Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Estija prabilo apie tai, kodėl Putinas stumia Europą į derybas su Rusija
16:31
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atskleidė tikrąją priežastį, kodėl Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas bando įtraukti Europą į taikos derybas.
Anot jo, tai nesusiję su bandymas sustabdyti karą, skelbia estų transliuotojas ERR.
Po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuris vyko gegužės 21–22 d. Švedijos mieste Helsingborge, M.Tsahkna kalbėjo laidos „Ukraina studio“ eteryje.
Jo teigimu, susitikimo atmosfera buvo iš esmės teigiama – per pastaruosius mėnesius Rusija taip ir nesugebėjo iš esmės pasistūmėti į priekį fronte.
Be to, jame dalyvavęs JAV valstybės sekretorius Marco Rubio aiškiai leido suprasti, kad Vašingtonas atsitraukia nuo aktyvaus tarpininkavimo taikos procesui. Estijos diplomatijos vadovas patvirtino jo žodžius.
„Faktiškai savo ankstesne forma šios derybos baigėsi. Dabar visi supranta, kad Vladimiras Putinas nori įtraukti Europą į šį procesą. Derybos, kurios truko daugiau nei metus ir iš tikrųjų labiau priminė paprastus pokalbius, suteikė Putinui galimybę laimėti laiko“, – pabrėžė M.Tsakhna.
Tačiau visą tą laiką rusija terorizavo Ukrainos miestus ir žmones raketomis bei dronais.
M.Tsakhna, paklaustas, kodėl Kremliui reikalinga Europa kaip tarpininkė, pažymėjo, kad Maskva tam turi konkretų tikslą – sustabdyti sankcijas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad sankcijas Rusijai taiko ir ukrainiečiai, ironizuodami, jog smūgiai giliam Rusijos užnugariui yra „tolimojo nuotolio sankcijos“.
„Dabar Putinui reikia laimėti laiko. Jei Europa prisiimtų tarpininkės vaidmenį, mes jau nebekalbėtume apie naują sankcijų paketą, kurį šiuo metu rengiame. Jame yra Rusijai labai skausmingų dalykų, kurių bijo Putinas, visų pirma visiškas jūrų paslaugų draudimas visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir eilė kitų sankcijų“, – nurodė jis.
Kodėl Europa neskuba susitikti su Putinu
Europos šalių užsienio reikalų ministrai sutiko, kad skubus susitikimas su Kremliaus vadovu tik susilpnins jų pozicijas ir Ukrainai nieko gero neduos.
M.Tsakhna paragino sąjungininkes išlaikyti strateginį kantrumą, didinti spaudimą ir laukti, kol Kremliaus šeimininkas bus priverstas pereiti prie realių derybų. Ministro vertinimu, kol kas jis joms dar nėra pasirengęs.
Kitą savaitę Europos užsienio reikalų ministrai vėl susitiks Kipre, kad aptartų šią temą.
Jau ir anksčiau Estija įspėjo sąjungininkus dėl tiesioginių kontaktų su Kremliumi. M.Tsakhna ragino neužkibti ant Kremliaus kabliuko ir pabrėžė, kad dabar yra laikas daryti spaudimą Rusijai, o ne vesti su ja dialogą.
Tuo tarpu Estijos žvalgyba pasidalijo panašiomis išvadomis dėl Rusijos padėties. Šalies užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas pareiškė, kad laikas nebėra V.Putino pusėje. Jo teigimu, per kelis mėnesius Kremliaus vadovas gali prarasti galimybę diktuoti sąlygas.
Nauja Armėnijos jungtis su ES: traukiniai važiuos ne per Rusiją
16:45
Armėnija pirmą kartą geležinkelio jungtimi gali susisiekti su Europos Sąjunga per Sakartvelą ir Turkiją.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Achalkalakio-Karso geležinkelis, kaip ir Azerbaidžano geležinkelis, dabar yra atviras eksportui iš Armėnijos ir importui į Armėniją. Tai didelis įvykis mūsų šalies ekonominiame gyvenime. Dėkoju savo partneriams iš Turkijos ir Sakartvelo“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Pasak jo, iki šiol Armėnija per Sakartvelo ir Azerbaidžano teritoriją turėjo geležinkelio jungtį su Rusija, o toliau – per Rusiją ir Kazachstaną – su Kinija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija netikėtai pasidalijo sunaikinto tanklaivio nuotrauka: apkaltino Kyjivą
16:19
Rusija pasidalijo suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenusio tanklaivio „Arctic Metagaz“ nuotraukas, tvirtindama, kad kovo 3 d. Viduržemio jūroje į jį smogė Ukrainos dronai.
