Karas Ukrainoje. Lenkijos ordinų atsisakė ir buvę Ukrainos prezidentai Kučma, Juščenka ir Porošenka

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka

Antrasis, trečiasis ir penktasis Ukrainos prezidentai Leonidas Kučma, Viktoras Juščenka ir Petro Porošenka atsisakė Lenkijos Baltojo erelio ordinų – taip jie išreiškė solidarumą su dabartiniu valstybės vadovu Volodymyru Zelenskiu, iš kurio tokį patį ordiną Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio sprendimu buvo nuspręsta atimti.

L.Kučma pažymėjo „turėjęs garbės“ būti apdovanotas Lenkijos ordinu 1997 metais, kai Lenkijos prezidentu buvo Aleksandras Kwasniewskis.

„Per visą savo prezidentavimo laikotarpį draugiškų santykių su Lenkija mezgimą laikiau vienu iš savo pagrindinių prioritetų. (...) Atleidžiame ir prašome atleidimo – būtent tokį principą mes su prezidentu A.Kwasniewskiu išgryninome dvasiškai tarpininkaujant didžiajam lenkui, popiežiui Jonui Pauliui II“, – pažymėjo L.Kučma pareiškime, kurį išplatino jo atstovė spaudai Darka Olifer.

Eksprezidentas pabrėžė pagalbą, kurią Ukraina gavo iš Lenkijos per plataus masto Rusijos invaziją, ir išreiškė įsitikinimą, kad „dabartinis nedraugiškas prezidento K.Nawrockio žingsnis negali viso to nubraukti“.

„Tačiau šiandien neturiu kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti aukšto Lenkijos ordino. Ne tam Ukraina stojo į kovą su Rusija, kuri savo invaziją teisino istorinėmis pretenzijomis, kad šiandien jau kitos šalys mums diktuotų mūsų istoriją ir nurodinėtų, ką mums gerbti“, – pridūrė L.Kučma.

Savo ruožtu Viktoras Juščenka savo vardu pareiškimų nedarė. Informaciją apie jo sprendimą atsisakyti Lenkijos ordino „išreiškiant nepritarimą“ Lenkijos veiksmams paskelbė jo atstovė spaudai Iryna Vanykova.

„Šis apdovanojimas buvo įteiktas ne šiaip konkrečiam asmeniui. Pirmiausia jis tapo pagarbos ženklu Ukrainos tautai, kuri moka itin didelę kainą už savo laisvę, nepriklausomybę ir teisę gyventi nuosavoje valstybėje. Būtent todėl bet kokie bandymai šiandien persvarstyti šį sprendimą peržengia požiūrio į vieną politiką ribas. Jie neišvengiamai paliečia milijonus ukrainiečių, kurie kasdien gina savo šalį fronte, dirba dėl pergalės užnugaryje ir šiame kare praranda pačius brangiausius žmones“, – parašė I.Vanykova.

Vėliau apie atsisakymą nuo savo Baltojo erelio ordino pranešė ir penktasis Ukrainos prezidentas P.Porošenka. Savo „Facebook“ paskyroje jis parašė, kad Lenkijos prezidento K.Nawrockio sprendimą laiko „klaidingu“ ir „neteisingu Ukrainos tautos atžvilgiu“.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Petro Porošenka

„Tiek V.Zelenskio, tiek mano atveju buvo apdovanoti ne valstybių vadovai, o ukrainiečiai, mūsų kariai, kurie gina Ukrainą, Lenkiją ir visą Europą. Todėl priėmiau sprendimą atsisakyti Baltojo erelio ordino. Prieš dvi savaites Suderinamojoje taryboje pažadėjau kolegoms žengti šį žingsnį, jei mums nepavyks įtikinti prezidento K.Nawrockio nepriimti klaidingo sprendimo. Deja, nepavyko“, – pažymėjo P.Porošenka.

Kartu jis pabrėžė, kad ordino atsisakymas nėra adresuotas lenkų tautai, ir išreiškė dėkingumą Lenkijai už paramą Ukrainai ir ukrainiečiams sunkiais laikais.

