Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos dronai turi naują misiją: pradėjo naikinti Rusijos Baltijos jūros karinį laivyną
17:35
Dronų atakos prieš Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Kronštate ir naftos terminalą Sankt Peterburge turi simbolinę reikšmę ir tapo aiškia žinute Kremliui, nes buvo surengtos kasmetinio aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį Rusija vadina „Rusijos Davosu“, išvakarėse, rašo naujienų portalas „The War Zone“.
Atakos analizėje išskiriamos trys sėkmingų Ukrainos smūgių Sankt Peterburge ir jo apylinkėse pasekmės. Neabejojama, kad smūgiai turėjo simbolinę reikšmę, nes buvo įvykdyti kasmetinio trijų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo Sankt Peterburge išvakarėse.
Dronų smūgiai už 1100 km nuo Ukrainos sienos dar kartą pabrėžė Kyjivo pajėgumus smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, naudojant vis didėjantį vienkartinių atakos dronų ir ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų arsenalą.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį, kad smūgis Kronštato karinei bazei taip pat reiškia naujo fronto atidarymą dronų kare. Tai reiškia, kad buvo apšaudytas Rusijos Baltijos jūros karinis laivynas, kuomet vienas iš laivų buvo uoste. Ukrainos ataka prieš Kronštato bazę buvo pirmasis tokio pobūdžio smūgis Baltijos laivynui.
Ukrainos dronai atakavo karinio jūrų laivyno bazę, konkrečiai projekto 20380 korvetę „Boikij“, o tai patvirtina, kad Rusijos karo laivai yra pažeidžiami net už šimtų kilometrų nuo Ukrainos sienų, pažymi „The War Zone“.
Šios klasės laivai yra vienos moderniausių Rusijos korvečių. Jų standartinė vandentalpa siekia 1800 tonų, ilgis – daugiau kaip 104 metrai, ant jų įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Jų pagrindinę ginkluotę sudaro du keturšūviai prieštankinių raketų „Uran“ paleidimo įrenginiai, 12 sekcijų vertikalus įvairių priešlėktuvinės gynybos raketų paleidimo įrenginys „Redut" ir du keturšūviai prieštankiniai torpedų ir (arba) povandeninių laivų torpedų paleidimo įrenginiai „Pucket-NK“.
Korvetę numušė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų 1-ojo atskirojo centro bepiločiai orlaiviai. Nepaisant didelio atstumo iki taikinio, kariškiai parodė vaizdo įrašą iš bepiločių orlaivių taikiklių kamerų.
Analitikai mano, kad tai gali reikšti, jog operacijoje dalyvavo operatorius, kuris buvo netoli taikinio ir reguliavo bepiločių orlaivių skrydį, arba kad vaizdo įrašui perduoti buvo naudojamas palydovinis ryšys.
Ekspertai taip pat neatmeta galimybės, kad gynybos pajėgos panaudojo trumpesnio nuotolio dronus, kurie buvo paleisti arčiau taikinio. Ukraina jau yra taikiusi panašią taktiką, tačiau šiuo atveju toks scenarijus atrodo mažiau tikėtinas.
Ukrainos karinės ginkluotės bendrovės „Fire Point“ bendrasavininkis ir vyriausiasis konstruktorius Denysas Štilermanas pareiškė, kad per ataką Sankt Peterburge Ukrainos gynybos pajėgos pataikė į du Rusijos laivus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi Magyaras sakė, kad buvo smogta Rusijos patrulinei korvetei „Boikij“, kuri turi valdomų raketų ginklų.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) patvirtino, kad buvo smogta karo laivams Kronštate ir Sankt Peterburgo naftos terminale.
„Kronštate smūgis buvo suduotas karo laivų švartavimosi vietoje. Smūgio rezultatai ir priešui padarytos žalos mastas šiuo metu tikslinami“, – pranešė SBU.
Trumpas pakomentavo Zelenskio laišką Putinui ir nepamiršo pasigirti
23:46
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsakė savo nuomonę apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvirą laišką Kremliaus vadovui. Jis išreiškė savo nuomonę žurnalistams per susitikimą Baltuosiuose rūmuose.
