- Rusai to nesitikėjo: Ukraina surengė pirmąją pasaulyje požeminę kontrataką
- Maskvos link skriejo 630 dronų spiečius: netoli Rusijos sostinės – galingas sprogimas
- 23 JAV Kongreso nariai griežtai kreipėsi į Trumpą: „The Hill“ paskelbė laiško detales
- NYT: Witkoffas ir Kushneris išpeikė Zelenskį už jo elgesį su Trumpu
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai to nesitikėjo: Ukraina surengė pirmąją pasaulyje požeminę kontrataką
10:51
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vadovaujamos 2-ojo Nacionalinės gvardijos korpuso „Chartija“, surengė pirmąją pasaulyje požeminę kontrataką, gavusią operacijos „Veles“ pavadinimą. Jos rezultatai – daugiau kaip 15 km pažanga Charkivo srityje.
Kaip nurodoma „Chartijos“ pareiškime, operacijos, vykusios Kupjansko kryptimi, metu Ukrainos gynėjai paėmė į nelaisvę daugiau nei 30 Rusijos karių ir eliminavo per 100 rusų.
Taip Ukrainos gynybos pajėgos įveikė pozicinę aklavietę Kupjansko kryptimi ir atėmė iš Rusijos armijos galimybę patekti į Kupjansko miesto užnugarį.
Pasak „Chartijos“, jie įgyvendino pirmąjį pasaulyje plataus masto priešpriešinį puolimą po žeme, pasinaudodama tuneliais.
„Rusai manė, kad požeminės komunikacijos yra jų išskirtinė priemonė, leidžianti apeiti mūsų gynybą. Mes išnagrinėjome jų patirtį, nugalėjome juos jų pačių aikštelėje ir šią grėsmę pavertėme savo kontrpuolimo pranašumu“, – pasakojo korpuso vadas Ihoris Obolenskis.
Teigiama, kad iki šiol nė viena pasaulio kariuomenė nebuvo vykdžiusi puolimo po žeme. Tuo tarpu „Chartijos“ kovotojai įveikė 15 km atstumą tuneliais, kuriuose nėra GPS, stabilaus radijo ryšio ir dienos šviesos.
Tuo pačiu metu, kai buvo vykdoma požeminė ataka, korpuso daliniai žengė į priekį ant žemės: taip Rusijos armija susidūrė su dvigubu smūgiu iš dviejų krypčių vienu metu.
Operacijos metu „Chartijos“ kariai suderino savo veiksmus su „Achilles“ bepiločių sistemų pajėgų brigada, kuri iš oro dronais atakavo Rusijos pajėgas.
„Chartijos“ atstovai paaiškino, kad operacija buvo pavadinta „Veles“ slavų požeminės karalystės dievo garbei.
Zelenskis įspėjo, ko gavęs Donbasą griebtųsi Putinas
12:36 Atnaujinta 13:34
Rusija ir toliau reikalauja, kad Ukraina, siekdama užbaigti karą, atiduotų svarbiausius Donbaso regionui priklausančio Donecko srities miestus – Slovjanską, Kramatorską ir Družkivką. Tai interviu laidai „The Diary of a CEO“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai veda tiesiai į Dnipropetrovsko sritį – Pavlohradą ir Dniprą. Tai gyvybiškai svarbūs centrai... Kryvyj Rihas yra mano gimtasis miestas, Nikopolis – pramonės, inžinerijos ir gamybos centras. Tai mūsų šalies ekonomikos pagrindas“, – pareiškė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainai būtų pavojinga perduoti Rusijai šiuo metu jos kontroliuojamą Donecko srities dalį, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten yra įrengusios įtvirtintą gynybos liniją.
„Jeigu atiduosime jiems šiuos miestus, rizika bus milžiniška. Jeigu jis norės žengti toliau, galės užimti daugybę mūsų miestų, jei jam pavyks prasiveržti. Ir ši grėsmė yra reali“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip pabrėžė prezidentas, šiuo metu visi kalba apie saugumo garantijas, o Ukraina yra atvira tokioms deryboms. Tuo tarpu Rusija nori, kad Ukraina atsitrauktų dar toliau.
„Jei mes atsitrauksime, kur bus saugumo garantijos? Jau nekalbant apie tai, kad tai neteisinga“, – klausė jis.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Chersono gyventojai ir taip gyvena atskirti Dniepro, kurio vienoje pusėje – ukrainiečiai, o kitoje – rusai, nuolat apšaudantys miestą.