Maskva tikina, kad dėl šio išpuolio įsiplieskė gaisrai, įvyko sistemų gedimų ir buvo apgadintos suskystintų dujų cisternos. Ukraina šio įvykio nekomentavo, o aplinkybės lieka nepatvirtintos dėl prieštaringų pranešimų.
Rusijos valdžios institucijos paskelbė naujas nuotraukas, kuriose neva matomas tanklaivis „Arctic Metagaz“, kuris, kaip teigia Maskva, kovo pradžioje Viduržemio jūroje buvo apgadintas Ukrainos bepiločių paviršinių ir povandeninių dronų, dėl kurių laivui padaryta didelė žala.
Kaip pirmadienį pranešė propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, Rusijos tyrimo komitetas atliko išsamų laivo tyrimą ir užfiksavo gaisro pėdsakus, visišką laivo valdymo sistemų sunaikinimą bei dviejų SGD talpyklų pažeidimus.
Sankcionuotas tanklaivis „Arctic Metagaz“, kaip manoma priklausantis vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui, gabeno suskystintas gamtines dujas, kai kovo 3 d., Maskvos teigimu, buvo užpultas ir nuskendo. Rusija savo ruožtu dėl to apkaltino Ukrainą.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad laive įvyko sprogimas ir kilo gaisras, nors vėliau visi 30 įgulos narių – Rusijos piliečių – buvo išgelbėti, o du jūreiviai, kaip pranešama, buvo sužeisti.
Incidento metu „Transport Malta“, valstybinė institucija, atsakinga už visų transporto rūšių reguliavimą, koordinavimą ir plėtrą visose Maltos salose. teigė, kad, remiantis ankstesniais jūrų pavojaus pranešimais, laivas dreifavo netoli Maltos ir Lampedūzos vandenų ir nebuvo valdomas.
Rusijos pareigūnai incidentą apibūdino kaip „tarptautinio terorizmo“ ir „jūrų piratavimo“ aktą, taip pat kaltindami Europos Sąjungos valstybes nares įsitraukimu ir aplaidumu.
Kyjivas viešai į šiuos kaltinimus neatsakė.
Rusijos bankų laukia supurtymas – pusę jų grasina uždaryti
16:03
Rusijos centrinis bankas ruošiasi naujai bankų sektoriaus „valymo“ bangai, dėl kurios iš rinkos gali pasitraukti iki pusės esamų kredito organizacijų, skelbia „The Moscow Times“.
Nuo 2028 m. Centrinis bankas tris kartus padidins minimalų bankų kapitalo dydį, bankininkus įspėjo Centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiullina. Ji žada varžtus griežtinti palaipsniui – iki 2030 m.
Iki to laiko minimali kapitalo suma padidės nuo 1 iki 3 mlrd. rublių (nuo 12 iki 36 mln. eurų), o bazinę licenciją turintiems bankams – nuo 300 mln. iki 1 mlrd. rublių (nuo 3,6 iki 12 mln. eurų), paskelbė E.Nabiullina.
Gegužės 1 d. Rusijoje veikė 302 bankai, iš jų 213 – turintys universaliąją licenciją ir 89 – bazinę licenciją. Balandžio 1 d. 63 bankų kapitalas buvo mažesnis nei 1 mlrd. rublių, o 146 – mažesnis nei 3 mlrd. rublių. Taigi dabar 20-50 proc. visų bankų neatitinka padidintų reikalavimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltijos šalims – nauji Rusijos grasinimai: Lietuvos atsakas – tai šmeižto kampanija
15:38
Rusijos valdžia pareiškė ketinanti kreiptis į Jungtinių Tautų Tarptautinį Teismą dėl tariamų rusų teisių pažeidimų Baltijos šalyse, pirmadienį paskelbė laikraštis „Izvestija“, remdamasis Rusijos užsienio reikalų ministerija. Lietuvos užsienio reikalų ministerija atkerta, kad „Rusija įvairiomis formomis aktyviai tęsia savo šmeižto kampaniją, siekdama paskleisti melagingą naratyvą“.