D.Trumpas pritarė abiejų šalių vadovų asmeninio susitikimo idėjai ir pridūrė, kad yra labai patenkintas diskusijomis dėl galimo jų susitikimo.
„Būtų nuostabu, jei Zelenskis ir Putinas susitiktų deryboms“, – sakė Baltųjų rūmų vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad „abu jie yra labai geri žmonės“.
D.Trumpas taip pat pažymėjo, kad be Amerikos pagalbos Ukraina nebūtų sugebėjusi išsilaikyti iki šiol.
„Be mūsų karių ir mūsų įrangos Ukraina šiandien negalėtų tęsti kovos. Be įrangos, kurią aš jiems suteikiau, Ukraina nebūtų išsilaikiusi nė dienos ar dviejų“, – pabrėžė D.Trumpas.
JAV prezidentas pareiškė, kad tikisi abipusių kompromisų iš Ukrainos ir Rusijos, siekiant išspręsti konfliktą.
Ukraina perduos Rusijai pasiūlymą dėl taikos
23:32
Ukraina diplomatiniais kanalais oficialiai perduos prezidento Volodymyro Zelenskio atvirą laišką Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, – pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Pasak užsienio reikalų ministro, dokumente pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip užbaigti karą ir pasiekti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos. Ukrainos pusė tikisi iš Maskvos gauti išsamų atsakymą į šias iniciatyvas.
„Tikimės išsamaus atsakymo į šį pasiūlymą. Atėjo laikas užbaigti šį karą. Atėjo laikas pasirinkti taiką“, – pabrėžė A.Sybiha.
Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad laiške pateikiamas rimtas taikos pasiūlymas ir praktinių veiksmų sąrašas, kurie galėtų tapti pagrindu karo sprendimo procesui pradėti.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė surengti asmeninį susitikimą su V.Putinu neutralios valstybės teritorijoje, siekiant aptarti karo pabaigos būdus. Ukrainos pusė taip pat išreiškė norą derybų metu sutikti su visišku ugnies nutraukimu.
Ši šalis – silpniausia grandis Europos gynyboje: Rusija jau kvėpuoja jai į nugarą
23:25
Buvo ankstus gegužės sekmadienio rytas. Du jūreiviai žvelgė pro žiūronus nuo karinių jūrų pajėgų laivo tiltelio, šiam patruliuojant Airijos jūroje.
Skenuodama horizontą kapitonė leitenantė Maria O'Callaghan navigaciniame ekrane parodė į daugybę linijų, žyminčių povandeninius elektros kabelius ir dujotiekius, kurie driekiasi tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos.
Airijos laivo „George Bernard Shaw“ įgula dairėsi, ar nepamatys, ko nors neįprasto, o kapitonė ekrane stebėjo didelį laivą, gabenantį suskystintas gamtines dujas. Tas laivas nėra įtrauktas į sankcijų sąrašą, tačiau įgula iš anksčiau vykdyto jo stebėjimo žinojo, kad jis plaukia į šiaurę Rusijos uosto link, vos aplenkdamas Airijos teritorinius vandenis.
Virš Europos susitvenkusios hibridinės grėsmės iš įsidrąsinusios Maskvos, kuomet laivai, bandantys apeiti Vakarų sankcijas, toliau plaukioja į Rusiją ir iš jos, fone toks patruliavimas yra dalis sustiprintos Airijos kampanijos, kuria siekiama atidžiau stebėti ją supančius vandenis.
Jungtinėms Valstijoms atsitraukiant iš ilgamečių aljansų Europoje, ekspertai įspėja, kad maža salų valstybė, turinti vos 7500 nuolatinių pajėgų karių, gali tapti silpnąja Europos gynybos grandimi. Šis pavojus pažadino Airijos vyriausybę, kuri suskubo modernizuoti ir stiprinti savo gynybą.
Kremlius perdavė atsakymą į Zelenskio raginimą susitikti su Putinu
22:59
Kremlius susipažino su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atviru laišku, Rusijos žiniasklaidai pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Peskovas pridūrė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas apie laišką bus informuotas vėliau. Po to bus pateiktas atsakymas.