Pasak Ukrainos lyderio, rusai kontroliuoja maždaug 18–19 proc. Ukrainos teritorijos. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija savo piliečiams rodo visai kitokius žemėlapius.
„Jis (Putinas, – red.) nori užimti Zaporižios miestą, bet negali to padaryti. Tai vienas iš jo tikslų. Zaporižia ir Mykolajevas taip pat yra tikslai, nors jis apie tai tiesiogiai nekalba“, – užsiminė V.Zelenskis.
Prezidentas priminė, kad Donaldas Trumpas jį nuolat ragina ieškoti kompromiso, tačiau, jo teigimu, didžiausią kompromisą Ukraina jau daro.
„Didžiausias kompromisas, kurį jau darome, – tai ugnies nutraukimas. Tiesiog sustabdykime šį karą“, – pareiškė V.Zelenskis.
„Daug kartų bandžiau pasakyti JAV prezidentui: tiesiog supraskite mus. Tai milžiniškas kompromisas – tiesiog išlaikyti pozicijas ten, kur esame dabar“, – pridūrė jis.
„Kas per velnias, Steve'ai?“: po Trumpo pasiuntinio pagyrų Putinui – kritikos banga
12:02
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį sulaukė kritikos bangos po to, kai brutalų karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pavadino „humanistu“.
Šiuos komentarus S.Witkoffas išsakė Sankt Peterburge susitikęs su V.Putinu, siekdamas užsitikrinti Stepheno Hubbardo – JAV piliečio, kuris po sulaikymo Ukrainoje kelerius metus buvo kalinamas, – paleidimą.
„Jūs tiek daug kalbate apie mano prezidentą, prezidentą Trumpą, kad jis yra humanistas – jūs taip pat esate humanistas, pone, ir aš tai gerbiu“, – kalbėdamas apie S.Hubbardo paleidimą sakė S.Witkoffas.
„Giriu jus ir dar kartą dėkoju“, – teigė jis.
Po S.Witkoffo ir V.Putino susitikimo Kremlius pareiškė, kad Rusija iš esmės yra pasirengusi atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir JAV dėl karo nutraukimo.
Tačiau S.Witkoffo pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai vis didesnio dėmesio ir kritikos sulaukia pastarasis D.Trumpo nusigręžimas nuo Ukrainos ir palankumas V.Putinui – asmeniui, pradėjusiam didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Kas per velnias, Steve'ai?“
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis rėžė tiesiai: štai ką padarė Rusijos „humanistai“
11:27
Praėjusią naktį Rusijos „humanistai“ paleido tris balistinių raketų bangas į Kyjivą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad iš viso į sostinę buvo paleista 21 raketa.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos sudavė demonstracinį smūgį iškart po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo derybų, kuris trečiadienį Vladimirą Putiną vadino „humanistu“.
„Tai reiškia, kad Rusijos požiūris į viską, kas vyksta, iš esmės nepasikeitė. Svarbu ir toliau stengtis rasti teisingus sprendimus, kad šis karas baigtųsi. Tačiau kai Rusijos balistinės raketos tampa atsakymu į derybas, reikia daryti realų spaudimą, kad būtų imtasi kitų veiksmų – veiksmų, kuriais būtų sustabdyti žudymas.
Gynybos stiprinimas ir greitas raketų tiekimas, gebėjimas sunaikinti balistinių raketų paleidimo įrenginius, sankcijos už karą – visa tai turi būti įgyvendinta. Esu dėkingas visiems, kurie būtent taip vertina situaciją ir pripažįsta realybę. Agresorius nusipelnė atitinkamo požiūrio. Ukraina nusipelno paramos. Žmonių gyvybės nusipelno apsaugos“, –išdėstė V.Zelenskis.
Jo teigimu, Ukrainos sostinėje užfiksuota daugybė pataikymų ir padaryta didelė žala: nukentėjo gyvenamieji namai, energetikos objektai, vienos iš geležinkelio stočių ir metro infrastruktūra, prekybos centrai, įmonės.
„Tarp sugadintų objektų yra net vienuolynas. Visur dirba mūsų gelbėjimo tarnybos“, – informavo prezidentas.
V.Zelenskis teigė, kad dėl Rusijos atakos sužeisti 34 žmonės, iš jų 5 – vaikai. Dar du žmonės žuvo. Iš viso, pasak prezidento, šią naktį Rusija apšaudė 12 sričių.
Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį Rusijos armija panaudojo raketas „Iskander-M“, „S-400“, „Cirkon“ ir „Onyks“ bei dronus. Pasak ataskaitos, Ukrainos kariams nepavyko numušti nė vienos raketos.
Tuo tarpu Gynybos pajėgoms pavyko numušti ir neutralizuoti 181 iš 210 įvairių tipų Rusijos bepiločių orlaivių.
Ukrainai – specialus NATO leidimas dėl ginklų
11:10
NATO leis Ukrainai pirkti ginklus, šaudmenis ir karinę įrangą per savo centralizuotą pirkimų agentūrą, ir tai gali sudaryti sąlygas Kyjivui greičiau ir pigiau gauti gynybai reikalingų atsargų, ketvirtadienį pranešė leidinys „Financial Times“ (FT).
„Tai suteikia Ukrainai galimybę turėti labiau struktūruotą sistemą, kad ji galėtų pasinaudoti plačiu mūsų siūlomų galimybių spektru: pirkimų patirtimi, palaikymo paslaugomis ir prieiga prie sukurtos pramoninės bazės“, – FT sakė NATO paramos ir pirkimų agentūros (NSPA) operacijų palaikymo direktorė Jacqueline Borsboom.
Susitarimas sudarytas prastėjant Jungtinių Valstijų ir Ukrainos santykiams, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui šį mėnesį paskelbus apie rusiško dyzelino eksporto susitarimą su Maskva, siekiant sumažinti degalų kainas JAV.
Ukraina skundėsi dėl dalijimosi žvalgybos informacija ir amerikietiškos „Starshield“ palydovinės sistemos naudojimo sutrikimų. Visgi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per antradienį Osle įvykusį susitikimą su JAV pasiuntiniu buvo susitarta šias problemas išspręsti.
23 JAV Kongreso nariai griežtai kreipėsi į Trumpą: „The Hill“ paskelbė laiško detales
10:21
Dvipartinė grupė, kurią sudaro beveik dvi dešimtys Atstovų Rūmų narių, kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ragindama paprašyti milijardieriaus Elono Musko suteikti Ukrainai prieigą prie palydovinės sistemos „Starlink“, rašo laikraštis „The Hill“.
Tarp tų, kurie pasirašė laišką, yra 7 Atstovų rūmų respublikonai ir 16 demokratų. Pažymima, kad tai išplečia respublikonų koaliciją, kuri stengiasi vėl patraukti D.Trumpą į Ukrainos pusę.
Vienas telefono skambutis
„Vienu telefono skambučiu jūs galėtumėte išgelbėti gyvybes ir kartu suteikti Putinui daugiau paskatų derėtis“, – laiške dėstė įstatymų leidėjai.
Jų teigimu, jei Ukraina negali patikimai perimti rusiškų „strėlių“, ji turi turėti galimybę šaudyti į patį „lankininką“. Suteikus atitinkamą leidimą, galimybę tai padaryti sudarytų E.Musko kompanijos „SpaceX“ sistema „Starlink“.
Tarp laišką pasirašiusių respublikonų yra tvirti Ukrainos rėmėjai: Kongreso nariai Joe Wilsonas, Brianas Fitzpatrickas ir Donas Baconas. Taip pat Carlosas Jimenezas, Jeffas Hurdas, Andy Harrisas ir Maxas Milleris – pastarasis atstovauja rinkimų apygardai, kurioje gyvena didelė ukrainiečių bendruomenė.
„Pone Prezidente, mus visus vienija vienas tikslas – užbaigti karą Ukrainoje ir sustabdyti tas pražūtingas netektis, kurias jis sukėlė, – rašė įstatymų leidėjai. – Deja, Putinas šiuo metu neketina sustabdyti šio kraujo praliejimo.“
Žiniasklaidos teigimu, šis laiškas sustiprina lobistinę kampaniją Senate, kuriai veda respublikonų senatorius iš Misisipės, Ginkluotųjų pajėgų komiteto vadovas Rogeris Wickeris, praėjusią savaitę su delegacija viešėjęs Ukrainoje.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat primygtinai prašė, kad JAV aktyviau padėtų Ukrainai sunaikinti Rusijos raketų paleidimo įrenginius.
„Pone Prezidente, kaip žinote, Kyjivas jau prašė Musko padaryti išimtį iš šio apribojimo. Tačiau tik jūs galite išspręsti šį klausimą iki galo“, – radino įstatymų leidėjai.
