Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po atakos Maskvoje prakalbo Putinas: iš jo tikėjosi kitokių žodžių
16:16
Vladimiras Putinas Rusijos ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime padarė pareiškimą. Jame Kremliaus vadovas, be kita ko, kalbėjo apie tradicinę totorių ir baškirų vasaros šventę Sabantujų, taip pat apie Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimą.
V.Putinas apskritai neužsiminė apie karą Ukrainoje ar didžiausią smūgį Maskvai ketvirtadienį, skelbia portalas „Agentstvo“.
V.Putinas sakė, kad Rusija „visada džiaugiasi užsienio svečiais, jų domėjimusi mūsų istorija, kultūra ir turtingomis liaudies tradicijomis“. Po to jis pradėjo kalbėti apie Sabantujų.
„Ir, beje, viena iš tokių senovinių tradicijų, senovinių papročių – Sabantujų šventė, kuri šiomis dienomis vyks čia, Kazanėje, ir kituose Volgos regiono regionuose, yra geriausias to patvirtinimas. Norėčiau pasveikinti visus, kurie švęs šiuos renginius. Tradiciškai jos sutampa su pavasario lauko darbų pabaiga. Norėčiau visus su tuo pasveikinti. Jei kas nors iš mūsų aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių turės galimybę pasilikti porą dienų, esu tikras, kad ryški, įvairi šių švenčių programa padarys įspūdį.“
Prakalbo apie karo Irane paliaubas
Kalboje jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad „daugeliu šiuolaikinio pasaulio problemų mūsų pozicijos yra artimos ar net sutampa“. Kaip pavyzdį jis paminėjo JAV ir Irano susitarimą dėl paliaubų.
„Vienbalsiai pritarėme Irano ir JAV susitarimams nutraukti karinį konfliktą ir parengti būsimo taikos susitarimo sąlygas. Manome, kad tai, jog dokumentą pasirašė valstybių vadovai Donaldas Trumpas ir Masoudas Pezeshkianas, taip pat leidžia tikėtis, kad tai bus rimtas dokumentas, kuris taps būsimų susitarimų pagrindu. Tikimės, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje stabilizuosis, o tai, be kita ko, turės teigiamą poveikį pasaulinėms energijos ir maisto rinkoms.“
V.Putinas taip pat patikino, kad „Rusija ir toliau visapusiškai padės ASEAN valstybėms jų pastangose palaikyti taiką ir stabilumą Pietryčių Azijoje ir, platesne prasme, formuojant patikimą, atvirą ir visapusišką saugumo ir įvairiapusės sąveikos sistemą visame Eurazijos regione“.
V.Putinas nekomentavo didžiausio dronų antskrydžio Maskvoje ir aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, nors nuo ryto buvo stebimas kamerų.
„Le Parisien“: Europoje bandyta užpulti gamyklą, gaminančią dronus Ukrainai
23:44
Prancūzijoje Molotovo kokteiliais apmėtyta gamykla, kuri gamina bepiločius orlaivius Ukrainai.
Kaip išsiaiškino laikraštis „Le Parisien“, taikiniu tapo bendrovės „Delair“ gamykla, esanti netoli Tulūzos miesto Prancūzijos pietvakariuose. Ši įmonė laikoma viena pirmaujančių dronų gamintojų šalyje, o prasidėjus karui ji tapo viena iš tiekėjų Ukrainai.
„Birželio pirmąją į įmonės teritoriją buvo mesta keletas Molotovo kokteilių“, – „Le Parisien“ žurnalistams pasakojo šaltiniai.
Pranešama, kad vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo kelis asmenis. Tulūzos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Laikraščio duomenimis, gamykla beveik nenukentėjo, nes padegamasis mišinys neužsidegė.
Po kelių dienų šalia gamyklos buvo sulaikytas Baltarusijos pilietis, kuris „vaizdo kamera fiksavo drono prototipą“. Prokuratūros versija, nufilmuotą medžiagą jis išsiuntė asmeniui Rusijoje, o pas patį sulaikytąjį rasta „pažangi įranga“.
Leidinys, remdamasis Paryžiaus prokuratūra, praneša, kad vyrui pareikšti kaltinimai šnipinėjimu dėl bepiločio orlaivio prototipo filmavimo.