Volodymyras Zelenskis / LUDOVIC MARIN / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo apie masinio Rusijos smūgio artimiausiu metu grėsmę.

„Šiąnakt ir artimiausiu metu reikia ypač atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus“, – savo vakariniame kreipimesi pareiškė V.Zelenskis, kurį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“.

„Rusai pasirengė naujam masiniam smūgiui. Prašau, saugokitės“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Rusija pagrasino naujais smūgiais Ukrainai po to, kai per vieną didžiausių Kyjivo dronų atakų Maskvoje buvo smogta didelei naftos perdirbimo gamyklai.

Per Ukrainos smūgius Rusijos sostinei buvo sužeista 17 žmonių, miestas paskendo tirštuose juoduose dūmuose.

Paklaustas apie šią ataką, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, jog prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau paskelbė, kad Rusija „reguliariai vykdys masinius grupinius smūgius“ prieš Ukrainą, ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „tai daro ir darys toliau“.

123RF.com nuotr./Rusijos, Baltarusijos vėliavos

Jei Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neišspręs Rusijos retransliatorių, naudojamų atakoms prieš Ukrainą, išvedimo iš savo teritorijos klausimo, Ukrainos pajėgoms teks juos sunaikinti.

Apie tai kanalo „Novyny.LIVE“ eteryje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, karo ekspertas Romanas Svitanas, komentuodamas Volodymyro Zelenskio ultimatumą A.Lukašenkai dėl ginkluotės prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos.

„Kalbama apie Baltarusijos teritorijoje esančius retransliatorius, per kuriuos Rusijos operatoriai valdo savo dronus, įskrendančius į Ukrainos teritoriją. Jie gali operatyviniu režimu valdyti juos 150–200 kilometrų gylyje“, – pažymėjo jis.

Jo teigimu, būtent todėl Ukrainos sritys, ypač Voluinės, Rivnės, Žytomyro, Kyjivo ir Černihivo, kenčia nuo šių smūgių, nors didžiąją dalį dronų Ukrainos gynybos pajėgos numuša.

R.Svitanas pažymi, kad A.Lukašenka, greičiausiai, žino apie šių retransliatorių egzistavimą, nors gali apsimetinėti, kad jam tai nežinoma – kaip ir anksčiau, kai pasakojo nežinojęs, kad Rusija vykdys invaziją į Ukrainą ir per Baltarusijos teritoriją.

Ekspertas nurodo, kad šių retransliatorių neutralizavimo mechanizmas gali būti įvairus: tiek tiesioginis sunaikinimas, tiek radioelektroninio slopinimo taikymas. Jo teigimu, radioelektroninės kovos priemonės buvo naudojamos ir anksčiau, tačiau retransliatoriai liko, o slopinimas ne visada suveikia.

„Todėl čia būtina sunaikinti pačius retransliatorius. Optimalus variantas – kad A.Lukašenka pats duotų įsakymą juos nuimti. Bet jei jis to nepadarys, mums teks juos sunaikinti“, – pabrėžė R.Svitanas.

Penktadienį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis spaudos konferencijoje pareiškė, kad jei A.Lukašenka nesustabdys Baltarusijos teritorijoje veikiančių retransliatorių, kurie koreguoja Rusijos dronų atakas prieš Ukrainą, darbo, po savaitės tai padarys patys ukrainiečiai.

Jis pabrėžė, kad saugumas prie sienos Ukrainai yra labai svarbus.

V.Zelenskis mano, kad Rusija ir toliau stums A.Lukašenką į šį karą, tačiau Ukraina atsakys.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Baltarusijoje palei sieną su Ukraina yra dislokuota technika, kuri koreguoja ugnį į Ukrainos gyventojus, ir ji privalo būti patraukta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šeštadienį išsiuntė Baltojo erelio ordiną Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, kuris penktadienį nusprendė atimti šį apdovanojimą iš Ukrainos lyderio.

Apie tai V.Zelenskis pranešė savo socialiniuose tinkluose.