„Kremlius susipažino su V.Zelensky laišku ir vėliau apie tai praneš V.Putinui“, – trumpai žurnalistams sakė D.Peskovas.
Jis taip pat pareiškė, kad V.Zelenskiu susitikimas su Kremliaus vadovu įmanomas tik Maskvoje:
„Jei Zelenskis nori susitikti su Putinu, jis gali atvykti į Maskvą“, – cituojamas D.Peskovas.
Zelenskis atvirame laiške siūlo Putinui susitikti: iš istorijos žinote – kai Rusija pavargsta, ateina permainos
21:47
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis parašė atvirą laišką Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.
Jame V.Zelenskis ragina užbaigti karą ir pereiti prie tiesioginių derybų vadovų lygiu.
Kai prieš daugiau nei 26 metus atėjote į valdžią Rusijoje, daugelis žmonių Ukrainoje žiūrėjo į jus palankiai. Taip buvo. Bet tai jau praeitis.
Dabar didžioji dauguma ukrainiečių palankiai vertina tai, kad mūsų tolimojo nuotolio dronai, įveikę daugiau nei 1 000 kilometrų atstumą, apsilankė jūsų forumo atidaryme Sankt Peterburge. Kaip puikiai žinote, tas atstumas nėra mūsų galimybių riba.
Per 26 metus, kuriuos praleidote valdžioje, visiškai pasikeitė Ukrainos ir Rusijos santykių darbotvarkė. Nuo diskusijų apie prekybą ir kitus civilinius reikalus mūsų tautos perėjo prie beveik išskirtinio kalbėjimo apie smūgius ir nuostolius.
Beveik pusę savo 26 metų valdžioje praleidote kariaudamas su Ukraina.
Kad ir ką sakytumėte apie NATO, geopolitiką ar rusų kalbą, šis karas yra jūsų asmeninis pasirinkimas – karas be tikros priežasties. Būtent taip jį prisimins istorija.
Tie metai galėjo būti visai kitokie.
Dažnai girdime, kad jums šis karas yra priimtinas. Žinoma, ne tais atvejais, kai kalbama apie jūsų rezidencijos Valdajuje saugumą ar paradą Maskvoje. Jums brangi jūsų pačio gyvybė.
Tačiau dabar mes visi matome, kad rusai pagaliau vis mažiau susitaiko su šia realybe – su tuo, kad karas Rusijai sukelia vis daugiau neigiamų pasekmių.
Jiems nepatinka mūsų dronai ir raketos.
Jiems nepatinka benzino trūkumas ir nuolat kylančios kainos.
Jiems nepatinka nuolatiniai apribojimai.
Jiems nepatinka jūsų ketinimas pradėti antrą mobilizacijos bangą, siekiant išplėsti karą į kitą Ukrainos pusę arba panaudoti jį prieš kitas Rusijai kaimynines šalis.
Jiems nepatinka tai, kad jūsų karo pabaigos nematyti.
Taip, jūs vis dar galite priversti rusus gyventi tokiomis sąlygomis. Tačiau jūsų ištekliai smarkiai mažėja.
Jums nebeliks pakankamai pinigų ar politinio kapitalo, kad ir toliau pirktumėte rusų lojalumą taip, kaip darėte pastaruosius 26 metus.
O mes padarysime viską, kas įmanoma, kad pasaulis padėtų priartinti tą akimirką.
Kaip jūs pats mėgstate sakyti, „reikia paskaičiuoti“.
Vakar gavau ataskaitą apie jūsų kariuomenės nuostolius Ukrainos fronte gegužės mėnesį. Vėlgi skaičius viršijo 30 000 žuvusių ir sunkiai sužeistų Rusijos karių. Mes išlaikome tokį lygį mėnesį po mėnesio, ir turime vaizdo įrašų, patvirtinančių kiekvieną jūsų nuostolį – tai nėra tušti teiginiai.
Žinome, kad 63 procentai jūsų nuostolių mūšio lauke yra žuvusieji, o tik 37 procentai – sužeistieji. XXI amžiuje nė viena armija negali sau leisti tokio santykio. O žuvusiųjų dalis toliau augs.