„Reuters“ įvertino, kaip smarkiai Ukrainos dronai suniokojo Maskvos naftos perdirbimo gamyklą
21:50
Ketvirtadienį įvykdyta Ukrainos bepiločių orlaivių ataka prieš bendrovės „Gazprom neft“ Maskvos naftos perdirbimo gamyklą apgadino gamybinius įrenginius ir objekte sukėlė gausius gaisrus. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai pramonės sektoriuje.
Pašnekovų teigimu, smūgio metu buvo pažeistas kombinuotasis naftos perdirbimo įrenginys „Euro+“, kuris buvo paleistas 2020 metais, įgyvendinant gamyklos modernizavimo programą.
Šį kompleksą, be kita ko, sudaro pirminio naftos distiliavimo sekcija, kurios projektinis pajėgumas siekia apie 140 tūkstančių barelių per parą – tai sudaro net 47 procentus visos gamyklos pajėgumo. Taip pat nukentėjo katalizinio riformingo ir dyzelino hidrovalymo įrenginiai.
Šaltiniai pažymėjo, kad be „Euro+“ komplekso taip pat apgadinti keli antrinio perdirbimo blokai, jungiamieji vamzdynai bei pagalbinė įranga. Nuo smūgių nukentėjo ir užsidegė naftos produktų saugojimo rezervuarai.
„Ramšteine“ paskelbta apie naują paramą: milijardai dolerių ir 700 sparnuotųjų raketų
21:40
Naujame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės („Ramšteino“ formato) posėdyje, vykusiame NATO būstinėje, buvo paskelbta apie naujus paramos paketus, kurių bendra vertė siekia apie 4 mlrd. dolerių. Apie tai spaudos konferencijoje informavo Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
Jis pažymėjo, kad posėdis vyko su šūkiu „Galimybių langas“, kadangi Ukrainai pavyko „pasiekti rezultatų daugelyje karo krypčių“. Jo teigimu, daugelis partnerių patvirtino matantys šį „galimybių langą“ ir esantys pasiruošę didinti paramą Ukrainai.
„Šiandien buvo anonsuotas, ko gero, vienas didžiausių paramos paketų, skirtų PURL. Tai – 1 milijardas dolerių. Taip pat šiandien paskelbtas pagalbos paketas, skirtas tolimojo nuotolio artilerijai, t. y. 30+ kilometrų atstumu šaudančiai artilerijai“, – teigė M.Fedorovas.
Ministras taip pat pranešė, kad ketvirtadienį nuskambėjo pareiškimai dėl paramos Ukrainos bepiločiams orlaiviams ir raketoms.
„Vien Nyderlandai šiandien paskelbė apie paramą sparnuotosiomis raketomis – tai apie 700 sparnuotųjų raketų“, – sakė M.Fedorovas.
Bendra karinės paramos apimtis jau siekia 4 mlrd. dolerių
Kartu jis pridūrė, kad galutiniai naujosios paramos skaičiai dar tikslinami.
„Jau dabar matome, kad tai sudaro maždaug 4 milijardus dolerių. Suma gali būti ir didesnė, nes kai kurios šalys paleido programas, apie kurias buvo paskelbta anksčiau. Mes neįskaičiuojame visų tų pranešimų, kurie buvo padaryti iki šiol“, – nurodė M.Fedorovas.
Kaip pranešė Ukrainos ministras, ketvirtadienio „Ramšteino“ susitikimas nuo ankstesnių skyrėsi tuo, kad „atsirado kokybė ir aiškus fokusas“.
„Turime tris pagrindinius prioritetus. Tai – antibalistinė programa (oro gynybos programa), tolimojo nuotolio artilerija ir mūsų dronai. Ukrainietiškos gamybos dronai, kurie šiandien mums padeda stabdyti priešą, vykdyti „Middle strike“ (vidutinio nuotolio smūgių) operacijas bei suduoti smūgius priešo teritorijoje“, – pridūrė M.Fedorovas.
Parama iš Vokietijos
Savo ruožtu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pranešė, kad Ukraina gavo dar vieną „Iris-T“ sistemą, o visai neseniai buvo paspartintas valdomų raketų „Iris-T SLS“ ir „SLM“ tiekimas. Taip pat iš Vokietijos atsargų bus pristatytas „triženklis skaičius“ „oras-oras“ tipo raketų.