„(…) šių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos – red. past.) valdžia atsisako nutraukti savo neteisėtą politiką, visos pastangos išspręsti nesutarimus derybų būdu pasirodo esančios bevaisės. Dėl to mums, akivaizdu, teks perkelti savo pretenzijas į teisinę plotmę, kreipiantis į pagrindinę JT teisminę instituciją“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Laikraštyje taip skelbiami neaišku kuo pagrįsti duomenys apie Rusijos piliečių ir tautiečių teisių pažeidimus užsienyje 2025 m. Anot statistikos, daugiausiai pažeidimų esą užfiksuota Ukrainoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Moldovoje.
„Diskriminacinės priemonės tapo sąmoninga ir nuoseklia politika Europoje, skirta daryti spaudimą Rusijai“, – pabrėžė Rusijos prezidento tarybos pilietinės visuomenės plėtros ir žmogaus teisių klausimais narys Aleksandras Brodas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų režisierius turi žinutę Putinui: Kremlius sako neperduosiąs raginimo nutraukti karą
15:33
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad neperduos prezidentui Vladimirui Putinui rusų kino režisieriaus Andrejaus Zviagincevo Kanų kino festivalyje išsakytos žinutės, kurioje jis ragino nutraukti žudynes Ukrainoje.
Savaitgalį atsiimdamas „Grand Prix“ apdovanojimą už savo filmą „Minotauras“ (Minotaur), A.Zviagincevas kreipėsi į V.Putiną, teigdamas, kad jis yra vienintelis žmogus, galintis užbaigti karą, ir pasmerkė Kremliaus vykdomą plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
Paklaustas, ar ši kalba buvo perduota Rusijos lyderiui, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Aš asmeniškai to nedarysiu. Nemanau, kad tai padarys kas nors kitas.“
D.Peskovas taip pat sakė manąs, kad A.Zviagincevas neturi teisės daryti tokių pareiškimų, mat jis nekritikavo Kyjivo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Kojala: dronų incidentai Baltijos šalyse turbūt kartosis
15:00
Tarptautinės politikos ekspertas Linas Kojala sako, kad dronų incidentai Baltijos šalyse turbūt kartosis, nes Ukraina tęs atakas prieš Rusijos objektus, taigi nepilotuojamų orlaivių judėjimas kaimynystėje tęsis.
„Struktūrinės prielaidos greičiausiai nesikeis. Ukraina atakuoja Rusijos objektus ir daro tai efektyviai. Tai reiškia, jog judėjimas netoli NATO valstybių teritorijų tikriausiai tęsis. Prielaidų manyti, kad tai galėtų drastiškai sumažėti, nėra labai daug“, – 15min studijoje pirmadienį sakė Linas Kojala, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas.
Jo teigimu, gali būti, kad Ukraina kažkiek gali pakeisti skrydžių trajektoriją, atsižvelgdama į pastebėjimus iš Baltijos šalių, tačiau neabejotina, kad ji tęs savigynos veiksmus.
„Rusija neturi būdų 100 proc. efektyviai nuo to gintis, lygiai kaip ir NATO valstybės neturi mechanizmų nei 100 proc. viską matyti, nei juo labiau matydami turėti 100 proc. efektyvią priemonę droną ar kitokį skrendantį objektą eliminuoti, nesukeliant niekam rizikos. Visos aplinkybės, sudėjus į bendrą visumą, rodo tai, kad galbūt pasikartos kažkas panašaus“, – įvertino politologas.
Visą laidą su L.Kojala ir kitais pašnekovais galite peržiūrėti čia:
Rusijos smūgis sukėlė audrą tarp Kremliaus tinklaraštininkų: vėjais paleido milijonus
14:45 Atnaujinta 15:04
Ukrainai suduotas naujausias smūgis Rusijos raketa „Orešnik“, kurį Maskva pristatė kaip „keršto smūgį“ už ataką prieš bendrabutį vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje, nesukėlė susižavėjimo karą palaikančių Rusijos apžvalgininkų, dar vadinamų „Z“ tinklaraštininkais, bendruomenėje, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Žymus karinis tinklaraštininkas „Rybary“ atkreipė dėmesį, kad smūgis, kurio metu vietoje kovinių galvučių buvo naudojami „kinetiniai muliažai“, „turi daugiau psichologinį poveikį, kuris, žinoma, kaskart vis mažėja“.