V.Zelenskis paskelbė nuotrauką iš „Nova pošta“ skyriaus, kurioje matyti, kad apdovanojimas buvo išsiųstas Lenkijos prezidento kanceliarijos adresu.

Pasak V.Zelenskio, penktadienį Lenkijos prezidentas pažymėjo, kad Baltojo erelio ordinas nėra paprastas pasižymėjimo ženklas.

„Tai aukščiausio Lenkijos Respublikos pasitikėjimo simbolis. Jis reiškia ypatingą ryšį su Lenkijos valstybe ir ypatingą tautos dėkingumą. Toks simbolis reikalauja ne tik nuopelnų, bet ir pagarbos vertybėms, kurios sudaro mūsų bendruomenės pamatą. Taigi, jei manoma, kad šis ypatingas simbolis gali likti pas Jekateriną II, Benito Mussolini ir Gerhardą Schröderį, mes Ukrainoje dėl to nesiginčysime“, – parašė V.Zelenskis.

Ukraina, pridūrė jis, yra dėkinga Lenkijos tautai už paramą ir bendradarbiavimą, kuris vaidina reikšmingą vaidmenį „kovoje už mūsų ir jūsų nepriklausomybę nuo Rusijos“.

„Ukraina niekada nepamiršta solidarumo ir žino, kad valstybių bei tautų bendradarbiavimas mūsų regione yra viena iš apčiuopiamų saugumo garantijų tiek ukrainiečiams, tiek kiekvienai kaimyninei šaliai. Ukraina ir toliau ginsis šiame Rusijos pradėtame kare, ir mes būtinai pasieksime garbingą taiką. Ukraina yra dėkinga visoms tautoms, valstybėms ir lyderiams, kurie ir toliau bus su mumis ginant laisvę bei kartu su Ukraina taps pokario taikos Europoje ir naujo realaus saugumo garantais“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Jo teigimu, Ukraina ir toliau bus atvira visiems prasmingiems bendradarbiavimo su Lenkija formatams, kad stengtųsi išvengti skirtingų sudėtingų ir skausmingų abiejų tautų praeities puslapių interpretacijų bei užtikrintų deramą pagarbą visoms nekaltoms XX amžiaus aukoms.

„Ir ukrainiečiai daro viską, kas nuo mūsų priklauso, kad šiame amžiuje nebūtų leista pralaimėti Europai. Aš didžiuojuosi mūsų žmonėmis ir kiekvienu Ukrainos kariu – milijonais ukrainiečių vyrų ir moterų, kurie nusipelno besąlygiškos pagarbos už heroizmą, Ukrainos tautos parodytą ginantis nuo Rusijos agresijos. Mes manėme, kad būtent Ukrainos tautai ir mūsų kariuomenei 2023 metais buvo skirtas Baltojo erelio ordinas. Taip tuomet buvo sakoma. Šiandien aš išsiunčiau ordiną ponui Lenkijos prezidentui. Tikiu, kad ateitis patvirtins pagarbą ukrainiečiams“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Penktadienio vakarą Lenkijos prezidentas K.Nawrockis priėmė sprendimą atimti iš Ukrainos prezidento V.Zelenskio Baltojo erelio ordiną dėl pavadinimo „UPA didvyriai“ suteikimo vienam iš Ukrainos dalinių ir pareiškė, kad Lenkija neleis stoti į ES tiems, kurie nesupranta būtinybės atsisakyti „totalitarizmo ir smurto kulto“.

Jungtinė Karalystė Ukrainai kuria naujas pigias tolimojo nuotolio antžeminio bazavimo raketas, kurių gamyba nepriklausys nuo JAV. Šis projektas žinomas „Brakestop“ pavadinimu.

Kaip rašo „Financial Times“, Jungtinės Karalystės vyriausybė pristatė tris tokių raketų prototipus. Juos sukūrė bendrovės „MBDA UK“, „MGI Engineering“ ir „Rotron Aerospace“. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad visos trys sistemos pavasarį sėkmingai praėjo bandymus. Po šiais metais planuojamų papildomų bandymų – tiek Jungtinės Karalystės, tiek Ukrainos teritorijoje – viena ar kelios raketos pasieks Ukrainą. Planuojama, kad ginkluotę pavyks perduoti iki 2026 metų pabaigos.