Ne taip, kad mes Ukrainoje rūpintumėmės Rusijos karių likimu po visko, ką jūsų karas atnešė mūsų šaliai.
Bet man rūpi ukrainiečiai.
Mes prarandame savo žmones ir kiekviena netektis mums yra skausminga. Net jei Ukrainos nuostolių ir Rusijos nuostolių santykis yra vienas prie penkių ar vienas prie šešių, tai vis tiek labai svarbu.
Taip pat svarbu, kad jūs reguliariai, kas kelis mėnesius, atidedate savo pačių nustatytus terminus mūsų regionų, ypač Donecko srities, užėmimui. Ir šiais metais jūs jos taip pat neužimsite.
Bet mes, Ukrainoje, nenorime nuolatinio karo. Mes labai gerai žinome, kad gyvenimas be karo yra begalę kartų geresnis. Ir mes norime tai pasiekti.
Esu įsitikinęs, kad ir dauguma rusų į tai reaguotų teigiamai – ir jūs tai žinote.
Daugelis netikėjo, kad Ukraina sugebės išsilaikyti taip ilgai. Jūs netikėjote. Ir tie, kurie jums patarė, taip pat netikėjo. Tai buvo klaida.
Jūs nesitikėjote visapusiško Ukrainos pasipriešinimo ir nenumatėte, kad viskas nueis taip toli. Tačiau štai mes visi esame čia – penktaisiais šio pilno masto karo metais.
Nebijokite pasukti keliu, vedančiu iš šio karo. Tai yra pagrindinis dalykas, kurio dabar iš jūsų reikalaujama.
Ukraina išsaugojo savo nepriklausomybę. Ir ją išsaugos. Nepaisant visų priešingų prognozių.
Mes subūrėme daugelį žmonių visame pasaulyje, kad jie stotų Ukrainos pusėje ir prieš jus. Mes radome ginklų ir finansavimo, kurių mums reikėjo.
Mes gauname paramą. Jūs gaunate sankcijas. Ir tai tęsis tol, kol Ukrainai bus užtikrintas teisingumas – tas teisingumas, kurio siekiame ir kurį galima pasiekti.
Neleisime, kad pasisektų tiems, kurie bando jus įtikinti, kad sankcijos Rusijai bus žymiai sušvelnintos, o parama Ukrainai – žymiai sumažinta, nors jūsų pozicija Ukrainos atžvilgiu iš esmės nepasikeitė. Orbano pavyzdys rodo, kaip tie, kurie nusprendžia padėti Rusijai kovoje prieš mus, baigia gėdingai.
Ukraina ištvėrė atšiaurias žiemas, kol jūs bandėte sunaikinti mūsų energetikos sistemą. Mes laikėmės tvirtai – ir net tamsoje ukrainiečių atsparumas išliko nepakitęs.
Mes atnešėme karą į jūsų teritoriją, ir jūs nebūtumėte sugebėję su juo susidoroti be Šiaurės Korėjos pagalbos. Jūs esate pirmasis Rusijos valdovas, kreipęsis į Pchenjaną pagalbos.
O šiandien jūs esate visiškai priklausomi nuo Kinijos – taip pat pirmą kartą Rusijos istorijoje.
Jūs tikėjote, kad ukrainiečiai neturės jėgų apsiginti. Tačiau šiandien mūsų žmonės padeda mūsų partneriams Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje kurti savo gynybos sistemas.
Jūs tikėjotės vidaus neramumų Ukrainoje. Vietoj to, būtent jūsų pačių kariniai daliniai surengė maištą prieš jus. Birželio 23 d. bus dar viena to įvykio metinė, ir tyla neištrins šio fakto iš istorijos.
Ir dabar būtent į jus jūsų patys pareigūnai, verslininkai ir propagandistai žiūri su akivaizdžiu nuovargiu. Pasaulis tai mato.
Pasaulis nepavargsta nuo Ukrainos, kaip jūs tikėjotės. Bet nuovargis Rusijos atžvilgiu auga – net tarp tų pasaulio žmonių, kurie padeda jums apeiti sankcijas ir išlaikyti ekonomiką ant vandens.