„Orešniko“ tikslas nebuvo joks „strateginis ar bent jau simbolinis objektas“, pažymėjo kitas žinomas kanalas „Dva majora“. Jo teigimu, karinis smūgio beprasmiškumas jau „nesukelia tokių pakilių nuotaikų kaip pirmojo „Orešniko“ laikais“.
„Daugelis tikėjosi skausmingesnio smūgio priešui“, – rašoma kanale.
„Kvaila švaistyti tokį brangų metalą. Dėl gražaus vaizdo, kuriuo jau niekas (išskyrus pensininkus) netiki“, – piktinosi „Z“ tinklaraštininkas Vladimiras Romanovas.
„Orešniko“ panaudojimą su pasakojimais močiutėms per televiziją taip pat susiejo ir įprastai prokremliškas apžvalgininkas „Voenkorkoten“.
„Visa šių brangių keršto smūgių esmė yra ta, kad fronte katastrofiškai trūksta „Mavikų“ ir FPV“, – rašo Anatolijus Radovas. Jo teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2–3 kartus pranoksta Rusijos kariuomenę dronų skaičiumi, dėl ko pavasario–vasaros puolimas stringa, patiriant „didelius nuostolius“, o kartais baigiasi Rusijos ginkluotųjų pajėgų pozicijų praradimu.
„Tačiau Putinui buvo pranešta, kad su „Mavikais“ viskas puiku, o dėl FPV mes apskritai pranokstame ukrainiečius, o tai yra didžiausias melas“, – rėžė A.Radovas.
Rusijos karinė vadovybė galėjo atakuoti Kyjivą, bandydama nukreipti visuomenės dėmesį nuo nesėkmių mūšio lauke, taip pat taip norėdama pademonstruoti jėgą ir galią tiek vidaus, tiek užsienio auditorijai, įvertino Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Naujienų portalas „Military Intelligence“ atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasitelkusios dronus, perėmė ugnies kontrolę virš kelio R-280 „Novorossija“ – pagrindinio sausumos koridoriaus į Krymą.
„Priešo užduotis yra sutrikdyti bet kokią pusiasalio logistiką, įskaitant netgi buitinių prekių pristatymą. O kas pusmetį paleidžiami tuščių „Orešnik“ raketų šūviai į Kyjivą, deja, šios problemos neišspręs“, –kritikos nešykštėjo tinklaraštininkas „Karinis informatorius“.
Vėjais paleido šimtą milijonų
Panašų vertinimą „Kyiv24“ eteryje išsakė ir avacijos ekspertas Bohdanas Dolyncia.
Pasak jo, vienos tokios raketos kaina, pagal įvairius vertinimus, gali siekti nuo 40 iki 100 mln. JAV dolerių. Tuo tarpu smūgio poveikis, atsižvelgiant į pasekmes, neatitinka tokių išlaidų. Apskritai, pabrėžė jis, šis puolimas neturėjo nei strateginio, nei taktinio tikslo.
„Be psichologinio spaudimo ši raketa neturi jokio papildomo tikslo, neatsižvelgiant į jos kainą, kuri yra nepaprastai didelė... Tai reiškia, kad tokios akcijos kaina prilygsta keliems tūkstančiams dolerių, tačiau rusams ji iš tikrųjų kainavo iki šimto milijonų dolerių“, – pažymėjo ekspertas.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį patvirtino masinį smūgį balistinėmis raketomis ir „Orešnik“, pabrėždama, kad jis neva buvo suduotas atsakant į Ukrainos išpuolius prieš civilinius objektus Rusijos teritorijoje. Ministerija pridūrė, kad „smūgio tikslai pasiekti, visi numatyti objektai sunaikinti“.
Vidutinio nuotolio balistinė raketa RS-26 „Rubiež“ („Orešnik“) smogė netoli Bilos Cerkovos miesto Kyjivo srityje. Rusijos pajėgos raketą paleido iš Kapustin Jaro poligono.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad svarbu, jog tai Rusijai nepraeitų be pasekmių.
Linas Linkevičius. Tai – tiesos akimirka Rusijai
14:21
Po sekmadienio naktį Rusijos pajėgų surengto smūgio Ukrainai, kurio metu buvo panaudota raketa „Orešnik“, sureagavo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį publikuotame įraše buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ne tik neturi plano, bet ir neturi jokių gebėjimų ar noro matyti ilgalalaikę savo šalies perspektyvą.