Sprendimas kurti ir gaminti raketas be JAV įsitraukimo bei be jokių amerikietiškų komponentų buvo priimtas sąmoningai. Taip JAV neturės balsavimo teisės sprendžiant dėl šių raketų eksporto ir naudojimo, o sprendimus priims išskirtinai Jungtinės Karalystės vyriausybė.

Nurodoma, kad raketų kūrimas prasidėjo 2024 metų lapkritį, kai JAV užblokavo tolimojo nuotolio raketų, tokių kaip amerikietiškos ATACMS и Jungtinės Karalystės „Storm Shadow“, tiekimą Ukrainai. JAV taip pat blokavo raketų smūgius gilyn į Rusijos teritoriją, baimindamasi eskalacijos. Tokią teisę JAV turėjo todėl, kad „Storm Shadow“ raketose naudojami amerikietiški komponentai, ypač nusitaikymo sistemos, be to, jos priklauso nuo JAV kartografinių duomenų.

„Bloomberg“ autoriai, remdamiesi oficialiais asmenimis, pridūrė, kad šis ginklas tikriausiai bus mažiau tikslus nei tos pačios bendrovės „MBDA“ gaminamos „Storm Shadow“ raketos. Tačiau jis kainuos maždaug perpus pigiau.

Žinoma, kad viena „Storm Shadow“ raketa kainuoja apie 1 milijoną dolerių. Ji skrieja 250 kilometrų atstumu ir yra itin tikslus ginklas dėl globalios pozicionavimo sistemos bei navigacijos pagal vietovės reljefą.

Leidinys pažymėjo, kad naujoji raketa galės pasiekti taikinius už 500 kilometrų. Nors ji nebus tokia galinga ir negalės, pavyzdžiui, sunaikinti bunkerio, jos 225 kilogramų svorio kovinė galvutė sukurta padaryti rimtą žalą priešui. Pagal reikalavimus, kiekvienos raketos kaina turėtų siekti apie 530 tūkstančių dolerių, neįskaitant kovinės galvutės. Visi gamintojai pažymi, kad per mėnesį galės pagaminti ne mažiau kaip 40 raketų.

15min koliažas/Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis

Galimybė pasiekti bent laikiną karo veiksmų nutraukimą Ukrainoje pirmiausia priklauso nuo to, ar Kremlius pakeis savo tikslus, o taip pat – nuo Kyjivo Vakarų partnerių požiūrio į taikos paieškas. Apie tai rašo „Financial Times“ apžvalgininkas Ivanas Krastevas.

Jis iškėlė prielaidą, kad karą palaiko ne tik absurdiška Rusijos prezidento Vladimiro Putino visiškos pergalės idėja, bet ir Europos bei Amerikos siekis pasiekti ilgalaikę taiką diplomatiniu būdu.

„Realybė tokia, kad net jei ilgalaikės taikos šansas yra minimalus, mes neturime praleisti progos pasiekti prasmingų paliaubų“, – rašoma publikacijoje.

Autoriaus teigimu, šiuolaikinė era pasižymi tuo, kad didžiosios valstybės vis dažniau bando karinius konfliktus paversti politinio spaudimo įrankiu, o taika vis labiau tampa ne galutiniu problemos sprendimu, o „sustingusia nežinomybe“.

„Šiandien taika yra ne kas kita, kaip sustingusi nežinomybė. Mes nesuvokiame, kad keičiantis karo pobūdžiui, keičiasi ir taikos pobūdis“, – pabrėžė I.Krastevas.

Kodėl Rusijai naudingas karo veiksmų nutraukimas

Autoriaus vertinimu, Rusija šiuo metu nelaimi, nes „jos vasaros puolimą sustabdė technologinis Ukrainos pranašumas, o nuostoliai viršija Maskvos galimybes mobilizuoti naujus karius“.