Jūs negalite to nepastebėti. Po 26 metų valdžioje amžius pradeda daryti savo. Ir su laiku nuovargis jūsų atžvilgiu tik didės.
Mes matėme žvalgybos ataskaitas, rodančias, kad dabar svarstote planus tęsti karą iki 2027 ir 2028 metų. Taip pat žinome, kad tikitės, jog balistinės raketos pasieks tai, ko nepavyko pasiekti viskam kitam. Jūs norite įtraukti Baltarusiją dar giliau į šį karą, ir dabar mes priversti ruoštis ir tam. Matome, kad bandote kažką suorganizuoti aplink Padniestrę. Jūsų propagandistai vienaip ar kitaip grasina kiekvienai Rusijai kaimyninei šaliai. Ar tikrai norite visa tai išgyventi?
Dabar pasirinkimas yra jūsų.
Pakankamai karo.
Ukraina siūlo užbaigti šį karą.
Tai turi būti padaryta sąžiningai, oriai ir su garantijomis, kad karas nebus atnaujintas.
Matome, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai sutelkusios dėmesį į Irano klausimą, ir būtų neteisinga tiesiog laukti, kol karas Europoje vėl taps jų dėmesio centru.
Ukraina siūlo užbaigti šį karą per tiesioginius mūsų ir jūsų derybų.
Siūlau susitikimą.
Visi girdėjo jūsų atstovus sakant, kad aš tariamai galėčiau atvykti į Maskvą. Tačiau po šių 26 metų Ukrainos lyderiui jūsų sostinėje nėra ką veikti – kaip ir Rusijos lyderiui Kyjive.
Yra šalių, kurios tradiciškai priima lyderius karo ir taikos klausimams spręsti. Šveicarija, Turkija, arabų pasaulio šalys – daugelis jų gali ir nori surengti tokį susitikimą.
Būtent lyderiai sprendžia pagrindinius klausimus. Taip buvo visada ir taip bus visada.
Siūlau nustatyti aiškią tokio susitikimo datą.
Girdėjome, kad Aliaskoje jums buvo pažadėta išspręsti tam tikrus klausimus, susijusius su Ukraina ir Europa. Bet jūs pats matote, kad Ukrainos ir Europos klausimai nėra sprendžiami Ankoridže.
Kiti sutikę dalyviai galėtų prisijungti prie dvišalio dialogo, kuris bus užmegztas tarp mūsų.
Kadangi karas vyksta Europoje ir kadangi Ukrainai reikia saugumo garantijų, o jūs taip pat siekiate saugumo garantijų sau, būtų logiška įtraukti tuos, kurie iš tiesų gali būti garantais.
Manome, kad Europa turėtų būti šio proceso dalis – tie, kurie iš tiesų turi galimybių daryti įtaką situacijai.
Taip pat manome, kad Jungtinės Valstijos turi būti šio proceso dalis. Tai galėtų padėti suformuoti naują saugumo architektūrą mūsų pasaulio dalyje.
Mes jau turime patirties su daugybe susitarimų su Rusija, įskaitant Minsko susitarimus, kurie galiausiai žlugo. Todėl pirmiausia turime rasti tiesioginius atsakymus į likusius klausimus tarpusavyje, o ne slėptis nuo sudėtingų problemų už formulių, techninių darbo grupių ar begalinio laiko švaistymo diplomatinėse kelionėse.
Jūsų karas visam laikui atskyrė Ukrainą ir Rusiją.
Šiandien fronto linija yra ta linija, nuo kurios turi prasidėti diplomatija.
Ukraina yra pasirengusi visiškam ugnies nutraukimui derybų metu. Tai yra įprasta praktika, o dabartiniai įvykiai Irano atžvilgiu tik sustiprina šį argumentą. Bandymas užtikrinti tikrą tylą yra geriausias būdas pradėti kalbėtis vieniems su kitais. Manome, kad tai nebūtų tik bandymas, o tikras ugnies nutraukimas – jei to norite.