Šis abiejų partijų deputatų laiškas pasirodė tuo metu, kai vis daugiau respublikonų reiškia pasipiktinimą dėl „Starlink“ – ir jo karinės versijos „Starshield“ – veikimo sutrikimų Ukrainoje. Šie sutrikimai sutrukdė oro gynybos sistemų veikimui ir puolamosioms operacijoms.
NYT: Witkoffas ir Kushneris išpeikė Zelenskį už jo elgesį su Trumpu
09:54
Osle vykusių derybų metu JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris išpeikė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį už jo aštrią kritiką Donaldui Trumpui, skelbia laikraštis „The New York Times“.
Pasak informuoto šaltinio, S.Witkoffas ir J.Kushneris pareiškė V.Zelenskiui, kad jo elgesys įsiutino Amerikos prezidentą.
Nurodoma, kad net ir klausydamasis kritikos jo atžvilgiu V.Zelenskis kartkartėmis paprieštaraudavo amerikiečiams. Kaip teigė pašnekovas, vienu momentu Ukrainos prezidentas pareiškė: „Aš to niekada nesakiau“.
Tačiau, anot pašnekovo, Ukrainos lyderis suprato amerikiečių žinutę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš Kremliaus – keistas pareiškimas: diplomatus į derybas nori pasiųsti su kariais
09:15
Rusija planuoja į būsimas trišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina nusiųsti kariškius bei Kremliaus vadovo padėjėją Vladimirą Medinskį, trečiadienį paskelbė Jurijus Ušakovas.
Pasak jo, galutinę delegacijos sudėtį nustatys pats V.Putinas.
Be to, jis pridūrė, kad derybos planuojamos ekspertų lygiu. J.Ušakovas nurodė, kad preliminariai jos vyks Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose lapkričio 10 d.
Kremliaus vadovo patarėjas taip pat pareiškė, kad pagrindine šio susitikimo tema turėtų tapti saugumo sistemos Rusijai ir Ukrainai suformavimas po karo pabaigos.
Po trečiadienį Sankt Peterburge įvykusių JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir V.Putino derybų Kremlius pareiškė, kad „situacija vystosi link karo Ukrainoje pabaigos“.
J.Ušakovas, komentuodamas JAV perduotus pasiūlymus dėl karo užbaigimo, kuriuos pateikė Europa, pareiškė, kad juose esą yra naujų idėjų, bet jie stokoja turinio.
Rusija taip pat paragino Europą „pradėti mąstyti ir rimčiau žiūrėti į šios krizės sprendimą“.
Dieną prieš tai žurnalas „The Atlantic“ paskelbė, kad D.Trumpas turi viziją, jog taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos turėtų būti sudarytas gruodžio mėnesį per G-20 viršūnių susitikimą, kuris vyks jo golfo klube Majamyje.
Tikėtina, kad tam pasiekti Vašingtonas sustiprins spaudimą Kyjivą, o tokių aplinkybių fone derybos gali virsti Ukrainos kapituliacija.
Laikraštis „The Washington Post“, analizuodamas D.Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje, pažymi, kad jų negalima pavadinti „tikromis“. Mat derybų procesas Osle buvo iš esmės vienašališkas. Ir nors Kyjivas jas parėmė, iš Maskvos pusės jokios apčiuopiamos reakcijos nėra.
„Iš viso neturėjau pinigų“: rusai masiškai skundžiasi dėl Ukrainos smūgių
09:00
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybiniai smūgiai į Rusijos interneto milžinės „Yandex“ duomenų centrus kelioms dienoms paralyžiavo eilinių rusų kasdienybę: jie kelias dienas negalėjo naudotis banko sąskaitomis, taksi paslaugomis, užsisakyti maisto ir net patekti į savo namus, rašo „NBC News“.
Rusiškuoju „Google“ pramintas „Yandex“ yra technologijų gigantas, kurio teikiamos paslaugos tiesiogiai veikia kone kiekvieno ruso gyvenimą.
„Atsidūriau tokioje situacijoje, kai iš viso neturėjau pinigų. Tiksliau, pinigų buvo, bet negalėjau jais naudotis“, – pasakojo tinklaraštininkė Irina iš Sankt Peterburgo. Žurnalistai moterį kalbino praėjusią savaitę, tuomet ji nurodė, kad jau keturias dienas negali naudotis savo pinigais.