„Pastarasis Ukrainos smūgis Maskvai – aiškus ženklas, kad nesame aklavietėje. Rusijos ekonomika išgyvena nuosmukį, o visuomenės parama karui pastebimai mąžta. Jei Maskva nori toliau siekti savo ambicijų per ateinančius metus ar dvejus perimti viso Donbaso kontrolę, Putinui teks griebtis masinės mobilizacijos arba panaudoti branduolinį ginklą. Abu variantai žada neprognozuojamas, jei ne katastrofiškas, pasekmes“, – pažymėjo I.Krastevas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/ „Scanpix“/Ukraina atakavo Maskvą

Ankstų ketvirtadienio rytą, kai Ukrainos dronai nusileido Maskvoje, Rusijos atsakas labiau priminė peštynes, o ne gerai suplanuotą strateginę gynybą. Vaizdo įrašuose matyti kilusio chaoso akimirkos. CNN kalbino ekspertus, kurie pažvelgė į tai, ką apie Rusiją ir jos galimybes rodo ketvirtadienio ataka Maskvoje.

CNN patikrintoje ir ekspertų išanalizuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip greitkelyje stovintys kariai šaudo naudodami ant peties tvirtinamas oro gynybos sistemas, kai tuo metu vyksta eismas. Žmonės bėga slėptis, kai dronas, kuris greičiausiai buvo numuštas Rusijos oro gynybos sistemų, krenta į pastatą didelėje aikštėje.

Kitame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos raketa greičiausiai nepataiko į taikinį ir tiesiog kala į naftos saugyklą. Vienas ekspertas iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto teigė, kad „tai buvo Rusijos įvartis į savus vartus ir jis baigėsi dideliu grybo formos debesiu bei į orą pakeltu milžinišku rezervuaro dangčiu.

Ketvirtadienio ataka prieš Maskvą buvo didžiausia nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tuo pačiu tai buvo dar vienas sėkmingas pavyzdys, kaip veikia Ukrainos strategija triuškinti Rusijos oro gynybą dronais.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai

Dėl Rusijos agresijos daugiau nei 5,7 milijono ukrainiečių buvo priversti išvykti už šalies ribų. Apie tai, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

„Birželio 20-oji – Pasaulinė pabėgėlių diena. Ukrainai ji turi ypatingą reikšmę, kadangi priverstinis persikėlimas tapo milijonų mūsų piliečių realybe“, – pažymėjo D.Lubinecas.

UNHCR duomenimis, daugiau nei 5,7 mln. ukrainiečių dėl ginkluotos agresijos prieš Ukrainą buvo priversti pasitraukti į užsienį.

Ombudsmenas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad ukrainiečiai sugrįš namo.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Kyryla Budanovas

Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas atsisakė Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Auksinio karininko kryžiaus. Apie tai jis pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

„Deja, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis įvykdė nedraugišką aktą mūsų tautos atžvilgiu, atimdamas iš Ukrainos prezidento jam anksčiau įteiktą Baltojo erelio ordiną. Be abejo, tai yra dovana Maskvos agresoriui, kuria šis būtinai pasinaudos prieš abi mūsų šalis“, – pabrėžė jis.

K.Budanovo teigimu, Ukrainos ir Lenkijos tautas sieja ilgalaikiai santykiai ir įvairūs istorijos puslapiai, tačiau tai turėtų būti pagrindas giliam apmąstymui, o ne „šiurkščioms politinėms spekuliacijoms“.

„Ukraina nenurodinėja jokiai kitai tautai, kaip mokyti savo istorijos. Todėl ir mes pasiliekame teisingą teisę į savo nacionalinę atmintį bei orumą. Esu įsitikinęs, kad šis Lenkijos prezidento gestas neturi nieko bendra su teisingumu ar panašiais dalykais. Juk apie kokį teisingumą galima kalbėti, jei, pavyzdžiui, iš Italijos fašistinio diktatoriaus ir Hitlerio bendrininko Benito Mussolini iki šiol neatimtas Baltojo erelio ordinas?“ – klausė Prezidento biuro vadovas.

Jis patikino, kad Ukraina įvertins šį įvykį, tačiau ir toliau laikysis atviros partnerystės principų su visais savo sąjungininkais.