„Taip pat sutarėme skirti 200 milijonų dolerių papildomų valdomų raketų PAC-3 (skirtų „Patriot“ sistemoms) įsigijimui pagal „JUMPSTART“ programą. Tai reiškia, kad bendrai finansuosime pirmąją paramos dalį. Norime imtis iniciatyvos ir pritraukti kitus rėmėjus“, – pranešė B.Pistoriusas.
Vokietija taip pat toliau remia PURL programą.
„Tam skirsime dar 200 milijonų dolerių. Taip pat tęsiame reguliarų bepiločių orlaivių ir tolimojo nuotolio šaudmenų tiekimą“, – teigė B.Pistoriusas.
Estijos užsienio reikalų ministras papylė druskos ant Kremliaus žaizdos: „Dienos nuotrauka“
18:47
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atkreipė dėmesį į nuotrauką, kuri paplito internete po Ukrainos smūgių Maskvos naftos perdirbimo gamyklai.
Savo socialinio tinklo „X“ paskyroje jis paskelbė akimirkos po smūgio nuotrauką, kurioje matyti, kaip po galingo sprogimo į orą pakyla vienos iš cisternų dangtis.
„Šiandienos dienos nuotrauka atkeliauja iš Maskvos“, – pakomentavo Estijos ministras.
Kremlius griebiasi elektrošoko: ruošiasi 40 proc. padidinti karo išlaidas
18:25
Rusijos vyriausybė planuoja smarkiai padidinti šių metų karines išlaidas, nepaisant didėjančio deficito, kuris birželio pradžioje pasiekė 6 trilijonus rublių (72 mlrd. eurų) ir viršijo visų praėjusių metų deficitą.
Išlaidos karui 2026 m. biudžete gali būti 40 proc. arba 4-5 trilijonais rublių didesnės nei planuota, pranešė „Bloomberg“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.
Biudžeto įstatyme iš pradžių „krašto apsaugos“ straipsnyje buvo numatyta 12,9 trilijono rublių – šiek tiek mažiau nei prieš metus, kai karinės išlaidos sudarė 13,5 trilijono rublių. Iš tikrųjų karinis biudžetas 2026 m. gali išsipūsti iki beveik 18 trln. rublių (maždaug 214 mlrd. eurų), arba 41 proc. visų planuojamų iždo išlaidų (44 trln. rublių).
Įvertinus punktą „nacionalinis saugumas“, į kurį įeina Vidaus reikalų ministerijos, „Rosgvardijos“, Tyrimų komiteto ir specialiųjų tarnybų biudžetai, bendros biudžeto išlaidos teisėsaugos institucijoms gali siekti 21,8 trilijono rublių (259 mlrd. eurų) ir sudaryti beveik pusę biudžeto.
Platins vyriausybės obligacijas – skolinsis karui
Siekdama finansuoti planą viršijančias karines išlaidas, vyriausybė ruošiasi mažinti civilines išlaidas, taip pat planuoja panaudoti sukauptus rezervus, teigia „Bloomberg“ šaltiniai. Apie pusę sumos – 2-3 trilijonus rublių – valdžia ketina surinkti platindama vyriausybės obligacijas.
Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, leidžiantį ministrų kabinetui viršyti šiems metams nustatytą išlaidų ir valstybės skolos limitą nekeičiant biudžeto įstatymo. Prieš tai iš visuomenės akiračio dingo Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, kuri, motyvuodama liga, praleido Sankt Peterburgo ekonomikos forumą ir susitikimus su Vladimiru Putinu.
Rusijos centrinis bankas, kuriam E.Nabiullina vadovauja nuo 2013 m., de facto yra priverstas savo lėšomis užlopyti biudžeto skylę.
Centrinis bankas vykdo atpirkimo operacijas su bankais: jie perka federalinių paskolų obligacijas (vadinamąsias OFZ), naudoja jas kaip užstatą, kad gautų paskolas iš Centrinio banko, o už gautus pinigus vėl perka OFZ. Dėl to Rusijos vyriausybės skola lieka Centrinio banko balanse, pažymi „Bloomberg“. Tokių sandorių apimtis pasiekė 4,6 trilijono rublių.