„Jis tiesiog tempia laiką diena po dienos ir nežino, kaip pabaigti karą, nežino, kaip išvesti Rusiją iš ekonominės aklavietės. Jis jaučia, kad aplinka tai vis aiškiau supranta, todėl ir bijo savų reakcijos. Paranoja tik didės, represijos ir „valymai" tęsis, kaltųjų paieška taip pat nesibaigs“, – padėtį Rusijoje įvertino L.Linkevičius.
Jo teigimu, vidaus politikoje tai yra tiesos akimirka.
„Ar aplinka leis Putinui toliau klimpti pačiam ir traukti šalį į neišvengiamą politinį, moralinį ir psichologinį liūną, leis jam žaisti rusišką ruletę, žvanginant ne tik „Orešnikais“, bet netgi branduoliniais ginklais ir taip nubraukti jų visų ateitį?
Fronte situacija ne tik įstrigus. Ten jau tenka netgi trauktis. Beprotiški smurto protrūkiai, kuriuos matėme neseniai Kyive, šimtai dronų ir raketų, sugriauti namai, cerkvės, vienuolynai, prekybos centrai demonstruoja bailumą, silpnumą ir padėtį be išeities. Tokių išpuolių, deja, turime tikėtis ir ateityje“, – dėstė buvęs ministras.
Pasak diplomato, šiuo metu svarbiausia, kaip, stebėdami visą šį nuopolį, elgsis Vakarai ir ypač Jungtinės Valstijos.
„Ar atsikratys tradicinio konformizmo ir noro neeskaluoti? Ar praktiniai žingsniai neprisidės prie Putino režimo išsaugojimo, įžvelgiant tame mažesnę blogybę?
Putino išsaugojimas negali būti mažesnė blogybė. Teisingiau sakant, negali būti didesnės blogybės. Net, darant prielaidą, kad jį pakeis ne mažiau agresyvus to paties KGB klano atstovas, gana didelė tikimybė, kad jis bent adekvačiau vertins realybę“, – rėžė L.Linkevičius.
Jo vertimu, Rusijai, tam kad galutinai nesubyrėtų ekonomika, reikalingas pretekstas karo veiksmams nutraukti ir atsikratyti sankcijų.
„Rusijai reikia pauzės. Vado pasikeitimas sukurtų prielaidas pokyčiams, kuriems šiandieną niekas paprasčiausiai nesiryžta. Didelė tikimybė, kad nauji vadovai neatsisakys savo imperinių geopolitinių tikslų, bet, ko gero, realistiškiau vertins savo galimybes.
Akivaizdu, kad Ukrainos riešutas šiandieną Rusijai neįkandamas. Todėl ne mažiau svarbu, kai įvyks pokyčiai, neatleisti spaudimo varžtų“, – mano ambasadorius.
Anot jo, Rusija privalo tiesiogine prasme sumokėti už padarytą žalą, atsakyti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, pašalinti visas agresijos pasekmes ir tik tuomet tikėtis sankcijų atšaukimo.
„Vakarai neturi teisės kartoti praeities klaidų. Negali būti jokio pataikavimo ir nuolaidžiavimo Rusijos specifikai, jokio dialogo vardan dialogo, jokių , neva, teisėtų interesų pripažinimo kitų suverenių valstybių sąskaita.
Rusija kada nors gali grįžti į civilizuotą pasaulį, iš kurio savo noru pasitraukė. Bet rusai turi tai padaryti patys. Niekas Rusijos nepuls ir neokupuos, nes niekam jos nereikia. Maskvą „paimti" ir įvesti ten tvarką turės patys rusai“, – griežtai reziumavo L.Linkevičius.
Putinas atleido Rusijos gynybos viceministrą
13:48
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas atleido iš pareigų gynybos ministro Andrejaus Belousovo pavaduotoją Olegą Saveljevą, skelbia naujienų agentūra RBK, remdamasi šaltiniais.
Pasak jų, sprendimas priimtas dėl to, kad pareigūnas „perėjo į kitą darbą“.
Eidamas viceministro pareigas, O.Saveljevas vadovavo Gynybos ministerijos aparatui ir kuravo karinės institucijos skaitmeninimą. Pastarasis buvo pradėtas po mobilizacijos, siekiant sukurti karo prievolę turinčių rusų registrą ir pereiti prie elektroninių šaukimų.