Jūs žinote, kad Jungtinės Valstijos turi pajėgumų stebėti ugnies nutraukimą palei liniją, kur baigiasi karo veiksmai.
Ukraina yra pasirengusi visapusiškam karo belaisvių mainams, ir tai galėtų tapti geru prologu karo pabaigai.
Reikia imtis rimtų žingsnių, kad būtų grąžinti karo metu pagrobti civiliai ir vaikai.
Turime nuspręsti, kokia ateitis laukia po mūsų ateinančių ukrainiečių ir rusų kartų.
Jei jūs asmeniškai nepadarysite išvados, kad atėjo laikas užbaigti šį karą, Ukraina toliau kovos už savo egzistenciją.
Bet ir jūs turėsite kovoti daug sunkiau už savo pačių egzistenciją – ne Rusijos, o savo pačių. Ir tai nėra grasinimas iš mano ar Ukrainos pusės. Tai Rusijos istorijos faktas, kurį jūs gerai žinote: kai Rusija pavargsta, ateina permainos.
Mes galime prisidėti prie to nuovargio.
Jūs galite sustabdyti savo karą.
Amžina atmintis visiems tiems, kurių gyvybes atėmė šis karas.
Po Ukrainos smūgių – Putino raginimas
21:19
Rusija privalo stiprinti savo oro gynybą, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, praėjus dienai po to, kai Ukrainos dronai smogė naftos kompleksui ir karinei jūrų bazei Sankt Peterburge.
„Rusija turi oro gynybos sistemą. Taip, turime ją tobulinti. Taip, turime ją stiprinti. Ir mes tai padarysime“, – pareiškė V. Putinas per susitikimą su užsienio žurnalistais Sankt Peterburge.
Trečiadienio rytą Ukrainos dronai smogė energetikos ir kariniams objektams Sankt Peterburge, kuriame birželio 3-ąją prasidėjo svarbus ekonomikos forumas.
Kasmetiniame trijų dienų Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuris kadaise buvo vadinamas „rusiškuoju Davosu“, turėtų dalyvauti apie 20 tūkst. svečių iš 130 šalių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuomet pranešė, kad Ukrainos dronai smogė Sankt Peterburgo naftos terminalui ir Kronštato karinei bazei mieste. Tai buvo naujausias iš virtinės atsakomųjų išpuolių, kuriuos Kyjivas vadina „tolimojo nuotolio sankcijomis“.
„Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijų planas įgyvendinamas tiksliai taip, kaip reikia, kad priartintume taiką“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti liepsnojanti naftos bazė.
Ukrainos dronų pajėgų vadas pranešė, kad Kronštato karinėje jūrų bazėje buvo apgadintas Rusijos karo laivas, ir pasidalijo nespalvota medžiaga iš drono, kurioje, jo teigimu, užfiksuotas šis išpuolis.
Dėl šių atakų naktį kelioms valandoms teko uždaryti pagrindinį Sankt Peterburgo oro uostą.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad ataka siekta sutrikdyti Sankt Peterburgo ekonomikos forumą, kuriame penktadienį dalyvaus ir kalbą sakys Kremliaus šeimininkas V. Putinas.
Sergejus Lavrovas: „Bideno karas“ tapo „Trumpo karu“
20:53
Jungtinės Valstijos veikia ne kaip tarpininkas Rusijos ir Ukrainos kare, o kaip šalis, remianti Ukrainą, ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „RT Arabic“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir „Interfax“.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
„Mūsų kolegos mums nuolat sakė, o Donaldas Trumpas viešai pabrėždavo: jei aš būčiau prezidentas, karo Ukrainoje nebūtų, tai (Joe) Bideno karas, jo niekam nereikia, žūsta žmonės“, – sakė S.Lavrovas.
„Tačiau tai, ką Marco Rubio pasakė Kongrese apie JAV vaidmenį ne kaip tarpininko, o kaip šalies, remiančios Ukrainą, rodo priešingą dalyką: kad Bideno karas tapo Trumpo karu“, – kalbėjo jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad „išorės aplinka“ JAV esą yra labiau teigiama, nes Vašingtonas pasisako už dialogą su Rusija.
