamas Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą, kuri bus grąžinta tik tada, kai Rusija kompensuos Ukrainai karo metu padarytą žalą.