E.Nabiullinos pradingimas iš viešosios erdvės sukėlė gandų bangą, kad ji paprašė atsistatydinti, sakydama, kad yra nepasirengusi dirbti mobilizuotos ekonomikos, uždarymų, sienų ir pan. sąlygomis. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, aukšti Centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai anksčiau įspėjo V.Putiną, kad didėjančios karo išlaidos tampa nepakeliamos biudžetui ir ekonomikai. Jie ragino jį mažinti karines išlaidas, tačiau V.Putinas, pasak agentūros šaltinių, palaikė Gynybos ministeriją, kuri primygtinai reikalavo ne tik išlaikyti, bet ir didinti finansavimą.
Pateikia skaičiavimus
Iš tikrųjų federalinio biudžeto išlaidos karui pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 5,908 trilijono rublių, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos tarptautinio saugumo problemų instituto tyrėjas Janis Kluge.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 29,9 proc., palyginti su 2024 m. sausiu-kovu – 68,7 proc., palyginti su 2023 m. sausiu-kovu – 129 proc., o jei lygintume su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu – 4,6 karto. Dėl to pirmą kartą nuo konflikto pradžios karinių išlaidų dalis biudžete pasiekė 46 proc., o iždo pajamų dalis – 65 proc., skelbia „The Moscow Times“.
Zelenskis ragina Europą paspartinti JAV ginklų pirkimą
18:08
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos sąjungininkus suintensyvinti paramą Kyjivui, kad šis galėtų numušti Rusijos balistines raketas, ir paspartinti JAV ginkluotės pirkimą.
„Turime priemonių, ir jos yra pakankamai stiprios, kad nukreiptų Rusiją keliu, kuriame diplomatija taptų vieninteliu pasirinkimu“, – NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime Kyjivo rėmėjams sakė V. Zelenskis.
„Visi matome, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas dabar remiasi vienu ilgalaikiu dalyku: nuolatinėmis raketų atakomis, o jis turi balistinių raketų, todėl mums reikia antibalistinių pajėgumų“, – teigė jis.
V. Zelenskis į Briuselį atvyko susitikti su savo kariniais rėmėjais ir Europos Sąjungos (ES) lyderiais, siekdamas išnaudoti teigiamą postūmį po sėkmingo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Didžiojo septyneto (G7) viršūnių forume.
„Jungtinių Valstijų prezidentas labai aiškiai pasisako už spaudimo Rusijai didinimą, kad būtų užbaigtas šis baisus karas, kurį Rusija atnešė Ukrainai ir visai Europai“, – teigė V. Zelenskis.
Jis paragino Europos šalis paspartinti ginkluotės – ypač oro gynybos sistemų „Patriot“ raketų – pirkimą Kyjivui pagal JAV ginklų įsigijimo programą.
„Laikas yra svarbu, ir žinau, kad kai kurios šalys jau parengė sprendimus dėl naujų įnašų, – sakė jis. – Prašau, įgyvendinkime šiuos sprendimus kuo greičiau.“
Jis pridūrė, kad Ukrainai taip pat reikia antžeminių dronų ir tolimojo nuotolio artilerijos.
Įvairios šalys, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Švediją, pareiškė esančios pasirengusios prisidėti prie dar dviejų JAV ginkluotės paketų, kurių vertė, kaip tikimasi, sieks 1 mlrd. JAV dolerių (872,52 mln. eurų), pirkimo.
Pentagono pareigūnas Elbridge'as Colby teigė, jog „svarbu, kad NATO sąjungininkai tęstų ir netgi padidintų savo paramą Ukrainos gynybai“ per JAV pirkimų programą.
„Tai padės užtikrinti, kad svarbiausia įranga ir toliau pasiektų Ukrainos fronto liniją“, – sakė jis.
Ukrainos rėmėjai pabrėžė, kad dabar pats laikas didinti paramą Kyjivui, nes jis keičia padėtį mūšio lauke ir daro spaudimą Maskvai tolimojo nuotolio smūgiais.
„Dabar turime ribotą galimybių momentą. Ukrainos pajėgos kovoja su neįtikėtinu ryžtu ir postūmiu“, – sakė JK gynybos sekretorius Danas Jarvisas.
„Jie pasikliauja mumis, kad padėtume jiems išsilaikyti. Negalime nuvilti ir nenuvilsime jų“, – teigė jis.