Jis priminė, kad po D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus dialogas tarp Maskvos ir Vašingtono buvo atnaujintas.
Jo nuomone, jeigu Jungtinės Valstijos iš tikrųjų būtų siekusios įgyvendinti savo iniciatyvą, karo veiksmai po derybų būtų buvę nutraukti.
„Atsižvelgiant į tai, ką pasakė Marco Rubio – o su juo (...) vos prieš dvi savaites aptarėme padėtį Ukrainoje – atsižvelgiant į tai, ką jis pasakė apie paramą Ukrainai, iš esmės jau nebėra jokio skirtumo tarp JAV ir Europos požiūrių“, – pridūrė S.Lavrovas.
Vengrija panaikina Ukrainai svarbų prieštaravimą, tačiau kelia sąlygas
20:43
Vengrija atsisakė savo plano blokuoti oficialių derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą pradžią. Šis sprendimas atveria naują etapą Kyjivo integracijoje į ES, tačiau nereiškia, kad narystė bus pasiekta artimiausiu metu, praneša „The Washington Post“.
Kaip pažymi leidinys, Vengrija pašalino kliūtį Ukrainai, kurią buvo sukūręs buvęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Nepaisant šio diplomatinio proveržio, Budapeštas nepritaria idėjai dėl pagreitinto Ukrainos stojimo į ES.
Dabartinis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pareiškė, kad šalis prieštaraus ES stojimo procesui, kurio reikalauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei Ukraina per artimiausius 10–15 metų sugebės užbaigti derybas dėl visų 33 punktų, Vengrija parems jos stojimą, su sąlyga, kad bus surengtas teisiškai privalomas referendumas“, – teigė P.Magyaras savo pareiškime.
Lavrovas pasipiktino, kad Maskvai neleidžiama spręsti Ukrainos likimo
18:42
Rusija yra pasipiktinusi, kad Kremliui buvo atimta veto teisė sprendžiant klausimus, susijusius su Ukrainos ateitimi, ypač dėl jos narystės NATO. Tokius pareiškimus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išsakė interviu RT.
Maskvą ypač papiktino NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pareiškimas vizito Kyjive metu, kad Ukraina įstos į NATO. S.Lavrovas užsiminė, kad V.Putinas ir D.Trumpas jau susitarė neleisti Ukrainai įstoti į aljansą.
„Jam (Rutte) visiškai nerūpi, kad Jungtinės Valstijos, atstovaujamos prezidento Trumpo, laiko tai nepriimtinu. O Rutte, apkabindamas Zelenskį, tiesiog paskelbė, kad Ukraina įstos į NATO“, – sakė S.Lavrovas.
Jis taip pat pareiškė, kad europiečiams tariamai būtų lengviau priimti Ukrainą į NATO nei į ES, nes pastaruoju atveju Europos Sąjunga „sugriūtų“.
Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat yra pasipiktinęs JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimu, kuris teigia nematantis jokio Rusijos noro baigti karą.
„Tai labai keista girdėti iš dalyvio, dalyvavusio praėjusių metų rugpjūčio 15 d. susitikime Ankoridže, kur prezidentas Putinas priėmė prezidento Trumpo pasiūlymus dėl pirminių žingsnių, kurie leistų sustabdyti karo veiksmus ir pradėti derybas“, – sakė S.Lavrovas.
Kyjive išmontuotas paminklas rašytojui Michailui Bulgakovui
17:39
Ukrainos sostinėje Kyjive demontuotas paminklas rašytojui Michailui Bulgakovui. Sprendimą pašalinti paminklą Kyjivo taryba priėmė dar 2025 m. gruodį.
Apie tai, kad išmontuotas paminklas rašytojui Michailui Bulgakovui, kuris buvo įrengtas prie jo vardo muziejaus, pranešė „Suspilne“ žurnalistė Kateryna Nekreča. Atitinkamą vaizdo įrašą ji paskelbė socialiniuose tinkluose.
Jame užfiksuotas momentas, kai darbininkai į specialią transporto priemonę krauna paminklą, apsaugotą smėlio maišais.
Vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