Jos teigimu, nuomos mokėjimo terminas sutapo su diena, kai įvyko pirmieji sutrikimai, ir ji tikėjosi, kad „problema bus išspręsta per kelias valandas“. Po kelių dienų ji vis dar neturėjo prieigos prie pinigų, kad galėtų sumokėti už komunalines paslaugas ar net nupirkti maisto mažam vaikui, dėstoma straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvos link skriejo 630 dronų spiečius: netoli Rusijos sostinės – galingas sprogimas
07:51 Atnaujinta 08:44
Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė, kad du žmonės buvo sužeisti per dronų atakas. Jo teigimu, į Maskvos regioną skriejo 630 dronų, iš kurių 163 artėjo prie sostinės. Pasak S.Sobianino, dauguma dronų esą buvo perimti.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad praėjusią naktį virš Rusijos esą buvo numušti 808 dronai.
Tuo tarpu ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis stebėsenos kanalais, pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė ginklų gamyklai Serpuchove Maskvos srityje.
Dronai smogė „Buk“ ir S-300 sistemų arsenalui netoli Maskvos
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai tolimojo nuotolio ginklais smogė Maskvos srities Serpuchovo mieste esančiam 75-ajam arsenalui. Šiame objekte Rusijos kariuomenė remontuoja ir saugo priešlėktuvinių raketų sistemas, įskaitant „Buk“ ir S-300V, rašo stebėsenos kanalas „Exilenova+“.
Jo duomenimis, kariniam objektui galėjo būti smogta raketomis arba bepiločiais orlaiviais. Atakos metu Serpuchove buvo paskelbtas raketų pavojus, kaukė sirenos.
Be to, socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas atakos momentas ir jos padariniai. Liudininkai pranešė apie galingą detonaciją.
Kas žinoma apie 75-ąjį arsenalą?
75-asis arsenalas yra Rusijos karinio pramoninio komplekso dalis. Įmonė specializuojasi oro gynybos sistemų atkūrimo, techninės priežiūros ir saugojimo srityse.
Remiantis viešai prieinama Rusijos valstybinės korporacijos „Rostec“ informacija, įmonės objektuose buvo remontuojamos priešlėktuvinių raketų sistemos „Buk-M1“ ir „Buk-M2“, taip pat S-300V sistemos.
Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) tyrėjai anksčiau pažymėjo, kad 75-asis arsenalas yra vienintelė jų aptikta Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų saugojimo bazė.
Šiuo metu objekto sugriovimų mastas ir galutiniai smūgių rezultatai dar nenustatyti.
Rusijos pajėgos atakavo Charkivą „Shahed“ dronais: mieste siautėja gaisrai
07:45
Rusijos pajėgos smogė dviem Charkivo rajonams. Per atakas kilo gaisrų, buvo apgadinti gyvenamieji namai, parduotuvė ir automobiliai.
Spalio 22-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Charkivą reaktyviniu dronu. Slobidskojės rajone kilo gaisras, o Osnovianskojės rajone buvo apgadinta parduotuvė, automobiliai ir daugiaaukštis gyvenamasis namas, pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Priešo reaktyvinis dronas smogė privačių namų kvartalui Slobidskojės rajone – smūgio vietoje kilo gaisras“, – rašė jis.
Per smūgį užsidegė komercinės paskirties pastatas, taip pat buvo apgadinti keli privatūs gyvenamieji namai. Pranešimų apie šiame rajone nukentėjusius žmones negauta.
Vėliau Rusijos pajėgos smogė centrinei miesto daliai Osnovianskojės rajone. Iš pradžių atakos padariniai dar buvo tikslinami.
Vėliau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė, kad šiame rajone buvo apgadinta parduotuvė, keturi automobiliai ir išdaužyti daugiaaukščio gyvenamojo namo langai.
Turimais duomenimis, per naktines atakas prieš Charkivą žmonės nenukentėjo.
Vėliau I. Terechovas pranešė, kad reaktyvinis „Shahed“ dronas smogė automobilių stovėjimo aikštelei Cholodnohirskio rajone. Smūgio vietoje kilo gaisras, dega lengvieji automobiliai.
Atakos vietoje dirba Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai ir atitinkamos miesto tarnybos.
Rusija naktį surengė masines atakas prieš miestą.
Per spalio 22-osios naktį surengtą Kyjivo apšaudymą nukentėjo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų – du penkiolikmečiai vaikai. Aštuoni sužeistieji gydomi miesto ligoninėse.
Taip pat buvo apgadinta dalis metro infrastruktūros ant Pietinio tilto. Dėl priešo atakos eismas Pietiniu tiltu iš dešiniojo Dniepro kranto į kairįjį buvo apribotas.