Po galingo pažeminimo prabilo Lavrovas: pasakė, koks bus atsakas
17:09
Rusija suduos masinius smūgius Ukrainos objektams, nuo kurių priklauso Ukrainos pajėgų kovinis pajėgumas. „Šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsibrėžtas tikslas yra įgyvendinamas“, – sakė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams, komentuodamas Ukrainos dronų ataką prieš Maskvą.
„Neatsitiktinai prieš kurį laiką, po dar vieno Kyjivo teroristų išpuolio, prezidentas paskelbė, kad nuo šiol reguliariai rengsime masinius grupinius smūgius. Į taikinius, nuo kurių būklės tiesiogiai priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis pajėgumas. Šią užduotį iškėlė vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, mūsų ginkluotosios pajėgos ją vykdo ir vykdys toliau“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
„Žodžių nepakanka“
Kaip pažymėjo S.Lavrovas, į Ukrainos puolimą Maskvos srityje turėtų būti atsakyta realiais veiksmais, skelbia agentūra TASS.
„Manau, kad visi teisingi žodžiai buvo pasakyti, tačiau jau seniai įsitikinau, kad žodžių nepakanka“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas.
Ketvirtadienį ryte Maskva patyrė didžiausią Ukrainos bepiločių ataką per keletą metų. Per dieną Rusijos oro gynybos pajėgos numušė daugiau kaip 190 dronų.
„Mes jį susigrąžinsime“: „Azov“ kariai pradėjo sisteminį okupuoto Mariupolio bombardavimą
16:59
Daugelis „Azov“ brigados kovotojų, iki paskutinės akimirkos gynusių Mariupolį, žuvo arba pateko į nelaisvę. Tačiau iš ten sugrįžę ir išgyvenę dabar ruošiasi susigrąžinti savo miestą, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Didvyriška kova už „Azovstal“ gamyklą, paskutinį lopinėlį Rusijos okupuotame Mariupolyje, pavertė „Azov“ brigadą ištvermės simboliu Ukrainoje ir nutiesė kelią jos sugrįžimui kaip didesnei ir galingesnei jėgai.
Dabar ji vėl sutelkė dėmesį į savo gimtąjį miestą prie Azovo jūros.
Pulkininkas Arsenas Dmytrykas, „Azov“ štabo viršininkas, kuris dabar vadovauja Ukrainos Nacionalinės gvardijos 1-ajam korpusui, pripažino, kad Rusijos išstūmimas iš Mariupolio, kuris yra 120 km atstumu už beveik nejudančių fronto linijų, bus „ilgas procesas“.
„Net jei tai užtruks 20 metų, mes skirsime 20 metų planavimui, laukimui ir pasiruošimui“, – pabrėžė jis.
„Bet, kai ateis laikas, turime būti pasirengę. Tikiu, kad mes jį (Mariupolį – red. past.) susigrąžinsime. Tai tik laiko klausimas“, – pridūrė kariškis.
„Azov“ kariai, kaip ir apskritai Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pradėjo naudoti vidutinio nuotolio dronus smūgiams prieš objektus, užtikrinančius tiekimą Rusijos kariuomenei ir pačiam miestui.
Praėjusią savaitę „Azovo“ dronai atakavo Mariupolio uostą per operaciją, kurios tikslas buvo elektros pastotės, remonto įranga ir sankcionuotas laivas. Dėl to uoste visiškai nutrūko elektros tiekimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius: Maskvoj kitas išaušo jau rytas
16:56
Rytinėse žiniose naujiena apie masinę Ukrainos dronų ataką nebuvo tarp pirmųjų žinių, bet visai to nutylėti nepavyko. Nors dar praeitą mėnesį Maskvos Kovos su terorizmu komisija uždraudė publikuoti nuotraukas, vaizdo įrašus apie dronų smūgius ar atakų „pasekmių“ aprašymus be oficialaus patvirtinimo, šiurpoki vaizdai vis tiek prasiskverbė į eterį, savo komentare pastebi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ant visų Kremliaus bokštelių budi kulkosvaidininkai
Gaisrai nuo dronų ar jų nuolaužų fiksuoti iki 10 Maskvos vietų, įskaitant antrą kartą per pastarąsias paras atakuotą, 15 kilometrų atstumu nuo Kremliaus esančią, naftos perdirbimo įmonę.