„Ukraina tęs kovą visos Europos, įskaitant ir Lenkiją, gynybos avangarde, mokėdama už tai didžiausią kainą. Tačiau, kaip ir bet kuris ukrainietis, aš negaliu likti nuošalyje ir tiesiog stebėti, kaip prieš mūsų piliečius nepagrįstai ir dirbtinai sukamas neapykantos smagratis. Atsižvelgdamas į tai, atsisakau Lenkijos ordino „Už nuopelnus“ Auksinio karininko kryžiaus, kuriuo mane praėjusiais metais apdovanojo Lenkijos prezidentas“, – pažymėjo K.Budanovas.

Pareigūnas mano, kad Ukrainos visuomenė išgyvena tokias pačias emocijas ir palaikys šį jo žingsnį.

Anksčiau Lenkijos prezidentas K.Nawrockis pranešė, kad nusprendė atimti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Baltojo erelio ordiną.

Jo teigimu, šis ordinas yra aukščiausio Lenkijos pasitikėjimo, „ypatingo ryšio su valstybe ir tautos dėkingumo“ simbolis.

„Istorija neturi būti kliūtis ateičiai. Tačiau gera ateitis gali būti sukurta tik remiantis tiesa“, – sakė K.Nawrockis.

Jis pridūrė, kad apdovanojimo atėmimas iš V.Zelenskio nėra nukreiptas prieš Ukrainos tautą, o Lenkija ir toliau palaikys Ukrainą kovoje prieš Rusijos agresiją.

Gegužės 26 d. prezidentas V.Zelenskis pasirašė dekretą dėl garbės pavadinimo „UPA herojų vardo“ suteikimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų atskirajam specialiųjų operacijų centrui „Šiaurė“. Toks sprendimas Lenkijoje sukėlė griežtą pasipiktinimą.

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis taip pat pasisakė dėl skandalo, susijusio su UPA. Jis pažymėjo neketinantis protestuodamas atsisakyti jam suteikto Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo ordino.

„Aš gerbiu mūsų kaimynus, įskaitant ir tuos, kurie su mumis elgiasi itin priešiškai. Tuo pat metu, pavadindami karinį dalinį „UPA herojų“ vardu, ukrainiečiai dūrė mums pirštu į akį. Negalima apsimetinėti, tarsi nieko nevyksta“, – sakė M.Morawieckis.

Ukraina / Ukrinform/SIPA / Ukrinform/SIPA

Rytų Ukrainos Charkivo mieste per Rusijos aviacijos smūgį vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai.

Charkivo meras Ihoris Terechovas anksti šeštadienį paskelbė, kad po to, kai „valdomoji aviacinė bomba“ pataikė į gyvenamąjį rajoną, po griuvėsiais buvo įstrigusi moteris.

„Deja, per paieškos ir gelbėjimo operacijas po sugriauto pastato griuvėsiais rastas žuvusio žmogaus kūnas“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame atnaujintame pranešime teigė I.Terechovas.

Pasak srities karinės administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, per smūgį Charkivo Cholodnohirskio rajone buvo sužeisti devyni žmonės, iš kurių penki paguldyti į ligoninę.

Pietų Ukrainos Chersono srities pareigūnai pranešė, kad Zelenivkoje per drono smūgį buvo sužeista 72 metų moteris.

Pareigūnai teigė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti per dronų atakas Chersono Korabelno rajone.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienio rytą pranešė, kad jos oro gynyba per naktį visoje šalyje numušė 187 Ukrainos dronus.

Prieš dvi dienas Ukraina surengė didžiausią savo dronų ataką prieš Maskvą, sukėlusią gaisrus, apgadinusią didelę naftos perdirbimo gamyklą ir privertusią evakuoti žmones didžiausiame šalies oro uoste.

Maskva ir Kyjivas pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas vienas prieš kitą, o JAV vadovaujamoms deryboms dėl 2022 metų vasarį prasidėjusio karo nutraukimo išliekant faktiškai įšaldytoms.