Šių metų balandį Gynybos ministerija pareiškė, kad karinių registracijų skyrių skaitmeninimas jau leidžia išspręsti apie 160 klausimų, be to, naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis galima operatyviai įregistruotis karinėje registracijoje arba iš jos išsiregistruoti.
Vietoje O.Saveljevo į viceministro postą V.Putinas paskyrė policijos pulkininką generolą Vitalijų Šuliką. Jis baigė Krasnodaro aukštąją karo mokyklą ir Kuznecovo Karo jūrų akademiją, tarnavo Kariniame jūrų laivyne. Vidaus reikalų ministerijos struktūroje V.Šulikas dirbo nuo 2009 m. ėjo ministerijos Ekonominio saugumo ir kovos pagrindinio departamento skyriaus vadovo pareigas.
2017 m. pabaigoje jis tapo vidaus reikalų ministro pavaduotoju ir buvo atsakingas už viešuosius pirkimus bei techninį aprūpinimą.
2019 m., remiantis „Novaja gazeta“ duomenimis, V.Šulikas deklaravo didžiausias pajamas tarp teisėsaugos institucijų vadovų – 26,7 mln. rublių (320,9 tūkst. eurų).
Po to, kai 2024 m. gegužę Sergejus Šoigu atsistatydino iš gynybos ministro pareigų ir naujuoju ministerijos vadovu buvo paskirtas A.Belousovas, daugiau nei dešimt aukšto rango karininkų tapo baudžiamųjų bylų dėl korupcijos dalyviais.
Išbandė prieš Ukrainą naują ginklą: kas žinoma apie reaktyvinius Rusijos atakos dronus
13:29
Rusija nuo gegužės mėnesio prieš pradėjo naudoti naujus reaktyvinius atakos dronus „Geranium-4“. Kaip nurodo Ukrainos karinė žvalgyba, jis yra greitesnis už ankstesnes versijas, manevringesnis ir kur kas pavojingesnis.
Pažymima, kad baigiant pasirengimą serijinei „Geranium-4“ gamybai (iki 2026 m. sausio mėn.) buvo atlikti pirmieji bandomieji paleidimai iš Primorsko bepiločių orlaivių uosto ir buvusio Donecko oro uosto teritorijos.
Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Rusija naudojo benzinu varomo „Geranium-2“ sklandytuvą ankstesnėms reaktyvinio bepiločio orlaivio „Geranium-3“ versijoms gaminti. Tačiau ši patirtis parodė, kad jis nepakankamai tvirtas skraidyti dideliu greičiu, ypač manevruojant su didele apkrova.
„Geranium-4“ reaktyvinis bepilotis orlaivis turi savo naują sklandytuvą su geresne aerodinamine kokybe, sustiprinta konstrukcija ir padidintos traukos turboreaktyviniu varikliu. Sparnai nebeatskiriami nuo centrinės dalies. Siekiant sumažinti oro pasipriešinimą, ant korpuso sumažintas technologinių liukų skaičius.
Tikėtina, kad naujasis dronas buvo sukurtas kaip atsakas į efektyvų Ukrainos bepiločių orlaivių perėmėjų darbą.
Teigiama, kad naujasis dronas turi keletą esminių skirtumų nuo ankstesnių versijų: josparnai nebeatsiskiria nuo centrinės korpuso dalies; ant korpuso yra mažiau technologinių liukų, mažinančių oro pasipriešinimą. Tuo tarpu matmenys išliko standartiniai: 3,5 m ilgio ir 3 m pločio (sparnų plotis).
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, orlaivyje „Geranium 4“ rasti dviejų tipų Kinijoje pagaminti turboreaktyviniai varikliai.
Naujoji konstrukcija leidžia dronui manevruoti 300-400 km/val. greičiu, pakilti į 5 km aukštį, įveikti 450 kilometrų atstumą.
Pažymima, kad „Geranium-4“ gali nešti įvairias mirtinas kovines galvute. Tai gali būti didelės sprogstamosios arba termobarinės sprogstamosios medžiagos, kurių masė siekia 50 kg. Taip pat padidintas termobarines sprogstamąsias medžiagas, kurių masė 90 kg.
Praeitą savaitę paskelbta, kad Černihivo srityje rastos rusiškos raketos R-60 nuolaužos pasižymėjo padidintu radiaciniu fonu dėl nuskurdinto urano elementų.