Vadinti tai atsitiktinumu, netyčia pasitaikiusia oro gynybos spraga kažkaip neišeina. Įvertinus tai, kad ties Maskva šiuo metu sutelktos turimos geriausios oro gynybos sistemos, ant visų Kremliaus bokštelių ir sienų budi kulkosvaidininkai, galima tik įsivaizduoti, kiek tokių neapsaugotų, pažeidžiamų ir strategiškai vertingų taikinių yra visoje Rusijoje. O juk tų taikinių tik didės, kaip ir Ukrainos turimų priemonių tuos taikinius naikinti.
Karinė ir politinė vadovybė buvo ganėtinai pasimetusios, nes nesutarė, apie kokį dronų skaičių derėtų informuoti. Pradžioje Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad neutralizuota iki 50 ukrainietiškų dronų, kiek vėliau per žinias informuota apie 180, dar kiek vėliau – 194. Teigti, kad juos visus numušė, kažkaip neišeina, nes vaizdai socialiniuose tinkluose rodė kitokį vaizdą. Bet ir tvirtinti, kad Maskvos gynyba yra patikimose rankose taip pat darosi jau neįmanoma.
Rusija su savo arogancija jau seniai ištrynė daugumai savo žmonių bet kokį empatijos jausmą. Ukrainiečių žudymas tapo garbės reikalu, netgi šventa „kovos su naciais“ misija. Žiūrėti apie karą per televizorių buvo patogu, saugu ir net smalsu. Maskva gyveno savo ritmu ir karo negandos jos niekaip nekabino. Nepalietė ir kitų maskviečių įprasto gyvenimo ritmo. Iki šiol.
„Dar tik žiedeliai“
Kol kas dar „tik žiedeliai“. Tai, kad tenka kelias valandas stovėti kelis kilometrus eilėje prie benzino ir gauti kokius 15 litrų, dar ne pati didžiausia problema. Kai matai dėl drono nuolaužų sugriautą prekybos centrą, apgadintą ir liepsnojantį tavo kaimyno gyvenamąjį namą, jau apima kiek didesnė panika. Ypač nežinia, kas gali laukti rytoj.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Dūma pasiuto ir reikalauja atsako: „Išeitis yra tik viena“
15:40
Rusijos kariuomenė turi pradėti „kariauti rimtai“ ir užtikrinti Kyjivo kapituliaciją, po rekordinės Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą pareiškė Valstybės Dūmų gynybos komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas.
„Išeitis iš šios situacijos yra tik viena, ir ji pakankamai paprasta: Kyjivo teroristinio režimo sunaikinimas. Kad šie išpuoliai liautųsi, pakanka Kyjivo kapituliacijos – tai aišku kaip dieną. Kaip tai padaryti, taip pat aišku. Visos logistikos, tiltų, tunelių sunaikinimas, geležinkelio stočių bombardavimas“, – dėstė A.Žuravliovas, kurį cituoja propagandinis Rusijos naujienų portalas Gazeta.ru.
Pasak jo, tol, kol išliks „net ir dalis dabartinės nacionalistinės, vakarietiškais ginklais apginkluotos Ukrainos“, ukrainiečių dronai skraidys po Rusijos teritoriją.
Rusijos Valstybės Dūmos deputatas pridūrė, kad dabar reikalinga plataus masto karinė operacija, „kuri išves mūsų pajėgas prie Dnipro“, taip pat reikalingas Kyjivo „išlaisvinimas“.
Anksčiau Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas pabrėžė, kad Rusija turi „geriausią pasaulyje“ priešlėktuvinės gynybos sistemą ir papildomų priemonių, skirtų apsaugoti Maskvą nuo dronų. Jis taip pat pažymėjo, kad, kuo greičiau Rusija užbaigs karą, tuo greičiau „pasibaigs visa ši bjaurastis“ su oro smūgiais.
Pasak Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, per ataką neva buvo sužeista 17 žmonių, tarp jų – du vaikai. Vietose, kur nukrito dronai ir jų nuolaužos, iki vidurdienio tebevyko gaisrų gesinimo darbai.
Kaip skelbia naujienų portalas „New Voice“, cituodamas Maskvos merą Sergejų Sobianiną, liepsnos Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje „didžiąja dalimi lokalizuotos“ ir pridūrė, jog gelbėjimo tarnybos toliau bando užgesinti likusius ugnies židinius.
